Kauno apylinkės teismo nuosprendis

uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., gimęs (duomenys neskelbtini) Vilkaviškyje, a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) teistas:

1. 2012-09-17 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1 d. (2 epizodai), 290 str. 20 MGL, t. y. 2600 Lt dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., įskaitytas laikino sulaikymo laikas (1 para) ir paskirta galutinė bausmė-18 MGL, t. y. 2340 Lt dydžio bauda. 2012-10-02 bauda sumokėta, teistumas neišnykęs;

2. 2014-10-16 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. 1 d. -18 MGL, t.y. 2340 Lt bauda, kuri vadovaujantis LR BK 64¹ str. 1 d. sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 12 MGL, t.y. 1560 Lt dydžio bauda, baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 149 str. 1 d., 150 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis M. B. 2005-10-28 apie 1.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Vasario 16-osios gatvėje, prie 4 namo tvoros, Kaune, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją Ž. C. - tyčia jėga spausdamas ranką, tuo sukeldamas skausmą bei atimdamas galimybę pasišalinti, suduodamas du smūgius rankos delnu į veidą, padarydamas kraujosruvą kairiojo žando vidiniame paviršiuje, poodinę kraujosruvą dešinės kojos kelyje bei grasindamas fiziniu smurtu, palaužęs nukentėjusiosios valią bei atimdamas galimybę priešintis, jėga lytiškai santykiavo su nukentėjusiąją Ž. C., padarydamas gleivinės nubrozdinimus makšties prieangyje, t.y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 149 str. 1 d.

Be to, kaltinamasis M. B. 2005-10-28 apie 1.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Vasario 16-osios gatvėje, prie 4 namo tvoros, Kaune, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją Ž. C. - tyčia jėga spausdamas ranką, tuo sukeldamas skausmą bei atimdamas galimybę pasišalinti, suduodamas du smūgius rankos delnu į veidą, padarydamas kraujosruvą kairiojo žando vidiniame paviršiuje, poodinę kraujosruvą dešinės kojos kelyje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, grasindamas fiziniu smurtu, palaužęs nukentėjusiosios valią bei atimdamas galimybę priešintis, jėga tenkino savo lytinę aistrą su nukentėjusiąją Ž. C. oraliniu būdu, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 150 str. 1 d.

Kaltinamasis M. B. kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad tą vakarą su nukentėjusiąja buvo klube „Siena“. Ten pašoko, išgėrė, išėjo į lauką parūkyti. Abipusiu sutarimu išėjo iš klubo. Nuėjo iki Muzikinio teatro. Tada jie pradėjo bučiuotis, glamonėtis. Jam suskambo telefonas. Jis trenkė nukentėjusiajai delnu. Nežino, dėl ko trenkė. Negali pasakyti, ar nukentėjusiajai pasakė ką nors, kai sudavė jai delnu. Po telefono skambučio jis nukentėjusiąją jėga nusitempė į praėjimą, jai prievarta nuėmė pėdkelnes ir kelnes. Jam atrodė, kad jis nieko blogo nepadarė. Įvyko išprievartavimas. Ji nenorėjo mylėtis, priešinosi. Jis laikė nukentėjusiąja už rankos, kad ji nesipriešintų. Kiek pamena, jis jai nesuplėšė drabužių. Tuo metu buvo išgėręs. Jie mylėjosi natūraliu ir oraliniu būdu. Jis palenkė nukentėjusiąją ir atliko lytinį aktą. Oraliniu būdu jie prieš tai mylėjosi. Po visko jie grįžo iki klubo durų. Ji su drauge, kuri atėjo, pradėjo rūkyti, o jis nuėjo į apačią. 2006 m. kaltės nepripažino, nes bijojo būti nubaustas. Dabar nori, kad viskas greičiau baigtųsi. Sutinka su pareikštu kaltinimu. Gailisi dėl padarytų nusikaltimų. Jis metus gydėsi priverstinėmis sąlygomis – buvo gydomas Utenoje, Žiegždriuose. Vėliau iki 2012 m. buvo gydomas ambulatoriškai. Dėl ligos jis išsamiai kiekvienos smulkmenos prisiminti negali. Atsiprašo nukentėjusiosios.

Sutinka su 10000 Lt neturtine ir 3000 Lt turtine žala.

Kadangi kaltinamasis M. B. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, visi proceso dalyviai sutiko, kad įrodymų tyrimas būtų nutrauktas, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis LR BPK 273 str., 291 str.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta byloje surinkta ir ištirta medžiaga:

Nukentėjusioji Ž. C. parodė, kad 2005 m. spalio 27 d., apie 21.50 val. būnant klube „Siena“ susipažino su M. B.. Kiek pašokusi, ji išėjo į lauką savais reikalais. B. ėjo kartu, laikydamas ją už kairiosios rankos plaštakos. Kalbėdami atėjo iki kioskeliu esančių netoli muzikinio teatro, kur norėjo ją pabučiuoti, ji nesutiko. Suskambus B. mobiliam telefonui, ją paleido, pasitraukdamas į šalį. Po pokalbio jis priėjo prie jos, atsegė kelnių diržą, ji prašė, kad jai nieko nedarytų, bet liepė tylėti ir vieną kartą smogė rankos delnu į skruostą. B. telefonas suskambo antrą kartą, ji žengė žingsnį į šalį, bet jis sulaikė ir delnu sudavė į smakrą. Po to jėga nusivedė į Vasario 16-osios g. esantį praėjimą, kur nuiminėjo jėga jai pėdkelnes ir kelnes, ji neleido nuimti, jas laikydama, bet jėga nuėmęs, liepė pasilenkti, ji stovėdama pasilenkė į priekį. B. jai prie veido prikišo savo lytinius organus, verčiama, apžiojusi jo varpą atliko keletą čiulpiamųjų judesių. Po to jėga apsukęs ją, savo varpą įkišo į jos makštį ir atlikinėjo fikcijos judesius prieš jos valią. Pagalbos nešaukė, nes bijojo B. smurto, o turėdama galimybę pabėgti, nebėgi, nes taip pat bijojo. Po to sutiko draugę J., kuriai pasakė, kad ją išžagino, kuri pranešė policijai. 2005-11-03 apie 15.30 val. jai į mobilų telefoną paskambino vyriškis, kaip iš balso suprato, kad tai vyresnio amžiaus vyras, kuris prisistatė M. draugas ir pasiūlė susitikti, dėl įvykio su M. atsakius, kad jokio susitikimo nenori, išjungė telefoną. 2005 m. lapkričio mėn. laikotarpyje nuo 8 iki 10 d., tiksliai neprisimena, vakare, ją draugė J. M. pakvietė į Maironio g. prie namo 27 pasikalbėti. Susitikus J. jai pasakė, kad buvo susitikusi su D. G., kuris pasakė, kad M. jo prašė, jos paprašytų, kad pakeistų parodymus ikiteisminio tyrimo byloje dėl išžaginimo, ar bent dalį jų M. naudai, už ką M. atsiskaitytų, kitaip sužinos visas fakultetas. J. pasakė, kad jokių susitikimų nenori ir parodymų nekeis bei nereikalingas joks atlygis (1 t., b.l. 3-4, 14-17, 21, 23-25).

Liudytojas D. V. parodė, kad įvykio dieną dirbo klube „Siena“ ir prižiūrėjo tvarką prie įėjimo į klubą. Apie 1.30 val. prie jo priėjo mergina, kuri pasakė, kad klube esantis vaikinas išžagino jos draugę. Pranešė policijai apie įvykdytą nusikaltimą. Šokių aikštelėje nukentėjusioji nurodė vaikiną, kuris ją išžagino. Vaikiną išvedė iš salės ir perdavė policijai (1 t., b.l. 42-43, 2 t., b.l. 141).

Liudytojas N. B. parodė, kad 2005-10-28 jam patruliuojant gavo pranešimą, kad prie klubo „Siena“ yra mergina, kurią išžagino klube esantis vaikinas. Atvykus, laukė nukentėjusioji, o klubo apsauginis perdavė sulaikytą vaikiną. Įvykio aplinkybių nežino. (1 t., b.l. 44-45, 2 t. b.l. 128).

Liudytojas R. E. parodė analogiškai kaip liudytojas N. B. (1 t., b.l. 45, 2 t. b.l. 128).

Liudytoja J. M. parodė, kad su nukentėjusiąja Ž. C. buvo klube „Siena“. Apie 0.15 val. į savo mobilų telefoną gavo žinutę nuo nukentėjusiosios, kad išeiti į lauką. I. Ž. nerado. Grįžusi į salę, vėl gavo žinutę nuo C., kad jai bėda, skambino į mobilų, bet ji neatsiliepė. Po pusės valandos vėl gavo žinutę, kad ji rūko lauke ir prašo išeiti. Išėjusi prie klubo, pamatė Ž. stovinčią su įtariamuoju. Vėliau nukentėjusioji pasakė, kad ją išžagino ir klausinėjo ką daryti. Ž. buvo pasimetusi, be pėdkelnių, matė vieną, jos skruostą paraudusį, lūpa prakirsta. Ž. ji pasakė laukti prie staliuko ir žiūrėti, kad vaikinas neišeitų iš klubo, o pati pranešė apsaugos darbuotojui, kuris sulaikė įtariamąjį ir perdavė atvykusiai policijai. 2005 metų lapkričio 9 ar 10 dieną tiksliai neprisimena, apie 20 val., jai į mobilų telefoną paskambino D. G., kuris pakvietė susitikti prie fakulteto Maironio gatvėje pasikalbėti. Išėjusi į lauką susitiko su G., su juo buvojo draugė M.. G. paklausė, kas darosi su Ž., atsakė, kad nieko. Jis pasakė, jog žino, kad Ž. parašė pareiškimą. Paklausus iš kur žino, pasakė, kad M. nori tartis ir atsilygins Ž., jei ji pakeis parodymus byloje. Ji pasakė, kad Ž. tartis bei gauti iš to naudos nenori, o nori, kad būtų nubaustas. Atsakius, jog nesitars, M. nuėjo pas B. į automobilį. Jai einant su G., jam į mobilų telefoną paskambino B.. G. telefoną perdavė jai, atpažino B. balsą, kuris prašė pasikalbėti su Ž., kad ji pakeistų parodymus, kitaip sužinos visas fakultetas. Ji pasakė, kad negrasintų draugais ir daugiau jai neskambino.(1 t., b.l. 46-48; 3 t., b. 1. 129-130).

Liudytojas D. G. parodė, kad M. B. pažįsta apie 4 metai, su juo mokėsi vidurinėje mokykloje. 2005 metų lapkričio mėnesio 9 ar 10 dieną, tiksliai neprisimena, jam į mobilų telefoną paskambino M. B., kuris paklausė ar pažįsta merginą vardu Ž. ir ištarė nesuprantamą pavardę. Paaiškino, kad Ž. jo grupiokė. M. paaiškino, kad jis buvo klube „Siena", kur susipažino su Ž., su kuria šoko, po to išsivedė iš klubo, aplinkybių neaiškino, sakėsi, kad su ja pasimylėjo. Grįžus į klubą jis šoko su kita mergina, matomai Ž. supyko, kad jis šoko su kita mergina ir parašė pareiškimą policijai, apkaltino jį išžaginimu. Paklausus ar mušė, M. atsakė, kad ne. Prašė, kad padėtų susitikti su Ž.. Jis buvo susitikęs kartu su drauge M. su Ž. drauge J., kur jis pasakė, kad M. jo prašė, kad pakalbėtų su ja, jog Ž. pakeistų parodymus, ar bent dalį jų byloje ir M. atsilygins. J. pažadėjo pasakyti. M. nuėjo, o jis su J. ėjo į kavinukę , kad ramiai pakalbėti. Jiems einant Laisvės alėja paskambino M., kuris prašė, kad jis pasakytų J., jog bus atlyginta. J. buvo greta, perdavė telefoną. Kalbantis J. pasakė, kad Ž. labai įskaudinta, kad buvo mušama, skriaudžiama (1 t., b.l. 49-51; 3 t. b.l. 130).

Liudytoja M. S. parodė, kad M. B. pažįsta nuo vaikystės. 2005 metų lapkričio mėnesio pradžioje, jai paskambino M., paprašė susitikti pasikalbėti. Susitikus M. papasakojo, kad mergina, vardu Ž., kuri mokosi Riomerio universitete Kauno skyriuje, parašė pareiškimą kad neva jis išžagino ją. Pats M. B. aiškino, kad Ž. sutiko mylėtis pati. Grįžus jiems į klubą, ir Ž. pamačius jį šokantį su kita mergina, matomai supyko ir apkaltino išžaginimu. M. paprašė pakalbėti su Ž. dėl parodymų pakeitimo. Sutiko pakalbėti su Ž. drauge J., nes su pačia Ž. nenorėjo kalbėti. Susitikus buvo J., D. G., M. B. buvo pasilikęs automobilyje. D. J. pasiteiravo, ar Ž. tikrai buvo išžaginta. J. atsakė, kad tikrai buvo išžaginta ir ji nori, kad M. būtų nuteistas. Kadangi kompromiso nepasiekė, tai ji grįžo pas M. B. į automobilį, kuris parvežė namo, kuo baigėsi pokalbis nežino (l t., b.l. 52-53).

Liudytojas A. R. parodė, kad jis yra M. B. tėvo draugas. 2005-10-28 iš B. šeimos sužinojo, kad M. B. įtariamas išžaginimu merginos Ž., kuris vyko išėjus iš klubo „Siena". Būnant jam klube „Siena" neprisimena kada bei kas jam davė Ž. telefono numerį, kuri dažnai lankosi klube ir charakterizuojama, kaip laisvo elgesio mergina. Sekančią dieną paskambino duotu telefonu Ž., tikslu išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Paprašius su ja susitikti bei pasikalbėti, ji atsakė, kad susitikti ir pasikalbėti nenori ir išjungė telefoną. Merginai negrasino, nekalbėjo necenzūrinių žodžių, daugiau jai neskambino ir nebandė susitikti, (l t., b.l. 54-55: 3 t. b.l. 142).

Iš 2007-12-28 Kauno miesto apylinkės teismo nutarties matyti, kad teismas laiko įrodyta, jog M. B. padarė nusikaltimus, numatytus LR BK 149 str. 1 d., 150 str. l d. (2 t., b.l. 146-150).

Iš 2012-10-08 Vilkaviškio r. apylinkės teismo nutarties matyti, kad buvo panaikinta priverčiamoji medicinos priemonė M. B.. (3 t., b.l. 87)

Iš Specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajai Ž. C. padaryta kraujosruva kairio žando vidiniame paviršiuje, poodinė kraujosruva dešiniajame kelyje, gleivinės nubrozdinimas makšties prieangyje kietu buku daiktu ir galėjo gautis dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Makšties prieangyje nustatytas šviežias gleivinės nubrozdinimas, kuris galėjo būti padarytas lytine varpa, rankų pirštais ar panašiai, (1 t., b.l. 26, 31-32).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta - Vasario 16-osios g. Kaune, 4 namo uždaras kiemas. Iš įvykio vietos paimta - kasdieninis įklotas (1 t., b.l. 5-7, 8).

Iš Specialisto išvados matyti, kad ant nukentėjusios Ž. C. kelnaičių - stringu, įkloto rasti spermijai. (1 t., b. 1. 40-41).

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikalstamų veikų sudėtys, esančios kaltinamojo M. B. veikose, visiškai įrodytos, jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d.

Pagal LR BK 149 str. 1 d. atsako tas, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle.

Pagal LR BK 150 str. 1 d. atsako tas, kas tenkino savo lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas jį tuoj panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo būkle.

Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, ir kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 str. 3, 4 d.). Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-12-30 nutarime Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ išaiškinta, kad ly­ti­nis san­ty­kia­vi­mas BK 149 str. pras­me yra skir­tin­gų ly­čių as­me­nų, t. y. vy­ro ir mo­ters ly­ti­nis ak­tas, įve­dant vy­ro var­pą į mo­ters makš­tį. Lytinis aistros tenkinimas LR BK 150 str. prasme yra skirtingų lyčių asmenų arba tos pačios lyties asmenų veiksmai, kai lytinė aistra tenkinama kitais būdais, negu numatyta LR BK 149 str., kaip antai: oraliniu, analiniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdais (dirginant vyro ar moters lytinius organus, liečiant lytiniu organu kito žmogaus kūną ir pan.). Lytinis santykiavimas arba kitoks lytinės aistros tenkinimas prieš asmens valią užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal LR BK 149 str. ir 150 str. tik tada, jei minėtos veikos padaromos: a) panaudojant fizinį smurtą; b) grasinant tuoj pat jį panaudoti; c) kitaip atimant galimybę priešintis; d) pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Šie požymiai LR BK 149 ir 150 str. numatyti kaip alternatyvūs, todėl nusikaltimo sudėčiai pakanka bent vieno iš jų.

Būtent tokiais veiksmais ir pasireiškė kaltinamojo M. B. nusikalstama veika, nes jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją Ž. C. bei grasindamas fiziniu smurtu, taip palaužęs nukentėjusiosios valią bei atimdamas galimybę jai priešintis, jėga su ja lytiškai santykiavo, taip pat jėga su ja tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu.

Subjektyvusis požymis – kaltė – reiškiasi tiesiogine tyčia: kaltininkas suvokia, kad jis lytiškai santykiauja su nukentėjusiąja prieš jos valią, pasipriešinimui įveikti panaudojęs fizinį smurtą ar grasinimus tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis arba pasinaudojęs bejėgiška nukentėjusiojo būkle, ir nori tokių lytinių santykių. Nukentėjusio asmens nesutikimas lytiškai santykiauti turi būti išreikštas (žodžiais, veiksmais). Tais atvejais, kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti naudoja fizinį smurtą, grasinimus arba pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiojo būkle, ar lytinių santykių siekia keli kaltininkai, nukentėjusysis gali išoriškai neišreikšti savo nesutikimo dėl panaudoto prieš jį smurto, sukelto skausmo ar baimės patirti fizinį smurtą, ar bejėgiškos būklės, tačiau kaltininkas (kaltininkai) turi suvokti, kad lytiniai santykiai vyksta prieš nukentėjusiojo valią. Nukentėjusioji Ž. C. nurodė, kad po M. B. pokalbio telefonu jis priėjo prie jos, atsegė kelnių diržą. Nors ji prašė nieko nedaryti, tačiau jis liepė tylėti ir vieną kartą smogė delnu į skruostą, po to-dar kartą, po to jėga nutempė ją į nuošalią vietą, liepė pasilenkti ir liepė tenkinti jį oraliniu būdu. Po to jėga apsukęs ją, atliko su ja lytinį aktą į makštį. Tokie nukentėjusiosios veiksmai aiškiai parodo, kad kaltinamasis suvokė, jog nukentėjusioji nesutinka lytiškai santykiauti. Pažymėtina, kad iš­ža­gi­ni­mas su­po­nuo­ja kal­ti­nin­ko su­vo­ki­mą, kad jis ly­tiš­kai santykiauja su nukentėjusiąja prieš jos va­lią, pa­si­prie­ši­nimui įveik­ti pa­nau­do­jęs fi­zi­nį smur­tą, gra­si­ni­mus tuoj pat jį pa­nau­do­ti ar ki­taip atim­da­mas ga­li­my­bę prie­šin­tis ar­ba pa­si­nau­do­jęs be­jė­giš­ka nu­ken­tė­ju­sio­jo būk­le, ir no­ri to­kių ly­ti­nių san­ty­kių. Išžaginimas yra baigtas nusikaltimas nuo lytinio santykiavimo pradžios.

Kaltinamasis M. B. yra kaltas ir baustinas.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnius, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, nusikaltimų stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis LR BK 54-61 str. nuostatomis.

Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė–prisipažino padaręs nusikaltimus (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas lengvas 1,30 promilių girtumas (1 t., b.l. 57)), kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė du sunkius tyčinius baigtus nusikaltimus (BK 11 str. 5 d., 15 str.), į tai, kad teistas (3 t., b.l. 88-91, 101-104), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (3 t., b.l. 105-112). 2012 gegužės 29 d. - birželio 29 d. teismo psichiatrijos akte nustatyta, jog M. B. nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo, jam diagnozuojamas pasikartojantis depresinis sutrikimas, lengvos depresijos epizodas, kuris netrukdė jam visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Objektyvių medicinos duomenų, kad M. B. nusikalstamos veikos padarymo metu būtų patologinio afekto būsenoje nėra; jis buvo paprasto alkoholinio pasigėrimo būsenoje. Šiuo metu M. B. diagnozuojamas pasikartojantis depresinis sutrikimas, lengvas depresijos epizodas, kuris netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Dėl psichikos sveikatos būsenos M. B. gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, stoti prieš teismą ir atlikti bausmę. M. B. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas. (3 t., b.l. 74-85).

Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad po šiuo nuosprendžiu aptariamų nusikaltimų padarymo M. B. ir toliau pažeidinėja įstatymus, t.y. daro nusikaltimus, iš to sprendžia, kad M. B. teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nėra linkęs keistis, yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, elgtis tinkamai. Teismas mano, kad šiuo nuosprendžiu aptarti nusikaltimai yra neatsitiktinio pobūdžio veikos, o dėsningas nusikalstamas elgesys, toks elgesys rodo kaltinamojo neigiamos socialinės orientacijos pastovumą, cinišką požiūrį į žmogaus asmenybę, jo sveikatą, garbę ir orumą, todėl daro išvadą, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.), jam skirtina vienintelė BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d. sankcijose numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.). Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – M. B. padarė nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, t.y. jo padaryta veika daro fizinę ir moralinę žalą konkrečiam žmogui ir pažeidžia visuomenėje susiformavusią lytinių santykių sanklodą, tokie nusikaltimai pažeidžia teisę į laisvę, neliečiamumą, garbę ir orumą. Teismas sprendžia, kad M. B. skiriamos laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatytina BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d. numatytų sankcijų artimo vidurkio ribose (BK 54 str. 2 d., 61 str.).

Kadangi kaltinamasis M. B. kaltu prisipažino, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą, jam paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64¹ str., mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad M. B. yra nuteistas 2012-09-17 Kauno m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1 d. (2 epizodai) 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda, o šiuo nuosprendžiu aptariamus nusikaltimus padarė dar iki 2012-09-17 nuosprendžio priėmimo, todėl paskyrus M. B. bausmę už šiuo nuosprendžiu aptariamų nusikaltimų padarymą, jam bausmė bendrintina su 2012-09-17 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtąja bausme, vadovaujantis BK 63 str. 9 d. nuostatomis, į bausmės laiką įskaitant visiškai atliktą bausmę pagalšį baudžiamąjį įsakymą.

Dėl sulaikymo, kardomojo kalinimo laiko įskaitymo

BK 66 str. 1 d. nurodyta, jog teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.

BPK 406 str. 2 d. nurodyta, jog sveikatos priežiūros įstaigoje išbūtas laikas įskaitomas į suėmimo ir bausmės atlikimo laiką.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamasis M. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo sulaikytas BPK 140 str. tvarka 2005-10-28, paleistas 2005-10-29, paskiriant kardomąją priemonę-10 000 Lt užstatą (1 t., 58, 66, 68-69, 70-71 b.l.).

2006-04-19 Kauno m. apylinkės teismo nutartimi M. B. atiduotas į sveikatos priežiūros įstaigą-Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertinį skyrių stacionarinės teismo psichiatrinės ekspertizės atlikimui 2 mėnesiams; į šį skyrių M. B. atvyko 2005-05-29 (1 t., 158 b.l. 2 t., 4 b.l.). 2006-06-19 Kauno m. apylinkės teismo nutartimi pratęstas M. B. atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą-Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertinį skyrių (2 t., 8 b.l.). 2006-07-19 Kauno m. apylinkės teismo nutartimi M. B. perkeltas iš Utenos ekspertinio skyriaus į VŠĮ Žiegždrių psichiatrijos ligoninę kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo (2 t., 20-21 b.l.). 2007-03-07 Kauno m. apylinkės teismo nutartimi M. B. perkeltas į į sveikatos priežiūros įstaigą-Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertinį skyrių teismo psichiatrinės ekspertizės pabaigimui 3 mėnesiams (2 t., 40 b.l.). Teismo psichiatrinės ekspertizės aktas surašytas 2007-04-04 (2 t., 47-50 b.l.), M. B. išleistas į namus (3 t., 104 b.l.).

2007-12 28 Kauno m. apylinkės teismo nutartimi M. B., kuriam po nusikalstamų veikų padarymo sutriko psichika ir dėl to jis negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, padariusiam nusikaltimus, numatytus BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d., taikyta priverčiamoji medicinos priemonė-ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. (2 t., 146-149 b.l.).

2012-10-08 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi panaikinta 2007-12-28 Kauno m. apylinkės teismo nutartimi paskirta M. B. priverčiamoji medicinos priemonė-ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, M. B. pasveikus ir išnykus reikalui tokią toliau taikyti (3 t., 87 b.l.). 2012-10-26 Kauno m. apylinkės tesimo nutartimi atnaujinus baudžiamąjį procesą M. B. ir perdavus bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui atlikti (surašyti kaltinamąjį aktą (3 t., 92-93 b.l.) bei vėliau perdavus baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu į Kauno apylinkės teismą, M. B. į paskirtus teisiamuosius posėdžius nevyko, pasislėpė nuo teismo, todėl 2013-04-11 Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo paskelbta jo paieška, išduotas Europos arešto orderis (4 t., 13-14, 24-38 b.l.). 2014-05-07 M. B. buvo sulaikytas Vokietijoje (4 t., 50-56 b.l.) ir 2014-08-29 konvojuotas į Lietuvos Respubliką (4 t., 59 b.l.), 2014-08-30 Kauno apylinkės teismo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė-suėmimas pratęsta 3 mėnesiams.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į M. B. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikotarpis, prabūtas jį sulaikius ir suėmus nuo 2005-10-28 4 val. 40 min. iki 2005-10-29 11 val. 05 min., laikotarpis, jį sulaikius Vokietijoje 2014-05-07 iki jo konvojavimo į Lietuvos Respubliką 2014-08-29, taip pat suėmime išbūtą laiką nuo 2014-07-30 iki 2014-10-30 bei iki nuosprendžio įsiteisėjimo, taip pat laikotarpis, prabūtas Utenos ekspertiniame skyriuje bei VšĮ Žiegždrių psichiatrijos ligoninėje, atliekant teismo psichiatrinę ekspertizę nuo 2006-05-29 iki 2007-04-04.

Galiojantys įstatymai nenumato įskaitymo į bausmės laiką laikotarpių, kuriuos asmuo prabuvo, jam paskyrus teismo nutartimis priverstinį ambulatorinį gydymą. Tos pačios nuomonės laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas, Nurodydamas, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 141 str., į bausmės laiką yra įskaitomas laikas, kurį asmuo praleido stacionarioje ekspertizės įstaigoje. Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 402 straipsnio 2 dalimi, dėl paskirtų priverčiamųjų medicinos priemonių laikas, išbūtas sveikatos priežiūros įstaigoje, taip pat turi būti įskaitomas į bausmės atlikimo laiką. Tuo tarpu baudžiamojo proceso įstatymas asmens ambulatorinio gydymo laiko įskaitymo į suėmimo laiką – nenumato (Lietuvos Apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1N-49/2010).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dėžė su daiktiniai įrodymais, saugoma prie bylos (2 t., b.l. 75) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina.

Kardomoji priemonė – suėmimas – pratęstina iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina, vykdant paskirtąją bausmę (4 t., b.l. 63-64).

Dėl civilinio ieškinio.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Nukentėjusioji Ž. C. pareiškė civilinį ieškinį dėl 100 000 Lt neturtinės ir 3000 Lt turtinės žalos atlyginimo (2 t., b.l. 108). Padarytą neturtinę žalą sudaro nusikaltimo metu patirtas didelis stresas, šokas. Be to, ji buvo sužalota ir pažeminta ne tik asmeniškai, bet ir aplinkinių akyse. Ligi šiol negali pamiršti patirtų išgyvenimų – neužmiega naktimis, bijo viena vaikščioti, pasidarė vangi, pradėjo sunkiau sektis mokslai. Įtakos tam turėjo ir tai, kad kaltinamasis M. B. po nusikaltimų padarymo ir per kitus asmenis bandė daryti jam poveikį, grasino, kad apie įvykį sužinos mokslo įstaiga. Ji visą laiką jautėsi nesaugi.

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str. 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 str. 2 d. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos matyti, kad baudžiamosiose bylose dėl BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų, neturtinės žalos dydis varijuoja nuo 30 000 Lt ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-496/2012, 2K-126/2014) iki 100000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81/2012).

Pagaliau, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo būtina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007).

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad M. B. išžagino ir seksualiai prievartavo nukentėjusiąją. Teismas mano, kad nukentėjusioji neabejotinai patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau ir dvasinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus ir stresą, depresiją, neabejotinai sutriko jos gyvenimo ritmas, t.y. jai buvo sukeltos pasekmės, kurios yra laikytinos neturtine žala.

Nors bylos duomenimis nebuvo nustatyta, kad M. B. dirbtų, turėtų kokio nors kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, tačiau teismas mano, kad jis yra jauno amžiaus ir yra pajėgus dirbti ir atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą neturtinę žalą. Teismas M. B. kaltais veiksmais nukentėjusiajai Ž. C. padarytą neturtinę žalą vertina 10 000 Lt.

Žala yra asmens turto neteikimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Nuostolius gali sudaryti negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Šiuo atveju nukentėjusioji Ž. C. prašė priteisti 3000 Lt turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos už advokato teisinę pagalbą.

Teismas, įvertinęs visus pateiktus dokumentus (2 t., b.l. 106-107), sprendžia, kad nukentėjusiosios Ž. C. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

Dėl proceso išlaidų

Pagal BPK 103 str. 6 p., proceso išlaidas sudaro ne tik šio straipsnio 1–5 punktuose numatytos išlaidos, bet ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal BPK 105 str. 1 d. teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su įtariamojo atgabenimu iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką baudžiamajam persekiojimui vykdyti, paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo tais atvejais, kai pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes galima konstatuoti, kad po nusikaltimo padarymo įtariamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2K-210/2011 ir kt.). Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad M. B. žinodamas, kad jo atžvilgiu yra vykdomas baudžiamasis persekiojimas, išvyko į užsienį ir pasislėpė, t. y. ekstradicijos išlaidų atsiradimą lėmė paties kaltinamojo sąmoningi veiksmai, todėl šios išlaidos (9576 Lt) iš Vokietijos Federacijos pargabenant kaltinamąjį M. B. į Lietuvos Respubliką (4 t., b.l. 82) pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamojo Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d., 115 str. 1 d.,

nusprendžia:

M.B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d. ir nuteisti jį:

pagal BK 149 str. 1 d. – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

pagal BK 150 str. 1 d. – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., subendrinti jas apimant ir paskirti subendrintą bausmę-laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu paskirtąją bausmę, vadovaujantis BK 63 str. 9 d,., subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2012-09-17 baudžiamuoju įsakymu paskirtąja bausme-18 MGL, t. y. 2340 Lt dydžio bauda, įskaitant į bausmės laiką visiškai atliktą šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtąją bausmę ir laikyti, kad paskirta bausmė-2 (dveji) metai 6 (šeši) mėnesiai 24 (dvidešimt keturios) dienos laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į M. B. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikotarpius, prabūtus jį sulaikius ir suėmus nuo 2005-10-28 4 val. 40 min. iki 2005-10-29 11 val. 05 min. (2 paras), taip pat jį sulaikius Vokietijoje nuo 2014-05-07 iki jo konvojavimo į Lietuvą 2014-07-29, taip pat jį suėmus nuo 2014-07-30 iki 2014-10-30 bei iki nuosprendžio įsiteisėjimo, taip pat laikotarpius, prabūtus Utenos ekspertiniame skyriuje bei VšĮ Žiegždrių psichiatrijos ligoninėje, atliekant teismo psichiatrinę ekspertizę nuo 2006-05-29 iki 2007-04-04

Kardomąją priemonę M. B.-suėmimą palikti nepakeistą ir pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, vykdant paskirtąją bausmę.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dėžę su daiktiniai įrodymais, saugomą prie bylos – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš M. B. 10 000 (dešimt tūkstančių) Lt neturtinės žalos ir 3000 (tris tūkstančius) Lt turtinės žalos atlyginimo Ž. C. naudai.

Priteisti iš M. B. 9576 (devynis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt šešis) Lt ekstradicijos išlaidų Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (a.s. Nr. LT 04 7044 0600 0782 1039, AB SEB bankas) naudai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (suimtam nuteistajam-nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos) gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.