Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ ieškinį atsakovui K. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismui nustačius pasirengimą nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu, ieškovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, atsakovui neprašant sprendimo už akių, byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Teismo 2023 m. birželio 12 d. šalims išaiškinta teisė ir nustatytas terminas papildomiems įrodymams pateikti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka priimto 2012 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, kurio galiojimas pratęstas 2018 m. gruodžio 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini) įsakymu (buvusi UAB „Žirmūnų būstas“) bei 2012 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu kurio galiojimas pratęstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“ kurio galiojimas pratęstas papildomai 2018 m. gruodžio 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini) įsakymo pagrindu (buvusi UAB „Antakalnio būstas“) ieškovė UAB „Mano Būstas Neris“ paskirta namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Minėti Vilniaus miesto savivaldybės administratoriaus įsakymai yra skelbiami viešai tinklapyje https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/teises-aktai. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo kopija patvirtina, kad atsakovui K. K. nuo 2016 m. liepos 5 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso 29,60 kv. m bendro ploto butas su bendrojo naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 29).

Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė - techninė ir kitokia įranga (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktas reglamentuoja, kas priskiriama daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektams - tai pastato bendrojo naudojimo objektai: bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Kas yra statinio inžinerinės sistemos, detalizuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 61 dalis: statinio inžinerinės sistemos – statinio patalpų inžinerinės sistemos (jų dalys, stovai), skirtos statinio naudojimo ir priežiūros tikslams, statinyje gyvenančių, dirbančių ar jį kitaip naudojančių žmonių poreikiams tenkinti; vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, dujų, elektros, elektroninių ryšių, gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį bei gesinimo, šiukšlių šalinimo, žmonėms vežti skirtų liftų ir kitos sistemos bei jų reguliavimo, valdymo, automatizavimo ir signalizacijos sistemos.

Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 straipsnio 1 dalis, 9 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007, 2009 lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, yra išaiškinęs, kad buto ir kitų patalpų savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Bendrųjų namo objektų išlaikymas yra pagrįstas ne jų faktiniu naudojimu, o bendrąja nuosavybe ir visų bendraturčių prievole išlaikyti atitinkamą techninę bendrosios nuosavybės objektų būklę. Daugiabučio namo bendraturčiai nėra vien tik teikiamos paslaugos vartotojai. Pagal aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką bendrųjų namo objektų išlaikymo pareiga kyla ne iš faktinio jų naudojimo, bet daiktinės teisės pagrindu atsirandančios bendraturčio prievolės išlaikyti tinkamą bendrosios nuosavybės objektų būklę.

Iš ieškovės pateiktos mokesčių ataskaitos matyti, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. priskaičiavo atsakovui mokesčius už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą 7,68 EUR, 8,88 EUR kaupiamųjų lėšų, 17,70 EUR už priežiūrą/eksploataciją, 53,77 EUR už remonto, keitimo, montavimo darbus; 16,20 EUR už šilumos ūkio priežiūrą (e.b.l. 28). Iš viso ginčo laikotarpiu ieškovė apskaičiavo atsakovui mokesčių 104,23 EUR sumai. Atsakovas 2022 m. spalio mėn. sumokėjo 144,90 EUR. Ieškovė atsakovo sumokėtą sumą įskaitė iki 2022 m. spalio 30 d. susidariusiai 136,13 EUR skolai su priskaičiuotomis palūkanomis dengti, tokiu būdu laikotarpio pabaigoje 2022 m spalio 31 d. atsakovui priskaičiuotų mokesčių likutis sudarė 0,26 EUR. Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. atsakovui priskaičiuota mokesčių už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą – 3,84 EUR, 4,44 EUR kaupiamųjų lėšų, 8,85 EUR už priežiūrą/eksploataciją, 53,77 EUR už remonto, keitimo, montavimo darbus, 8,10 EUR už šilumos ūkio priežiūrą, iš viso – 79,00 EUR, taip pat 0,86 EUR palūkanų. Iš viso atsakovo nesumokėtų mokesčių su priskaičiuotomis palūkanomis likutis 2023 m. sausio 31 d. sudarė 80,12 EUR (79,00 EUR + 0,86 EUR + 0,26 EUR).

Bendrojo naudojimo objektų administratorius šiuos objektus administruoja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (toliau – Nuostatai) (paslaugų suteikimo laikotarpiu iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija ir nuo 2023 m. sausio 1 d. - 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1331 redakcija), pagal kuriuos pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius perka namo techninės priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas (Nuostatų 4.5 punktas); proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja mokėjimus ir įmokas už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, techninę priežiūrą, šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą bei kitas paslaugas bei mėnesines kaupiamąsias įmokas (Nuostatų 8 punktas).

Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ji ginčo laikotarpiu teikė namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, t. y. organizavo pastato valdymą, tvarkė ūkines – finansines operacijas, apskaičiuodavo mokesčius, kaupiamųjų įmokų dydį ir kt. Administravimo mokestis apskaičiuotas vadovaujantis savivaldybės vykdomosios institucijos sprendime dėl administratoriaus skyrimo nurodytu bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifu, neviršijančiu maksimalaus tarifo, apskaičiuoto pagal savivaldybės tarybos nustatytą maksimalaus bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifo apskaičiavimo tvarką (Nuostatų 8.1 punktas).

Daugiabučio namo bendraturčio pareigą kaupti lėšas namui remontuoti ir atnaujinti netiesiogiai numato CK 4.82 straipsnio 3 dalis. Pagal Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 8.8 punktą mėnesines kaupiamąsias įmokas apskaičiuoja ir surenka administratorius pagal kaupiamosios įmokos tarifą, nustatytą vadovaujantis Kaupimo tvarkos aprašu ir (ar) kitais teisės aktais, nustatančiais lėšų kaupimą namui atnaujinti (modernizuoti). Kaupiamųjų įmokų dydis apskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtintu Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašu.

Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-229 patvirtinto Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros aprašo (2015 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. 1-103 redakcija) 20 punkte numatyta, kad daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos bei išorinių atitvarų (langų, durų, sienų, stogo ir pan.) priežiūrą (eksploatavimą) organizuoja ir už ją atsako Bendrojo naudojimo objektų valdytojas, vadovaudamasis šio Aprašo 1 priede išvardytų teisės aktų nuostatomis. Sprendimą dėl prižiūrėtojo pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai teisės aktų nustatyta tvarka daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo teikimu, o minėtos paslaugos teikiamos pagal vadovaujantis minėtu sprendimu prižiūrėtojo ir namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo pasirašytą sutartį ir joje numatytus įkainius. Mokesčiai už namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą apskaičiuojami pagal šios paslaugos pirkimo sutartyje nurodytą kainą ir tarifą; jeigu paslaugą teikia administratorius, – pagal patalpų savininkų sprendimu patvirtintą šios paslaugos sąmatą ir tarifą; neviršijant savivaldybės tarybos patvirtintų daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalių tarifų (Nuostatų 8.3 punktas).

Mokesčiai už namo techninę priežiūrą apskaičiuojami pagal šios paslaugos pirkimo sutartyje nustatytą kainą ir tarifą; jeigu paslaugą teikia administratorius, – pagal patalpų savininkų patvirtintą šios paslaugos sąmatą ir tarifą, neviršijantį savivaldybės tarybos nustatyto statinio techninės priežiūros maksimalaus tarifo (Nuostatų 8.2 punktas). Maksimalūs daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros tarifai patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. 1-1830 (skelbiamas viešai Vilniaus miesto savivaldybės interneto tinklapyje www.vilnius.lt).

Atsakovas neginčijo minėtų paslaugų teikimo fakto ir jų teisėtumo, įkainių ir ieškovės priskaičiuotų mokesčių dydžio. Todėl atsakovo skola, priskaičiuota už laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. suteiktas daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo, techninės priežiūros, šilumos ūkio priežiūros paslaugas, kaupiamąsias lėšas, kurios bendras likutis sudaro 25,23 EUR, priteisiama iš atsakovo ieškovei.

Ieškovė taip pat apskaičiavo atsakovui 53,77 EUR mokesčių už remonto darbus.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje numatytą įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių taisyklę ieškovei prašant priteisti iš atsakovės skolą už suteiktas paslaugas, tenka pareiga įrodyti atliktų darbų ir suteiktų paslaugų realumą, mokesčių apskaičiavimo tvarką bei dydžius (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-648-653/2020). Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog 2023 m. sausio mėnesį buvo vykdomi namo (duomenys neskelbtini), remonto darbai, šių darbų pobūdį, poreikį, apimtį ir kainą. Atsakovas ginčija minėtų remonto darbų atlikimo faktą. Teismas 2023 m. birželio 12 d. nutartimi šalims išaiškino jų teisę teikti papildomus įrodymus ir nustatė papildomų įrodymų pateikimo terminą. Ieškovei taip pat buvo įteikta atsakovo atsiliepimo į ieškinį kopija bei nustatytas terminas dublikui pateikti, tačiau atsakovė per teismo nustatytą terminą dubliko nepateikė, taip pat nepasinaudojo teise teikti įrodymus apie atsakovo ginčijamų remonto dabų atlikimą, jų pagrindą, apimtį, kainą, todėl teismas laiko, jog ieškovė neįrodė savo reikalavimo dėl 53,77 EUR mokesčių už remonto darbus pagrįstumo, kas sudaro pagrindą šį ieškovės reikalavimą atmesti. Pažymėtina, jog pagal Nuostatų 11 ir 12 punktus už bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus atliktus pagal ilgalaikį planą, taip pat pagal ilgalaikiame plane nenumatytus darbus, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (bendrųjų konstrukcijų nenumatytiems defektams ir deformacijoms, inžinerinių sistemų sutrikimams ir gedimams šalinti, įskaitant šių sistemų avarijoms lokalizuoti ir likviduoti reikalingus darbus, medžiagas ir įrenginius, kurie neįskaičiuoti į namo ir jo inžinerinių sistemų priežiūros (eksploatavimo) tarifus), apmokama iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos pagal šių darbų faktines išlaidas, pagrįstas finansinės apskaitos dokumentais. Tik tais atvejais, jeigu kaupiamųjų lėšų sąskaitoje lėšų nėra ar jų nepakanka Nuostatų 11 ir 12 punktuose nurodytoms išlaidoms apmokėti, trūkstamas lėšas sumoka patalpų savininkai proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės daliai pagal administratoriaus jiems pateiktas sąskaitas faktūras ar mėnesinius mokėjimų pranešimus. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovui buvo pateiktos administratoriaus sąskaitos – faktūros ar mėnesiniai mokėjimo pranešimai, kuriuose būtų nurodyti administratoriaus vykdyti remonto darbai, šių darbų išlaidos bei jų apskaičiavimo ir paskirstymo namo patalpų bendraturčiams tvarka. Taigi, vien tik ieškovės nurodytos sumos įtraukimas į mokesčių apskaičiavimo ataskaitą nepatvirtina remonto darbų poreikio, jų faktinio atlikimo, remonto darbų išlaidų ir atsakovo, kaip namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčio prievolės sumokėti ieškovės reikalaujamas lėšas.

Ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkinamas iš dalies, atmetant reikalavimą dėl palūkanų priteisimo nuo 53,77 EUR mokesčių dalies.

Iš ieškovės 2023 m. vasario 22 d. mokesčių ataskaitos matyti, kad ieškovė neteisingai skaičiuoja palūkanas už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovo 2022 m. spalio mėnesį sumokėtą 144,90 EUR įmoką ji įskaitė CK 6.55 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. seniausiai skolai dengti, tačiau iš minėtos mokesčių ataskaitos matyti, kad minėta atsakovo sumokėta suma taip pat buvo įskaičiuota ir atsakovui priskaičiuotoms palūkanoms dengti, nes ataskaitoje nurodyta, kad atsakovo skolos su priskaičiuotomis palūkanomis likutis laikotarpio pabaigoje 2022 m. spalio 31 d. sudarė 0,26 EUR, kai už 2022 m. spalio mėnesį ieškovui priskaičiuota mokesčių iš viso 9,03 EUR sumai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 10 punktą (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija ir 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1331 redakcija) už 2022 m. spalio mėnesį priskaičiuotus mokesčius atsakovas turėjo sumokėti iki kito mėnesio paskutinės dienos, t. y. iki 2022 m. lapkričio 30 d. Tačiau ieškovė ir nuo 2022 m. lapkričio 1 d. toliau skaičiavo atsakovui palūkanas nuo visų iki minėtos įmokos gavimo priskaičiuotų mokesčių sumos, neįvertindama aplinkybės, jog iki 2022 m. spalio 30 d. priskaičiuoti mokesčiai su palūkanomis buvo padengti atsakovo 2022 m. spalio mėnesį sumokėta 144,90 EUR įmoka.

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusio skolininko prievolė mokėto 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo pradelstos sumos už uždelstą atsiskaityti laikotarpį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų 10 punkte (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija ir 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1331 redakcija) numatyta, kad patalpų savininkai (naudotojai) Nuostatų 8 ir 9 punktuose nurodytus mokėjimus ir įmokas moka kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, jeigu paslaugų pirkimo sutartyse nenustatyta kitaip. Prašomos priteisti palūkanos už termino praleidimą ieškovės apskaičiuotos iki 2023 m. vasario 22 d., t. y. iki mokesčių ataskaitos sudarymo dienos. Pagal mokesčių ataskaitoje nurodytus duomenis atsakovo sumokėta įmoka buvo padengti priskaičiuoti mokesčiai su palūkanomis iki 2022 m. rugsėjo mėnesio imtinai ir dalis už 2022 m. spalio mėnesį priskaičiuotų mokesčių. Atsakovas liko nesumokėjęs mokesčių už 2022 m. spalio mėnesį 0,26 EUR sumai, kurių mokėjimo terminas pasibaigė 2022 m. lapkričio 30 d., uždelsta atsiskaityti nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. vasario 22 d. (84 dienos, palūkanos sudaro 0,01 EUR), už 2022 m. lapkričio mėnesį skola už paslaugas sudarė 8,65 EUR, uždelsta atsiskaityti nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 22 d. (53 dienos, palūkanos – 0,06 EUR), už 2022 m. gruodžio mėnesį skola – 8,70 EUR, uždelsimo laikotarpis nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. vasario 22 d. (22 dienos, palūkanos – 0,03 EUR), už 2023 m. sausio mėnesį skola (pripažinta įrodyta ir priteista) sudarė 8,74 EUR, ataskaitos sudarymo dieną mokesčių sumokėjimo terminas nebuvo pasibaigęs. Taigi, už prievolės įvykdymo uždelsimo laikotarpį iki mokesčių ataskaitos sudarymo dienos 2023 m. vasario 22 d. metinės 5 proc. palūkanos nuo uždelstos sumokėti sumos sudaro iš viso 0,10 EUR. Palūkanos apskaičiuotos taip: skolos suma x 5 proc. metinės palūkanos/365 dienų x pradelstų dienų skaičius.

Ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi.

Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, iš atsakovo ieškovei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas 21,00 EUR žyminis mokestis, 2,64 EUR už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje ir registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, ir 60,00 EUR išlaidos už advokato teisines paslaugas. Bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, laikant, kad ieškinys patenkintas 31,62 proc. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, sudarančios 13,28 EUR, paskirstomos tarp šalių proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai ir priteisiamos į valstybės biudžetą. Kadangi iš atsakovo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 343/388 patvirtintame Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžio ir jų apmokėjimo tvarkos apraše numatytos minimalios priteistinos šių išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovo valstybės naudai nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Atsakovo prašymas mažinti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovės reikalavimai galėjo būti patenkinti nesikreipiant į teismą ar išduodat teismo įsakymą, kadangi atsakovas ieškovo reikalavimą pripažino tik iš dalies, o sužinojęs apie pareikštą ieškinį ieškovės pagrįstai reikalaujamos mokesčių skolos ar pripažįstamos skolos dalies geruoju nesumokėjo, nors prievolės įvykdymo terminas ieškinio pareiškimo metu 2023 m. kovo 31 d. jau buvo pasibaigęs. Taigi, atsakovo procesinis elgesys patvirtina ieškovės procesinio elgesio, kreipiantis į teismą su ieškiniu pagrįstumą, todėl nėra pagrindo teismui nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių tvarkos ir mažinti iš atsakovo ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo K. K. ieškovei UAB „Mano Būstas Neris“ 25,23 EUR skolos ir 0,10 EUR palūkanų, iš viso 25,33 EUR (dvidešimt penkis eurus, trisdešimt tris euro centus).

Priteisti iš atsakovo K. K. ieškovei UAB „Mano Būstas Neris“ 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 25,33 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. balandžio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo K. K. ieškovei UAB „Mano Būstas Neris“ 26,45 EUR (dvidešimt šešis eurus, keturiasdešimt penkis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „Mano Būstas Neris“ valstybei 9,08 EUR (devynis eurus, aštuonis euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.