Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. B., jos atstovui advokato padėjėjui Pauliui Škėriui,

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei G. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B., būdama UAB „T“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Bendrovė, įmonė) vadove, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. žinodama, kad Bendrovė turi įsiskolinimą valstybės biudžetui ir neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, po mokestinės nepriemokos susidarymo datos, nuo 2022 m. vasario 10 d. iki 2022 m. vasario 21 d. vykdė atsiskaitymus su kitais žemesnį prioritetą mokėjimo eiliškumo prasme pagal CK 6.930¹ straipsnį turinčiais Bendrovės kreditoriais, pažeisdama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Mokesčių inspekcija, Institucija, VMI), kaip kreditorės, teises.

Tokiais veiksmais D. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama D. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad negali pasakyti, ar mokėjo mokesčius įmonė nuo 2022 m. sausio 25 d. Nuo 2022 m. vasario 10 d. mokėta buvo už įrangos nuomą klientams, patalpų nuomą, jei nebūtų sumokėję, įmonė priversta būtų užsidaryti, tada jokiems kreditoriams mokėjimai nebūtų atlikti, prioritetą teikė viskam. Tikėjosi, kad pavyks išsisukti, kad neužsidarytų, vykdytų įsipareigojimus, proporcingai pasiskaičiavo, tikėjo, kad galės greitai padengti įsiskolinimą. Žino, kad yra įstatymai, jų laikosi, tačiau susidaro tokios situacijos, kai reikia dėlioti prioritetus, kaip išsisukti tuo momentu, kad paskui galėtų dengti tuos įsiskolinimus. Tuo momentu turėjo ir kitą gyvenimišką situaciją, tėvą slaugė, neįgalus 100 proc., tai tuo metu jai atrodė, kad nepadarė pažeidimo. Dėl Bendrovės bankroto, ar bus skelbiamas, negali atsakyti, nes nebėra vadovė nuo 2022 m. balandžio mėn. Atsiprašo, jei pažeidė įstatymą, pirmas kartas, nesusidūrusi su teisėsauga, stengėsi paskirstyti lėšas, kad verslas toliau galėtų funkcionuoti, susidarė gyvenimiška situacija, tuo momentu negalėjo visko gerai apmąstyti.

Atsakomybėn traukiamo asmens atstovas P. Škėrys teismo posėdžio metu nurodė, kad iš pradžių buvo neaišku, kokia buvo Bendrovės skola ir nuo kada konstatuojamas pažeidimas, atsirado prievolė ir ar sudengti buvo mokėjimai ir permokos. D. B. vadovavimo metu buvo aktyvi įmonės veikla, įmonė vykdė ūkinę komercinę veiklą, tai buvo įprasti sandoriai, būtini gauti naudos. Iš banko sąskaitos išrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 10 d. iki 2022 m. vasario 21 d. nebuvo daryti mokėjimai VMI, bet buvo įsiskolinimas (iš VMI pusės) ir buvo dengimai. Pažeidimo niekas neneigia, pripažįsta pareiškėja, kad interesai pažeisti. Dėl pažeidimo sudėties pareiškėja pripažįsta ir prašo taikyti jai minimalią nuobaudą. Pagal ANK 120 straipsnį pažeidimo sudėtis egzistavo. Prisipažino asmuo dėl pažeidimo. Mokėjimų aplinkybės susijusios su tuo, kad buvo siekiama išlaikyti Bendrovės likvidumą, tenkinti visus kreditorių interesus buvo prioritetas, priežastis tam buvo dėl to, kad reikėjo įrangą išlaikyti ir toliau vykdyti veiklą. Tai lengvina D. B. atsakomybę. Pačiai VMI nebūtų užtekę kreditorinio reikalavimo patenkinti. Tačiau VMI pareiškime nurodytos aplinkybės (skaičiavimai) ir atstovės teikiami paaiškinimai, kelia abejonių. Asmuo suprato esmę pažeidimo, jos negalėjo objektyviai suvaldyti tuo metu, nes įmonė turėjo toliau vykdyti veiklą. Prašo skirti 1 400 Eur dydžio baudą arba mažesnę.

VMI atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo atveju pažeidimas padarytas nuo 2022 m. vasario 10 d. būtent dėl atsiskaitymo eiliškumo pažeidimo. Balansas ir įsiskolinimas 2022 m. vasario 10 d. pateiktas su pareiškimu. Įskaitymai, sugretinimai atlikti iki GPM, gretinimo data 2021 m. lapkričio 25 d., 2021 m. lapkričio 30 d., 2021 m. gruodžio 31 d., paskutinis 2022 m. sausio 25 d. padarytas įskaitymas pateikus deklaraciją PVM. 2021 m. 12 mėn. pliusinis, VMI skolinga įmonei, tačiau 2022 m. sausio 25 d. pateikus PVM deklaraciją sumos susigretino ir likutis pasidarė 11 000 Eur su kažkiek. Prievolė mokėti mokesčius kilo 2022 m. sausio 25 d. pateikus deklaraciją, būtent tai dienai ir mokama, nes teikiama deklaracija už 2021 m. 12 mėn. Nuo 2022 m. sausio 26 d. jau atlikti veiksmus dėl išieškojimo galima. Gretinimai buvo ir 2022 m. sausio 25 d., 2022 m. vasario 1 d., 2022 m. vasario 22 d., 2022 m. kovo 1 d., pastarieji tai išieškota antstolių, tačiau pačios įmonės mokėjimai nebuvo atlikti. Net ir buvus permokoms, įmokos susigretino, tačiau pagal PVM deklaraciją buvo 13 000 Eur, o kai susigretino sumos, liko 11 000 Eur. Įsiskolinimas vis tiek liko tai dienai – 11 743 Eur. 2022 m. vasario 10 d. galimo pažeidimo metu jau buvo visi įsiskolinimai sudengti, likutis – nepriemoka buvo 11 743 Eur, išminusavus 3 000 Eur su virš. Pagal VMI duomenis dengiami kiti įsiskolinimai buvo, o ne šis VMI. Palaiko pareiškime išdėstytą poziciją, kadangi vadovė, žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, kad neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalėjo pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį laikytis mokėjimo eiliškumo. Taigi ji pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo tvarką, padarė ANK 120 straipsnyje numatytą nusižengimą ir prašo skirti baudą.

VMI pateiktame pareiškime nurodyta, kad D. B. UAB „T“ vadove yra nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d. UAB „T“ yra VMI skolininkė. VMI duomenimis, 2023 m. sausio 5 d. Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 62 584,62 Eur nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Mokestinės nepriemokos priverstiniai išieškojimo veiksmai vykdomi nuo 2022 m. vasario 21 d. pagal VMI nurodymus išieškoti mokestinę nepriemoką iš banko sąskaitų ir išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, kurie perduoti vykdyti antstoliui R. V.. Mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas VMI buvo vykdomas nuo 2022 m. gegužės 19 d. priimant 6 nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų ir 1 sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, 2022 m. spalio 28 d. buvo pradėtas Bendrovės operatyvus patikrinimas, kuris baigtas 2022 m. lapkričio 16 d. surašant 2022 m. lapkričio 17 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (21.222) FR1042 – 4701. Įvertinus operatyvaus patikrinimo metu Bendrovės pateiktus sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. spalio 15 d. ir Bendrovės finansines operacijas, nustatyta, kad Bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais (didžiausi atsiskaitymai su kitais kreditoriais vyko nuo 2022 m. vasario 10 d. iki 2022 m. vasario 21 d.), nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką. Nurodytos finansinės operacijos sudaro pagrindą spręsti, jog buvo pažeista CK 6.930¹ straipsnyje numatyta atsiskaitymo tvarka, Bendrovės vadovė atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems (žemesnės eilės) Bendrovės kreditoriams, bet ne VMI, todėl dėl tokių Bendrovės vadovės veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta (b. l. 2-3).

Prie pareiškimo pateikti dokumentai: mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai (klientai, balansai, išieškojimai), 2022 m. lapkričio 17 d. Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (21.222 Mr.) FR1042-4701, Paysera Lt, UAB sąskaitos Nr. LT753500010014308123 ir LT553500010014459706 išrašai (b. l. 4-40).

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, be kita ko, už kreditorių teisių pažeidimą – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą.

ANK nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl vertinant bei nustatant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymius, turi būti vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką, tarp jų – ir Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai (CK 6.930¹ str. 3 d.).

Pastebėtina, jog įstatymų leidėjas nuo 2013 m. spalio 1 d. (2013 m. balandžio 18 d. priėmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.923 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 6.930-1 straipsniu įstatymą Nr. XII-239, kuris įsigaliojo 2013 m. spalio 1 d.) CK 6.923 straipsnio nuostatas dėl lėšų nurašymo iš banko sąskaitos eilės perkėlė į CK 6.930¹ straipsnį, išplėsdamas normos taikymą, t. y. nustatydamas atsiskaitymų tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais eiliškumą, jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Kaip nurodyta šio CK pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte, tokio pakeitimo tikslas nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsiskaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimo ūkio subjektų piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais, kreditoriais, inicijuoja bankrotą, t. y. tikslas buvo užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, jose nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ str. 3 d.); CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

Sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Be to, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą, prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms ir negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017, 21–24 punktai; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-458-687/2018, 32 punktas; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-403/2018, 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-695/2019, kt.).

Taigi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019). Savo ruožtu ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai, taigi ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad D. B. padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Byloje nustatyta, kad D. B. nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d. iki 2022 m. balandžio mėn. buvo įmonės UAB „T“ vadovė. Bendrovė yra VMI skolininkė, 2023 m. sausio 5 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 62 584,62 Eur (iš jų gyventojų pajamų mokestis 24 348 Eur, 1 519,24 Eur delspinigių, pridėtinės vertės mokestis – 35 093,15 Eur, 1 624,23 Eur delspinigių), o 2022 m. vasario 10 d. įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 11 743,74 Eur. Mokestinės nepriemokos priverstiniai išieškojimo veiksmai vykdomi nuo 2022 m. vasario 21 d., priimant VMI nurodymus išieškoti mokestinę nepriemoką iš banko sąskaitų ir VMI sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, kurie perduoti vykdyti antstoliui R. V.. Mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas VMI buvo vykdomas nuo 2022 m. gegužės 19 d. priimant 6 nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų ir 1 sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Remiantis Bendrovės pateikto atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. spalio 15 d. duomenimis, nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 1 d. pinigų likutis sąskaitoje buvo 8,74 Eur, analizuojamu laikotarpiu iš veiklos gauta 97 418,79 Eur, išleista 97 427,53 Eur, 2022 m. spalio 15 d. banko sąskaitos likutis 0,00 Eur. Taip pat remiantis bendrovės pateikto mokėjimo kortelės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. spalio 15 d. duomenimis, nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 1 d. pinigų likutis sąskaitoje buvo 1,78 Eur, analizuojamu laikotarpiu iš veiklos gauta 642,50 Eur, išleista 644,28 Eur, 2022 m. spalio 15 d. banko sąskaitos likutis 0,00 Eur. Kaip nurodyta VMI pateiktoje operatyvaus patikrinimo pažymoje, pagal pateiktą kreditorių sąrašą Bendrovės kreditorinis įsiskolinimas 2021 m. gruodžio 1 d. buvo 163 368,14 Eur, iš jų didžiausi kreditoriai UAB „M“ 78 355,10 Eur, UAB „H“ 48 854,53 Eur, UAB „K“ 8 935,38 Eur, UAB „E“ 6 131,91 Eur ir kt., o 2022 m. rugsėjo 30 d. kreditorinis įsiskolinimas sudarė 211 776,74 Eur, iš jų didžiausi kreditoriai VMI 66 733,72 Eur, UAB „M“ 52 011,84 Eur, UAB „E“ 28 470,70 Eur, UAB „K“ 8 698,51 Eur ir kt. Nepaisant to, pažymėtina, kad tikrinamuoju laikotarpiu Bendrovės atsiskaitymai per sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vyko nesilaikant CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo eiliškumo, t. y. didžiausi mokėjimai atlikti 2022 m. vasario 10 d. ir 2022 m. vasario 11 d. UAB „E“ po 4 800 Eur, 2022 m. vasario 14 d. R. B. 100 Eur ir UAB „W“ 208, 91 Eur, 2022 m. vasario 15 d. V. B. 90 Eur, 2022 m. vasario 18 d. UAB „C“ 200 Eur, R. B. 355,60 Eur, UAB „N“ 32,75 Eur, ir 2022 m. vasario 21 d. UAB „I“ 800 Eur, Ž. B. 20 Eur, UAB „R“ 571,30 Eur ir UAB „K“ 5 000,31 Eur.

Taigi iš aptarto matyti, kad UAB „T“ tikrintu laikotarpiu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, todėl tai lėmė tai, jog Bendrovės atsiskaitymai su kreditoriais turėjo būti vykdomi laikantis CK 6.930¹ straipsnio nuostatų ir D. B., kaip Bendrovės vadovė, žinodama apie susiklosčiusią padėtį, ir būdama atsakinga už mokėjimų organizavimą ir vykdymą, turėjo pareigą minėtų nuostatų laikytis, siekiant užtikrinti kreditoriaus – šiuo atveju VMI interesus. Vis dėlto, kaip matyti, šių nuostatų nebuvo laikytasi ir atsiskaitymai vyko prioritetą teikiant žemesnės nei VMI eilės kreditoriams, pažeidžiant VMI interesus. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiama D. B. teismo posėdžio metu iš esmės to neneigė, tik teigė, jog tai buvo daroma siekiant, kad įmonė neužsidarytų, tikėjosi, kad pavyks išsisukti, greitai padengti įsiskolinimus, stengėsi paskirstyti lėšas, kad verslas toliau galėtų funkcionuoti. Tačiau, pabrėžtina, jog, kaip minėta, CK 6.930¹ straipsnyje yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Taip pat teismas neturi pagrindo abejoti ir VMI pateiktais duomenimis apie Bendrovės įsiskolinimą valstybės biudžetui aptariamo pažeidimo dieną – 2022 m. vasario 10 d. Teismo posėdžio metu VMI atstovė paaiškino, kaip buvo apskaičiuotas įsiskolinimas ir kas jį sudarė. Atsakomybėn traukiamo asmens atstovo dėstomos abejonės VMI skaičiavimais, teismo vertinimu, yra niekuo nepagrįstos.

Atsižvelgus į visa tai, D. B. veika dėl kreditoriaus – VMI teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nes ji, būdama atsakinga, neužtikrino, kad nebūtų pažeistos kreditorės teisės. Taigi ji pripažintina padariusi nurodytą administracinį nusižengimą.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. B., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, į D. B. asmenybę – dirbanti, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteista, per 5 metų laikotarpį administracine tvarka nebausta (b. l. 54), be to, nenustatyta D. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta D. B. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą minimalią baudą. Teismo vertinimu, šiuo atveju ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikyti ir skirti D. B. mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali baudą ar švelnesnę nuobaudą, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,

nutaria:

D. B. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą – 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-102-1122/2023.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.