- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-07-09
- Bylos Nr.
- 1-93-616/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-02218-2014-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ernesta Montvidienė
- Kaltinamasis
- R. L.
- Nukentėjusysis
- E. J.
- Advokatai
- Algirdas Zakrasas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Darbo biržoje, gyvenantis Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta Šiaulių miesto savivaldybė), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. L. 2014 m. gruodžio 7 d., apie 15.40 val., bute, adresu Šiaulių m., (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio asmeninio konflikto metu, tyčia peiliu vieną kartą dūrė savo šeimos nariui – sugyventinei – E. J. į kaklą, padarydamas kairės kaklo pusės durtinę pjautinę žaizdą su kairės jungo venos sužalojimu, taip sunkiai sutrikdė savo šeimos nario – sugyventinės – nukentėjusiosios E. J. sveikatą.
Kaltinamasis R. L. teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai ir parodė, jog įvykio dieną, t. y. 2014 m. gruodžio 7 d. bute, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), buvo penkiese: kaltinamasis, jo sugyventinė E. J., bei pažįstami T. C., A. ir K.. Visi gėrė alų nuo ryto, prieš tai kaltinamasis dvi dienas buvo vartojęs alkoholį, todėl įvykio metu buvo neblaivus. Jei būtų buvęs blaivus, taip nebūtų pasielgęs. Būdavo, kad apsipykdavo su sugyventine, bet susitaikydavo ir vėl kartu gyvendavo, vedė bendrą ūkį. Po šio įvykio konfliktų tarp jų nebuvo. Iš įvykio pamena, jog nesipyko su E. J., vyko kalba apie K. grandinėlę, tuomet jo rankoje atsidūrė peilis, pamatė kraują, numetė peilį ir išėjo išsigandęs iš namų. Kur vaikščiojo visą naktį, nepamena. Kuriuo peiliu dūrė E. J.- nepamena, prisimena, jog peilių kambaryje buvo, bet kuris peilis atsidūrė jo rankoje, neprisimena. Iš tyrimo metu paimtų peilių vienu – metaliniu peiliu – naudojosi dažniau, juo lašinių atsipjaudavo. Pripažįsta, kad tyčia smogė peiliu E. J., bet nurodo, jog to nenorėjo. Įvykio momentu nei paslydo, nei griuvo. Tai padarė, nes yra impulsyvus - pirma padaro, po to galvoja. Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta, nurodo, jog atlygins tuomet, kai įsidarbins. Šiuo metu pragyvena iš padienių darbų: paskaldo malkas, dirba atsitiktinius darbus, yra registruotas Darbo biržoje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis R. L. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p., kadangi kaltinamasis nurodė, jog tiksliai nepamena visų aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus. R. L. apklaustas 2014-12-15 parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, kad su E. J. gyvena daugiau nei penkerius metus, jie kartu perka maistą, kartu moka už visas paslaugas, abu gyveno jo seseriai R. Ž. priklausančiame bute, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini). Su E. J. konfliktuodavo tada, kai būdavo išgėrę, yra ne kartą ir apsistumdę, bet ryte išsiblaivydavo, vienas kito atsiprašydavo ir toliau gyveno. Gali pasakyti, kad iki to įvykio, kai E. perdūrė kaklą, jis iki tos dienos dvi ar tris dienas iš eilės gėrė, tai kitos dienos ryte vėl norėdavo „pachmieliuko“. Per tą gėrimą normaliai neišsiblaivė. Datos, kada E. perdūrė kaklą, neprisimena, galėjo būti pranešime apie įtarimą nurodyta data 2014-12-07, tą dieną dar nuo ryto ar pietų pas juos į namus atėjo draugas T., pavardės nežino, su savo sugyventine A.. Atsinešė pakuotę alaus. Kai atėjo T. su A., jis jau buvo išgėręs, dar pas juos atėjo kaimynė K., pavardės nežino, ji taip pat atsinešė alaus ir visi gėrė. Jis jau buvo pakankamai girtas, kiek prisimena K. jam davė savo kažkokią grandinėlę, jis ją čiupinėjo, vartė rankose. Kiek prisimena, tą grandinėlę jam iš rankų paėmė E. ir padėjo kažkur ant bufetuko, daugiau dėl tos grandinėlės nebuvo nė kalbos. Jis sėdėjo ant lovos, šalia jos, jam iš dešinės pusės, sėdėjo E.. T. sėdėjo ant kitos lovos, kitoje stalo pusėje priešais. Ant stalo buvo pridėta užkandos, „bambaliai“, kažkokie popiergaliai, peilis geležinėmis kriaunomis, jis su juo visą laiką pjausto lašinukus, buvo dar visokių „nesąmonių“. To momento, kaip pas jį rankose atsirado peilis ir kaip jis įdūrė E. neprisimena. Lyg tai jis pasiėmė peilį, kad atsipjautų lašinių, atsistojo ir net nežino, dėl ko ir kaip tuo peiliu brūkštelėjo E.. Dabar nebeprisimena ar E. įdūrė atsistojęs ar sėdėdamas, kur jai įdūrė nežino, nesitaikė niekur, nenorėjo jai durti, nei pats nesupranta, kodėl taip pasielgė, tik pamatė kad E. bėga kraujas, prisimena, kad peilį kažkur numetė tame pačiame kambaryje, jis pats labai išsigando, pagalvojo, kad sužeidė E., pamatęs kraują išėjo lauk. Kur ėjo nebeprisimena, prisimena, kad vaikščiojo po kažkokią pievą prie kažkokio „prūdo“. Tą pačią dieną po įvykio jis buvo nuėjęs pas seserį R. Ž., kuri pasakė, kad jis perdūrė E. kaklą, jis išsigando, išėjo, norėjo pats pasidaryti sau galą, buvo susitikęs tokį pažįstamą G., kur jis gyvena, nežino, pavardės nežino, jo paprašė, kad užstatytų jo telefoną, nes norėjo išgerti alaus. Visą tą laiką vaikščiojo po pievas, kol E. per tą G. jį susirado. Jis nė pats nesupranta, dėl ko dūrė E., buvo per daug girtas, dėl to girtumo taip ir pasielgė. Būdamas blaivus niekada gyvenime nebūtų taip pasielgęs. Visą tą laiką iš tos baimės jautėsi blogai, visko bijo, jaučia didelį nerimą, vis galvoja, kaip čia viskas įvyko (80-81 b. l.).
Nukentėjusioji E. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog šiuo metu su kaltinamuoju R. L. gyvena kartu, jis yra jos gyvenimo draugas, t. y. sugyventinis. Nukentėjusioji parodė, jog 2014 m. gruodžio 7 d. ryte pas juos ( E. J. ir R. L.) į butą, esantį Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), atėjo T. C. su savo drauge A., jie atsinešė alaus. Alų gėrė stiprų, visi tikrai buvo apsvaigę. Po to atėjo kaimynė K. J., ji irgi atsinešė alaus. Apie 15 val., kai visi buvo jau pakankamai išgėrę, K. ir A. atsigulė į nukentėjusiosios lovą pamiegoti, nukentėjusioji tada persėdo ant kitos lovos prie R. L., o T. C. sėdėjo priešais juos. Nukentėjusioji nematė to momento, kuris iš jų – T. ar R. – paėmė iš K. sidabrinę, platoką grandinėlę, bet nukentėjusioji ją pamatė R. rankoje ir gal dėl girtumo pagalvojo, kad nori grandinėlę pavogti. Nukentėjusioji atėmė iš R. tą grandinėlę ir padėjo į sekciją prie K. akinukų, padėjusi vėl atsisėdo šalia R.. R. L. tam nei prieštaravo, nei pyko – jis nereiškė jokių emocijų, kai nukentėjusioji iš jo ėmė tą grandinėlę. Net nepastebėjo, kaip R. rankoje atsirado peilis ir tik pajuto šilumą. Gal, jeigu būtų buvusi blaivi, būtų pastebėjusi ir išsisukusi nuo smūgio. Mano, jog R. L. smogė dėl to, kad ji paėmė iš jo K. grandinėlę ir padėjo į sekciją. R. L. atsistojęs nebuvo, kaip šalia sėdėjo, taip sėdėdamas ir smogė. Smogdamas nieko nesakė, nei už ką, nei dėl ko. Pajutusi šilumą, užsiėmė kaklo, atsigulė ir paprašė, kad iškviestų greitąją. R., pamatęs, kad jai iš kaklo vos ne čiurkšle bėga kraujas, pradėjo atsiprašinėti ir išbėgo, o T. C. iškvietė medikus ir policiją, paskambinęs bendruoju pagalbos numeriu 112. Nukentėjusioji užsidėjo ant kaklo vaikišką antklodę, ja užspaudė kaklą, kad ne taip bėgtų kraujas ir laukė medikų. Paties to momento, iš kur ir kada R. L. paėmė peilį, nukentėjusioji nematė, bet metalinis peilis visada būdavo pakištas po stalu, po tokia lentele, R. L. tą peilį labai saugojo. Būtent tuo peiliu, kuriuo naudojosi R. L., jai ir buvo durta, paskui tą peilį rado numestą tarp sofos ir stalo. Kol atvažiavo medikai, nukentėjusiajai padėjo J. P.. Prašo pasigailėti R. L., kadangi jos atsiprašė, ji jam atleido, abu šiuo metu gyvena kaime, reikalingos vyriškos rankos malkoms skaldyti ir kitiems ūkio darbams atlikti. Be to, jai nepadarytas toks sunkus sužalojimas kaip, kad nurodoma, nes ją greitai paleido iš ligoninės. Civilinio ieškinio nereiškia.
Liudytoja J. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvena Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), yra šio daugiabučio namo bendrijos pirmininkė. Kaltinamasis ir nukentėjusioji yra buvę jų namo gyventojai. 2014-12-07, tiksliau laiko nepamena, liudytoja grįžo namo iš parduotuvės. Jai įėjus į savo kambarį, atlėkė 105 buto gyventojos L. J. sūnus D. ir pranešė, kad penktame aukšte, 137 bute, č. perpjovė savo sugyventinei gerklę. Č. – tai R. L. pravardė. Nusimetusi striukę, rankinę, lėkė į penktą aukštą. Lėkdama laiptais, sutiko nulipantį iš viršaus R. L., jis buvo girtas, liudytoja jo nieko neklausinėjo. Kai įlėkė į 137 kambarį, matė, kad sugėrovų buvo daug, bet dabar neprisimintų, kurie konkrečiai. Nukentėjusioji gulėjo ant lovos, jai iš kaklo srities bėgo kraujas. Liudytoja užspaudė arteriją ir liepė kviesti greitąją, laukė medikų. Netrukus atvažiavo policija, po to greitoji. Galėjo būti, kad T. C. jai pasakė, jog jau iškvietė greitąją ir policiją. Jį T. C. pažįsta, nes jis anksčiau jų name nuomojosi butą, dabar jų name nebegyvena, nežino kur gyvena. Kaip daugiabučio namo bendrijos pirmininkė, kaltinamąjį ir nukentėjusiąją galėtų charakterizuoti kaip geriančius, triukšmaujančius. Kaltinamasis, ypač išgėręs, būdavo agresyvus, konfliktiškas. Šiuo metu jie jų name negyvena, kur išsikraustė, nesidomėjo.
Iš 2014-12-07 įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentelėmis ir schema matyti, jog užfiksuota įvykio vietos aplinka, adresu: Šiaulių mieste, (duomenys neskelbtini), ant sofos-lovos rastos dėmės, panašios į kraujo dėmes, rasti ir paimti du peiliai (7-12 b. l.).
Iš 2015-03-03 nukentėjusiosios E. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolo su foto lentelėmis, matyti, kaip nukentėjusioji parodė jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kai ją peiliu sužalojo R. L. (21-27 b. l.).
Iš 2015-01-22 VTMT Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 20/15(04) matyti, jog E. J. padaryta kairės kaklo pusės durtinė pjautinė žaizda su kairės jungo venos sužalojimu. Sužalojimas padarytas aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu, galimai peiliu, galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. E. J. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (62 b. l.).
Iš 2015-03-17 Šiaulių AVPK Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto išvados Nr. 40-(U-478)-IS1-319 su fotolentelėmis matyti, jog įvykio vietos apžiūros metu paimti ir specialistui pateikti peiliai prie šaltųjų ginklų nepriskiriami, tai yra ūkinės-buitinės paskirties virtuviniai peiliai, pagaminti pramoniniu būdu (56-58 b. l.).
Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. pagarsinti liudytojo T. C. parodymai: ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas T. C. parodė, kad 2014-12-06 apie 20.00 val. jis pas savo draugą R., pavardės nežino, pravarde Č., namuose, adresu: Šiauliai, (duomenys neskelbtini), gėrė alkoholinius gėrimus. Namuose buvo jo sugyventinė E. J., kuri taip pat su jais gėrė. 2014-12-07 apie 15.30 val., išgertuvių metu, kilus žodiniam konfliktui tarp R. ir E., jis griebė nuo stalo peilį ir perpjovė jai kaklą. Kaip tiksliai perpjovė, jis nematė, tik pamatė, kad E. jau kraujuoja. Matė, kaip R. numetė už sofos galo peilį ir pasakęs: „Bėgu pasikart“ išbėgo iš buto. Kur R. išbėgo, jis nežino. Kambaryje dar buvo A. G. ir K. J., jos kietai miegojo ir nieko nematė. Įvykio metu visi buvo neblaivūs. Apie įvykį jis pranešė policijai (41 b. l.).
Visuma teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų patvirtina R. L. kaltę įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis neneigė savo kaltės, jog peiliu dūrė nukentėjusiajai E. J., tačiau tiksliai paaiškinti visų aplinkybių negalėjo, nes įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir, kaltinamojo nuomone, būtent dėl apsvaigimo, jis dūrė peiliu savo sugyventinei. Nors teisiamojo posėdžio metu aiškino, jog nenorėjo durti, tačiau iš visų bylos aplinkybių nustatyta, jog jo veika pasireiškė tiesiogine tyčia, kaltinamojo veiksmuose būtinosios ginties ar neatsargumo požymių nenustatyta. Nukentėjusioji E. J. patvirtino, jog kaltinamasis įvykio metu sėdėjo šalia jos, pasiėmė peilį, dūrė jai į kaklo sritį, po to kai ji paėmė iš kaltinamojo Kristinai priklausančią grandinėlę, po dūrio pasišalino iš kambario. Šiuos nukentėjusiosios paaiškinimus patvirtina įvykio vietos apžiūros protokole (7-12 b. l.) užfiksuoti duomenys, jog įvykis buvo kambaryje, adresu: Šiauliai, (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai ir kaltinamajam sėdint ant lovos, ant lovos rasta ir užfiksuota kraujo dėmė, nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje protokole išsamiai išdėstytos įvykio aplinkybės, parodant tikslias visų kambaryje buvusių asmenų vietas tuo metu, kai nukentėjusiajai dūrė peiliu kaltinamasis R. L.: kambaryje yra dvi priešpriešiais pastatytos lovos, kurių vienoje miegojo K. ir A., ant šios lovos krašto sėdėjo T. C., nukentėjusioji su kaltinamuoju sėdėjo ant kitos lovos. Nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotas kaltinamojo veiksmų mechanizmas, t. y. peilio paėmimas iš po stalo stalviršio, R. L. veiksmai paėmus peilį: būtent dūrimas į kaklo sritį, sėdint gretimai, bei peilio numetimo vieta (21-27 b. l.). Parodymų patikrinimo vietoje duomenys visiškai sutampa su aukščiau aptartais įvykio vietos apžiūros metu nustatytais duomenimis (7-12 b. l.), liudytojų parodymais: liudytojo T. C. parodymai, patvirtina, jog būtent R. L. peiliu dūrė E. J., po dūrio kaltinamasis peilį numetė už sofos – šie liudytojo parodymai vertintini bendrame įrodymų kontekste (LAT 2K-83-699/2015); netiesiogiai patvirtina liudytojos J. P. parodymai, iš kurių matyti, jog ji, grįždama iš parduotuvės, laiptinėje susitiko išeinantį R. L., o netrukus kaimynės vaikas jai nurodė, jog č., t. y. R. L. perdūrė savo sugyventinę; įvykio vietos apžiūros metu ant žemės rasti numesti du peiliai yra buitinės paskirties (56-58 b. l.), vienas šių peilių yra metalinis, kuriuo, kaip nurodo nukentėjusioji, jai buvo durta. Iš specialisto išvados (62 b. l.) nustatyta, jog E. J. dėl kairės kaklo pusės durtinės pjautinės žaizdos su kairės jungo venos sužalojimu padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, šis sužalojimas galimai padarytas vienu trauminiu poveikiu aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu paveikus kairę pusę. Nors nukentėjusioji E. J. nurodo, jog jai nebuvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, motyvuodama, jog ją labai greitai išleido iš ligoninės, teismas tai laiko tik nukentėjusiosios nuomone, galimai siekiant sumažinti kaltinamojo atsakomybės laipsnį, šią nukentėjusiosios nuomonę paneigia specialisto išvada, kuria teismui nėra jokio pagrindo abejoti. Veika padaryta tiesiogine tyčia, baigtinė, sukeltos realios pasekmės, todėl teismas konstatuoja, jog visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visumos pakankama nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti ir R. L. kaltei pagrįsti.
Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą baudžiamoji atsakomybė kyla už sunkų savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sužalojimą ar susargdinimą. Šeimos nario sąvoka, pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai ( kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą asmenys, bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos (partnerystės), t. y. sugyventiniai, taip pat pripažįstami šeimos nariais. Remiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d., 2012 m. birželio 4 d. nutarimai). Vertinant konkrečių asmenų santykių turinį ir sprendžiant dėl šeimos santykių fakto, svarbios tokios aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam, o vien faktas apie asmenų bendrą gyvenimą viename būste nėra pagrindas besąlygiškai išvadai, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, sugyventinių santykiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-6/2012, 2K-525/2013). Iš byloje esančių ir teisiamojo posėdžio metu nustatytų faktinių aplinkybių, matyti, jog R. L. ir E. J. kartu gyvena apie 6 metus, įvykio metu gyveno kaltinamojo seseriai R. Ž. priklausančiame bute esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), šiuo metu išsikėlę, gyvena Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini), jie kartu perka maistą, kartu moka už visas paslaugas, kartu atlieka buities darbus, nukentėjusioji prašo jam netaikyti laisvės atėmimo, nes ir toliau nori kartu gyventi, reikia dirbti buities darbus. Iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų taip pat matyti, jog kaltinamasis atsiprašė savo sugyventinės iš karto po įvykio, jie toliau kartu gyvena, nes E. J. atleido kaltinamajam. Asmens požiūrio vienas į kitą bei visumos objektyvių aplinkybių: ilgalaikio nuolatinio bendro gyvenimo, bendro ūkio, bendrų išlaidų dalijimosi, teismo manymu, pakanka pripažinti, jog R. L. ir E. J. yra šeimos nariai ir R. L. pagrįstai inkriminuotas veiką kvalifikuojantis požymis – sveikatos sutrikdymas savo šeimos nariui.
Bausmės skyrimas
R. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p.). BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena nustatoma pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-613/2011). Šiuo atveju tai, jog R. L. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, patvirtina tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji E. J. ir liudytoja E. P.. Kad alkoholis turėjo įtakos nusikalstamai veikai, neginčija ir pats kaltinamasis R. L., nurodydamas, jog, jei būtų buvęs blaivus, niekuomet nebūtų padaręs tokio nusikaltimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, jog apsvaigimas paskatino kaltinamojo R. L. nusikalstamą elgesį, kai jis asmeninio mažareikšmio konflikto metu dūrė peiliu nukentėjusiajai į kaklą. Pabrėžtina, jog kaltinamojo nusikalstami veiksmai kilo be jokios realios priežasties, buvo nulemti jo nepaaiškinamo pykčio, o apsvaigimas nuo alkoholio aiškiai susilpnino savikontrolę ir suteikė kaltinamajam agresijos, taigi turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Skiriant bausmę R. L. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną labai sunkų nusikaltimą, į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę. Kaltinamasis neteistas (108-109 b. l.), administracine tvarka baustas, baudos nesumokėtos, turi galiojančių nuobaudų (120-124 b. l.), apylinkės inspektorius pateikė tarnybinį pranešimą dėl R. L. charakterizavimo, kuriame nurodoma, jog, R. L. gyvenant nauju adresu: Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini), gauta kaimynų nusiskundimų dėl jo elgesio (126 b. l.), VšĮ Šiaulių psichiatrijos ligoninės pacientų registre įrašytas (b. l. 130), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos bei Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro pacientų įskaitose neįrašytas (b. l. 131-132), 2015-02-24 pateikta Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada, kur nurodoma, jog R. L. skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (139 b. l.). Taip pat teismas atsižvelgia į liudytojos J. P. pateiktus charakterizuojančius R. L. duomenis, jog tai buvo konfliktiškas, nuolat alkoholį vartojantis asmuo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, norint pasiekti bausmės tikslus, numatytus BK 41 str., teismo nuomone tikslinga skirti sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Nustatant bausmės dydį teismas atsižvelgia į visumą duomenų, t. y. ir į įvykio aplinkybes, jog kaltinamasis kartu vartojo alkoholį su nukentėjusiąja, t. y. abu vedė tokį gyvenimo būdą, kuris privedė prie nusikalstamos veikos padarymo, į atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, į tai, kad R. L. jau buvo kartą atleistas nuo atsakomybės dėl E. J. sumušimo (112-113 b. l.), laikomas neteistu, prisiregistravo Darbo biržoje, pasižada ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų, atsiprašė nukentėjusiosios, nukentėjusioji atleido ir prašo neskirti laisvės atėmimo bausmės, atsižvelgiant į visumą, teismo nuomone, tikslinga nustatyti laisvės atėmimo bausmės dydį, mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis.
Bausmės vykdymo atidėjimo negalimas, nes padarytas labai sunkus nusikaltimas (BK 75 straipsnis). BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio nuostatų taikymui pagrindų nėra. Pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Tiek tokia šios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių normų sistemoje lėmė tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik išimtiniais atvejais. Todėl teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-376/2008 ir kt.). Iš pirmiau aptartų įrodymų visumos matyti, kad teismas nenustatė jokių išimtinių aplinkybių. Nors nukentėjusioji prašo neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės, motyvuodama, jog nebus kam atlikti buities darbų, tvirtindama, jog daugiau nusikalstamų veikų R. L. nedarys, teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių kaltinamajam R. L. skirtinos laisvės atėmimo bausmės taikymas pažeistų teisingumo principą, nukentėjusiosios prašymo teismas negali laikyti išimtine sąlyga, dėl kurios būtų tikslinga taikyti BK 54 str. 3d.
Taip pat nėra pagrindo taikyti ir BK 62 straipsnio, nes teismas gali taikyti šį straipsnį tik konstatavęs visų įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumą ir atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes. Tai reiškia, kad teismas, taikydamas BK 62 straipsnį, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41straipsnio nuostatomis, reikalaujančiomis, jog paskirtąja bausme turi būti siekiama visų šiame straipsnyje nurodytų tikslų. Baudžiamojoje byloje nenustatyta BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų būtinų sąlygų visumos.
R. L. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos ( b.l. 89, 95-96).
Daiktai, turintys reikšmės bylai, esantys pakete Nr. 1, pateiktame teismui: du peiliai, paimti įvykio vietos apžiūros metu, cigaretės nuorūka, rausvos spalvos nuoplova, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintini (Lietuvos Respublikos baudžiamojo procesinio kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
2015-01-21 Šiaulių teritorinė ligonių kasa pateikė 524,44 eurų dydžio civilinį ieškinį už nukentėjusiosios E. J. gydymą (31- 33 b.l.). 2015-02-26 Šiaulių teritorinė ligonių kasa pateikė civilinio ieškinio patikslinimą – 530, 77 eurų sumos (35-36 b. l.) ir prašo šį ieškinį tenkinti.
Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos. Kaltinamasis sužalojo nukentėjusiąją E. J., padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 3 p. Nukentėjusiajai dėl padarytų sužalojimų buvo suteikta medicininė pagalba VšĮ Šiaulių ligoninėje. Valstybinė ligonių kasa už E. J. gydymą sumokėjo 530,77 Eur (36 b. l.). Išlaidos Valstybinei ligonių kasai atsirado dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, kaltinamasis R. L. pripažįsta ieškinį, neginčija ieškinio dydžio, pagrindo ar dalyko. Valstybinei ligonių kasai padaryta turtinė žala neatlyginta, todėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas ieškinys dėl gydymo išlaidų priteisimo yra tenkintinas ir iš kaltinamojo priteistina Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 530,77 Eur.
Nukentėjusioji E. J. civilinio ieškinio nepareiškė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 str., 301 –302 str., 303 str. 2 d., 304 – 305 str., 307 str. 1 d., 6 – 7 d., 308 str., 310 str., 313 str. 3 d., teismas,
nusprendžia:
R. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. L. sulaikymo pradžios vykdant nuosprendį.
Kardomąsias priemonės, paskirtas R. L. įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.
Civilinį ieškinį tenkinti ir iš R. L. priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos (kodas 191351679, buveinės adresas: Vilnius, Europos a. 1, 03505), 530,77 Eur ( penkis šimtus trisdešimt euro, 77 ct.).
Daiktus, turinčius reikšmės bylai: du peilius, cigaretės nuorūką, rausvos spalvos nuoplovą, esančius pakete Nr. 1 pateiktame teismui, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.