Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis E. K. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną su tėčiu nuvykę į Klausučius, tėtis liko ten, jis važiavęs iki dirbtuvių jų, esančių Rumokuose. Išvažiavus iš Klausučių, kertant pagrindinį kelią, nepastebėjęs iš dešinės atvažiuojančio automobilio, pajutęs smūgį ir kitas momentas ką atsimenantis, buvo ligoninėje. Įvykis buvo 2017 m. liepos 7 d. Važiavęs automobiliu BMW 320, kubatūra 2 litrai, dyzelinas, galingumas 100 kilovatų. Buvo vasaros metu, su kondicionieriumi važiavęs. Klausučiuose pas tėčio draugą nuvažiavę, tėtis buvo išvykęs atostogauti ir grįžo, norėjo taip užsukti pas draugą. Buvo prieš pietus, apie 11 val., nuvežęs, palikęs ir išvažiavęs. Reikėjo nuvažiuoti pasiimti iki dirbtuvių asmeninių daiktų. Išvažiavimas buvo planuotas, iš anksto žinojęs, kad važiuosiąs. Veždamas tėtį ten, žinojęs, kad važiuosiąs į Rumokus. Blaivas buvęs. Buvo kuri savaitės diena, nepasakysiąs, neatsimenantis. 11 val. 25 min. buvo. Šiokia diena buvo, prieš tai dieną dirbęs, jeigu darbo diena buvo, neatsimenantis tiksliai. Dirbęs pas tėtį įmonėje „Kuperis“ vadybininku ir K. individualioje įmonėje dirbantis. Darbo diena buvo. Nėra tas jo darbas, kad kabinete sėdėti, laisvesnis grafikas. Nuvažiuoti turėjęs pasiimti ir važiuoti atgal pas tėtį. Daiktai – autodetalės, būtų dėjęs į automobilį savo, keitęs, tą pačią dieną. Neskubėjęs važiuoti detalių, nebuvo skubos. Vairuojantis, automobilių varžybose dalyvaujantis nuo 12 metų, stažas nuo 18 metų, kai teises išsilaikęs, 7 metai. Dalyvaujantis automobilių varžybose ant ledo, trekuose daugiausia, autokrose, slalome. Paskutinį kartą prieš tą įvykį dalyvavęs. Greitį mėgstantis trasoje. Ant kelio buvęs baustas už greitį, už kelių eismo taisyklių pažeidimus - vairuotojo pažymėjimo neturėjęs prie savęs, nepateikęs, be diržo atrodo. Už greičio viršijimą tiktai, ne už kelio ženklų nesilaikymą. Su BMW greičiausiai yra važiavęs 110 km/ha, tik leistinu. Buvęs greitį viršijęs. Tuo keliu važiavęs ne pirmą kartą, dažnai važiuodavęs, kokie kelio ženklai stovi, žinojęs. Greičio neviršijęs. Matomumas geras, nebuvo susipykęs su kuo. Galvojantis, kad buvo toje zonoje automobilis, kur priekinis atatramstis eina ir nepastebėjęs. Ten leidžiama važiuoti 90, posūkis 90 laipsnių kampu pagrindinis kelias eina. Nėra greičio sumažinimo jokio, užmiestis ten iš kaimo išvažiavus, nematęs to automobilio, ir kitų nematęs, jam važiavo iš dešinės, nepamatęs. Prieš tai nepraleidęs nei vieno automobilio, pasižiūrėjęs. Važiavęs vienas. Atsimenantis tik ligoninėje. Ką padaręs, kitą dieną sužinojęs, ligoninėje tuo metu buvęs. Ligoninėje savaitę prabuvęs. Koja buvo lūžusi, šonkauliai skilę du. Kad sužaloti, kad žuvo moteris, norėjęs atsiprašyti, nukentėjusiojo pozicija buvo kad ne, vaikai grįžę, geriau, kad jam nematyti jų. Norėjęs susitikti. Ligoninėje už kelių palatų gulėjo. Nebuvo susitikęs. Į namus buvo nuvykęs, bet neįsileido. Su civiliniais ieškiniais susipažinęs. Kiek išgalintis, bandęs atlyginti žalą, atlyginęs 2.300 eurų. Matęs sumas. Padengęs turtinę žalą, kurios nepadengė draudimas dėl daiktų, buvusių bagažinėje. Padengęs prieš tai, ne bylos nagrinėjimo metu. Pateiksiąs pavedimo išrašą. Atlyginęs 2 300 eurų neturtinės, per kelis kartus pernai metais, ir 369 eurus turtinės žalos, už daiktus, kurie buvo mašinoje, viską atlyginęs. Daugiau nieko. Turto neturintis, pajamos – minimalus atlyginimas, dirbantis pas tėtį vadybininku, UAB „Kuperis“, užsiima prekyba automobiliais, krovinių pervežimais. Atlyginimą tik minimumą moka – sunkūs laikai, visi gauna tokius atlyginimus. Jo išsilavinimas aukštesnysis, profesija - automobilių inžinerija. Nevedęs, vaikų neturi, tik su drauge jos dukra yra. Alimentus gauna, 60-80 eurų. Draugė dirba. Sutinkantis atlyginti kiek, nežinantis, 100 tūkstančių labai jau čia nerealiai atrodo. Žmogaus gyvybė neįkainojama. Pagal jo galimybes tai nerealu. Manantis iki 10 tūkstančių už gyvybę, o už kitus ieškinius, kad kiti prašo po 5 tūkstančius prašo, nesutinkantis. Kažkiek reikia atlyginti – po tūkstantį. O dėl ieškinių pagrįstumo atstovas pasisakys. Turtinę žalą visą atlyginęs. Dėl išlaikymo iki gyvos galvos draudimas tą išlaikymą duoda. Gailisi labai. Anksčiau avarijų neturėjęs, pats papuolęs, turėjęs vieną, keleivis buvęs, priežastis - dviratininkas išvažiavo į kelią ir bandė išvengti ir vertęsi. Nesusiję su jo pažeidimu. Gailisi labai. Kaip pasireiškia gailėjimasis, labai apgailestaujantis, kad taip atsitiko, pačiam psichologinė trauma, sunkiai su tuo susigyvenantis. Akies žvairumas netrukdo, fizinių trūkumų, trukdančių vairuoti neturintis. Žvairumas netrukdo, įvykis buvo prieš laikant teises, praėjęs medicininę apžiūrą. Nebuvo priežastis nelaimės. Įvykio vieta sankryža - pliusas, keturšalė, reikėjo pravažiuoti tiesiai, yra ženklai žymintys kur pagrindinis kelias, kur šalutinis. Kokiu greičiu važiavęs, neatsimenantis. Prieš sankryžą toj atkarpoj kokiu greičiu važiavęs, neatsimenantis. Ar buvo sumažinęs greitį, taip, pristojęs, sustabdęs automobilį prieš sankryžą pilnai ne, pristojęs, sumažinęs greitį, iki kiek sumažinęs, neatsimenantis. Kiek laiko turėjęs transporto priemonę BMW prieš įvykį - apie mėnesį. Važiavęs dalių automobiliui, čia į kitą automobilį. Automobilis, kuriuo važiavęs, buvo techniškai tvarkingas. Nukentėjusiojo, kuris dalyvauja šiandien posėdyje, atsiprašyti bandęs, o vaikų – nebandęs. Už daiktus atlyginęs praeitą savaitę, susitaupęs pinigų ir pravedęs. Ne dėl to, kad teismo posėdis turėjo būti. Kad pažeidęs tris kelių eismo taisyklių punktus, pripažįstantis kaip parašyta, kad pažeidęs tuos tris punktus, po ko įvyko eismo įvykis. Pažeidęs 3 punktą. Buvo planuotas tas važiavimas detalių, detalę – pusašį ruošęsis keisti vakare tą pačią dieną. Nebuvo reikalo skubėti dėl to. Reikėjo nuvažiuoti pusantro kilometro gal. Susinervinęs nebuvo. Bandęs susitaikyti su nukentėjusiaisiais, nesutiko.

Kaltinamajam E. K. pilnai pripažinus savo kaltę, davus parodymus, jam, gynėjui bei prokurorui sutinkant, nukentėjusiajam, jo atstovui neprieštaraujant, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, esant visoms įstatymo numatytos sąlygoms, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo parodymų, kaltinimą jam pagrindžia žemiau išvardinti rašytiniai bylos duomenys, kurie yra teismo ištirti ir įvertinti, yra gauti teisėtai įstatymų nustatyta tvarka, liečia byloje įrodinėtinas aplinkybes, yra nesuklastoti, neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, yra patikimi, pripažintini kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvimo ir jo kaltės įrodymais:

N. V. B. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad jis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su žmona S.S. B. turi du sūnus, M. ir R. R., jie virš 10 metų gyvena Airijoje. Automobilis "OPEL ZAFIRA", kuriuo vyko įvykio metu priklausė žmonai. 2017-07-07 vykęs iš Marijampolės į Kudirkos Naumiestį aplankyti giminės kapinių automobiliu "OPEL ZAFIRA", valst. nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo jis, žmona sėdėjo automobilio priekyje, keleivio vietoje. Iki eismo įvykio važiavęs leistinu greičiu, tiek žmona, tiek jis buvo užsisegę saugos diržus. Vairavimo sąlygos buvo geros - kelio važiuojamoji dalis sausa, giedra, matomumas buvo geras. P. V. važiavę Kudirkos Naumiesčio link. Pavažiavus kelis kilometrus nuo Vilkaviškio, apie 11 val. 25 min. priartėję prie sankryžos su šalutiniu keliu - į dešinę kelias į Ramučius, o į kairę kelias į Klausučius. Kelias į Klausučius toje vietoje yra dengiamas įvairios augmenijos. Važiavęs įjungęs automobilyje autopiloto funkciją, nustatęs 90 km per valandą greitį. Važiuojant per minėtą sankryžą iš Klausučių šalutinio kelio pamatęs tik šešėlį ir pajutęs smūgį į automobilio kairę pusę, kairės pusės priekį, po kurio automobilis nuo smūgio atsidūrė griovyje ir apsisukęs atsistojo taip, kad matęs sankryžą pro priekinį automobilio stiklą. Jį automobilio sostas bei jo deformacijos po smūgių prispaudė prie vairo. Sąmonės praradęs nebuvo. Žmona sėdėjo šalia, ji dejavo, skundėsi skausmais. Abi oro pagalvės buvo išsiskleidę. Automobilio, kuris į juos atsitrenkė, nematęs. Su žmona buvo nuvežti į Vilkaviškio ligoninę, visą laiką buvo sąmoningas. Apie 18 val. būnant palatoje pranešė, kad žmona dėl patirtų sužalojimų mirė. Būnant ligoninėje jį aplankė įtariamojo motina, kuri sakė, jog sūnus mėgsta vadinamąjį "drifta", todėl mano, kad jis lėkė dideliu greičiu, kad sankryžoje slysti šonu ir matyt ko nors neapskaičiavo. Jis patyręs fizinius sužalojimus, didžiulę neturtinę žalą dėl žmonos mirties, taip pat ir turtinės žalos (1 t., b.l. 69-71);

Liudytojo G. M. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad jis ikiteisminio tyrimo metu apklaustas parodė, kad 2017-07-07 apie 11 val. 15 min. jis savo automobiliu "VW PASSAT", važiavęs vienas iš Klausučių k. link pagrindinio kelio Žalioji - Vilkaviškis. Važiavęs apie 90 km. per valandą greičiu. Bevažiuojant jo vairuojamą automobilį aplenkė automobilis "BMW", tamsus, galimai juodos spalvos. Aplenkė jį didžiuliu greičiu, manantis, kad galėjo važiuoti apie 130 km/h. Matęs, kad automobilį vairavo jaunuolis, jis automobilyje buvo vienas. Automobilis nestabdęs įvažiavo į pagrindinį kelią Vilkaviškis - Žalioji ir atsitrenkė į pagrindiniu keliu nuo Vilkaviškio važiavusį automobilį "OPEL ZAFIRA". Automobilis "BMW" trenkėsi į automobilio "OPEL ZAFIRA" kairės (vairuotojo) pusės priekinį sparną. "OPEL" nuo smūgio buvo nusviestas į griovį, automobilis "BMW" trenkėsi į pakelės medžius. Jis pribėgęs prie automobilio "OPEL", ten sėdėjo vyras ir moteris, jie buvo prispausti. Jis paskambinęs telefonu 112 ir iškvietęs pagalbą (1 t., b. l. 93). Papildomos apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad jis parodė, kad 2017 liepos mėn. 7 d., apie 11 val., važiavęs vienas iš Klausučių kaimo į Vilkaviškį. Važiuojant nuo Klausučių kaimo jį praleido šalutiniu keliu važiavęs automobilis "BMW", kurį vairavo jaunuolis. Jis iš Klausučių k. išvažiavo paskui link sankryžos su keliu Vilkaviškis - Žalioji. Iš pradžių jis važiavo paskui neviršydamas greičio, tačiau pravažiavus greičio mažinimo kalnelį jis staiga pradėjo didinti greitį bei aplenkė jo vairuojamą automobilį. Lenkimo manevro metu jis važiavo apie 90 km per valandą greičiu, todėl mano, kad BMW galėjo važiuoti apie 130 km per valandą greičiu, nes aplenkė labai staigiai. Iki sankryžos su keliu Vilkaviškis - Žalioji tuo metu buvo likę apie 800 m., nors pasakyti tiksliai negali. Automobilio "BMW" vairuotojas aplenkęs nelėtino greičio ir į sankryžą įlėkė net nepristabdęs, t. y. nuo to momento kada jis aplenkė jo vairuojamą automobilį "VW Passat", jis tik didino greitį, nes labai staigiai pradėjo nuo jo tolti. Jis matė, kad tikrai nebuvo įsijungę "BMW" stabdžių žibintai, tai yra jis visiškai nepristabdė prieš kirsdamas minėtą sankryžą. Tai puikiai atsimena nes jam buvo didelis šokas, galvojęs ir laukęs, kada jis pradės stabdyti, tačiau jis to nedarė. Toje sankryžoje kelio atkarpą link Vilkaviškio matomumą dengia medžiai, todėl, kodėl tas jaunuolis nepristabdė jam pasakyti sunku, nes tokiu atveju jis negalėjo matyti, ar neatvažiuoja automobilis iš dešinės pusės. Šioje sankryžoje jie važiavo iš šalutinio kelio link sankryžos su pagrindiniu. Išlėkęs į sankryžą automobilis "BMW" atsitrenkė į nuo Vilkaviškio pusės, t. y. jiems iš dešinės atvažiavusį automobilį "OPEL ZAFIRA", į jo kairės pusės priekį. Nuo smūgio automobilis "OPEL" nulėkė apsisukęs į griovį, esantį kitoje sankryžos pusėje, o automobilis "BMW" nulėkė kairiau ir atsitrenkė į medžius. Pamatęs, kas nutiko sustojęs dar neprivažiavęs sankryžos dešinėje kelio pusėje, išlipęs iš automobilio bei nubėgęs prie "OPEL ZAFIRA", kadangi iš minėto automobilio girdėjo pagalbos šauksmus. Iš "BMW" tuo metu jokių garsų nesklido. Pribėgęs prie automobilio "OPEL" pamatęs, kad vairuotojo vietoje sėdėjo senyvo amžiaus vyriškis, o prie jo nuo priekinės keleivio sėdynės dėl mašinos deformacijos buvo prispausta senyvo amžiaus moteris. Abu asmenys sėdėję automobilyje "OPEL" buvo prisisegę saugos diržus (1 t., b. l. 94-95);

Tarnybinis pranešimas 2017-07-07 dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodoma, kad 2017-07-07 11.25 val. kelio Vilkaviškis - Kudirkos Naumiestis - Šakiai 8.840 kilometre, automobilis "BMW 320", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamas E. K., sankryžoje su keliu Klausučiai - Rumokai įvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui "Opel Zafira", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamam V. B. dėl ko įvyko automobilių susidūrimas. Įvykio metu sužalota automobilio "Opel Zafira", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), keleivė Snieguolė S. B., automobilio vairuotojas V. B. bei automobilio "BMW 320" vairuotojas E. K.. Vairuotojai blaivūs (1 t., b.l. 1);

Informacija iš policijos registruojamų įvykių registro ROIK 0117000366242, kurioje užfiksuota, kad 2017-07-07 11.25 val. G. M. pranešė apie eismo įvykį, t. y., kad sankryžoje link Žaliosios susidūrė du automobiliai, viename prispausti du žmonės, kitame vienas. Iš Všį "Vilkaviškio ligoninė" gautas pranešimas, jog pristatyti S. S. B., V. B. bei E. K.. 2017-07-07, apie 17.50 val., gautas pranešimas iš Vilkaviškio ligoninės, jog po eismo įvykio į reanimacijos skyrių pristatyta S. S. B., gimusi 1942-08-23, mirė (1 t., b. l. 3-7);

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra kelio Vilkaviškis - Kudirkos Naumiestis - Šakiai sankryža su šalutiniu keliu Klausučiai - Rumokai, 8,840 kilometras. Sankryža nereguliuojama. Kelio danga asfaltas, kuris sausas. Įvykio vietoje yra kelio ženklai "Pagrindinis kelias" Nr. 201, "Duoti kelią" Nr. 203, "Krypčių rodyklės" Nr. 608. Nurodyta, jog stabdymo pėdsakų nėra. Automobilis "BMW 320" po susidūrimo stovi dešinėje kelio Vilkaviškis - Kudirkos Naumiestis - Šakiai pusėje, pievoje tarp medžių. Automobilis "Opel Zafira" po susidūrimo stovi taip pat dešinėje šio kelio pusėje, pievoje. Dešinėje kelio Vilkaviškis - Kudirkos Naumiestis - Šakiai eismo juostoje ant kelio važiuojamosios dalies fiksuota plastmasinės nuolaužos, stiklo šukės, valstybiniai numeriai, namų apyvokos reikmenys (1 t., b.l. 15-35);

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas 2017-07-07 kuriame nurodoma, kad , nustatyta, jog atlikta automobilio "Opel Zafira", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūra, fiksuoti šio automobilio sugadinimai, deformacijos (1 t., b. l. 36);

Apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota papildoma automobilio "Opel Zafira", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūra filmuojant šio automobilio sugadinimus (1 t., b. l. 41-42);

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros 2017-07-07 protokolas, kuriame užfiksuota, kad atlikta automobilio "BMW 320", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūra, fiksuoti šio automobilio sugadinimai, deformacijos (1 t., b.l. 50);

Apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad atlikta papildoma automobilio "BMW 320", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūra, filmuojant šio automobilio sugadinimus (1 t., b.l. 51-52);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. M 680/2017(02), kurioje nurodoma, kad S. S. B. mirė nuo krūtinės sumušimo, pasireiškusio dešinio raktikaulio ir abipusiais šonkaulių lūžimais bei dešinio plaučio plyšimu, kas komplikavosi nukraujavimu, dešinio plaučio suspaudimu oru ir krauju bei trauminiu šoku (1 t., b. l. 129-133);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialisto išvada Nr. G 33/2018(09), kurioje nurodoma, kad V. B. konstatuotas lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, stuburo kaklinio VI-o slankstelio keterinės ataugos lūžimas, kaktos mušta žaizda, dešinės pusės V-o šonkaulio lūžimas, kairio mentikaulio lūžimas, dešinės plaštakos IV-o piršto II-o pirštikaulio atviras išnirimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 137-138);

Daiktiniai įrodymai -automobilis "Opel Zafira", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagal pakvitavimą grąžintas V. B. (1 t., b.l. 49), automobilis "BMW 320", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagal pakvitavimą grąžintas R. K. (1 t., b.l. 65).

BK 281 str.5 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksplotavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. BK 281 str. numato atsakomybę tik esant neatsargiai kaltės formai, kuri gali pasireikšti nusikalstamo nerūpestingumo ar nusikalstamo pasitikėjimo rūšimi. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, t.y. turi būti padaryta veika, pasireiškianti kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksplotavimo taisyklių pažeidimu, atsirasti padariniai – kilti eismo įvykis ir būti sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, bei nustatytas priežastinis ryšys tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo, padaryto vairuojant automobilį, ir kilusių padarinių. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Kaltininko veika laikoma susijusi priežastiniu ryšiu su pasekmėmis tada, kai jam laikantis KET reikalavimų, o kitiems dalyviams jas pažeidus, eismo įvykis neįvyktų.

Kaltinamojo E. K., nukentėjusiojo V. B., liudytojo G. M. parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais - kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu (1 t., b.l.15-35), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu (1 t., b. l. 36); apžiūros protokolu (1 t., b.l. 41-42), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu (1 t., b.l. 50), apžiūros protokolu (1 t., b.l. 51-52), valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. M 680/2017(02) (1 t., b. l. 129-133), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialisto išvada Nr. G 33/2018(09)( 1 t. b.l.) neginčijamai nustatyta, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu kaltinamojo vairuojamas automobilis nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio nukentėjusiojo V. B. vairuojamo automobilio, ko pasekmėje žuvo su nukentėjusiuoju važiavusi keleivė jo žmona S. S. B., o jis pats patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Baudžiamąją atsakomybę už eismo įvykyje nesunkiai sutrikdytą kito asmens sveikatą numato BK 281 str. 1 d., tačiau kadangi eismo įvykio metu taip pat žuvo žmogus, kas kvalifikuojama pagal BK 281 str.5 d., padaryta veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 str.5 d., kadangi kvalifikuojanti sudėtis apima pagrindinės, ar švelnesnės kvalifikuotos veikos požymius. BK 281 str.5 d. sudėtis yra blanketinė. Kaltinamasis kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr.1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr.1086 redakcija) 9 p., 127 p., 154 p.. KET 9 p. nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Ši norma yra bendro pobūdžio, ją sukonkretina kitos normos. KET 127 p. nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. KET 154 p. nustatyta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Aukščiau paminėtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad šiuos KET reikalavimus kaltinamasis pažeidė, ką jis pripažįsta, t.y. jis važiuodamas šalutiniu keliu, artėdamas prie sankryžos su pagrindiniu keliu nepraleido juo važiavusio nukentėjusiųjų automobilio, tuo pažeisdamas KET 154 p., dėl to, kadangi nepasirinko tinkamo važiavimo greičio artėdamas prie sankryžos, kad galėtų sustoti ir praleisti transporto priemonę. Liudytojo G. M. parodymais nustatyta, kad prieš sankryžą kaltinamasis buvo viršijęs leistiną greitį, tačiau iki sankryžos dar buvo likę apie 800 metrų. Kad prieš eismo įvykį kaltinamasis nestabdė automobilio, patvirtina tiek liudytojas G. M., tiek Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., b.l. 15-35). Kaltinamasis nurodė, kad jam automobilio vaizdą užstojo jo statramstis, tačiau tai patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų nėra. Kaltinamasis įvykio metu buvo blaivas. Duomenų apie tai, kad kaltinamasis būtų tyčia pažeidęs kelių eismo taisykles, norėjęs sukelti tokias pasekmes ar joms būtų buvęs abejingas, byloje nėra. Nors tiksliai nenustatyta, kodėl kaltinamasis pažeidė kelių eismo taisykles, tačiau bylos duomenys leidžia padaryti išvadą, kad jos pažeistos dėl neatsargumo - nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi kaltinamasis nors ir nenumatė, kad dėl jo veiksmų gali kilti eismo įvykis, tačiau pagal tai, kad važiuodamas šalutiniu keliu kirto pagrindinį kelią, bei turėdamas pakankamai didelę vairuotojo patirtį, bei įgytą vairuotojo pažymėjimą, kas rodo, jog jam kelių eismo taisyklės yra žinomos, turėjo numatyti galimas pasekmes ir imtis visų įmanomų atsargumo priemonių. Nėra jokių duomenų, kad KET reikalavimus būtų pažeidęs kito automobilio vairuotojas V. B.. Tarp kaltinamojo veiksmų, jo padarytų KET pažeidimų ir padarinių yra tiesioginis būtinasis ryšys.

BK 75 str. 1 d. nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 m. už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 m. už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 m. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės vykdymas negali būti atidėtas, kai teismas, skirdamas bausmę, nenustato, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi remtis ne tik byloje esančiais duomenimis, tiesiogiai apibūdinančiais nuteistojo asmenybę, bet ir bylos aplinkybėmis, kurios sudaro galimybę įvertinti ar nuteistojo nusikaltimas (nusikaltimai) padarytas atsitiktinai, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, ar yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan., kas suponuoja išvadą, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, vadovaujamasi ne tik BK 75 str. nuostatomis, bet ir bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41 str., 54 str.) bei kitomis baudžiamojo įstatymo normomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles. Bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės, jos atidėjimo metu teismo skiriami įpareigojimai, kuriuos privalo nuteistasis vykdyti, jais yra apribojama jo laisvė, jam skiriami suvaržymai, siekiant įgyvendinti bausmės tikslus. Nuteistajam pažeidžiant bausmės vykdymo sąlygas, teismui padarius išvadą, kad bausmės tikslai nebus pasiekti bausmės vykdymo atidėjimu, bausmės vykdymo atidėjimas yra panaikinamas, nuteistasis pasiunčiamas į laisvės atėmimo vietą atlikti laisvės atėmimo bausmės, neįskaitant praėjusio bausmės vykdymo atidėjimo laiko, t.y. nuteistasis sau pasunkina padėtį.

Ieškinyje nurodoma, kad eismo įvykio metu V. B. nesunkiai sutrukdyta sveikata. Klinikiniais duomenimis konstatuotas lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, stuburo kaklinio VI-o slankstelio keterinės ataugos lūžimas, kaktos mušta žaizda, dešinės pusės V-o šonkaulio lūžimas, kairio mentikaulio lūžimas, dešinės plaštakos IV-o piršto II-o pirštakaulio atviras išnirimas. Dėl patirtų sužalojimų asmuo laikotarpiu nuo 2017-07-07 iki 2017-07-21 buvo gydomas VšĮ Vilkaviškio ligoninė chirurgijos, ortopedijos traumotologijos skyriuje. Marijampolės PSPC, esančiame P. K. g.2, 68298 Marijampolė) dėl sužalojimo pasekmių asmuo gydomas iki šiol. Jis iki šiol jaučia galvos skausmus, o patirtas emocinis sukrėtimas ir dvasiniai išgyvenimai stipriai paveikė asmens psichologinę pusiausvyrą, be to kamuoja ir nerimas dėl ateities, kadangi kankina galvos skausmas ir svaigimas. Akivaizdžiai suprastėjo gyvenimo kokybė, asmuo jaučia pastovius veržiančius ir geliančius skausmus, kurie verčia nenatūraliai kraipytis tiek kaklo, tiek mentės, kojų bei šonkaulių srityse. Šio įvykio pasekmės V. B. yra labai skaudžios, jaučiamos iki šiol ir bus jaučiamos visą likusį gyvenimą. Dėl šio įvykio didelius emocinius ir dvasinius išgyvenimus patyrė visa jo šeima. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamojo nusikalstamos veikos pasekmės ypač skaudžios V. B. netik buvo sužalotas negrįžtamai, tačiau neteko ir paties artimiausio žmogaus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, priteistina nukentėjusiajam 100 000,- Eur neturtinės žalos. Kadangi dalį neturtinės žalos kaltinamasis kompensavo sumoje 2300,- Eur, pervedęs bankiniu pavedimu į nukentėjusiojo V. B. atsiskaitomąją sąskaitą, priteistina likusi neišmokėta neturtinė žala yra 97 700,- Eur. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju padariniai vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jie paveiks tolesnį nukentėjusio asmens gyvenimą. Šiuo atveju, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra liekamieji tebesitęsiantys reiškiniai. Tiek patiriami dvasiniai išgyvenimai, tiek sumažėjusios bendravimo galimybės, tiek sutrikdytas normalus ir įprastinis V. B. gyvenimo ritmas. Suprastėjo gyvenimo kokybė, asmuo jaučia pastovius veržiančius ir geliančius skausmus, kurie verčia nenatūraliai kraipytis tiek kaklo, tiek mentės, kojų bei šonkaulių srityse; sutriko miegas, vargina pastovūs galvos svaigimai, regėjimas ir kt., dėl ko iki dabar tęsiamas ambulatorinis gydymas.

Atsakovas kaltinamasis su pareikštu nukentėjusiojo ieškiniu sutiko iš dalies, bei nurodė, kad sutiktų ir galėtų atlyginti 10000 Eur neturtinę žalą. Atsakovas AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ pateikė prašymą, kuriame teigė, kad draudikas šiai dienai visus reikalavimus pilnai įvykdė, todėl civilinį ieškinį jų atžvilgiu prašo palikti nenagrinėtu (1 t., b.l.154 ). Ieškovas teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad jam draudimo bendrovė atlygino visą 5000 Eur neturtinę žalą, kurią pagal įstatymą turėjo atlyginti, todėl civilinis ieškinys šio atsakovo atžvilgiu netenkintinas, o priteistinas iš kaltinamojo.

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis V. B. nurodė, kad civilinį ieškinį palaikantis pilnai. Neturtinę žalą įvertinęs 97 700 eurų, 100 tūkstančių, o ne 120 tūkstančių ar 90 tūkstančių todėl, kad jam atrodo, kad tai yra teisinga suma, kadangi jo sveikatos didelis sužalojimas, yra įgalus tiktai su šaukštu darbuotis, daugiau nieko kito negalintis, regėjimas jo sutrikęs yra, žmonos netektis gyvenimą aplamai sugriovė, 54 metai išgyventi santuokoj vienoje, vaikai užauginti, visa kita, jį netektis stipriai labai paveikė. Per kiek laiko dirbdamas galėjęs sutaupyti 100 tūkstančių eurų – kai dirbęs, buvo litai. 350 tūkstančių litų galėjau sutaupyti dirbdamas – gyvybė manantis nėra įkainojama, jis ekonominių skaičiavimų neatlikęs, galima paimti statistinį klausimą, žmogaus statistinė kaina yra 15 tūkstančių. Paimkim - 54 metai santuokos, ta suma ir gaunasi, per 54 metus. Nuo pirmo civilinio ieškinio pasikeitė ieškinio suma, kodėl – pirmas etapas tai buvo šokinė būklė, buvo neatsigavęs. Buvo šokinė būklė ir buvo kitas advokatas, tai yra bendras dalykas. Civilinis ieškinys buvo 47 tūkstančiai eurų, o dabar 100 tūkstančių eurų – pasikeitė tokia suma todėl – daug kas pasaulyje keičiasi, sistema, gyvenimas. Kad reikės tam žmogui atidirbti – tam žmogui tada reikėjo vairuoti tinkamai, nepadaryti avarijos. Padidinęs kodėl ieškinį - jis manantis, kad yra tai jo teisė, tai jo gyvenimas. Manantis, kad per mažai prašęs. Aplinkybės - kadangi yra kitos bylos, domisi teise šiek tiek, paskaitęs kitų bylų išvadas, matosi, kad dabar žmonės tampa reiklesni. Jis turintis teisę irgi būti reiklesnis. Netekęs savo darbingumo. Dėl žmonos mirties neturtinė žala -100.000 eurų, o pirminiam ieškinyje kiek buvo, dabar nepamenantis. 2 300 eurų yra atlyginęs kaltinamasis, taip, iš to 100000 eurų. Draudimo kompanija neturtinės žalos atlygino 5 tūkstančius eurų, tai yra pusantro tūkstančio jam ir tris su puse žmonai. Visi 5 tūkstančiai jam išmokėta. Pradinio ieškinio suma ar 105 tūkstančiai eurų. Mažinantis civilinį ieškinį, jau sumažintas jis yra. Galutinis civilinis ieškinys 92 tūkstančiai 700 eurų. Galutinė civilinio ieškinio suma - 92700 eurų neturtinė žala. 2.300 eurų pripažįstantis, kad kaltininkas atlygino. Nėra daugiau turtinės žalos. Jeigu kaltinamasis galėtų sumokėti 92 tūkstančius 700 eurų, ar susitaikytų su juo, ar jam atleistų – jis manantis.

N. R. R. B. pareiškė byloje civilinį ieškinį, kuriam prašo iš kaltinamojo dėl eismo įvykyje žuvusios jo motinos S. B. mirties jam priteisti 5000 Eur neturtinę žalą. Ieškinyje nurodoma, kad su mirusiu nukentėjusiuoju asmeniu susijusiems asmenims gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai susiję su nukentėjusiuoju, t.y. V. B. ir žuvusiąją S. S. B.. Labiau emociškai susijusių asmenų nei vaikai, negali būti. Nors jis jau užaugęs ir turi savo šeimą, juos siejo labai artimi ir glaudūs santykiai, bendraudavę ir dalindavęs kasdieniais rūpesčiais: bei džiaugsmais kiekvieną dieną, kartu švęsdavę didžiąsias metų šventes. Turintis mažametį sūnų J. B., kurį velionė mama labai mylėjo, padėjo prižiūrėti nuo pat gimimo, o vasaras praleisdavę kartu Airijoje arba Lietuvoje pas tėvus. Šią vasarą mama planavo atvykti pabūti su anūku. Deja, tokia galimybė iš jų buvo atimta. Negana to, kad netekęs savo mylimo, artimo ir brangaus žmogaus - mamos, teko pergyventi, kad neprarastų ir tėvo, kuris tiek dabar, tiek tuo metu labai išgyvena dėl netekties, dėl galimybės deramai atsisveikinti su savo žmona, kadangi dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo priverstas gulėti Vilkaviškio ligoninės palatoje. Nepaisant visko, baiminasi ir dėl tėvo sveikatos būklės (nuolat skundžiasi skausmais, prastėjančiu regėjimu), nuotaikų kaitos. Nebegalintys kaip anksčiau ramiai kalbėtis, pajuokauti ir aptarinėti bendrų rūpesčių be skausmo ir širdgėlos. Vis prisimenantis mamą, buvusius planus ateičiai. Jų ir tėvo V. B. tarpusavio santykiai tapo įtempti, sukaustyti, skausmingi, bijantys vienas kitą įskaudinti, pokalbiai baigiasi ašaromis. Dėl to, kad labai kenčia jų tarpusavio bendravimas, galima teigti, kad 2017-07-07 nelaimė atėmė ne tik mamą, bet ir tėvą.

Nukentėjusysis M. B. pareiškė byloje civilinį ieškinį, kuriam prašo iš kaltinamojo dėl eismo įvykyje žuvusios jo motinos S. S. B. mirties jam priteisti 15000 Eur neturtinę žalą. Ieškinyje nurodoma, kad civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje gali būti pripažįstamas tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos padarymo nukentėjęs ir tiesiogiai neturtinę žalą patyręs asmuo. Su mirusiu nukentėjusiuoju asmeniu susijusiems asmenims gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai susiję su nukentėjusiuoju, t.y. V. B. ir žuvusiąją Snieguole S. B.. Labiau emociškai susijusių asmenų nei vaikai, negali būti. Nors yra jau užaugęs bei turintis jau ir savo šeimą, juos siejo labai artimi ir glaudūs santykiai, bendraudavę ir dalindavęsi kasdieniais rūpesčiais bei džiaugsmais kiekvieną dieną. Negana to, kad netekęs savo mylimo, artimo ir brangaus žmogaus - mamos, teko pergyventi, kad neprarastų ir tėvo, kuris tuo metu labai išgyveno dėl netekties, dėl galimybės deramai atsisveikinti su savo žmona, kadangi dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo priverstas gulėti Vilkaviškio ligoninės palatoje. Turėtų nekilti abejonių, kad dėl eismo įvykio metu žuvusios mamos ir sužaloto tėvo jam, kaip nukentėjusiajam, buvo padaryta rimta neturtinė žala. Po mylimos motinos S. S. B. netikėtos mirties, t. y. 2017-07-07 nelaimingo eismo įvykio, dėl sveikatos pablogėjimo buvo priverstas kreiptis į Ašfordo kliniką, M. U. Court, Ašfordas, Viklou grafystė, kur gydosi septynerius metus; gydytojai nustatė rimtų sveikatos problemų ir skyrė antidepresantus. Nepaisant visko, baiminasi ir dėl tėvo sveikatos būklės (nuolat skundžiasi skausmais, prastėjančiu regėjimu), nuotaikų kaitos. Nebegalintis kaip anksčiau ramiai kalbėtis, pajuokauti ir aptarinėti bendrų rūpesčių be skausmo ir širdgėlos. Jų tarpusavio ryšiai tapo įtempti, sukaustyti, skausmingi, bijantys vienas kitą įskaudinti, pokalbiai baigiasi ašaromis. Dėl ko labai kenčia tarpusavio bendravimas. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu ir sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijais, būtų teisinga už patirtus išgyvenimus ir netektį atlyginti 15 000,- Eur neturtinės žalos.

Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) CK 6.250 str. 1 d.į – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo. Tačiau dėl nusikaltimo nepaprastai didelius išgyvenimus gali patirti ir asmenys, prieš kuriuos tiesiogiai nebuvo padarytas nusikaltimas. Taigi jiems gali būti padaroma neturtinė žala. Tokiais atvejais jie gali būti pripažįstami nukentėjusiaisiais. Pagal BPK 28 str. 1 d. nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Moralinė žala yra neturtinės žalos atmaina. Asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, įgyja visas procesines teises, kartu ir teisę į žalos atlyginimą. Asmeniui, tiesiogiai nenukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos, turtinė žala nepadaroma, tačiau jam gali būti padaroma neturtinė žala. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad nukentėjusiaisiais baudžiamosiose bylose pripažįstami žuvusio dėl nusikalstamos veikos asmens artimieji giminaičiai ir jie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Įstatymas nedraudžia nukentėjusiais pripažinti asmenis, kurių artimam asmeniui dėl nusikaltimo sutrikdoma sveikata. Taigi nors neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai nukentėję nuo nusikaltimo ir nepatyrė turtinės žalos, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, tam tikrais atvejais turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jei įrodoma, kad jie tokia žalą patyrė. Asmens pripažinimas vaiko atstovu pagal įstatymą byloje nereiškia, kad jis nepatyrė neturtinės žalos ir negali pretenduoti į jos atlyginimą. Teismų praktikoje paprastai neturtinė žala nėra priteisiama, jeigu kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sutinkamai su vieningai neturtinės žalos klausimu formuojama teismų praktika, įprastiniu atveju už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 580 eurų iki 2900 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015; 2K-95-222/2017 ir kt.); kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 4344 Eur iki 43443 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 2K-416/2010, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-431/2013, 2K-287-507/2015).