Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Monikai Kundrotaitei, dalyvaujant ieškovei E. R., išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Linai Janulevičienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. R. ieškinį atsakovui V. R. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, kurioje tretieji asmenys byloje – AB „Swedbank“ bankas, UAB „Šiaulių banko lizingas“, BAB „Snoras“, išvadą teikianti institucija - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl išlaikymo dukrai ir dukros gyvenamosios vietos nurodė, kad dukrai šiuo metu jau 16 metų, nuo atsakovo išvykimo dukra gyveno ir šiuo metu gyvena su ja, todėl prašė dukros gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, o iš atsakovo priteisti išlaikymą dukrai.

Dėl santuokos metu įgyto turto ir jo padalijimo ieškovė nurodė, kad santuokos metu bendro nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neįgijo. Jai asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/8 pastato-gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/12 pastato- gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Visi šie nekilnojamieji daiktai ieškovei priklauso paveldėjimo pagrindu, todėl yra jos asmeninė nuosavybė ir negali būti dalinami.

Dėl kreditorių ieškovė nurodė, kad ji turi du kreditorius: AB Swedbank (pagal ieškovės 2015 m. sausio 16 d. sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), gauto kredito suma iš viso sudaro 600 Eur) ir UAB „Šiaulių banko lizingas“ (pagal ieškovės 2014 m. lapkričio 8 d. sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), gauto kredito suma iš viso sudaro 603,13 Eur). Atsakovas V. R. turi kreditorių BAB banką „Snoras“. Kreditai paimti asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl mano, kad įsipareigojimai kreditoriams turėtų būtų pripažįstami asmenine kiekvieno iš šalių prievole.

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l. 95-96). Apie teismo posėdžio datą vietą ir laiką jam buvo pranešta (b.l. 114). Todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šalys Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąraše neįrašyti. Skyrius nėra gavęs jokių pareiškimų dėl nepilnametės D. R. nepriežiūros arba jos teisėtų interesų pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametė visą laiką gyvena su mama, o atsakovas nusišalinęs nuo dukros priežiūros, neteikia jai pastovaus išlaikymo, yra išvykęs į Angliją, neprieštaravo, kad mergaitės gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, o iš atsakovo priteistas išlaikymas (b.l. 46). Teismo posėdyje VTAS atstovė išvadą palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta 1998-06-26, Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos CK 3.26 str., 3.27 str., 3.28 str. numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

LR CK 3.60 str. nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). CK 3.61 str. įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.

Nagrinėjamu atveju atsakovo kaltę ieškovė grindė tuo, kad atsakovas 2009 m. išvyko iš Lietuvos, kurį laiką jie dar bendravo, paskui ryšiai nutrūko, nes atsakovas šeima nesidomėjo, ja nesirūpino, nerėmė materialiai, t.y. aplinkybėmis, sudarančiomis CK 3.60 str. 3 d. nurodytą kaltės prezumpciją. Atsakovas šioms ieškovės nurodytoms aplinkybėms neprieštaravo, atsiliepime nurodė, kad visi šeiminiai ryšiai yra nutrūkę, jis gyvena Didžiojoje Britanijoje, nors nesutikdamas su kalte turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės nurodytas aplinkybes dėl šeimos iširimo (CPK 185 str.). Neesant priešingų įrodymų, teismas laiko nustatyta, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, t.y. dėl to, kad jis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpino. Šalims ilgą laiką gyvenant atskirai ir nesiekiant susitaikyti, jų santuoka laikytina formalia, todėl nutrauktina, kaltu dėl jos iširimo pripažįstant atsakovą (CK 3.60 str. 3 d.).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.).

Ieškovė prašė po santuokos nutraukimo palikti jai santuokoje turėtą pavardę. Atsakovas tam neprieštaravo. Atsižvelgiant į šalių pozicijas, ieškovei po santuokos nutraukimo jos prašymu paliekama santuokinė pavardė – R., atsakovui po santuokos nutraukimo paliekama prigimtinė pavardė – R.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo.

Ieškovė ir atsakovas nurodė, kad sau išlaikymo po santuokos nutraukimo nereikalauja. Be to, byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovas neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 str. 4 d.). Todėl išlaikymas šalims nepriteistinas.

Dėl santuokinio turto padalijimo.

VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovė ir atsakovas transporto priemonių neturi (b.l. 13, 14). VĮ „Registrų centras“ duomenimis, ieškovė turi nekilnojamojo turto, kuris įgytas paveldėjimo pagrindu (b.l. 15-27).

Atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (b.l. 15).

Šalims santuokos metu kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijus, santuokinio turto padalijimo klausimas nespręstinas.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo.

Ieškovė ieškinyje reikalavimo dėl kreditorinių prievolių padalijimo nepareiškė. Tačiau LR CPK 376 str. nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t.y., gali tenkinti daugiau reikalavimų negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Atsižvelgiant į įstatyminį reglamentavimą bei tai, kad priimant sprendimą nutraukti santuoką turi būti išspręstas ir prievolių padalijimo klausimas, teismas išsprendžia klausimą dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo.

Ieškovė nurodė ir iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2015-01-16 su AB „Swedbank“ banku ir 2014-11-08 su UAB „Šiaulių banko lizingu“ ieškovė yra sudariusi vartojimo kredito sutartis ir turi finansinių įsipareigojimų, kurie nėra įvykdyti (b.l. 10-11, 47-48). Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas yra skolingas BAB „Snoro“ bankui, tačiau duomenų nepateikė. Atsakovas atsiliepime neneigė, jog yra skolingas ir kad skola yra jo asmeninė prievolė (b.l. 95-96). Trečiasis asmuo BAB „Snoras“ duomenų apie skolą nepateikė, tačiau nepateikė ir priešingų įrodymų, kad skolos nėra. Todėl teismas sprendžia ir dėl šios ieškovės nurodytos skolos.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2012-11-22 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-10480-863/2012 iš atsakovo V. R. BAB bankui „Snoras“ buvo priteista 6652,89 Lt skola, 3026,66 Lt delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-09-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolos atsiradimo pagrindas – 2008-04-30 sudaryta Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas kredito limitas sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovas suteiktu kredito limitu naudojosi, tačiau savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė ir gauto kredito negrąžino (civilinė byla Nr. 2-10480-863/2012).

Ieškovė ir atsakovas nurodė, kad kreditai buvo paimti tenkinant jų asmeninius, o ne šeimos poreikius, todėl prievolės kreditoriams turėtų būti pripažintos jų asmeninėmis prievolėmis.

Pažymėtina, kad nei atsakovas, tretieji asmenys neprieštaravo ieškinio motyvuose nurodytam kreditorinių įsipareigojimų padalijimo būdui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ir atsakovo paimti kreditai buvo skirti jų asmeniniams poreikiams tenkinti, kreditoriniai įsipareigojimai AB „Swedbank“ bankui ir UAB „Šiaulių banko lizingas“ pripažinti ieškovės E. R. asmeniniais įsipareigojimais, o kreditorinis įsipareigojimas BAB bankui „Snoras“ – atsakovo V. R. asmeniniu įsipareigojimu.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą D. R., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 12).

Ieškovė prašė nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad tokiam ieškinio reikalavimui neprieštarauja. Byloje nustatyta, kad šiuo metu šalių nepilnametės dukros faktinė gyvenamoji vieta yra kartu su ieškove. Duomenų apie netinkamą ieškovės rūpinimąsi vaiku nėra.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad ginčo dėl dukros gyvenamosios vietos nėra, mergaitė gyvena su ieškove, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nusiskundimų dėl ieškovės elgesio neturi, teismas vertina, kad D. R. nuolatinės gyvenamosios vietos su motina E. R. nustatymas nepažeis nepilnametės D. R. interesų, todėl šis ieškinio reikalavimas tenkintinas (CK 3.168 str. 1 d., 3.169 str., 2.14 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka J. T. Vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d., nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d., įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 str. str., įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str.). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigos prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Kiekvienam vaikui būdingi individualūs kultūriniai, moraliniai, turtiniai poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė tėvų pareiga. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.).

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo nepilnametės D. R. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur iki dukters pilnametystės. Atsakovas su ieškiniu šioje dalyje sutiko.

Ieškovė nurodė, kad dukters poreikiams per mėnesį reikalinga 300 Eur suma. Atsakovas vaiko poreikių neginčijo. Pažymėtina ir tai, kad nepilnametė yra jau 17 metų, jai reikalingas maistas, apranga kaip ir suaugusiam asmeniui, taip pat reikalingos lėšos ugdymui, laisvalaikiui, mokymosi reikmenims. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien minimalių vaiko poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų tinkamas sąlygas vystytis, realizuoti savo sugebėjimus. Todėl teismo vertinimu ieškovės nurodyta nepilnametės poreikių suma mėnesiui yra pagrįsta.

Be to, Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010, 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2011) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Ieškovės prašomas išlaikymo dydis yra netgi mažesnis už pusę minimalios mėnesinės algos.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nei ieškovas, nei atsakovė daugiau išlaikytinių neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovas transporto priemonių neturi, VĮ „Registrų centras“ duomenimis, atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. VSDFV duomenimis atsakovas Lietuvoje nedirba (b.l. 56). Tačiau byloje nustatyta, kad atsakovas jau ne vienerius metus gyvena ir tikėtina, dirba užsienyje. Duomenų apie savo gaunamas pajamas atsakovas nepateikė, todėl tikroji jo turtinė padėtis nenustatyta. Teismas vertina, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą dukrai, nes jis yra darbingo amžiaus, duomenų apie jo sveikatos sutrikimus nėra.

Be to teismas spręsdamas dėl nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydžio pagrįstumo, visais atvejais privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Šis principas lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad jei byloje kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad tėvų materialinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, ieškinys dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo tenkintinas visiškai ir iš atsakovo V. R. priteistina nepilnametei D. R. išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė E. R. išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį tenkinus ieškovei iš atsakovo priteistina 41,00 Eur žyminio mokesčio (LR CPK 93 str. 1 d.).

Tenkinus ieškinį iš atsakovo valstybės naudai priteistina 54 Eur už reikalavimą priteisti periodines išmokas, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista ir 16,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, viso 70,86 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265 str., 270 str.

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudaryta 1998-06-26 Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo V. R. kaltės.

Po santuokos nutraukimo E. R. palikti santuokinę pavardę – R., V. R. – prigimtinę pavardę R.

Nustatyti nepilnametės D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2015-04-27) iki jos pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės į nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnametei D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pripažinti ieškovės E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėmis prievolėmis kreditorinius įsipareigojimus pagal 2015-01-16 su AB „Swedbank“ banku sudarytą vartojimo sutartį ir 2014-11-08 su UAB „Šiaulių banko lizingu“ sudarytą vartojimo kredito sutartį.

Pripažinti atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine prievole kreditorinį įsipareigojimą BAB „Snoras“ pagal 2008-04-30 naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. SLO71026K992337.

Priteisti ieškovei E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 70,86 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimą dalyje dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.