Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Ritos Dambrauskaitės ir Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. M. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino 2022 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-552-1147/2022 pagal ieškovo A. K. (A. K.) ieškinį atsakovei A. M., tretiesiems asmenims M. V. ir Visagino miesto 2-ojo notarų biuro notarei A. S. dėl mainų sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, atsakovės A. M. priešieškinį dėl pažeistų teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys dėl butų mainų sutarties pripažinimo negaliojančia ir atmestas atsakovės priešieškinis dėl įpareigojimo ieškovą išnešti savo daiktus iš buto, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Ieškovas teismui teiktu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2021 m. rugsėjo 16 d. tarp ieškovo ir atsakovės sudarytą butų mainų sutartį ir grąžinti butus atgal buvusiems savininkams, teigdamas, kad atsakovė jį apgavo, savo buto ieškovui neperdavė, o jo butą užvaldė, be kita ko prieš tai nuslėpusi, kad jos bute gyvena trečiasis asmuo. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, teigė, kad ieškovui buvo žinoma apie bute gyvenantį asmenį, kad ieškovas pats pasiūlė padėti atsakovei, pats pasiūlė mainytis butais, pateikė teismui priešieškinį dėl Mainų sutarties vykdymo (daiktų iškraustymo).

16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė neperdavė ieškovui buto, sąlyga, kad atsakovė nevykdys prievolės perduoti butą ir nepašalins šio buto valdymo teisės kliūties, t. y. pati negalės vykdyti savo prievolės perduoti butą, nebuvo įtraukta į mainų sutartį ir nebuvo atskleista ieškovui. Teismas pripažino Mainų sutartį negaliojančia dėl apgaulės ab initio (nuo jos sudarymo momento) ir taikė restituciją, kadangi šios aplinkybės turėjo būti atskleistos ieškovui ir jeigu jos būtų atskleistos, ieškovas nebūtų sudaręs mainų sutarties.

17. Apeliaciniu skundu atsakovė teigia, kad teismas byloje esančius parodymus ir įrodymus įvertino šališkai, tik ieškovo A. K. naudai, arba juos ignoravo. Pasak apeliantės, ieškovui iki Mainų sutarties sudarymo buvo žinomos aplinkybės ir informacija, turinčios esminės reikšmės šio sandorio sudarymui, ir ieškovas savarankiškai, laisva valia priėmė sprendimą sudaryti Mainų sutartį, tai įrodo paties ieškovo paaiškinimai, kitų proceso dalyvių paaiškinimai ir liudytojų parodymai bei pateikti šioje byloje įrodymai.

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek skundžiamo teismo sprendimo, tiek apeliacinio skundo argumentus, su pastaraisiais iš dalies sutinka.

19. Kaip matyti iš ieškovo teismui teikto ieškinio, ieškinys buvo grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 bei 1.91 straipsniais, reglamentuojančiais dėl suklydimo ir apgaulės sudarytų sandorių negaliojimą, bei teigdamas, kad atsakovė privalėjo atskleisti ieškovui, kad bute gyvena trečiasis asmuo, tačiau to nepadarė ir ieškovą tyčia nesąžiningai suklaidino.

20. Pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį, dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu. Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2014 ir kt.).

21. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo Mainų sutartis buvo sudaryta panaudojus apgaulę, t. y. atsakovei neatskleidus ieškovui, kad sutartis negalės būti įvykdoma dėl bute gyvenančio trečiojo asmens. Tačiau, kaip iš esmės teisingai nurodo apeliantė, byloje buvo įvertinta tik vienos sandorio šalies pozicija – ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės, kurios iš esmės prieštaravo ieškovo teisme duotiems paaiškinimams, iš kurių matyti, kad ieškovui buvo žinoma apie atsakovės bute gyvenantį asmenį, šia aplinkybę patvirtino ir byloje liudytoja apklausta J. T.. Iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad byloje liko visiškai neįvertinti atsakovės argumentai apie bylos šalių artimus santykius ir ieškovo žinojimą apie esmines atsakovei priklausiusio buto esamo ir būsimo valdymo aplinkybes, kuriuos iš esmės patvirtino tiek pats ieškovas, tiek liudytoja. Kaip tokiu atveju pasireiškė apgaulės požymiai, byloje nebuvo atskleista, juo labiau kad ir kalbėdamas apie apgaulę, t. y. pripažindamas sandorį negaliojančiu ab initio, pirmosios instancijos teismas iš esmės konstatavo sutarties vykdymo pažeidimus, daikto valdymo teisės pažeidimus, tam tikra prasme pripažindamas sutartį galiojančia ir vykdytina, tačiau susiedamas šiuo pažeidimus su sutarties negaliojimu, neatskleidė konstatuotos apgaulės esmės.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė ir nenagrinėjo tikrosios sandorio šalių valios, nevertino nei kitos šalies – atsakovės pozicijos, nei aiškinosi tikrąją ieškovo valią, nors šioje byloje buvo ypač svarbu nustatyti, ar abi šalys suvokė, kad ginčo sutartimi prisiėmė realius įsipareigojimus. Byloje esant duomenų, kad ieškovas galimai siekė tik padėti atsakovei, turi būti aiškinamasi, ar ieškovas, sudarydamas ginčo sandorį – butų mainų sutartį, ketino ar neketino sukurti šiuo sandoriu realias teisines pasekmes (CK 1.86, 1.87, 1.90 straipsniai). Pažymėtina, kad byloje esanti šalių pozicija iš esmės yra prieštaringa ir nevienareikšmė – iš ieškovo atsakovei teiktų pretenzijų matyti, kad ieškovas siekė perimti realų daikto valdymą, siekė tinkamo sutarties įvykdymo, t. y. laikė sutartį sudarytą teisėtai, galiojančią, tik netinkamai vykdomą, tuo tarpu atsakovė teigė, kad tokiu būdu, t. y. sudarant mainų sutartį, ieškovas siekė padėti atsakovei iškraustyti jos bute gyvenantį asmenį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios ginčo teisinei kvalifikacijai reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos ir ištirtos, netinkamai pritaikytos tiek sandorių negaliojimą reglamentuojančios materialiosios teisės normos, susijusios su apgaule sudaromais sandoriais, tiek sutarčių vykdymą reglamentuojančios teisės normos, jas iš esmės susiejus su sandorio negaliojimu dėl apgaulės, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

23. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad šios konkrečios bylos baigčiai reikšmės turi kita teisme nagrinėjama, tiek šalių, tiek pirmosios instancijos teismo paminėta civilinė byla (teisminio proceso Nr. 2-11-3-00815-2021-6), kurioje pareikšti reikalavimai į vieno iš ginčo butų nuosavybės teisę. Nurodytoje byloje apeliacinės instancijos teismui priėmus palankų teismo sprendimą ieškovei M. V., kuri gyvena viename iš ginčo butų, turėtų kisti šios bylos teisinis ieškinio pagrindas ir taikomi visiškai kiti sandorio negaliojimo pagrindai.

24. CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Byla apeliacinės instancijos teisme yra nagrinėjama kitais aspektais, negu tas yra daroma pirmosios instancijos teisme (žr., pvz., CPK 260 ir 265 straipsnius), t. y. apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ginčo iš esmės, o patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, teisėtumą ir pagrįstumą.

25. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinio, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).

26. Kadangi pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino atsakovės pozicijos byloje, esant atitinkamiems ieškovo paaiškinimams apie jam buvusias žinomas aplinkybes, susijusias su atsakovės bute gyvenančiu asmeniu, nepagrįstai sprendė dėl sandorio negaliojimo CK 1.91 straipsnio pagrindu, susiedamas šį sandorio negaliojimo pagrindą su sutarties nevykdymu, nesiaiškino tikrosios ieškovo valios dėl sudaryto sandorio, t. y. ar ieškovas savo po sutarties sudarymo atliktais veiksmais iš esmės siekė Mainų sutarties vykdymo, ar sandorį sudarė suklydęs dėl pagalbos atsakovei būdo ir pan., spręstina, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės – nenustatė ir neįvertino tų aplinkybių, kurios turėtų būti nustatytos ir įvertintos kilus ginčui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

27. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo jos priešieškinį ieškovui A. K. patenkinti, tačiau atsižvelgus į tai, kad priešieškiniu siekiama Mainų sutarties tinkamo įvykdymo, teisingas šio ginčo išnagrinėjimas galimas tik išsprendus Mainų sutarties galiojimo klausimą, todėl byla pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo grąžintina visa apimti, tiek dėl ieškinio, tiek dėl priešieškinio reikalavimų.

28. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas, pažeidžiant įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančias teisės normas, sąlygojusias netinkamą materialiosios teisės normų taikymą bei bylos esmės neatskleidimą, dėl ko negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. birželio 30 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.