Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

asmeniui, įtariamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, V. A.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo V. A. (V. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaruota/faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2001 m. birželio 8 d. nutartimi pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 1 dalį, paskiriant priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę – atidavimą į psichiatrinę ligoninę bendro stebėjimo sąlygomis,

kaltinamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. A. 2023 m. rugsėjo 29 d. apie 15.00 val. kieme šalia gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (pasitikrinti neblaivumą atsisakė), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – motiną M. A., kilusio žodinio konflikto metu ranka paėmė savo motinai už veido ir stipriai suspaudė, tokiu būdu tyčia sukėlė nukentėjusiajai M. A. fizinį skausmą.

2. Tokiais veiksmais V. A. padarė įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

3. V. A. įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybes įrodo šie teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai ir duomenys:

3.1. 2023-09-29 tarnybiniame pranešime „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ nurodyta, kad 2023-09-29, apie 15.00 val., šalia gyvenamojo namo, kieme, adresu (duomenys neskelbtini), tarp neblaivaus sūnaus V. A. (pasitikrinti blaivumą atsisakė) ir motinos M. A. kilo žodinis konfliktas, kurio metu sūnus, ranka paėmęs savo motiną už veido, stipriai suspaudė, o vėliau abiem rankom paėmė už gerklės ir pradėjo smaugti. Pranešėjai išsivadavus, ji pabėgo pas kaimynę ir paskambino į policiją. (b.l. 8-15)

3.2. 2023-09-30 tarnybiniame pranešime „Dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-36755-23“ nurodyta, kad Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 01-1-36755-23 dėl to, kad 2023-09-29, apie 15.00 val., šalia gyvenamojo namo, kieme, adresu (duomenys neskelbtini), tarp neblaivaus sūnaus V. A. (pasitikrinti blaivumą atsisakė) ir motinos M. A. kilo žodinis konfliktas, kurio metu sūnus ranka paėmė savo motiną už veido ir stipriai suspaudė, o vėliau abiem rankom paėmęs už gerklės, pradėjo smaugti, tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. V. A. buvo sulaikytas ir uždarytas į Vilniaus AVPK areštinę. Faktinis sulaikymo laikas 15.40 val. 2023-09-30 telefonu buvo skambinta į Vilniaus AVPK areštinę, kur nustatyta, kad V. A. dėl psichikos sutrikimų, neadekvatumo bei agresyvumo iš areštinės buvo pristatytas į Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę. Pastarasis Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gulėjęs daug kartų. 2023-09-30 telefonu buvo bendrauta su slaugytoja R. D., kuri pranešė, kad V. A. šiuo metu neadekvatus, nesukalbamas, ligoninėje gulės ne mažiau dviejų dienų, todėl šio metu su juo jokių procesinių veiksmų atlikti nėra galimybės. (b. l. 55-56)

3.3. 2023-09-29 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta, aprašyta ir nufotografuota įvykio vieta – įvažiavimas į teritoriją, su asfaltuota danga šalia namo Nr. 3. Į įvažiavimą galim įvažiuoti iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Iš vienos pusės yra namas numeriu 3, o iš kitos – numeriu 1. Daugiau reikšmę turinčių ikiteisminio tyrimo medžiagai pėdsakų nepastebėta. (b. l. 16-19)

3.4. 2023-09-29 asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas asmuo yra M. A., gim. (duomenys neskelbtini). Ant jos veido kairės pusės, šalia apatinės lūpos matomas nubrozdinimas ir raudonos spalvos dėmės (galimai kraujas), ant kūno jokių sumušimo žymių nepastebėta. (b. l. 20-24)

3.5. 2023-11-30 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo garso įrašas gautas iš policijos registro. Vaizdo įrašo pavadinimas „PSS-20230929-152806UTC+0300“, dydis – 232 MB, trukmė – 06:00min. Atidarius vaizdo įrašą matoma, kad vaizdo įrašas yra spalvotas, su garsu. Įvykis buvo užfiksuotas gyvenamojo namo kieme. Vaizdo įraše matoma, kad policijos pareigūnai atvažiavo į įvykio vietą, išeina iš tarnybinio automobilio, prie namo durų, ant laiptų stovi vyras. Toliau dalyviai bus žymimi: Pareigūnas1 (kuris filmuoja su BODY kamera), Pareigūnas2, Vyras. Vyksta pokalbis:

- Vyras: na, taip.

- Vyras: mama, mama pas kaimynus pirmame aukšte.

- Vyras: taip, pas močiutę, su močiute susitikti.

- Vyras: taip, čia gyvenu.

- Pareigūnas2: nieko neatsitikdavo? Konflikto nebuvo su mama?

- Vyras: Truputį, bet jau konfliktas išspręstas, bet čia gi...

- Vyras: na, truputį.

- Vyras: taip.

Toliau matoma, kad prie pareigūnų prieina moteris.

- Moteris: sveiki, aš pas kaimynę sėdėjau, va, kaip paėmė mane, kaip paėmė mane už gerklės, va...

Moteris rodo savo ranką, ant kurios matomos raudonos spalvos dėmės, taip pat matoma, kad moters veido kairė pusė paraudonavusi. Moteris sako, kad čia padarė vyras (moters sūnus), pareigūnai nueina iki vyro, uždeda jam antrankius, apžiūri vyrą ir nuveda, pasodina vyrą į tarnybinį automobilį.

Toliau matoma, kad pareigūnas1 klausia moters, kur viskas įvyko. Moteris parodo pareigūnui, kad viskas įvyko kieme, prie namo. Moteris parodo, kaip vyras paėmė moterį už veido ir pradėjo smaugti. Pareigūnas nufotografuoja moterį. Pareigūnas prašo moters pateikti asmens dokumentą. Moteris nueina paimti dokumentą. Pareigūnas, nufotografuodamas, užfiksuoja įvykio vietą ir grįžta iki tarnybinio automobilio. Daugiau tyrimui reikšmingų aplinkybių nenustatyta. Po apžiūros vaizdo garso įrašas perkeltas į DVD-R diską. (b.l. 30-32)

3.6. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta nukentėjusioji M. A. parodė, kad V. A. yra jos sūnus. Gyvena viename name, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau V. turi savo du kambarius ir atskirą įėjimą. Taip pat, tame pačiame name gyvena ir jos vyresnis sūnus – J., kuris turi taip pat atskirą įėjimą. Su V. veda bendrą ūkį, nes jis pats negali savimi pasirūpinti. V. serga šizofrenija nuo 18 metų. Didesnę gyvenimo dalį V. praleido psichiatrinėje ligoninėje. V. ligos forma sunki, jis labai greitai susijaudina ar susinervina ir tada jam užeina priepuoliai ir jis išvežamas į ligoninę. Paskutiniu metu vyko konfliktas tarp jos abiejų sūnų. V. buvo nusipirkęs statybinių medžiagų, kad padarytų remontą savo kambariuose ir prašė brolio, kad šis jam padarytų remontą. Jaroslavas jam ilgą laiką žadėjo padaryti remontą, tačiau tai buvo tik pažadai. V. ilgai laukė ir tai jam kėlė nerimą, dėl to pakliūdavo į ligoninę. 2023-09-28 V. išdaužė langą J. gyvenamojoje pusėje. J. jį apibarė ir ji šį barė, dėl ko V. kaupėsi agresija. V. jos paklausė, su kuo ji – su juo, ar su J.. Ji pasimetė, ir pasakė, kad pati sau. 2023-09-29, apie 15 val., šalia gyvenamojo namo, kieme, be jokios priežasties, kai ji perrinkinėjo burokus, V. priėjo prie jos, griebė ją už veido, stipriai suspaudė bei perbraukė pirštais per veidą. Jai ant veido pasirodė kraujas ir jai labai skaudėjo. Ji labai išsigando. V. jos nesmaugė, dabar negali paaiškinti, kodėl tai užrašyta, gal ji pati taip sakė, nes buvo šoko būsenoje. Ji pabėgo nuo V. pas kaimynę ir iškvietė policiją, nes buvo išsigandusi. Kai atvyko policija, V. buvo vietoje. Jai iškvietė greitąją pagalbą dėl aukšto kraujospūdžio ir stipraus širdies plakimo. V. policija išvežė ir ji iki šiandien nežinojo, kur jis yra. Pas teismo medikus ji nevažiavo ir nevažiuos, nes viskas praėjo ir sužalojimų nesimato. V. buvo labai agresyvus. V. po gulėjimo ligoninėje negeria vaistų, kurie jam būna paskirti, paskutiniu metu pradeda vartoti alkoholį. (b. l. 35-37).

3.7. Nukentėjusioji M. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atsitiko didelė klaida. Prasidėjo konfliktas, jai buvo didelis spaudimas. Kaip mama supyko, buvo strese ir pradėjo barti J. (sūnų). Ir V. barė, bet jo barti nereikėjo, buvo neteisi. Tai padarė nepiktybiškai, ne iš pykčio. V. įsižeidė, ir tai teisinga. 2023-09-28 buvo tarp jų konfliktas, o 2023-09-29 V. buvo lauke, sėdėjo ant suoliuko. Ji priėjo prie jo ir toliau jį barė. Turi blogą įprotį šeimoje, moka mosuotis rankomis. V. jai sakė „nusiramink“, bet ji mojavo vis vien rankomis ir jis tuomet supyko. V. jau prieš konfliktą su broliu, dvi naktis blogai miegojo. Bet ir ji buvo supykusi. Daktarai jai sakė, kad reikia vežti jį į ligoninę. Paskambino greitajai pagalbai, bet pasakė, kad jo neieškos. Pasakė skambinti policijai, kad jie ras ir tada paskambins greitajai pagalbai. Ji taip ir padarė. Ji tik norėjo jį paguldyti į ligoninę. Jis jos už gerklės neėmė. Pakilo spaudimas ir pareigūnai pasiūlė pagalbą. Galvojo, kad siūlo pagalbą sūnui, bet jie siūlė jai. Pagalbos reikėjo jam. Atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Ją daktarė nuvedė į automobilį ir apžiūrėjo. Paklausė, kas čia atsitiko. Ji jai paaiškinau. Ji priėjo prie pareigūno ir pasakė, kad reikia jam į ligoninę, bet pareigūnai atsisakė. Pareigūnams taip pat sakiau, kad reikia jį vežti į ligoninę, bet jie neleido. 2023-09-29 griebimo už veido nebuvo. Dėl ankščiau duotų parodymų, tai buvau šoke, padariau klaidą, galite skirti baudą. Ankščiau su sūnumi V. konfliktų nebuvo, tai pirmas kartas, nesusipratimas. Dabar, jau pusantro mėnesio juo džiaugiasi. Jis savarankiškai geria vaistus, miega. Ji jį kontroliuoja. Gyvena atskirai. Moka pats gaminti maistą, pas ją beveik neužeina, jo kaip nėra.

3.8. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvadoje Nr. 89TPK-375/2023 nurodyta, kad V. A. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), siekiant objektyviai įvertinti jo psichikos būseną, gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, tikslinga jam skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (b.l. 59)

3.9. Vilniaus regiono Šalčininkų rūmų ikiteisminio tyrimo teismo 2023-11-30 nutartimi V. A. paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė (b.l. 70).

3.10. 2024 m. vasario 22 d. – kovo 21 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-40/2024 nurodyta, kad:

1. V. A. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu 2023-09-29 konstatuojamas (duomenys neskelbtini).

2. V. A. dėl psichikos būklės 2023-09-29 baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų.

3., 4. Šiuo metu V. A. konstatuojamas (duomenys neskelbtini), gydymui rezistentiška forma, defektų stadija. Dėl savo psichinės būklės jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

5. V. A. dėl psichikos būklės nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdyje, jis negali duoti adekvačių parodymų.

6. V. A. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotame psichiatrinio profilio stacionare (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje). Kadangi V. A. diagnozuojama (duomenys neskelbtini) defektų stadija (t. y. negrįžtami pakitimai), jo ligos forma yra rezistentiška gydymui, rekomenduojama inicijuoti civilinį procesą dėl V. A. pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse. (b.l. 71-76)

3.11. Teisiamojo posėdžio metu ekspertė Greta Murauskienė patvirtino duotą išvadą. Išanalizavus visus pateiktus medicininius dokumentus, bylos medžiagą, paties V. A. suteiktus anamnestinius duomenis, buvo konstatuota, kad jis serga (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir jam inkriminuojamą veiką 2023 m. rugsėjo 29 d. padarė būdamas (duomenys neskelbtini) paūmėjimo būsenoje. Jis dėl savo psichikos būklės negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. 2024 m. vasario 22 d. buvo apžiūrėtas V. A. ir jam konstatuota (duomenys neskelbtini), gydymui atspari forma, paskutinė ligos stadija, defektų stadija. Buvo nustatyta, kad jis šiuo metu negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. V. A. buvo rekomenduota taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, Rokiškio ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Tokia priemonė buvo rekomenduota įvertinus tai, jog V. A. yra linkęs pažeidinėti režimą, linkęs pažeidinėti ligoninės taisykles, buvo daug kartų pabėgęs iš ligoninės ir nėra linkęs laikytis ambulatorinio gydymo rekomendacijų. Kai gydosi ambulatoriškai, jis vaistus vartoja savo nuožiūra, arba nevartoja visiškai. Taip pat įvertinus, kad jau 2023 metais jis buvo 2 kartus gydytas priverstinai ligoninėje, nes buvo nustatyta, kad dėl psichikos būklės jis yra pavojingas. Ekspertės rekomendacija yra taikyti stacionarinį stebėjimą. Pirmą kartą kaltinamajam diagnozė (duomenys neskelbtini) nustatyta 1999 metais. Iš pateiktų duomenų, tai V. A. daug kartų buvo gydytas pakankamai ilgai. Kas liečia gydymo efektą, tai jo galima tikėtis tik labai riboto, nes liga yra pasiekusi defektų stadiją, tai yra jau susiformavę tam tikri negrįžtami požymiai. 2023 metais medikamentų jis nevartojo. Duomenų, kad jis kreipėsi pas psichiatrą pagal savo gyvenamąją vietą, nebuvo. Jis buvo pabėgęs iš ligoninės ne vieną kartą: 1999 metais, 2004 metais, 2006 metais. V. A. daug kartų įrodė, kad paskyrus vaistus ambulatoriškai, jis jų nevartoja. Jis netinkamas kandidatas prailginto veikimo medikamentams, nes nuo jų pasireiškia alerginės reakcijos. Ekspertė rekomenduoja V. A. nustatinėti neveiksnumą, tai apsaugotų nuo priverstinio gydymo, jei už jį pasirašytų globėjas.

3.12. Liudytojas VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės 5 skyriaus vedėjas S. A., kuris pastaruoju metu gydė V. A., apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad V. A. serga nuo 18 metų, jį seniai pažįsta. Nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio jo skyriuje gydėsi 4 kartus. Pastaruoju metu jis buvo jo gydantis gydytojas. Paskutinį kartą jų ligoninėje gulėjo beveik 3 mėnesius, išrašytas buvo birželio 27 d., gydytas 82 dienas. Po to įvykio iš viso jis psichiatrinėje ligoninėje, praleido 7,5 mėnesius, 224 dienas. Paskutinį kartą jis atvyko balandžio 16 d. Buvo ūmios psichozės būklės, gydant jo būsena pagerėjo. Šuo metu jo psichikos būsena yra labai gera, psichozės simptomų nekonstatuojama, yra pakankamai lygios nuotaikos, ramus, mandagus, draugiškas. Jis jokių skundų neturi, elgiasi ramiai, adekvačiai, vaistus vartoja, nėra priešiškas. Jo dabartinę psichikos būseną galima traktuoti kaip stabilią remisiją. Šiuo metu jis yra ambulatorinis pacientas, indikacijų jį šiuo metu gydyti stacionare nėra. Stacionarinis gydymas jam ne tik šiuo metu nereikalingas, bet ir būtų kenksmingas. Jam reikalingas šiuo metu ambulatorinis palaikomasis gydymas, vaistų vartojimas, ką jis ir daro. Dabar V. A. yra paranoidinė forma. Dabar V. A. remisija. Stabili remisija jam konstatuojama jau apie mėnesį laiko. Kai remisija stabili, tai paūmėjimo, atkričio, rizika yra minimali. Pabėgti iš ligoninės jis nebandė. Nuo rugsėjo mėnesio agresijos protrūkių nebuvo, tik epizodiškai jis kartais atsisakydavo vaistų, buvo nepatenkintas, kad jam skiriami vaistai. Keletas buvo pykčio priepuolių, kai jis galėjo grubiai padaryti pastabą personalui, pasisakyti ir necenzūriškai. Fizinių veiksmų nėra buvę prieš personalą ar kitus asmenis. Kai V. A. vartojo vaistus buvo 5 metų remisija ir nebuvo hospitalizuojamas. Kai jis nutraukia vaistų vartojimą, tai būsena pakankamai greitai pablogėja. Jis pastaruoju metu į ligoninę atvykdavo, dažniausiai kai nebevartodavo vaistų, o kai vartoja vaistus, jam jie padeda. Nebuvo nustatęs alergijos vaistams. Mano, kad V. A. gali ir toliau gyventi su motina, jei jis vartos vaistus. Jo nuomone, V. A. šiuo metu reikalingas ambulatorinis priverstinis gydymas ir jis būtų efektyvus.

3.13. V. A. kaltės dėl jam inkriminuojamos veikos nepripažino. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad veikos nebuvo. Mama pakėlė balso toną. Jis užsimojo ranka ir pasakė, kad kažkaip tai išsispręs. Po to mama nuėjo pas kaimynę, o jis liko pas save, nieko blogo negalvodamas. Mama išgyveno ir paskambino gydymo įstaigai, kad jį paguldytų į ligoninę. Jis stovėjo prie namų lauke, atvažiavo policijos pareigūnai, nieko jam nesakė, pribėgo, paėmė už rankų, uždėjo antrankius, pasodino į mašiną ir išvežė į laikino sulaikymo kamerą. Jam nieko nepaaiškino. Tuo metu jau buvo atvažiavusi greitoji pagalba ir sakė, kad žmogų reikia vežti į psichiatrijos ligoninę. Teismas, atsižvelgęs į 2024 m. vasario 22 d. – kovo 21 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-40/2024 pateiktą išvadą, kad V. A. dėl psichikos būklės nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdyje, jis negali duoti adekvačių parodymų, V. A. parodymus vertina kritiškai ir jais nesiremia.

4. BPK 400 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.

5. Pagal BPK 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

6. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

7. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimas giminaitis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016). Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas arba prieš jį smurtaujama, t. y. baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, jog būtų sukeliami atitinkami BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

8. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, asmens apžiūros protokole ir kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuotais duomenimis (užfiksuotas nukentėjusiajai padarytas sužalojimų mastas) bei kita rašytine bylos medžiaga, jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Šie duomenys tarpusavyje nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo ir sudaro įrodymų grandinę, patvirtinančią, jog V. A. teismo nustatytomis aplinkybėmis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, jo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos uždraustos veikos objektyviuosius požymius. Nors nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pakeitė, ir nurodė, kad kaltinamasis jos už gerklės neėmė ir įvyko klaida, tačiau teismas tokį nukentėjusios parodymų pakeitimą teisiamajame posėdyje laiko neįtikinamu, kuris yra paneigtas byloje surinktais įrodymais. Be to, griebimas už gerklės V. A. nebuvo inkriminuojamas, byloje sprendžiamas klausimas dėl fizinio skausmo sukėlimo suėmus už veido ir stipriai suspaudus. Teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu prieš nukentėjusiąją nebūtų buvę realiai smurtaujama, jai nebūtų buvę jokio pagrindo iš karto po konflikto kreiptis pagalbos į policiją, policijos pareigūnams detaliai paaiškinti įvykusią situaciją, rodyti kūno vietą, kurią kaltinamasis suspaudė konflikto metu, be to, vėliau 2023 m. spalio 2 d., t. y. po įvykio praėjus kelioms dienos, apklausos ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė analogiškas aplinkybes, kurias išdėstė policijos pareigūnams. Bylos nagrinėjimo teisme metu keisdama parodymus moteris siekia sušvelninti situaciją V. A. atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, teismas remiasi jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi jie buvo objektyviausi, duoti nuo įvykio praėjus trumpesniam laiko tarpui, nelemti kaltinamojo būklės pagerėjimo.

9. Būtina asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sąlyga yra pakaltinamumas. Tik pakaltinamas asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir jam gali būti skiriama bausmė, nes tik toks asmuo suvokia savo veikos pavojingumą ir bausmės paskirtį bei prasmę. Tuo tarpu nepakaltinamiems asmenims gali būti skiriamos priverčiamosios medicinos priemonės.

10. BK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti šias priverčiamąsias medicinos priemones: 1) ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2) stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 3) stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 4) stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagrindinis kriterijus parenkant bet kurią priverčiamąją medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų išvados ir rekomendacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-788/2020).

11. BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-40/2024, nurodyta, kad V. A. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu 2023 m. rugsėjo 29 d. konstatuojamas lėtinio progresuojančio psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos paūmėjimas. V. A. dėl psichikos būklės 2023 m. rugsėjo 29 d. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu V. A. konstatuojamas (duomenys neskelbtini), gydymui rezistentiška forma, defektų stadija. Dėl savo psichinės būklės jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. V. A. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotame psichiatrinio profilio stacionare (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje). Teisiamajame posėdyje apklausta teismo psichiatrė ekspertė Greta Murauskienė patvirtino duotą išvadą patvirtino.

12. Teismas, įvertinęs Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2024 m. vasario 22 d. – kovo 21 d. ekspertizės akto turinį, taip pat bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktus ekspertės paaiškinimus bei byloje esančius medicininius, V. A. sveikatos būklę apibūdinančius dokumentus, konstatuoja, kad V. A. jam inkriminuotos, baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, o būtent – 2023 m. rugsėjo 29 d., konstatuotas lėtinio progresuojančio psichikos sutrikimo – (duomenys neskelbtini) paūmėjimas. Dėl minėtos savo sveikatos būklės V. A. negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šios aplinkybės patvirtina, kad V. A. dėl padarytos BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, yra nepakaltinamas – pastarasis atitinka BK 17 straipsnyje įtvirtintą nepakaltinamo asmens sąvoką ir jam turi būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės (BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13. BK 17 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką; jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. Nagrinėjamu atveju V. A. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, tiek ir šiuo metu konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija. Byloje nustatyta, kad V. A. diagnozė šizofrenija nustatyta 1999 metais. Liudytojas S. A., kuris yra kaltinamąjį gydantis gydytojas, nurodė, kad šuo metu kaltinamojo psichikos būsena yra labai gera, psichozės simptomų nekonstatuojama, yra pakankamai lygios nuotaikos, ramus, mandagus, draugiškas. Jo dabartinė psichikos būsena traktuojama kaip stabili remisija. Šiuo metu jis yra ambulatorinis pacientas, indikacijų jį šiuo metu gydyti stacionare nėra. Stacionarinis gydymas jam ne tik šiuo metu nereikalingas, bet ir būtų kenksmingas. Šiuo metu jam reikalingas ambulatorinis palaikomasis gydymas, vaistų vartojimas. Fizinių veiksmų nėra buvę prieš personalą ar kitus asmenis.

14. Vertinant kaltinamojo padarytos veikos pavojingumo pobūdį, byloje nustatyta, kad V. A. yra pripažintas padaręs nesunkią baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, nurodytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. fizinio smurto panaudojimas prieš savo šeimos narį – motiną. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, kitokie padariniai sveikatai nebuvo sukelti. Vertinant paties V. A. asmens pavojingumą, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad jam Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2001 m. birželio 8 d. nutartimi pagal BK 16 str. 2 d., 271 str. 1., paskirta priverčiamoji medicininio pobūdžio priemonė – atidavimas į psichiatrinę ligoninę bendro stebėjimo sąlygomis, po 2001 m. daugiau nebuvo teisiamas, nebaustas administracine tvarka. Seniūno charakterizuojamas teigiamai, nurodoma, kad per paskutinius pusantro mėnesio (duomenys neskelbtini) miestelio gyventojai V. A. nesiskundė. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad prieš baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymą, net ir pasireiškus ligos simptomams, V. A. elgesys nekėlė pavojaus jo paties ar aplinkinių asmenų gyvybei ar sveikatai. Teismas daro išvadą, kad įvertinus teismo ekspertizės išvadą, kuri dėl rekomenduojamos parinkti priemonės rūšies yra ypač svarbi tokio pobūdžio bylose, tačiau vien jos buvimas neatleidžia teismo nuo pareigos vertinti visas bylos aplinkybes, būtent ligos ir jos gydymo pobūdį, padarytų veikų pavojingumą ir paties asmens socialinį pavojingumą, gydytojo S. A. paaiškinimus, informaciją apie V. A. ligos eigą, kitą bylos medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog V. A. ligos pobūdis, jo padarytos uždraustos baudžiamojo įstatymo veikos pavojingumas, jo paties socialinis pavojingumas yra tokio pobūdžio, kad jam turėtų būti taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad V. A. tikslinga paskirti ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Paskirdamas priverčiamąsias priemones, teismas nenustato jų taikymo laiko. Šios priemonės taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis, (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 ir 2 dalys).

15. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: policijos pareigūnų Body kameros vaizdo/garso įrašai, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu, 404 straipsniu,

nutaria:

pripažinti, kad V. A. (V. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas.

Taikyti V. A. (V. A.) priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: policijos pareigūnų Body kameros vaizdo/garso įrašus, saugomus voke baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-37655-23– nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

V. A. medicininius dokumentus grąžinti juos pateikusiai medicinos įstaigai.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.