Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kupiškio komunalininkas“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kupiškio komunalininkas“ prašymą atsakovei R. B. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kupiškio komunalininkas“ kreipėsi į teismą su prašymu iš atsakovės R. B. priteisti 166 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava), apskaičiuotos nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.

2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Kupiškio rajono savivaldybėje yra įvesta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, kurios mokėtojai yra fiziniai asmenys, turintys komunalinių atliekų arba kurių veikloje tokios atliekos susidaro. Vietinės rinkliavos dydžius, mokėjimo tvarką ir kitus klausimus reguliuoja Kupiškio rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) patvirtinti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Pagal 2015 m. balandžio 14 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. B5-04.14.02 ir 2018 m. balandžio 16 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. B5-106 vietinės rinkliavos administratoriumi paskirta UAB „Kupiškio komunalininkas“. Pagal Kupiškio rajono savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 2 d. įgaliojimą Nr. SI-1, UAB „Kupiškio komunalininkas“ įgaliota atlikti visus procesinius veiksmus išieškant iš gyventojų nesumokėtą vietinę rinkliavą.

II.

3. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies – priteisė UAB „Kupiškio komunalininkas“ iš R. B. 132 Eur už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d., o kitą prašymo dalį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), registruotos R. B. vardu. Šiame bute ginčo laikotarpiu buvo deklaruotos atsakovės ir jos nepilnametės dukters nuolatinės gyvenamosios vietos. UAB „Kupiškio komunalininkas“ pateiktais duomenimis, 2016 m. sausio 1 d.–2020 m. sausio 1 d. laikotarpiu R. B. privalėjo sumokėti 166 Eur vietinės rinkliavos. Pareiškėjas apie susidariusią vietinės rinkliavos skolą atsakovę informavo pranešimais. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo abejoti vietinės rinkliavos administratorės pateiktu vietinės rinkliavos apskaičiavimu.

5. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Taryba 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. TS-278 patvirtino Nuostatus, kurie įsigaliojo nuo 2014 m. sausio 1 d. Nuo 2017 m. sausio 1 d. galioja Tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. TS-337 patvirtinti naujos redakcijos Nuostatai. Galiojusių Nuostatų 2.3 ir 2.4 punktai numatė, kad komunalinių atliekų turėtojas, o tuo pačiu ir vietinės rinkliavos mokėtojas, yra asmuo (fizinis asmuo ar Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, juridinio asmens filialas, atstovybė ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas valstybėse narėse įsteigto juridinio asmens filialas ar atstovybė, išskyrus daugiabučių gyvenamųjų namų ir sodų bendrijas), kuris turi komunalinių atliekų arba kurio veiklos metu susidaro komunalinių atliekų. Nuo 2017 m. lapkričio 11 d. taikomas Nuostatų 2.6 punktas (2017 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. TS-272 redakcija), nustatantis, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkai arba įgalioti asmenys.

6. Atsakovės ir jos dukters nuolatinės gyvenamosios vietos deklaruotos Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje esančiame bute, į kurį nuosavybės teisės registruotos R. B. vardu, todėl teismas sprendė, kad atsakovė ginčo laikotarpiu buvo atsakinga už vietinės rinkliavos mokėjimą. Atsakovė gera valia šios pareigos nevykdė ir pareiškėjo nurodytų vietinės rinkliavos sumų nesumokėjo.

7. Įvertinęs nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančias Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. įstatymo Nr. XIII-2353 redakcija) 1 dalies nuostatas, tai, kad pareiškėjo prašymas priteisti vietinę rinkliavą gautas 2020 m. kovo 30 d., teismas darė išvadą, kad vietinės rinkliavos išieškojimui už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. yra pasibaigęs senaties terminas, todėl prašymą tenkino iš dalies. Spręsdamas dėl priteistinos vietinės rinkliavos sumos, teismas atsižvelgė į pateiktus duomenis, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. ketvirčiui vietinės rinkliavos apskaičiuojamas dydis vienam asmeniui sudarė 4,25 Eur, nuo 2017 m. sausio 1 d. – 5,50 Eur.

III.

8. Pareiškėjas UAB „Kupiškio komunalininkas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo prašymą tenkinti visa apimtimi ir priteisti iš atsakovės R. B. 166 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.

9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jo prašymas priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Teismas rėmėsi MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi ir minėtam laikotarpiui pritaikė senaties terminą, todėl nepriteisė 34 Eur vietinės rinkliavos mokesčio. Pareiškėjas pažymi, kad vietinės rinkliavos mokestis už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą į MAĮ 13 straipsnyje įtvirtintą mokesčių sąrašą nepatenka, todėl negalima vadovautis MAĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir taikyti 3 metų senaties terminą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš atsakovės R. B. už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d. pareiškėjui priteisimo.

11. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovės 132 Eur už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d. Įvertinęs nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančias Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas sprendė, kad vietinės rinkliavos išieškojimui už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. yra pasibaigęs mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminas, todėl šią prašymo dalį teismas atmetė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jo prašymą tenkinti visiškai, nes Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnis šiuo atveju negalėjo būti taikomas.

12. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

13. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl atsakovės pareigos mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą, tačiau pareiškėjas, kaip minėta, apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jo prašymas atmestas, ir teigia, kad Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnis negalėjo būti taikomas, kadangi vietinės rinkliavos mokestis už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą į Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintą mokesčių sąrašą nepatenka.

14. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 7 dalį, jeigu nėra įstatymo, reguliuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reguliuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti pagal analogiją turi būti taikomos Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-253-146/2017, 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1953-756/2020). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3647-968/2019, 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1953-756/2020). Taigi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką analogiško pobūdžio bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, nuo kurios nėra pagrindo nukrypti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

15. Teisėjų kolegija sprendžia, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, šiuo atveju turi būti taikoma Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalis. Atkreiptinas dėmesys, kad tokios praktikos analogiškose bylose nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1243-520/2019, 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020, 2021 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-998-415/2021, 2021 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-599-415/2021).

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 40¹ straipsniu įstatymo 4 straipsniu pakeista Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pagal minėto pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio pakeitimai įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d. ir trejų metų mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus.

17. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 166 Eur vietinės rinkliavos skola už ginčo laikotarpį atsakovei buvo apskaičiuota ir pranešimas apie susidariusią 166 Eur vietinės rinkliavos skolą buvo siųstas 2019 m. spalio mėnesį, t. y. galiojant ankstesnei Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies redakcijai, nustačiusiai, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo atveju turi būti taikoma Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d., todėl mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminas nebuvo praleistas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjui iš atsakovės priteisė vietinę rinkliavą tik už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.

18. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminas daliai pareiškėjo reikalavimo dėl vietinės rinkliavos skolos priteisimo buvo praleistas, todėl nepagrįstai tenkino tik jo prašymo dalį. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kupiškio komunalininkas“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 13 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kupiškio komunalininkas“ prašymą tenkinti.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Kupiškio komunalininkas“ iš atsakovės R. B. 166 (vieną šimtą šešiasdešimt šešis) eurus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.

Nutartis neskundžiama.