- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-10
- Bylos Nr.
- 2K-81/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Masiokas (pirm.), Valerijus Čiučiulka, Olegas Fedosiukas (pran.)
- Nuteistasis
- P. M.
- Kategorijos
- 2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Olego Fedosiuko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. M. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 17 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 9 d. nutarties.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 17 d. nuosprendžiu P. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 149 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams, BK 150 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu septyneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, ši bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 1996 m. sausio 17 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta ketverių metų dvylikos dienų dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vienuolikai metų dvylikai dienų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Iš P. M. priteista nukentėjusiajai 405,29 Lt turtinei ir 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 9 d. nutartimi nuteistojo apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. M. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugpjūčio 1 d., apie 23.00 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), automobiliu „BMW 316“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privažiavęs prie šaligatviu ėjusios nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini, jėga ją įsodino į automobilį, nusivežė į automobilių stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini) kur, panaudodamas fizinį smurtą, t. y., vieną kartą dešinės plaštakos išorine dalimi sudavęs nukentėjusiajai į veidą bei liepęs jai nusiraminti ir neprisišaukti daugiau bėdos, tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu bei kišdamas pirštus nukentėjusiajai į makštį, iš karto po to natūraliu būdu lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja prieš jos valią.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 9 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nuteistasis teigia, kad teismai padarė Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, 44 straipsnio 5 dalies, 91 ir 301 straipsnių pažeidimus, kurie laikytini esminiais BPK pažeidimais. Nuteistasis pažymi, kad pirmosios instancijos teismas jo kaltę grindė nukentėjusiosios, nors ir patyrusios didelį šoką, parodymais, jog jis sugriebęs už šaliko pro šoninių durelių stiklą ją įsitraukė iki pusės, o po to, apibėgęs automobilį, įstūmė ją į automobilio vidų, tačiau nesiaiškino, kaip šiltuoju metų laiku traukdamas per langą nukentėjusiąją nepadarė jai nubrozdinimų ir nepaliko smaugimo žymių šaliku. Teismas kritiškai neįvertino nukentėjusiosios parodymų, kad tariamai prievartaujama ji visą laiką kalbino jį, nes net ir specialistui suprantama, kad šoko būsenoje ji negalėjo sąmoningai mąstyti. Be to, nukentėjusioji parodė, kad būdama su nuteistuoju nenorėjo atsiliepti į motinos skambučius, nors jai nebuvo suvaržyta galimybė atsiliepti. Nuteistasis teigia, kad sužalojimo atsiradimo ant nukentėjusiosios veido priežastys žinomos tik pačiai nukentėjusiajai. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų nepasisakė, todėl jo skundo išsamiai neišnagrinėjo.
Nuteistasis taip pat nurodo, kad jo bylą nagrinėjo teisėja, o jo auka taip pat moteris, todėl ši aplinkybė lėmė teisėjos šališkumą, dėl kurio ji buvo iš anksto įsitikinusi jo kaltumu ir skyrė maksimalias sankcijoje numatytas bausmes, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi visiško sudėjimo būdu ir priteisė protu nesuvokiamo dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Meška prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad BPK 369 straipsnis nustato konkrečius kasacinio apskundimo pagrindus. Kasatoriaus teiginiai apie BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimus grindžiami teismų nustatytų faktinių įvykio aplinkybių neigimu, dėstant savas įvykio aplinkybes ir kritikuojant nukentėjusiosios parodymus, todėl nėra kasacinio apskundimo dalykas.
Anot prokuroro, kasatoriaus bandymas sukritikuoti nukentėjusiosios parodymų patikimumą yra nesėkmingas. Kasatoriaus teiginiai, kad nukentėjusioji dėl patirto šoko negalėjo teisingai prisiminti įvykių eigos, yra nepagrįsti. Jeigu tikėtume kasatoriaus versija, kad jis nusikalstamos veikos nepadarė, tai lieka neaišku, nuo ko nukentėjusioji turėjo patirti šoką. Be to, kasatorius pats nepaaiškino, kokiais duomenimis grindžia savo teiginius apie nukentėjusiosios negalėjimą įsiminti įvykio aplinkybių. Kasatorius nenurodo ir jokių argumentų, kodėl jam paskirtoji bausmė yra aiškiai per griežta. Vien teiginys, kad teismas paskyrė straipsnio sankcijoje numatytos bausmės maksimumą, nėra pagrindas abejoti bausmės teisingumu.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl įrodymų vertinimo
Viso proceso metu nuteistasis P. M. tvirtino nukentėjusiosios nežaginęs ir neprievartavęs. Anot nuteistojo, nukentėjusioji į jo automobilį įsėdo pati ir lytiškai su juo santykiavo savo noru. Nuteistasis kasaciniame skunde nurodo, kad teismai padarė esminių BPK 20 straipsnio, 44 straipsnio 5 dalies, 91 ir 301 straipsnių pažeidimų, o šiuos teiginius grindžia skunde dėstydamas savą įvykių versiją. Pažymėtina, kad BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, taigi įrodymų netiria, naujų faktinių aplinkybių nenustato.
Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas faktines bylos aplinkybes nustatė remdamasis leistinais, patikimais ir BPK nustatyta tvarka patikrintais įrodymais. Tai, kad nuteistasis lytiškai santykiavo ir tenkino savo lytinę aistrą su nukentėjusiąja prievarta, nustatyta pagal nukentėjusiosios parodymus, specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nukentėjusiajai konstatuoti kūno sužalojimai. Kaltinamojo versija, pagal kurią nukentėjusioji savo noru įsėdo į jo automobilį ir lytiškai santykiavo su juo, teismo motyvuotai atmesta. Atmesdamas nuteistojo versiją, teismas rėmėsi liudytojų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) parodymais, kad nukentėjusiajai priskiriamas elgesys iš tikrųjų jai visiškai nebūdingas ir kaip stipriai ji buvo fiziškai ir psichiškai sugniuždyta kaltinamojo veiksmų. Nuteistojo versiją kruopščiai patikrino ir apeliacinės instancijos teismas, bet taip pat ją atmetė. Šis teismas konstatavo, kad versija, jog skaisti, neturėjusi lytinių santykių, jauno amžiaus, blaivi, serganti mėnesinėmis mergina, telefonu nusiuntusi mamai žinutę, kad jau grįžta namo, staiga persigalvojo, netoli savo namų be jokios priežasties gatvėje pati įsėdo į beveik 30 metų vyresnio, visiškai nepažįstamo ir pirmą kartą matomo asmens automobilį bei savo noru automobilyje lytiškai santykiavo su juo vaginaliniu ir oraliniu būdu, akivaizdžiai išgalvota ir visiškai paneigta pirmosios instancijos teismo ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Kasacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingų išvadų.
Dėl kitų nuteistojo argumentų
Nuteistasis tvirtina, kad jo bylą išnagrinėjo šališkas teismas, todėl jam paskirta pernelyg griežta bausmė ir priteista per didelė suma neturtinei žalai atlyginti. Šį teiginį kasatorius grindžia tuo, kad teisėja yra moteris. Toks teiginys nepagrįstas. Baudžiamojo proceso įstatymai nenumato teisėjo nusišalinimo pagrindo, siejamo su tuo, kad jis yra tos pačios lyties kaip ir nukentėjusysis. Bylos medžiaga paneigia bet kokias abejones dėl teismo šališkumo.
Nėra pagrindo abejoti ir nuteistajam paskirtos bausmės teisingumu. Maksimalių BK 149 straipsnio 1 dalies ir 150 straipsnio 1 dalies sankcijose nustatytų bausmių skyrimą nulėmė nuosprendyje aiškiai ir logiškai išdėstytos aplinkybės: padaryti tyčiniai sunkūs nusikaltimai, žemos jų padarymo paskatos – patenkinti savo lytinę aistrą; nusikaltimai padaryti prieš niekuomet anksčiau lytinių santykių patirties neturėjusios merginos, panaudojant fizinę prievartą; kaltinamasis yra teistas už visiškai analogiškus nusikaltimus, teistumas nėra išnykęs; kaltinamasis nusikalto būdamas lygtinai paleistas ir laisvės atėmimo vietos, taigi neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės; vieną kartą lygtinis paleidimas kaltinamajam jau buvo panaikintas ir anksčiau; kaltinamasis kaltu neprisipažino ir nekritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį. Taigi griežtų bausmių paskyrimą lėmė ne teismo šališkumas, kaip teigia kasatorius, bet jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, neigiama jo asmenybės charakteristika ir nekritiškas savo elgesio vertinimas. Pažymėtina, kad, nustačius idealią nusikalstamų veikų sutaptį, bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu, kaip to reikalauja BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta taisyklė. Prie subendrintos septynerių metų laisvės atėmimo bausmės buvo pridėta 1996 m. sausio 17 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis, galutinę bausmę nustatant laisvės atėmimą vienuolikai metų dvylikai dienų. Konstatuotina, kad bausmių bendrinimas atliktas tinkamai vadovaujantis BK 63 ir 64 straipsnių nuostatomis.
Įvertinus padarytų nusikaltimų faktines aplinkybes ir nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus, pritartina teismo išvadai, kad nukentėjusiosios ieškinyje įvardyta 100 000 Lt vertės neturtinės žalos išraiška laikytina pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo P. M. kasacinį skundą atmesti.