Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės Birutės Čereškienės pareiškimą dėl baudos skyrimo dėl vykdomajame rašte nurodytos bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra E. P. nevykdymo, suinteresuoti asmenys M. P. ir V. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo M. P. nurodė, kad yra nevykdoma teismo nustatyta bendravimo su nepilnamete dukra tvarka. Dukra su juo bendrauti nenori, atsisako vykti su juo į Vilnių. Dukra bijo nurodyti priežastis, kodėl nenori bendrauti.

7. Pareiškėja antstolė B. Čereškienė neatvyko į teismo posėdį, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės. Apie teismo posėdį joms pranešta tinkamai. Pareiškėja prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant pareiškėjai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

8. byloje sprendžiamas klausimas, dėl baudos skolininkei V. P. skyrimo už vykdomajame rašte nurodytos bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra E. P. nevykdymo pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį).

9. Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586-587 straipsniai). Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, kad procesinis sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, privalo aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, CPK 634 straipsnio 2 dalis). Vykdymo procese bauda už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą teismo skiriama išieškotojo naudai, kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismo skiriama bauda ne tik kompensuojami išieškotojo praradimai (nepatogumai), susiję su skolininko vengimu laiku įvykdyti teismo procesinį sprendimą, bet ir skolininkas motyvuojamas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą. Atsižvelgdamas į tokio pobūdžio baudos skyrimo tikslus ir paskirtį, teismas kiekvienu atveju gavęs antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymą, dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismą dieną yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai (CPK 771 straipsnis).

10. Pažymėtina, kad baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams neigiamas finansinio pobūdžio pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Taip pat svarbu pažymėti, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą (ne tik nustatant bendravimo tvarką, bet ir viso sprendimo vykdymo metu), turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

11. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

12. Pažymėtina, jog bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra siejamas su prioritetiniais vaiko interesais – turėti teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais. Tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas dažniausiai grindžiamas pasitikėjimu, abipusiu noru susitikti ir bendrauti, kad bendraudamas su vaiku tėvas (motina) realizuoja savo pareigą vaiką tinkamai auklėti, jam patarti, padėti spręsti gyvenimiškas situacijas, palaikyti normalius tarpusavio santykius, kad vaikas jaustų tėvo (motinos) palaikymą ir t.t.

13. Iš pateiktos vykdomosios bylos ir civilinės bylos medžiagos, suinteresuotų asmenų paaiškinimų matyti, kad nagrinėjamu atveju tarp suinteresuotų asmenų V. P. ir M. P. yra susiklostę įtempti, konfliktiniai santykiai. Antstolė atsižvelgdama į suinteresuoto asmens M. P. pateiktą informaciją, 2023 m. rugsėjo 29 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-23-129-2242, kuriame nurodė, kad tėvo M. P. bendravimas su nepilnamete dukra E. P. turėjo vykti nuo rugsėjo 22 dienos 18 valandos iki rugsėjo 24 dienos 18 valandos. Praėjus minėtam savaitgaliui, 2023 m. rugsėjo 25 d. gautas M. P. pranešimas antstolei, kad bandymas pasiimti dukrą savaitgaliui, taip, kaip numatyta teismo sprendime, jam nepavyko. Suinteresuotas asmuo M. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dukra atsisakė su juo vykti į Vilnių.

14. Byloje nėra duomenų, kad suinteresuotas asmuo V. P. aktyviais, tyčiniais veiksmais, žodžiais būtų nuteikusi dukrą prieš tėvą, neleidusi ar trukdžiusi dukrai susitikti su tėvu. Nors suinteresuotas asmuo M. P. nurodė, kad, jo manymu, V. P. nuteikinėja vaiką prieš jį, tačiau tokiems argumentams pagrįsti jokių įrodymų nepateikė. Be to, pats suinteresuotas asmuo M. P. teismo posėdžio metu ne kartą akcentavo, kad pati mergaitė nenori su juo susitikti, nenori vykti į jos namus Vilniuje. Iš pateiktos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko situacijos vertinimo anketos matyti, kad 2023 m. rugsėjo 21 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų kalbinta E. P. nurodė, kad kas antrą savaitgalį važiuoti pas tėtį jai būtų per daug, nes savaitgaliais jai dažnai būna koncertai, važybos, vieną kartą per mėnesį jai būtų geriausia. E. nurodė, kad pas tėtį nešvaru, dulkėta, tėtis blogai kalba apie mamą, koks ji buvo nelaimingas vaikystėje.

15. Nors suinteresuoto asmens M. P. bendravimo su dukra tvarka patvirtinta teismo sprendimu, tačiau, vykdant teismo sprendimus, būtina atsižvelgti ne tik į besąlygišką ir formalų jų laikymąsi, bet ir į vaiko interesus bei gerovę, į tam tikras išimtines aplinkybes. Vaiko interesus pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką. Teismas pažymi, kad skyrybų atveju abu tėvai, tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas nuolat jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį.

16. Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo kontaktą, tuo pačiu užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas, kuriuo nustatoma vaiko ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijusi su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečio vaiko, teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas.

17. Pažymėtina, kad tinkamas tokios tvarkos įgyvendinimas yra susijęs su abiejų tėvų atitinkamu elgesiu (veikimu ir neveikimu). Įgyvendindami teismo procesiniais sprendimais nustatytas pareigas, asmenys privalo laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus ir veikti sąžiningai, tačiau vaiko interesai yra prioritetiniai. Sprendžiant antstolės reiškiamą prašymą dėl baudos skyrimo, bylos duomenys vertintini atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismo vertinimu, šiuo atveju baudos skyrimas už teismo sprendimo nevykdymą šių principų neatitiktų bei tokios pasekmės būtų neproporcingos ir neadekvačios susiklosčiusiai faktinei situacijai. Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad pati mergaitė nenori vykti pas tėtį, byloje nenustatyti jokie tyčiniai suinteresuoto asmens V. P. veiksmai, trukdant tėvui ir dukrai bendrauti. Duomenų, kad suinteresuotas asmuo M. P. bendrauti su dukrai negali telefonu arba susitikęs su mergaite K., byloje nėra. Priešingai, pats suinteresuotas asmuo M. P. patvirtino, kad po 2023 m. rugsėjo 22 d. buvo susitikęs su dukra K., kartu leido laiką kavinėje. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, teismo vertinimu suinteresuotam asmeniui M. P. yra sudarytos sąlygos jo ir dukros tarpusavio ryšio palaikymui ir stiprinimui, tačiau net ir nustačius, kad suinteresuotam asmeniui nepavyko su dukra bendrauti, pasiimant ją į savo namus Vilniuje, ši aplinkybė turi vertinama būti kartu su pačios nepilnametės interesais.

18. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas nenustatė aplinkybių, kurios gali būti vertinamos kaip tyčinis suinteresuoto asmens V. P. teismo sprendimo nevykdymas, sukeliantis CPK 771 straipsnyje numatytas pasekmes, todėl daro išvadą, kad skirti baudą suinteresuotam asmeniui V. už sprendimo nevykdymą nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis).

Teismas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 771 straipsnio 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos antstolės Birutės Čereškienės pareiškimą dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui V. P. atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.