- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-04
- Bylos Nr.
- eI3-8728-386/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01335-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė, Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- I. K.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centrui
- Trečiasis asmuo
- N. L., P. J., G. S.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,
2023 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. K. skundą atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims N. L., P. J., G. S. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja I. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras, atsakovė) Klaipėdos teritorinio registratoriaus (toliau – ir Kadastro tvarkytojas) 2023 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. S-12231 (1.4.E) (toliau – ir Sprendimas) ir ginčo nagrinėjimo neteismine tvarka institucijos – VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Komisijos sprendimas) bei atsakovę įpareigoti iš naujo išnagrinėti jos 2023 m. vasario 28 d. prašymą.
Skunde nurodo, jog ji kartu su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis N. L., P. J., G. S. dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) ir jame esančius statinius. Pareiškėjai įgyvendinant statytojo teises jai priklausančioje Žemės sklypo dalyje, paaiškėjo aplinkybės, sukėlusios abejones dėl Nekilnojamojo turto registro įrašų duomenų neatitikimo dokumentams, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.
Pareiškėja su 2023 m. vasario 27 d. prašymu „Dėl informacijos pateikimo ir duomenų pateikimo“ ir su 2023 m. vasario 28 d. prašymu „Dėl duomenų pateikimo ir ištaisymo“ (Registrų centro Paslaugų apskaitos sistemoje šie prašymai 2023 m. vasario 28 d. įregistruoti Nr. 34581290) kreipėsi į Kadastro tvarkytoją dėl Nekilnojamojo turto registro įrašų duomenų (ne)atitikimo dokumentams, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, t. y. Nekilnojamojo turto registro įraše Žemės sklypo plotai neatitinka 1993 m. birželio 2 d. (toliau – 1993 m. birželio 2 d. planas) namų valdos žemės sklypo ribų plane nurodytiems Žemės sklypo plotams.
Atsakovė 2023 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. S-12231 (1.4 E) netenkino pareiškėjos prašymo, motyvuodama tuo, jog tokius duomenis perėmė iš ankstesnio tuometinio duomenų administratoriaus, o naujų duomenų neturi. Pareiškėja, nesutikdama su atsakovės pozicija, kreipėsi į Komisiją, kuri 2023 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat netenkino pareiškėjos prašymo, motyvuodama atsakovės sprendimo patikrinimo pagrįstumą naujais motyvais ir papildomu reglamentavimu, kuriais tariamai vadovavosi atsakovė.
Teigia, kad atsakovė netinkamai suformulavo pareiškėjos 2023 m. vasario 28 d. prašymo esmę, t. y. atsakovė pareiškėjos 2023 m. vasario 28 d. prašymą suvokė tik kaip prašymą paaiškinti, kodėl Nekilnojamojo turto registro duomenys neatitinka Žemės sklypo plano. Sprendime nurodytas teiginys apie Žemės sklypo sudarymo 1995 m. balandžio 4 d. datą prieštarauja 2023 m. kovo 9 d. atsakovės atsakymui Nr. SP-32791 (4.55 Mr), pagal kurį 1995 m. balandžio 4 d. kadastrinių matavimų duomenų nėra. Pagal 1993 m. birželio 2 d. žemės sklypo planą, žemės ūkio naudmenų plotas yra 0,8683 ha, tačiau Nekilnojamojo turto registre nurodyta 0,8634. Pagal 1993 m. birželio 2 d. žemės sklypo planą užstatyta teritorija sudaro 0,03792 ha, tačiau Nekilnojamojo turto registre nurodyta 0,1568 ha. Atkreipia dėmesį, jog žolės dangos bendro naudojimo kiemas neatitinka užstatytos teritorijos sąvokos. Atsakovė, netinkamai įvertinusi pareiškėjos prašymo esmę (buvo prašoma ne paaiškinti, o ištaisyti), net nepasisakė dėl pareiškėjos motyvų pagrįstumo apie 1993 m. birželio 2 d. Žemės sklypo plano duomenų neatitikimo Nekilnojamojo turto registro įrašams. Atsakovė neprašo Žemės sklypo duomenų atnaujinimo, o prašo ištaisyti Nekilnojamojo turto registro įrašų duomenis taip, kad pastarieji atitiktų dokumentams, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Atsakovė nepagrįstai tapatina visiškai skirtingas procedūras, t. y. Žemės sklypo duomenų atnaujinimą su Žemės sklypo duomenų taisymu
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde pažymi, kad Komisija sprendime nurodė, jog atsakovė, vadovaudamasi Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. gegužės 29 d. raštu Nr. 12SD-2386-(14.12.7.) „Dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo“, pakeitė žemės sklypo kadastrinius duomenis, dalį kadastrinių duomenų perrašant iš Nekilnojamojo turto registro. Pažymi, kad duomenys apie turtą viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne jų nustatymo funkciją, todėl nepagrįsti Komisijos teiginiai, jog vadovaujantis Nekilnojamojo turto registre išviešintais Žemės sklypo duomenimis, buvo nustatomi/tikslinami Žemės sklypo kadastriniai duomenys. Komisija sprendime nepagrįstai nurodė, jog Žemės sklypo 1993 m. birželio 2 d. plane nėra nurodytas žemės ūkio naudmenų plotas ir užstatymo plotas, o pareiškėjos 2023 m. vasario 28 d. prašyme nurodyti plotai yra pačios pareiškėjos išskaičiuoti. Tokia Komisijos pozicija nepagrįsta bei prieštarauja oficialiam Žemės sklypo 2022 m. balandžio 11 d. išrašui. Pagal Komisijos suformuluotą poziciją, į Nekilnojamojo turto registrą neįrašomi išskaičiuoti duomenys, o tik perrašomi esami kadastriniai duomenys. Komisija nenurodė, kuo paremta tokia jos pozicija. Pažymi, jog norint Žemės sklypo 1993 m. birželio 2 d. plane nurodytus plotus kvadratiniais metrais perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą hektarais, reikia atlikti matematinius skaičiavimus, kurie pagal Komisiją tariamai negalimi. Komisija nesutinka su pareiškėjos teiginiais dėl Žemės sklypo plotų, tačiau pareiškėja pažymi, jog Komisija vengia paaiškinti, kodėl Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys (plotai), kurie tiesiogiai nenurodyti Žemės sklypo 1993 m. birželio 2 d. plane. Komisija visiškai nepagrįstai bando paaiškinti, kodėl Nekilnojamojo turto registre nurodyta užstatyta teritorija sudaro 0.1568 ha, kuris net 4,14 karto skiriasi nuo Žemės sklypo 1993 m. birželio 2 d. plane nurodytų statinių užimamų plotų. Pareiškėja neprašė aiškintis Žemės sklypo faktinių ar kitų aplinkybių ar rinkti Žemės sklypo duomenis, o nurodė atsakovės klaidas, reikalauja aiškių ir motyvuotų atsakymų, atitinkančių Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką.
Atsiliepimas
Atsakovė VĮ Registrų centras atsiliepime su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Nurodo, kad pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centrą su 2023 m. vasario 27 d. prašymu „Dėl informacijos pateikimo ir duomenų pateikimo“ ir su 2023 m. vasario 28 d. prašymu „Dėl duomenų pateikimo ir ištaisymo“. Pateiktu 2023 m. vasario 27 d. prašymu „Dėl informacijos pateikimo ir duomenų pateikimo“ pareiškėja prašė „pateikti kopiją 1995-04-04 kadastrinių matavimų duomenis“, o pateiktu 2023 m. vasario 28 d. prašymu pareiškėja prašė „ištaisyti nurodytus neatitikimus ir pateikti man 1995-04-04 kadastrinių matavimų bylos duomenų nustatymo kopiją“. Pareiškėja prašyme nurodė, kad Registro įrašo Nr. 55/14142 2 p. duomenys neatitinka 1993 m. birželio 2 d. parengto žemės sklypo plane esančioje lentelėje nurodytų duomenų: Žemės sklypo 1993 m. birželio 2 d. plane nurodytas žemės ūkio naudmenų plotas - 0,8683 ha (pareiškėjos teigimu, šis plotas atitinka sodo plotą), o Registre nurodytas žemės ūkio naudmenų plotas - 0,8634 ha, Žemės sklypo 1993 m. birželio 2 d. plane užstatytą teritoriją sudaro 0,03792 ha (t. y. suma pagal 1993-06-02 plano lentelę „po gyv. pastatais“ ir „po ūkio pastatais“), tačiau Registre nurodyta užstatyta teritorija - 0,1568 ha, bei prašė ištaisyti nurodytus neatitikimus Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir Registras).
Išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą pateikti Žemės sklypo 1995 m. balandžio 4 d. kadastrinių matavimų bylos duomenų nustatymo kopiją, VĮ Registrų centro archyvo darbuotoja 2023 m. kovo 9 d. raštu Nr. SP-32791 (4.55 Mr) „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėją informavo, kad VĮ Registrų centras prašyme nurodytos 1995 m. balandžio 4 d. kadastrinių matavimų bylos dokumentų kopijos pateikti negali, nes neturi, o kitą prašomą informaciją pateiks kitas VĮ Registrų centro skyrius. Kadastro tvarkytojas, išnagrinėjęs prašymą ištaisyti prašyme nurodytus neatitikimus, netenkino šio pareiškėjos prašymo. Pareiškėja Kadastro tvarkytojo 2023 m. kovo 31 d. sprendimą apskundė Komisijai. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, paliko galioti Kadastro tvarkytojo sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs, kad Registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam patelktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Registrą, todėl Registro tvarkytojas neprivalo aiškintis aplinkybių ir rinkti duomenų, kurie nėra nurodyti arba aiškiai įvardinti pateiktuose dokumentuose. Kadangi Žemės sklypo 1993 m. birželio 2 d. plane nėra aiškiai nurodyti pareiškėjos prašomi ištaisyti (žemės ūkio naudmenų ir užstatytas) plotai, Kadastro tvarkytojas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo ir šių duomenų netaisė pareiškėjos paaiškinimų pagrindu. Atsakovė nurodo, kad Registre nėra duomenų ir pareiškėja nepagrindė aplinkybės, kad Registre įrašyti Žemės sklypo kadastro duomenys (žemės ūkio naudmenų plotas ir užstatytas plotas) neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, ir kad šie duomenys galėtų būti ištaisyti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 15 straipsnį ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 33 straipsnio 1 dalį. Todėl Kadastro tvarkytojas pagrįstai nurodė, kad atnaujintų Žemės sklypo kadastro duomenų neturi, pagal kuriuos galėtų pakeisti (patikslinti) kadastro duomenis. Tuo atveju, jeigu pareiškėja nori pakeisti (patikslinti) Žemės sklypo kadastro duomenis Registre, ji turi Kadastro tvarkytojui pateikti dokumentus, pagrindžiančius duomenų pakeitimo (patikslinimo) faktą. Atsakovė daro išvadą, kad Kadastro tvarkytojas ir Komisija ginčijamus sprendimus priėmė vadovaudamiesi jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, veikdami teisės aktų suteiktos kompetencijos ribose, jokių teisės normų ir pareiškėjos teisėtų interesų nepažeidė.
Tretieji suinteresuoti asmenys N. L., P. J., G. S. atsiliepimų į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriaus 2023 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. S-12231(1.4E) „Dėl informacijos pateikimo“ ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2023 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais netenkinti pareiškėjos 2023 m. vasario 27 d. ir 2023 m. vasario 28 d. prašymai dėl duomenų pateikimo ir ištaisymo, pagrįstumo ir teisėtumo. Panaikinus VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriaus 2023 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. S-12231(1.4E) „Dėl informacijos pateikimo“ ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2023 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėja prašo įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti jos 2023 m. vasario 28 d. prašymą.
Nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centrą su 2023 m. vasario 27 d. prašymu „Dėl informacijos pateikimo ir duomenų pateikimo“ ir su 2023 m. vasario 28 d. prašymu „Dėl duomenų pateikimo ir ištaisymo“. 2023 m. vasario 27 d. prašymu „Dėl informacijos pateikimo ir duomenų pateikimo“ pareiškėja prašė „pateikti kopiją 1995-04-04 kadastrinių matavimų duomenis“, o 2023 m. vasario 28 d. prašymu pareiškėja prašė „ištaisyti nurodytus neatitikimus ir pateikti man 1995-04-04 kadastrinių matavimų bylos duomenų nustatymo kopiją“. Prašo paaiškinti, kodėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro išrašo 2 punkto duomenys neatitinka 1993 m. birželio 2 d. bendrasavininkų suderinto ir koordinuoto namų valdos plano lentelės duomenų. Taip pat prašo ištaisyti nurodytus neatitikimus ir pateikti 1995 m. balandžio 4 d. kadastrinių matavimų bylos duomenų nustatymo kopiją.
Išnagrinėjusi prašymą pateikti žemės sklypo 1995 m. balandžio 4 d. kadastrinių matavimų bylos duomenų nustatymo kopiją, Registrų centro archyvo darbuotoja 2023 m. kovo 9 d. raštu Nr. SP-32791 (4.55 Mr) „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėją informavo, kad VĮ Registrų centras prašyme nurodytos 1995 m. balandžio 4 d. kadastrinių matavimų bylos dokumentų kopijos pateikti negali, nes neturi, o kitą prašomą informaciją pateiks kitas Registrų centro skyrius. Šis raštas pareiškėjai buvo išsiųstas prašyme nurodytu elektroniniu paštu 2023 m. kovo 9 d.
VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyrius 2023 m. kovo 31 d. rašte Nr. S-12231 (1.4 E) „Dėl informacijos pateikimo“ netenkino pareiškėjos prašymo bei nurodė, kad nagrinėjamu atveju duomenys apie Žemės sklypą (nurodant - užstatyta teritorija: 0,1568 ha, žemės ūkio naudmenų plotas viso: 0,8634 ha, iš jo: ariamos žemės plotas: 0,3418 ha, sodų plotas: 0,5216 ha) nuo 1998 m. sausio 1 d. perimti iš Valstybinio žemės kadastro duomenų registro (kurį iki 1997 m. gruodžio 31 d. tvarkė apskričių valdytojų administracijos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos) pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymą. Taip pat nurodė, jog atnaujintų Žemės sklypo kadastro duomenų, pagal kuriuos galėtų pakeisti (patikslinti) Žemės sklypo kadastro duomenis, taip pat ir Žemės sklypo naudmenų plotus, neturi. Paaiškino pareiškėjai, kad Nekilnojamojo turto registre (minėta, toliau – ir Registras) įregistruoto Žemės sklypo įregistravimo (ir Registro įrašo sudarymo) data – 1995 m. balandžio 4 d. ir kad pirminė Žemės sklypo 3212/10202 dalies registracija 1995 m. balandžio 4 d. buvo atlikta A. A. Z. vardu pagal 1995 m. kovo 28 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 3949 ir Žemės sklypo 1993 m. birželio 2 d. planą (toliau – ir 1993 m. birželio 2 d. planas).
Registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje.
Registro įstatymo 4 straipsnio 2 dalis numato, kad kadastro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Registro įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus.
LVAT yra konstatavęs, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas (registratorius) nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr., pvz., 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011 ir kt.). Registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas yra atsakingas už į viešąjį registrą įrašomų duomenų atitikimą pateiktiems dokumentams.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad Registro tvarkytojas tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (žr., pvz., LVAT 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012). Kol nėra nuginčyti dokumentai, kurių pagrindu šiuo metu yra įregistruotos asmenų daiktinės teisės, Registro tvarkytojas negali savarankiškai atlikti jokių įrašų pakeitimų, kurie galėtų nulemti daiktinių teisių savininkų teisių turinio ir apimčių pasikeitimą.
Kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalis nustato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Registre. Registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija) „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų“ patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15.5 punktas nustato, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami, jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia). Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre, išskyrus tuos atvejus, kai statinio statytojui nuosavybės teise nepriklausančiuose žemės sklypuose esantys statiniai rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ar pastatyti nauji tenkinant viešąjį interesą – Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms. Tokiu atveju atnaujinti žemės sklypo kadastro duomenys Kadastro tvarkytojui gali būti pateikiami po statinio kadastro duomenų įregistravimo ar pakeitimo Nekilnojamojo turto registre.
Atsakovė sprendime nurodė, jog Žemės sklypo registracija atlikta pagal 1993 m. birželio 2 d. namų valdos žemės sklypo planą. Pareiškėja skunde sutinka, jog būtent pagal 1993 m. birželio 2 d. namų valdos žemės sklypo ribų planą Žemės sklypo registracija ir turėjo būti atlikta, tačiau teigia, kad Žemės sklypo 1993 m. birželio 2 d. plano duomenys turi atsispindėti ir nekilnojamojo turto registre. Pagal 1993 m. birželio 2 d. žemės sklypo planą, žemės ūkio naudmenų (pagal valdos plano lentelę „naudojamos“) plotas yra 0,8683 ha (atitinka sodo plotą), tačiau Nekilnojamojo turto registre nurodyta 0,8634 ha. Pareiškėjos teigimu, Žemės sklypo 1993 m. birželio 2 d. plano lentelėje nurodytas 8683 kv. m (arba 0,8683 ha) plotas, įvardintas kaip „naudojamos“, yra žemės ūkio naudmenų plotas, o užstatytas plotas yra Žemės sklypo 1993 m. birželio 2 d. plano lentelėje nurodytų plotų, esančių po gyvenamuoju namu (215,05 kv. m) ir ūkio pastatais (164,10 kv. m), suma - 3792 kv. m (arba 0,03792 ha).
Pažymėtina, kad Žemės sklypo 1993 m. birželio 2 d. plano lentelėje įvardintą kaip „naudojamos“ 8683 kv. m plotą sudaro ne tik Žemės sklypo 1993 m. birželio 2 d. plane kartografuojami sodų plotai (3332 kv. m, 2715 kv. m, 1534 kv. m, 1072 kv. m; iš viso 8653 kv. m). Kadastro tvarkytojas atsiliepime paaiškino, kad į šį „naudojamos“ 8683 kv. m plotą taip pat yra įskaičiuotas ir prie gyvenamojo namo esantis 30 kv. m plotas. Nors 1993 m. birželio 2 d. plane nenurodyta prie kurio žemės naudmenų ploto priskirtinas šis 30 kv. m plotas, tačiau, Kadastro tvarkytojo nuomone, pagal šio ploto lokaciją Žemės sklype (prie gyvenamojo namo) tai nėra sodo plotas, bet yra kiemo plotas, kuris, pagal Žemės sklypo kadastrinių matavimo metu galiojusius Kadastro nuostatus (10.8 punktas), buvo priskiriamas užstatytam plotui. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad 1993 m. birželio 2 d. plane nurodytas 30 kv. m plotas yra sodo plotas ir kad šis plotas priskirtinas prie žemės ūkio naudmenų ploto.
Kadangi Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo metu galiojęs reglamentavimas numatė, kad žemės sklypo užstatytą plotą sudaro ne tik žemė po pastatais, bet ir kiemai, gatvės bei aikštės (Kadastro nuostatų 10.8 p.), nesutiktina su pareiškėjos argumentais, kad užstatytą plotą turi sudaryti Žemės sklypo 1993 m. birželio 2 d. plane lentelėje nurodytų plotų po gyvenamuoju namu (215,05 kv. m) ir ūkio pastatais (164,10 kv. m) suma (3792 kv. m arba 0,03792 ha).
Atkreiptinas dėmesys, kad iš 1993 m. birželio 2 d. plano matyti, jog prašomi taisyti duomenys (žemės ūkio naudmenų plotas, užstatytas plotas) šiame plane nėra nurodyti, taip pat nėra aiškiai įvardinti. Tai reiškia, kad pareiškėja pati nusprendė, kokie Žemės sklypo 1993 m. birželio 2 d. plane nurodyti ir pareiškėjos apskaičiuoti plotai priskirtini prie žemės ūkio naudmenų ploto, o kokie priskirtini prie užstatyto ploto. Sutiktina su atsakovės padaryta išvada, kad pareiškėjos prašyme nurodytą žemės ūkio naudmenų plotą (0,8683 ha) ir užstatytą plotą (0,03792 ha) paskaičiavo pati pareiškėja.
Minėta, kad Registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Ši teisės akto nuostata patvirtina, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas tik kaupia duomenis nekilnojamojo turto registre ir atsako už jų teisingumą bei apsaugą, tačiau pats nepriima (ir nenaikina) sprendimų, kurių pagrindu yra daromi įrašai registre – registruojami juridiniai faktai. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas taip pat negali panaikinti įrašų registre, kurie yra padaryti sandorio pagrindu, kol šis sandoris nepripažintas negaliojančiu arba nepateiktas kitoks suinteresuotų asmenų dokumentas, sudarantis pagrindą išregistruoti vieną ir įregistruoti kitą juridinį faktą, susijusį su nekilnojamaisiais daiktais, ar daiktinėmis teisėmis (žr., pvz. LVAT 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-514-492/2017).
Aptariamu aspektu akcentuotina, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Registre, teisingumą ir apsaugą. Registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu įrašomi duomenys, įregistruojamos daiktinės teisės į Registrą (žr., pvz., LVAT 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2342-520/2017).
Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, vykdydamas teisės aktuose, reglamentuojančiuose šio viešojo administravimo subjekto veiklą, nurodytas funkcijas, nerenka duomenų ar įrodymų, patvirtinančių tam tikrų faktų buvimą ar nebuvimą, taip pat negali plečiamai aiškinti jam pateiktų dokumentų turinio, jeigu iš jo tiesiogiai ir neabejotinai negali daryti išvados apie prašomą įregistruoti juridinį faktą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik tikslus duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, bet ne pateiktų dokumentų interpretavimas ar tikslinimas. Todėl Kadastro tvarkytojas teisingai pažymėjo, kad jis nerenka (nevertina ir neskaičiuoja) duomenų, kurie nėra nurodyti arba aiškiai nėra įvardinti pateiktuose dokumentuose. Kaip minėta, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, todėl registro tvarkytojas neprivalo aiškintis aplinkybių ir rinkti duomenų, kurie nėra nurodyti arba aiškiai įvardinti pateiktuose dokumentuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėja nepagrindė aplinkybės, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie Žemės sklypą neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti ir kad tokie duomenys pagal pateiktus dokumentus turėtų būti ištaisyti Kadastro įstatymo 15 straipsnio, Registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Pareiškėja mano, kad atsakovės sprendime nurodytas teiginys apie Žemės sklypo sudarymo 1995 m. balandžio 4 d. datą prieštarauja 2023 m. kovo 9 d. atsakovės atsakymui Nr. SP-32791 (4.55 Mr), pagal kurį 1995 m. balandžio 4 d. kadastrinių matavimų duomenų nėra.
Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepime išdėstyta nuomone, kad Kadastro tvarkytojo 2023 m. kovo 31 d. sprendime nurodyta aplinkybė, jog Žemės sklypo registro sudarymo data – 1995 m. balandžio 4 d. neprieštarauja Registrų centro archyvo darbuotojo 2023 m. kovo 9 d. rašte nurodytai aplinkybei, kad Registrų centre nėra 1995 m. balandžio 4 d. kadastrinių matavimų bylos dokumentų, kuriuos prašė pateikti pareiškėja.
Pareiškėja skunde teigia, kad atsakovė netinkamai suformulavo pareiškėjos prašymo esmę, t. y. atsakovė pareiškėjos 2023 m. vasario 28 d. prašymą suvokė tik kaip prašymą paaiškinti, kodėl Nekilnojamojo turto registro duomenys neatitinka Žemės sklypo plano, nes pareiškėja prašė ne paaiškinti, o ištaisyti Žemės sklypo kadastro duomenis. Atsakovė nevertino pareiškėjos prašymo kaip prašymo ištaisyti neatitikimus, o formaliai tik nurodė neatitikimų priežastis.
Nagrinėjamu atveju Žemės sklypas 1995 m. balandžio 4 d. buvo įregistruotas Valstybinio žemės kadastro duomenų registre, kurio duomenis tvarkė (žemės sklypus registravo) miesto (rajono) valdybų žemėtvarkos tarnybos. Pagal 1997 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-454 1-2 straipsnių nuostatas, duomenys, sukaupti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre (duomenų tvarkytojas buvo miesto (rajono) žemėtvarkos skyriai), kurie buvo jame sukaupti iki 1998 m. sausio 1 d., buvo perrašomi į Nekilnojamojo turto registrą, jų nerevizuojant. Toks duomenų perrašymas negali būti laikomas atsakovų veiksmu, skundžiamu Registro įstatymo 30 – 32 straipsnių nustatyta tvarka, nes jis buvo atliktas ne individualių teisės aktų pagrindu, o vykdant tiesioginį įstatymo nurodymą, t. y. buvo atliktas nerevizuojant ir netikrinant ankščiau padarytų įrašų teisingumo bei pagrįstumo. Tai yra konstatavęs vienodą administracinių teismų praktiką formuojantis LVAT (žr., pvz., 2004 m. vasario 10 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A11- 202/2004).
Kadangi Žemės sklypas buvo registruotas ne Registre, o duomenys apie Žemės sklypą, sukaupti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre, buvo perrašyti iš Valstybinio žemės kadastro duomenų registro į Registrą nerevizuojant šių duomenų pakartotinai, Registrų centro archyve Žemės sklypo kadastro duomenų bylos nėra. Atsakovė atsiliepime į skundą nurodo, kad iš Žemės sklypo kadastro duomenų Registre yra tik Žemės sklypo 1993 m. birželio 2 d. planas, kurį pirmą kartą Registrų centrui, kartu su 2005 m. kovo 16 d. prašymu išduoti pažymą paveldėjimui, pateikė buvusi Žemės sklypo (jo dalies) savininkė E. S.. Apie tai kad Registrų centras 1995 m. balandžio 4 d. kadastrinių matavimų bylos dokumentų (kopijų) neturi, pareiškėja buvo informuota Registrų centro 2023 m. kovo 9 d. raštu.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja teikė prašymą dėl Nekilnojamojo turto registro įrašų duomenų (ne)atitikimo dokumentams, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, t. y. Nekilnojamojo turto registro įraše Žemės sklypo plotai neatitinka 1993 m. birželio 2 d. namų valdos žemės sklypo ribų plane nurodytiems Žemės sklypo plotams. Tačiau, kaip minėta, nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui įstatymas (Registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis) neleidžia vertinti dokumentų, kurių pagrindu daromi įrašai nekilnojamojo turto registre, teisėtumo, taip pat neleidžia šių dokumentų galiojimo vertinti civilinės teisės normų kontekste. Kadangi 1993 m. birželio 2 d. plane nėra aiškiai nurodyti pareiškėjos prašomi ištaisyti (žemės ūkio naudmenų ir užstatytas) plotai, Kadastro tvarkytojas negali jų taisyti pareiškėjos prašymo pagrindu, todėl pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą.
Kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra netikslūs, neteisingi ar neišsamūs, gali pareikalauti, kad Kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų netikslius ar neteisingus duomenis, o neišsamius papildytų. Kadastro tvarkytojas, gavęs tokį prašymą, per 5 darbo dienas turi jį išnagrinėti ir priimti sprendimą. Apie priimtą sprendimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos Kadastro tvarkytojas raštu praneša suinteresuotam asmeniui.
Registro įstatymo 33 straipsnyje įtvirtinta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, jog į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų (1 d.); techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba, kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus (2 d.).
Aiškindamas šias nuostatas, LVAT yra nurodęs, kad duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: 1) kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti; 2) kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1262/2012; kt.). Reikalavimas, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų, gali būti pripažintas tenkintinu tik tuo atveju, jei būtų pateikti įrodymai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie nuosavybės teisę neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kad įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, buvo padarytos techninės klaidos, t. y. nekeičiant atsakovo priimtų sprendimų dėl daiktinės teisės registravimo, išregistravimo bei dokumentų, kurių pagrindu daiktinė teisė įregistruota (žr., pvz., 2015 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3287-602/2015).
Taigi, darytina išvada, kad pareiškėja nepagrindė aplinkybės, jog Registre įrašyti duomenys apie Žemės sklypą neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti ir kad tokie duomenys pagal pateiktus dokumentus turėtų būti ištaisyti Kadastro įstatymo 15 straipsnio, Registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalies pagrindu.
LVAT ne kartą yra konstatavęs, jog individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. LVAT laikosi nuoseklios pozicijos, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d., iš esmės atitinka ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio VAĮ (nuo 2020 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi redakcija) 10 straipsnio 5 dalies 5 - 6 punktų nuostatas) iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).
Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad kadastro tvarkytojas 2023 m. kovo 31 d. sprendime Nr. S-12231 (1.4.E) ir Komisija 2023 m. birželio 5 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, sprendimai priimti pagal atsakovės kompetenciją, sprendimų turinys iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus, todėl naikinti juos nėra teisinio pagrindo. Netenkinus šio pareiškėjos reikalavimo, kaip nepagrįstas atmestinas ir išvestinio pobūdžio reikalavimas įpareigoti iš naujo išnagrinėti jos 2023 m. vasario 28 d. prašymą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms vertintina, jog VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriaus 2023 m. kovo 31 d. sprendimas „Dėl informacijos pateikimo“ ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2023 m. birželio 5 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais netenkinti pareiškėjos 2023 m. vasario 27 d. ir 2023 m. vasario 28 d. prašymai ištaisyti neatitikimus bei pateikti 1995 m. balandžio 4 d. kadastrinių matavimų bylos duomenų nustatymo kopiją, yra pagrįsti ir teisėti, jų panaikinti nėra įstatymo numatyto pagrindo.
Likusieji argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnis) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Kadangi pareiškėjos skundas atmestas, pareiškėja neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl netenkinamas prašymas jai iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos I. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Netenkinti pareiškėjos I. K. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.