Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno,

rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis G. K. prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi paskirtos subendrintos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pridėta dalis šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir galutinė subendrinta bausmė G. K. paskirta laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui ir 3 dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į G. K. paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo kardomojo kalinimo laikas nuo 2019 m. birželio 11 d. iki 2019 m. liepos 2 d. bei nuo 2020 m. liepos 15 d. iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

J. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. L. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis J. L. prie Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 16 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos galutinės subendrintos bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir galutinė subendrinta bausmė J. L. paskirta laisvės atėmimas 5 metams 4 mėnesiams ir 14 dienų.

Į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 16 d. nutartį, bei J. L. suėmimo laikas nuo 2016 m. sausio 4 d. iki 2016 m. sausio 13 d.

Priteista iš G. K. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1 841,61 Eur ekstradicijos išlaidoms atlyginti.

Priteista iš J. L. valstybei 167,94 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. K. su J. L. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe ir turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, 2012 m. kovo 6 d., apie 21.30 val., prie (duomenys neskelbtini), priėjo prie J. M. ir L. K. G. K. apglėbė rankomis J. M. iš už nugaros, kad pastarasis negalėtų priešintis, ir pareikalavo 60,00 Lt, tai atitinka 17,38 Eur, bei liepė traukti viską iš kišenių, o tuo metu J. L. iš kišenės išsitraukė lenktinį peilį, kuriuo dūrė J. M. vieną kartą į pilvą, tačiau nepataikė. Po to G. K. iš J. M. pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, o J. M. nurodžius, kad telefono neturi, J. L. dar kartą peiliu dūrė J. M. į pilvą, tačiau nepataikė. J. M., išsigandęs grasinimų, parodė turėtą L. K. priklausantį 20,00 Lt vertės, tai atitinka 5,79 Eur, mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson“, kurį G. K., veikdamas bendrininkų grupe su J. L., atimdami galimybę nukentėjusiajam priešintis ir panaudodami peilį, pagrobė.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

4. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu G. K. ir J. L. pripažinti kaltais padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, ir jiems paskirtos bausmės. Nuteistasis G. K. apeliaciniu skundu skundžia nuosprendį dėl jam paskirtos bausmės ir iš jo priteistų 1 841,61 Eur ekstradicijos išlaidoms atlyginti. Atsižvelgusi į apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija pasisako tik dėl skundžiamos nuosprendžio dalies.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

5. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausioji Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018). Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją baudžiamajame įstatyme nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą, galėtų individualizuoti bausmes, skiriamas konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį.

6. Pirmosios instancijos teismas G. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams (mažesnis nei bausmės vidurkis). G. K. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę bendrino su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi paskirta galutine subendrinta bausme. Prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi paskirtos neatliktos bausmės dalies, tai yra 1 metų 10 mėnesių ir 3 dienų, pridėjo dalį, ne mažesnę nei minimalus šios rūšies bausmės dydis (tai yra trys mėnesiai) šiuo nuosprendžiu skiriamos laisvės atėmimo bausmės, ir G. K. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 1 mėnesiui ir 3 dienoms.

7. Apeliantas G. K. apeliaciniame skunde neginčija jam paskirtos bausmės dydžio, tačiau teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė BK 75 straipsnį ir nepagrįstai jam paskirtos bausmės vykdymo neatidėjo iš dalies ar visiškai. Paaiškino, jog yra pasikeitęs, nes paskutinį kartą nusikalstamą veiką padarė prieš 9 metus, per tą laiko tarpą pakeitė savo gyvenimo būdą – sukūrė šeimą, pradėjo dirbti, Airijoje laikėsi jam nustatytų apribojimų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiais skundo argumentais.

8. BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

9. BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas savo esme nėra priešingas bausmės tikslams, o yra viena iš teisinių priemonių, padedančių juos pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018). Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms: 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92) 16 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“; 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacija Nr. Rec (2000) 22 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo“; 2010 m. sausio 20 d. rekomendacija Nr. CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“. Šiose rekomendacijose deklaruojama, kad plėsti tokių priemonių taikymą reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai, o probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų.

10. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama. Tad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas tokią išvadą turi padaryti atsižvelgdamas į visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi įvertinti, ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Be asmenį apibūdinančių duomenų, turi būti įvertintas ir nusikaltimo pobūdis, padarymo aplinkybės, sukelti padariniai, nukentėjusių asmenų interesai ir kt.

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. K. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą – BK 180 straipsnio 2 dalį (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, jog jis prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Padaryta žala nusikalstama veika realiai padaryta nebuvo, nes nukentėjusiajai L. K. pagrobtas mobilusis telefonas buvo grąžintas.

12. G. K. paskutinį kartą teistas 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžiu, kuriuo jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartimi G. K. paleistas lygtinai. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartimi G. K. panaikintas lygtinis paleidimas ir jis pasiųstas atlikti neatliktos bausmės dalies (1 metų 10 mėnesių ir 3 dienų) laisvės atėmimo, tačiau ši bausmė nebuvo pradėta vykdyti, nes kaltinamasis G. K. pasislėpė nuo bausmės vykdymo. Remdamasis šiomis faktinėmis aplinkybės pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai G. K. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nes asmuo po lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų nesilaikė ir, neatlikęs visos likusios bausmės, pasislėpė. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais, tačiau nusprendžia, kad nebuvo atsižvelgta į nuteistojo elgesį iki šio nuosprendžio priėmimo momento. Byloje nustatyta, kad nuteistasis G. K. paskutinį kartą nusikalstamą veiką padarė 2012 m. kovo 6 d. Vadinasi, iki šio skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos – beveik 9 metus, jis jokių naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Iki G. K. sulaikymo Airijoje (2019 m. birželio 11 d.) jis ten gyveno oficialiai, dirbo nuo 2016 m. kovo 22 d. H. F., nuo 2019 m. spalio 16 d. oficialiai ieškojosi darbo, jam buvo skirta pašalpa asmenims, ieškantiems darbo. Gyvenant Airijoje G. K. sukūrė šeimą ir jam 2017 m. rugpjūčio 17 d. gimė sūnus M. K. Taip pat jis augina savo sugyventinės vaiką. Taigi dabartinis G. K. elgesys parodo, kad jis padarė tinkamas išvadas, savo ankstesnį nusikalstamą elgesį vertina kritiškai ir prie jo grįžti neketina, o siekia laikytis įstatymuose įtvirtintų reikalavimų bei paisyti nustatytų draudimų ir taip tapti pavyzdingu visuomenės nariu.

13. Atsižvelgusi į visas aptartas aplinkybes – padarytos veikos pavojingumą, padarymo aplinkybes, sukeltus padarinius, laiko tarpą, praėjusį po nusikalstamos veikos padarymo, nuteistojo asmenybę (sukūrė šeimą, augina du nepilnamečius vaikus, dirbo, beveik 9 m. naujų nusikalstamų veikų nepadarė), atliktos bausmės laiką, ir tai, kad G. K. pagal skundžiamą nuosprendį iki šios dienos yra atlikęs 7 mėn. 25 d. (22 d. laikino sulaikymo Airijoje nuo 2019 m. birželio 11 d. iki 2019 m. liepos 2 d.; 219 d. sulaikymas nuo 2020 m. liepos 15 d. iki 2021 m. vasario 18 d.) bausmės, teisėjų kolegija nusprendžia, jog yra pagrindas atidėti likusios dalies, t. y. 1 metų 5 mėnesių ir 8 dienų, bausmės vykdymą, tai atitiktų BK 41, 54 ir kituose straipsniuose įtvirtintus reikalavimus skiriamai bausmei bei užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą, sudarytų sąlygas G. K. toliau gyventi socialiai teisingai ir išlaikyti susikurtus socialinius ir ekonominius ryšius. Todėl yra pagrindas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendį pakeisti ir G. K. likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

14. Atsižvelgiant į tai, kad G. K. padarė sunkų nusikaltimą, anksčiau buvo teistas, atliko 7 mėn. 25 d. jam paskirtos bausmės, todėl likusios bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų laikotarpiui su intensyvia priežiūra bei paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 ir 8 punktuose numatytas pareigas. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės vykdymo atidėjimas 1 metų laikotarpiui su suderintomis pareigomis nenutrauks nuteistojo socialinių ryšių, be to, ne tik jį nubaus, bet ir paskatins maksimaliai keisti savo elgesį teigiama linkme, taip pat maksimaliai užtikrins, kad G. K. toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Nuosprendžiu nenustatytinas konkretus nuteistojo gyvenamosios vietos adresas, kuriuo bus taikoma intensyvi priežiūra, kadangi nuosprendžio vykdymo metu gyvenamosios vietos adresą nustatys probaciją vykdanti institucija. Nuteistajam primintina, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimas nuo bausmės ir, nesilaikant teismo paskirtų įpareigojimų ar net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus, nuteistajam gresia tokia bausmė, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio.

15. Apeliantas G. K. apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįskaitė laiko Airijoje, kai jam buvo nustatyti apribojimai ir jis jų laikėsi. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais.

16. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas, skirdamas bausmę asmeniui, privalo į paskirtą bausmę įskaityti laiką, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas) (BK 66 straipsnio 1 dalis). Laikinas sulaikymas (BPK 140 straipsnis) savo pobūdžiu prilygsta kardomajam kalinimui (suėmimui), todėl, nors BK ir BPK tiesiogiai nėra nustatyta, į paskirtą bausmę turi būti įskaitomas ne tik kardomojo kalinimo (suėmimo) (BK 66 straipsnis), bet ir laikino sulaikymo laikas, vieną kardomojo kalinimo (laikino sulaikymo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-404/2006, 2K–408/2012). Pažymėtina, kad šios nuostatos turi būti taikomos ir pagal Europos arešto orderį Lietuvos Respublikai išduotam asmeniui, jei jis iki perdavimo Lietuvos Respublikai buvo suimtas (sulaikytas) užsienio valstybėje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-681/2006). Vadinasi, teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo į bausmę įskaityti šio asmens toje baudžiamojoje byloje paskirto kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką, tačiau ne laiką, kurio metu buvo nustatyti apribojimai. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai į paskirtą bausmę nuteistajam G. K. įskaitė tik sulaikymo Airijoje terminą nuo 2019 m. birželio 11 d. iki 2019 m. liepos 2 d.

17. Apeliantas G. K. apeliaciniame skunde nurodė, kad neteisingai buvo nurodytas į bausmę įskaitytinas laikas. Pagal galutinę subendrintą bausmę buvo 4 metai ir 3 mėn., o bausmės pabaiga būtų buvusi 2017 m. kovo 10 d. Pagal 2016 m. sausio 11 d. teismo nutartį bausmės dalis – 1 metai 10 mėnesių ir 3 dienos. Taigi iš 2017 m. kovo 10 d. atėmus 1 metus 10 mėnesių ir 3 dienas gautųsi, kad į laisvę buvo paleistas 2015 m. liepos 7 d. Pravieniškių pataisos namų lygtinio paleidimo komisija 2015 m. gegužės 8 d. nusprendė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatlikus 1 metų 10 mėn. ir 3 dienų. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas nusprendė patvirtinti lygtinį komisijos sprendimą ir taikyti lygtinį paleidimą 2015 m. birželio 4 d. Iš įkalinimo įstaigos paleistas 2015 m. birželio 15 d. (kai įsiteisėjo nutartis), t. y. 38 dienų po lygtinio paleidimo komisijos sprendimo. Kai buvo paleistas, jam buvo likę 1 metai 8 mėnesiai ir 26 dienos. Šis laikas turi būti įskaitytas į bausmės laiką. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Iš byloje esančio dokumento matyti, kad G. K. 2015 m. birželio 15 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos įstaigos ir nurodyta, jog neatliktas bausmės laikas – 1 metai 10 mėn. ir 3 d. Šis dokumentas yra galiojantis. Atsižvelgęs į šias nuostatas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi paskirtos neatliktos bausmės dalis yra 1 metai 10 mėnesių ir 3 dienos.

Dėl ekstradicijos išlaidų priteisimo

18. Apeliantas G. K. apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jo priteisė 1 841,61 Eur išlaidų ekstradicijos išlaidų, motyvuodamas tuo, jog to neprašė prokuroras ir jis niekada nesislapstė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

19. Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą proceso išlaidas sudaro ne tik šio straipsnio 1–5 punktuose numatytos išlaidos, bet ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su įtariamojo atgabenimu iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką baudžiamajam persekiojimui vykdyti, paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo tais atvejais, kai pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes galima konstatuoti, kad po nusikaltimo padarymo įtariamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5/2005, Nr. 2K-191/2006, Nr. 2K-210/2011, Nr. 2K-321/2013 ir kt.).

20. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2015 m. gruodžio 1 d. G. K. buvo pareikštas pranešimas apie įtarimą pagal BK 259 straipsnį, t. y. buvo tinkamai informuotas apie jam pradėtą ikiteisminį tyrimą. 2016 m. kovo 22 d. buvo paskelbta G. K. paieška. 2017 m. sausio 17 d. buvo išduotas Europos arešto orderis. 2020 m. liepos 15 d. Airijos aukštasis teismas priėmė sprendimą perduoti G. K. baudžiamajam persekiojimui pagal išduotą Europos arešto orderį. 2020 m. rugpjūčio 8 d. G. K. pagal Europos arešto orderį buvo konvojuotas iš Airijos. Iš byloje esančio Policijos departamento 2020 m. rugsėjo 1 d. rašto „Dėl G. K. ekstradicijos išlaidų“ matyti, kad bendra ekstradicijos išlaidų suma yra 1 841,61 Eur. Institucija prašė išspręsti klausimą dėl minėtų išlaidų atlyginimo BPK nustatyta tvarka ir prie prašymo pateikė minėtas išlaidas patvirtinančius duomenis. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, nuteistojo G. K. ekstradicijos išlaidos pagrįstai pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš nuteistojo.

21. Nuteistasis G. K. apeliaciniu skundu prašo, nusprendus, kad iš jo pagrįstai priteistos 1 841,61 Eur ekstradicijos išlaidos, leisti šią sumą sumokėti dalimis per 3 metus arba per 1 metus po bausmės atlikimo, motyvuodamas tuo, jog šios sumos dėl finansinės padėties neturės galimybių iš karto sumokėti, o atidavus ją išieškoti antstoliams, nukentėtų jo šeima.

22. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Baudžiamojo proceso kodekse nėra jokių imperatyvių reikalavimų, kad priteistos proceso išlaidos būtų sumokėtos visos iš karto, taip pat nenumatytas konkretus terminas, per kurį jos privalo būti sumokėtos savanoriškai, todėl laikytina, kad anksčiau paminėta civilinio proceso norma neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

23. Iš teismui pateiktos informacijos matyti, jog nuteistasis šiuo metu yra suimtas, t. y. jokių pajamų negauna. Iki suėmimo nuteistasis G. K. gyveno Airijoje, ten ir dirbo, o vėliau buvo registruotas kaip asmuo, ieškantis darbo. Vadinasi, G. K. Šiuo metu jokių pajamų negauna, turi nepilnamečių vaikų, kuriems yra reikalinga nuolatinė priežiūra, reikia pinigų maistui, drabužiams, mokslo prekėms, užsiėmimams, būreliams, sveikatai. Pažymėtina, kad nors nuteistasis dėl sunkios materialinės padėties šiuo metu neturi galimybės iš karto sumokėti visų nuosprendžiu 1 841,61 Eur priteistų ekstradicijos išlaidų, tačiau jis yra darbingo amžiaus, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu galės pradėti dirbti ir gauti nuolatines pajamas, todėl nuosprendžiu priteistų ekstradicijos išlaidų sumos mokėjimas išdėstytinas dalimis 24 mėnesių laikotarpiui, t. y. 23 mėn. mokant po 76,00 Eur, o paskutinį (24) mėnesį sumokant 93,61 Eur.

24. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė BK 75 straipsnio 3 dalį, todėl tenkinus G. K. apeliacinį skundą dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo formos pakeitimo, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendis keistinas – bausmės vykdymą atidedant, nustatant atitinkamas pareigas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo G. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5, 6 ir 8 punktais, G. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės – 2 metų 1 mėnesio ir 3 dienų – vykdymą iš dalies atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, nurodant, kad atlikta bausmės dalis – 7 mėnesiai ir 25 dienos, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį taikyti jam intensyvią priežiūrą, įpareigojant G. K. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: pradėti dirbti ar mokytis, tęsti darbą ar mokslą, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nuteistajam G. K. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteistą 1 841,61 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 61 ct) ekstradicijos išlaidų mokėjimą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui, t. y. 23 mėnesius mokant po 76,00 Eur ir paskutinį mėnesį sumokant 93,61 Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.