Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio,

teisėjų: Albino Bielskio, Kęstučio Jucio,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,

teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo E. L. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. nutarties, kuria nuteistajam E. L. į bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gebužės 6 d. nuosprendžiu, atlikimo laiką įskaitytas laikotarpis, išbūtas ekspertizės bei sveikatos priežiūros įstaigose nuo 2005 m. balandžio 27 d. iki 2006 m. vasario 1 d. bei nuo 2006 m. birželio 19 d. iki 2007 m. rugpjūčio 27 d.,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

E. L. Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 10 metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką E. L. įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2003 m. birželio 26 d. iki 2003 m. rugpjūčio 1 d.

Nuteistojo gynėjas advokatas A. Tursas 2010 m. gegužės 10 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad E. L. į paskirtos bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 2004 m.gegužės 6 d., atlikimo laiką turėtų būti įskaitytas laikas, kurio metu nuteistajam buvo taikytos priverčiamosios medicinos priemonės nuo 2005 m. rugpjūčio 16 d. iki 2010 m. sausio 23 d.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad Vilniaus apygardos teismas, iš dalies patenkinęs E. L. gynėjo prašymą, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitė laikotarpį nuo 2005 m. balandžio 27 d. iki 2006 m. vasario 1 d. bei nuo 2006 m. birželio 19 d. iki 2007 m. rugpjūčio 27 d., kai E. L. buvo laikomas ekspertizės bei sveikatos priežiūros įstaigose.

Iš nuteistojo E. L. skundo argumentų matyti, kad jis iš esmės nesutinka su ta Vilniaus apygardos teismo nutarties dalimi, kuria nebuvo įskaitytas laikotarpis, kai jam buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Tačiau šie skundo teiginiai yra nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismui pateiktos baudžiamojoje byloje esantys dokumentai rodo, kad E. L. Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartimi buvo paskirta stacionarinė psichiatrinė – psichologinė ekspertizė, pavesta atlikti Utenos ekspertinio skyriaus ekspertams (b. l. 53-55, t. 4). Pagal šią nutartį nuteistasis Utenos ekspertiniame skyriuje buvo tirtas ir gydytas nuo 2005 m. balandžio 27 d. iki 2005 m. liepos 7 d. (b. l. 67-69).

Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. birželio 23 d. nutartimi, nuteistasis E. L. iki priverčiamųjų medicinos priemonių paskyrimo buvo atiduotas į psichikos priežiūros įstaigą pagal gyvenamąją vietą. Šios nutarties pagrindu, E. L. iš Utenos ekspertinio skyriaus 2005 m. liepos 7 d. buvo perkeltas į Rokiškio psichiatrinę ligoninę (b. l. 46-79, 82, t. 4). Vėliau, 2005 m. rugpjūčio 16 d. nutarties pagrindu, E. L. buvo perkeltas į Respublikinę Vilniaus psichiatrinę ligoninę. Vilniaus miesto 4- ojo apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 6 d. nutartimi, E. L. nutraukus priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, jis 2005 m. gruodžio 20 d. buvo perkeltas į Utenos ekspertinį skyrių, kur buvo tiriamas ir gydomas iki 2006 m. vasario 1 d. (b. l. 145, 147, t. 4). Ekspertų komisijos buvo konstatuota, kad nuteistais, kuriam buvo išsivystęs laikinas psichinės veiklos sutrikimas - sunkus depresijos epizodas be psichozės reiškinių, pasveiko, jis gali suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti, dalyvauti teismo posėdyje ir duoti parodymus (b. l. 156-158, t. 4).

Lietuvos apeliaciniame teisme 2006 m. kovo 22 d. vykusio posėdžio metu, E. L. gynėjas advokatas A. Tursas pranešė, kad E. L. žmona informavo, jog pastarasis gydosi Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje (b. l. 167, t . 4). Iš byloje esančios Rokiškio psichiatrinės ligoninės epikrizės matyti, kad šioje įstaigoje E. L. gydėsi nuo 2006 m. vasario 24 d. iki 2006 m. kovo 29 d., į šią įstaigą atvyko vietos psichiatro siuntimu, jį palydėjo giminaitis (b. l. 177, t. 4). Taigi laikotarpiu nuo 2006 m. vasario 1 d., kai buvo konstatuota, kad E. L. pasveiko, iki 2006 m. vasario 24 d. pastarajam jokios priverčiamosios medicinos priemonės taikytos nebuvo. Vėliau, nuo 2006 m. vasario 24 d. iki 2006 m. kovo 29 d. jis gydėsi Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, tačiau ir šiuo laikotarpiu jam nebuvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, jis į šią gydymo įstaigą, kaip minėta, atvyko vietos psichiatro siuntimu, t. y. savo noru.

Nuo 2006 m. kovo 29 d. iki 2006 m. birželio 19 d., kai Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. balandžio 27 d. nutartimi E. L. buvo pradėta daryti paskirta stacionari teismo psichiatrinė – psichologinė ekspertizė (b. l. 184-186, t. 4; b. l. 189-192, t. 4), nuteistajam jokios priverčiamosios medicinos priemonės taip pat nebuvo taikytos.

Stacionari teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizė E. L. buvo atliekama nuo 2006 m. birželio 19 d. iki 2006 m. liepos 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. liepos 19 d. nutartimi nuteistasis iki priverčiamųjų medicinos priemonių paskyrimo, buvo atiduotas į VšĮ Rokiškio psichiatrinę ligoninę bendro stebėjimo sąlygomis. 2006 m. liepos 21 d. E. L. perkeltas į VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę. Gydymas šioje įstaigoje buvo tęsiamas.

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi priverčiamojo pobūdžio priemonė – stacionarus stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis nuteistajam pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis ir pratęsta (b. l. 107-108, t. 5). Ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis buvo tęsiamas ir toliau iki 2010 m. sausio 27 d., kai Biržų rajono apylinkės teismas priėmė nutartį ir E. L. taikytą minėtą priverčiamąją medicinos priemonę panaikino (b. l. 201, t. 5). Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartimi atmetus nuteistojo E. L. apeliacinį skundą (b. l. 16-19, t. 6), buvo pradėtas vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gegužės 6 d. nuosprendis ir nuteistasis 2010 m. gegužės 24 d. buvo sulaikytas (b. l. 40, t. 6).

Taigi, byloje esantys dokumentai rodo, kad laikotarpiu nuo 2005 m. balandžio 27 d. iki 2006 m. vasario 1 d. bei nuo 2006 m. birželio 19 d. iki 2007 m. rugpjūčio 27 d. E. L. buvo laikomas ekspertizės bei sveikatos priežiūros įstaigose. Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 141 straipsniu, į bausmės laiką yra įskaitomas laikas, kurį asmuo praleido stacionarioje ekspertizės įstaigoje. Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 402 straipsnio 2 dalimi, dėl paskirtų priverčiamųjų medicinos priemonių laikas, išbūtas sveikatos priežiūros įstaigoje, taip pat turi būti įskaitomas į bausmės atlikimo laiką. Tuo tarpu baudžiamojo proceso įstatymas asmens ambulatorinio gydymo laiko įskaitymo į suėmimo laiką – nenumato. Todėl laikotarpis, kurį A. L. buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisingai nebuvo įskaitytas į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką.

Esant išdėstytiems argumentams, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

n u t aria:

nuteistojo E. L. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.