Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-02-06 · Civilinė byla Nr. e2S-259-467/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-06
Bylos Nr.
e2S-259-467/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-27201-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Urbanavičienė
Ieškovas
„VANTA 2“
Atsakovas
UAB „Emilė“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-259-467/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27201-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.7.; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) “Emilė” atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo „VANTA 2“ EOOD ieškinį atsakovui UAB „Emilė“ dėl visuotinio akcininko susirinkimo protokolų pripažinimo negaliojančiais, suinteresuotas asmuo (išieškotojas) – kredito unija (toliau – KU) „Mėmelio taupomoji kasa“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas „VANTA 2“ EOOD pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį, prašydamas pripažinti UAB „Emilė“ 2013 m. sausio 17 d. visuotinio akcininko susirinkimo protokolą Nr.17/01/13, UAB „Emilė“ 2013 m. sausio 18 d. visuotinio akcininko susirinkimo protokolą Nr. 18/01/13 ir UAB „Emilė“ 2013 m. kovo 27 d. vienintelės akcininkės sprendimą negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento).

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi nutarta byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolės N. Š.-S. vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0033/16/00377 ir Nr. 0033/17/00103 iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutartimi nutarta leisti antstolei N. Š.-S. sustabdytose vykdomosiose bylose Nr.0033/16/00377 ir 0033/17/00103 paskirstyti antstolės depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas, iš viso 74 142,74 EUR sumą, šias lėšas pervedant išieškotojui KU „Mėmelio taupomoji kasa“.

Šalies argumentai

4. Atsakovas UAB „Emilė“ pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė leisti antstolei N. Š.-S. sustabdytose vykdomosiose bylose Nr.0033/16/00377 ir 0033/17/00103 panaikinti nurodomo turto areštą bei leisti atsakovui jį parduoti uždarajai akcinei bendrovei (toliau -UAB) „Idea In“ tarp šalių 2018 m. gruodžio 12 d. sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu: patalpai adresu Vilnius, Švitrigailos g. 29, pastatui-prekybos pastatui adresu Vilnius, Savanorių pr. 180, pastatui-kavinei adresu Vilnius, Šv. Mikalojaus g. 15).

Atsiliepimas

5. Atsakovas nurodė, kad minimose vykdomosiose bylose antstolė yra areštavusi beveik visą UAB „Emilė“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. tiek tą, kuris yra įkeistas išieškotojui KU „Mėmelio taupomoji kasa“ hipotekos sutartimis, tiek ir visą kitą, neįkeistą išieškotojo naudai, atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, taip pat atsakovo banko sąskaitas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje e2-1298-294/2019 sustabdė antstolės N. Š.-S. vykdymo veiksmus nurodytose vykdomosiose bylose iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje. Tačiau 2018 m. gruodžio 12 d. atsakovas sudarė dalies areštuoto turto preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, kuria įsipareigojo dalį areštuoto turto perleisti UAB „Idea In“, priešingu atveju – sumokėti baudą UAB „Idea In“ naudai.

6. Leidus parduoti tris nurodytus UAB „Emilė“ priklausančius nekilnojamojo turto objektus, tačiau likus areštuoto turto bendrai areštuoto įkeisto ir neįkeisto nekilnojamojo turto už 4 374 920,40 EUR, kai skolos likutis kartu su išieškojimo išlaidomis sudaro 302 231,18 EUR bei esant areštuotoms visoms atsakovo atsiskaitomosioms sąskaitoms bankuose, skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyra būtų išlaikyta, ir išieškotojas niekaip negalėtų teigti, kad jo interesai yra pažeidžiami. Priešingai, iš parduoto turto išieškotojas turėtų galimybę patenkinti savo reikalavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsakovo UAB „Emilė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė.

Šalies argumentai

8. Teismas nurodė, kad atsakovas teismui 2019 m. kovo 21 d. jau buvo pateikęs prašymą panaikinti tų pačių trijų nekilojamo turto objektų areštą ir teismas prašymą 2019 m. balandžio 29 d. nutartimi atmetė. Atsakovas šią nutartį apskundė atskiruoju skundu, kurį Vilniaus apygardos teismas atmetė 2019 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1108-275/2019. Taigi, teismai jau pasisakė, kad aplinkybė, jog dalis turto yra įkeista hipoteka, nesudaro pagrindo naikinti turto areštą, pritaikytą kitam turtui, kadangi tai atskiri ir tarpusavyje nesusiję teisės institutai. Antstolis yra areštavęs proporcingą kiekį nekilnojamo turto pagal išieškomą piniginės prievolės dydį. Jeigu antstolis būtų areštavęs neproporcingai didelį kiekį turto, apeliacinės instancijos teismas tai būtų konstatavęs ir būtų panaikinęs dalies turto areštą.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas taip pat nurodė, kad pakartotinį prašymą atsakovas grindžia naujomis aplinkybėmis - kad po to, kai turtas buvo areštuotas, atsakovas sudarė areštuoto turto preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, kuria įsipareigojo sudaryti sutartį dėl dalies areštuoto turto perleidimo trečiajam asmeniui, neperleidus, jo naudai sumokėti baudą. Atsakovo teigimu, šios sutarties sudarymas nepažeis išieškotojo interesų, nes iš parduoto turto išieškotojas turėtų galimybę patenkinti savo reikalavimus, kadangi yra areštuotos atsakovo banko sąskaitos. Tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad areštuoto turto mastas yra proporcingas išieškomai sumai, o, pasikeitus aplinkybėms dėl preliminarios sutarties dėl areštuoto turto perleidimo sudarymo, laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas neproporcingai pažeistų išieškotojo interesą gauti jo reikalavimo įvykdymą, juo labiau, kad, be kita ko, pats atsakovas nurodo, jog 100 000 EUR piniginių prievolių padidėjimas dėl baudos jam sukeltų nemokumo būsenos riziką, nepaisant to, turi ketinimų areštuotą turtą perleisti tretiesiems asmenims.

10. Teismas pažymėjo, kad antstolio taikomo arešto institutas vykdymo procese netektų prasmės, nes visais atvejais, kuomet antstolis areštuotų skolininko turtą, skolininkas galėtų sudaryti preliminarią sutartį, kuria įsipareigotų sudaryti sutartį dėl areštuoto turto perleidimo, t. y. būtų pažeista efektyvi pažeistų teisių gynyba, nes išieškojimas iš nekilnojamojo turto būtų neproporcingai apsunkinamas. Aplinkybė, jog atsakovas sudarė preliminarią sutartį dėl areštuoto turto perleidimo ir susitarė dėl netesybų už pagrindinės sutarties nesudarymą, kelia abejonių jo sąžiningumu, o ir apeliacinės instancijos teismas buvo konstatavęs, kad atsakovas vilkina išieškojimo procesą.

11. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas, nors ir nurodo, jog, pardavus turtą, pinigai būtų įmokėti į jo areštuotą banko sąskaitą ir jis šių pinigų neketina išleisti, būtų laikinai saugomi, tačiau teismas negali užtikrinti, kad, panaikinus areštą dėl dalies areštuoto turto, kurį atsakovas nori parduoti, pinigų suma už parduodamą turtą būtų sumokėta į areštuotą banko sąskaitą, o bylos medžiagoje taip pat nėra duomenų, ar pirkėjas turi pakankamai pinigų įvykdyti piniginę prievolę, t. y. sumokėti nekilnojamo turto kainą pardavėjui, taigi, tokio sandorio sudarymas galėtų dar labiau užvilkinti vykdymo procesą.

12. Esant tokiai situacijai, kuomet jau buvo konstatuota, kad areštuoto turto mastas yra proporcingas išieškomai sumai, o, pasikeitus aplinkybėms, t. y., kad po turto arešto pritaikymo atsakovas sudarė preliminarią sutartį dėl areštuoto turto perleidimo sutarties sudarymo, teismas padarė išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas neproporcingai pažeistų išieškotojo interesą gauti jo reikalavimo įvykdymą, tačiau dėl šių naujai paaiškėjusių aplinkybių galėtų būti svarstytinas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimas - iš turto arešto į piniginį užstatą, sumokamą į teismo depozitinę banko sąskaitą, kuris galėtų būti realizuotas, jei išnyks vykdymo proceso stabdymo pagrindai arba grąžintas atsakovui, jei vykdymo procesas pasibaigtų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Atsakovas UAB „Emilė“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti ir tenkinti atsakovo UAB „Emilė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo - atitinkamai leisti antstolei N. Š.-S. vykdomosiose bylose Nr.0033/16/00377 ir 0033/17/00103 atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktame prašyme nurodytus vykdymo veiksmus: leisti antstolei N. Š.-S. sustabdytose vykdomosiose bylose Nr.0033/16/00377 ir 0033/17/00103 panaikinti nurodyto turto areštą bei leisti UAB „Emilė“ jį parduoti UAB „Idea In“ tarp šalių 2018 m. gruodžio 12 d. sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu. Nutartį leisti vykdyti skubiai.

14. Apeliantas nurodo, kad šiuo metu nuo 2017 metų pradžios yra areštuotas absoliučiai visas UAB „Emilė“ nekilnojamasis turtas ir šio arešto mastas yra neadekvatus, palyginus su skolos, kurios išieškojimas yra vykdomas abiejose sustabdytose vykdomosiose bylose, likučiu. Taigi, sumažėjusiam skolos likučiui areštuoto turto mastas akivaizdžiai yra perteklinis ir dėl to yra pažeidžiama šalių interesų pusiausvyra vykdomajame procese bei visiškai neužtikrinamos skolininko teisės. Atmetus prašymą, UAB „Emilė“ patirtų didžiulių nuostolių, kurie tik pablogins jo padėtį ir tuo pačiu sumažins išieškotojo galimybes patenkinti savo reikalavimus ateityje.

15. Teismas skundžiamoje nutartyje nenurodo jokių argumentų, dėl ko jis sprendžia, kad skolininkas UAB „Emilė“ vykdomosiose bylose, kuriose prašoma leisti panaikinti areštą keliems nekilnojamojo turto objektams, leidžiant juos parduoti ir pirmiausia iš gautų lėšų atsiskaityti su išieškotoju, kurio naudai areštuotas tas turtas, galėtų turėti „nesąžiningų ketinimų išvengti prievolės įvykdymo ar ją užvilkinti“. Skolininko nesąžiningumas vykdymo procese nėra preziumuojamas, ypač, kai jis imasi aktyvių veiksmų, siekiant realizuoti turtą, ir iš gautų lėšų pirmiausia atsiskaityti su išieškotoju. Todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas neproporcingai pažeistų išieškotojo interesą gauti jo reikalavimo įvykdymą bei atsakovo prašymo patenkinimas apribotų išieškotojo ir skolininko teisių ir pareigų pusiausvyrą išieškotojo nenaudai.

Atsiliepimas

16. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) KU „Mėmelio taupomoji kasa“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą; skirti atsakovui UAB „Emilė“ 2 500 EUR baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. iš šios baudos paskiriant KU „Mėmelio taupomoji kasa“ naudai.

17. Nurodo, kad atsakovo turto perleidimas trečiajam asmeniui UAB „Idea In“ gali lemti atsakovo UAB „Emilė“ kreditorių, įskaitant ir KU „Mėmelio taupomoji kasa“, interesų pažeidimą. Atsakovo nurodytos nuostolių grėsmės rizika šiuo atveju atitenka pačiam atsakovui UAB „Emilei“, kadangi atsakovas su UAB „Idea In“ pasirašė preliminariąją turto pirkimo-pardavimo sutartį, nors šios sutarties šalims buvo gerai žinoma, kad preliminariosios sutarties dalyku esančiam turtui dar nuo 2017 m. kovo 9 d. galioja areštai. Dėl to atsakovo prisiimtas įsipareigojimas parduoti priverstinio vykdymo procese areštuotą turtą vertintinas kaip itin neapdairus ir nerūpestingas elgesys, o tokio elgesio galimų neigiamų pasekmių atsiradimo atsakovas negali naudoti prieš išieškotoją.

18. Išieškotojas pažymi, kad atsakovo UAB „Emilė“ teikiami prašymai, kurių tikslas yra riboti KU „Mėmelio taupomoji kasa“ galimybes gauti jos reikalavimų patenkinimą priverstinio vykdymo procese bei įgyti areštuoto turto disponavimo galimybę ir kontrolę, neatitinka jokių sąžiningo proceso dalyvių elgesio standartų, o taip pat nepateisinamai eikvoja tiek teismo, teik išieškotojo laiką bei lėšas, dėl ko atsakovui skirtina bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

20. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyku yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atmestas atsakovo UAB „Emilė“ prašymas panaikinti dalyje (konkrečiam nekilnojamajam turtui) nagrinėjamoje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atsakovo atskirojo skundo ir suinteresuoto asmens (išieškotojo) atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstąją teismo nutartį panaikinti. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų taip pat nekonstatuotina.

21. Apeliantas tvirtina, kad dalis jam priklausančio turto yra areštuota be pagrindo, t. y. areštuota gerokai daugiau turto nei reikia kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimams patenkinti, todėl tam tikras turtas neturėtų būti areštuotas. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks apelianto teiginys nėra naujas, dėl jo jau yra pasisakyta įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, todėl šias aplinkybes nustatinėti iš naujo nėra pagrindo (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

22. Nagrinėjamos bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys tvirtina ir tai teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantas šioje byloje jau yra teikęs iš esmės analogišką prašymą dėl tų pačių trijų nekilnojamojo turto objektų arešto panaikinimo. Dėl tokio prašymo yra pasisakęs tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas, o būtent: atsakovas prašymą grindė argumentu, kad turto arešto mastas pažeidžia skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyrą, nes prievolė yra užtikrinta savo ir svetimo turto hipoteka, bendra hipoteka įkeisto turto vertė sudaro 996 582,48 EUR, kas 2,65 karto viršija neišieškotos skolos likutį abiejose vykdomosiose bylose. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 29 d. nutartimi minėtą atsakovo prašymą atmetė, o Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1108-275/2019 šią pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Taigi, akivaizdu, jog atsakovo teiginiai dėl per didelės vertės turto areštavimo, skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyros pažeidimo yra išnagrinėti ir atmesti įsiteisėjusiomis teismų nutartimis. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad situacija po Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarties priėmimo yra pasikeitusi ir šiuo metu jau atsirado pagrindas panaikinti areštą atitinkamam turtui nurodytu motyvu, išskyrus tai, kad atsakovas su UAB „Idea In“ sudarė dalies areštuoto turto preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį. Dėl to apelianto atskirojo skundo teiginiai dėl nepagrįstai per didelio turto kiekio arešto atmetami.

23. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog dalies arešto panaikinimu būtų pažeista skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyra, nes, apelianto teigimu, laikinosios apsaugos priemonės (vykdomųjų bylų sustabdymas) šioje byloje yra pritaikytos ne išieškotojo KU „Mėmelio taupomoji kasa“ vykdomojoje byloje prašymu, o ieškovo „VANTA 2“ EOOD nagrinėjamoje civilinėje byloje prašymu, taigi, jos nagrinėjamu atveju nesaugo jokio išieškotojo intereso. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apelianto vertinimu nesutinka ir pažymi, kad, nors laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos nagrinėjamoje civilinėje byloje, tačiau jos sukėlė atitinkamas teisines pasekmes vykdomosiose bylose – buvo sustabdytos vykdomosios bylos, kuriose išieškotoju yra KU „Mėmelio taupomoji kasa“ ir kuriose atsakovo turtas yra areštuotas jau nuo 2017 m. kovo 9 d. Todėl, panaikinus dalies turto areštą, akivaizdžiai būtų pažeista skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyra.

24. Atsakovas taip pat nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, jog atsakovas galimai turi nesąžiningų ketinimų išvengti prievolės įvykdymo ar ją užvilkinti, kadangi, kaip tvirtina bylos duomenys, atsakovas turi įsipareigojimų keliems kreditoriams, įskaitant ir KU „Mėmelio taupomoji kasa“, taigi, bet kokie veiksmai, atliekami su atsakovo turtu, turi įtaką ne tik kurio nors vieno, bet visų kreditorių teisėms ir pareigoms. Todėl, tiek taikant laikinąsias apsaugos priemones, tiek jas modifikuojant ir/ar leidžiant parduoti atsakovo turtą (dalį turto), yra būtina atsižvelgti į visų kreditorių interesus.

25. Atsakovo ir UAB „Idea In“ sudarytos preliminarios sutarties 8 punkte yra nurodyta, kad UAB „Idea In“ įsipareigoja sutartą areštuoto turto kainos avansą sumokėti į antstolio A. N. banko sąskaitą. Tačiau antstolis A. N. nevykdo išieškojimo KU „Mėmelio taupomoji kasa“ naudai. Pastaroji atsiliepime nurodo, kad iš A. N. sąskaitos turės būti dengiami UAB „Emilė“ įsipareigojimai UAB „Minera“. Byloje nėra duomenų, paneigiančių šį teiginį, todėl, priešingai nei nurodo atsakovas, šiuo atveju būtų pažeisti išieškotojo KU „Mėmelio taupomoji kasa“ interesai, nes už parduodamą turtą būtų atsiskaitoma ne su šiuo išieškotoju, o su UAB „Minera“. Tuo tarpu skolininkas, turėdamas kelis kreditorius, privalo atsiskaitinėti su jais visais ir negali suteikti prioriteto vienam iš kreditorių. Kadangi atsakovas ketina atsiskaityti tik su vienu kreditoriumi, galima teigti, jog jis elgiasi nesąžiningai kitų kreditorių, įskaitant išieškotoją KU „Mėmelio taupomoji kasa“, atžvilgiu.

26. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas, kaip tvirtina teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, savo prašymais nuolat deklaruoja itin blogą savo turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje

byloje Nr. e2-1308-180/2018; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1563-302/2018; 2019 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-983-516/2019; kt.), todėl akivaizdu, kad atsakovo turto perleidimas trečiajam asmeniui UAB “Idea In” pagal preliminarią sutartį lemtų atsakovo kreditorių interesų pažeidimą, o galimai netgi paneigimą.

27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat iš esmės pritaria suinteresuoto asmens KU „Mėmelio taupomoji kasa“ atsiliepimo argumentams, kad atsakovo UAB „Emilė“ nurodytos nuostolių grėsmės rizika šiuo atveju atitenka pačiam atsakovui UAB „Emilė“, kadangi pastaroji 2018 m. gruodžio 12 d. pasirašė preliminariąją turto pirkimo-pardavimo sutartį, nors šios sutarties šalims buvo gerai žinoma, kad preliminariosios sutarties dalyku esančiam turtui dar nuo 2017 m. kovo 9 d. galioja areštai. Taigi, atsakovo UAB „Emilė“ prisiimtas įsipareigojimas parduoti priverstinio vykdymo procese areštuotą turtą vertintinas kaip itin neapdairus ir nerūpestingas elgesys, todėl tokio

elgesio galimų neigiamų pasekmių atsiradimo atsakovas negali naudoti prieš kreditorius, įskaitant ir KU „Mėmelio taupomoji kasa“. Kadangi atsakovas ketina atsiskaityti tik su vienu iš kreditorių, nepaisydamas kitų kreditorių interesų, nėra jokio pagrindo leisti parduoti atsakovo nurodomą turtą. Taigi, atsakovas neįrodė, jog yra pakankamas ir pagrįstas pagrindas tenkinti jo prašymą dėl leidimo panaikinti turto areštą ir parduoti konkretų nekilnojamąjį turtą.

28. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamoje situacijoje (kai sprendžiamas tik procesinis klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo) ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

29. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir panaikinimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

30. Suinteresuotas asmuo KU „Mėmelio taupomoji kasa“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas už apeliacinio proceso ribų, vertina, kad atsakovas, teikdamas atskirąjį skundą dėl skundžiamos nutarties, nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nes asmuo, kuris mano, kad jo atžvilgiu pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra neteisėta, turi teisę dėl jos paduoti atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka (CPK 334 straipsnis). Atsakovas šia teise pasinaudojo, o vien tai, kad atskirasis skundas atmetamas, negalima teigti, kad jis piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsniu ir 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Suinteresuoto asmens KU „Mėmelio taupomoji kasa“ prašymą skirti atsakovui UAB „Emilė“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmesti.

Teisėja Alma Urbanavičienė