Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-06-16 · Civilinė byla Nr. 2A-939-163/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-16
Bylos Nr.
2A-939-163/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02616-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alona Romanovienė, Aušra Maškevičienė, Rimvida Zubernienė
Ieškovas
M. J.
Atsakovas
V. S.
Išvadą teikia
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. 2A-939-163/2015

Teisėja Kristina Domarkienė (Proceso Nr. 2-06-3-02616-2014-3)

Procesinio sprendimo kategorija (S) 77.4.3.; 99.3.; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. birželio 16 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo M. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. J. patikslintą ieškinį atsakovei V. S. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, I. J. ieškinį atsakovei V. S. dėl bendravimo su anūkais tvarkos nustatymo ir atsakovės V. S. patikslintą priešieškinį ieškovui M. J. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Ieškovas nurodė, jog 2009-05-06 su atsakove V. S. (tuo metu J.) būdami nesusituokę susilaukė dvynukų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atsakovė, nederindama su ieškovu, įregistravo vaikų gimimą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje bei suteikė jiems savo buvusio sutuoktinio pavardę: P. J. ir A. J.. Po vaikų gimimo atsakovė neleido su jais matytis, po ilgų derybų pavyko su atsakove pasiekti susitarimą ir 2010-10-13 pasirašyti sutartį dėl nepilnamečių vaikų auklėjimo ir bendravimo su jais, gyvenamosios vietos nustatymo, vardo ir pavardės suteikimo bei materialinio išlaikymo. Sutartimi buvo numatyta, kad vaikams bus suteikta tėvo pavardė: J. ir J., aptarti vaikų gyvenamosios vietos (Sutarties 3 p.), gyvenamojo būsto finansavimo (Sutarties 4.3.2 p.), materialinio išlaikymo teikimo, tvarkymo, jo naudojimo ir indeksavimo tvarka (Sutarties 4 p.), tėvo bendravimo su vaikais tvarka (Sutarties 5 p.).

2015-01-08 teisme buvo gautas patikslintas ieškinys (b. t. IV, b. l. 131–138), kuriame ieškovas nurodo, jog tuo atveju, jei teismas tenkintų atsakovės prašymą nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, prašo nustatyti tokią tėvo M. J. bendravimo su nepilnamečiais vaikais P. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

1) kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį (o gavus bet kurio iš tėvų prašymą perkelti susitikimą – antrąjį arba ketvirtąjį kiekvieno mėnesio savaitgalį) bendrauja su vaikais nuo penktadienio 17.30 val. iki sekmadienio 20.30 val. nepertraukiamai, pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos (arba darželio / mokyklos, atsižvelgiant į vaikų amžių) ir grąžina į jų gyvenamąją vietą. Pirmuoju mėnesio savaitgaliu laikomos dienos nuo penktadienio iki sekmadienio tuo atveju, jei jos visos patenka į tą mėnesį, t. y. pirmuoju savaitgaliu laikomos dienos: 2015 m. vasario 6–8 d., 2015 m. kovo 6–8 d., 2015 m. balandžio 3–5 d. ir t. t.;

2) Šv. Kalėdų antrąją dieną ir Šv. Velykų antrąją dieną ieškovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžina iki 20.30 val. į jų gyvenamąją vietą;

3) Vaikų gimtadienius – tikrąją dieną (jei tai nedarbo diena – nuo 10.00 val. iki 20.30 val., jei darbo diena – nuo 17.30 val. iki 20.30 val.) tėvai su vaikais praleidžia rotacijos principu: 2015 m. – su atsakove, 2016 m. – su ieškovu ir t. t., tačiau tai jokiu būdu negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti vaikus gimtadienio proga, bendrauti, perduoti dovanas;

4) iki vaikams sukaks 12 metų, vaikai su ieškovu bendrauja pusę ieškovo kasmetinių atostogų, bet ne mažiau kaip 10 kalendorinių dienų iš eilės, o nuo 12 metų – ne mažiau kaip 14 dienų iš eilės ieškovo pasirinktoje vietoje, ieškovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina po atostogų į jų gyvenamąją vietą. Apie planuojamą atostogų laiką ieškovas įsipareigoja informuoti atsakovę ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki ieškovo atostogų pradžios. Vaikams pradėjus lankyti mokyklą, papildomai ieškovas bendraus su vaikais po 3 dienas nepertraukiamai vaikų rudens ir pavasario atostogų metu, 6 dienas nepertraukiamai – vaikų žiemos atostogų metu;

5) vaikams (ar bet kuriam iš jų) susirgus ar dėl kitų priežasčių neįvykus vaikų ir ieškovo susitikimui, bendravimo laikas perkeliamas į artimiausią datą vaikams / vaikui pasveikus arba išnykus priežastims, dėl kurių ankstesnis susitikimas (-ai) neįvyko, tokiu būdu užtikrinant, kad bendras ieškovo ir vaikų bendravimo per kalendorinį mėnesį laikas būtų ne mažesnės trukmės nei tuo atveju, jei pirmiau šiame punkte nurodytos aplinkybės ar priežastys nebūtų įvykusios;

6) jeigu ieškovui pasiėmus vaikus jis netikėtai gautų iškvietimą į darbą arba dėl bet kokių kitų priežasčių neturėtų galimybės aptartu laiku pasiimti vaikus, ieškovas įpareigotinas grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą atsakovei. Jei vaikai ieškovo bendravimo su vaikais metu patirtų traumą ar susirgtų, ieškovas įpareigotinas telefonu arba elektroniniu paštu apie tai informuoti atsakovę ir netrukdyti jai aplankyti vaikus;

7) jei prieš numatytą ieškovo bendravimo su vaikais laiką vienas ar abu vaikai serga, atsakovė įpareigotina suteikti išsamią informaciją ieškovui apie vaikų ligos eigą, o ieškovui paliekama teisė spręsti, pasiimti vaikus ar ne;

8) vaikams pageidaujant, su ieškovu jie praleis daugiau laiko, nei bus patvirtinta bendravimo tvarkoje, o atsakovė įpareigotina sudaryti sąlygas vaikų papildomam bendravimui su ieškovu pagal vaikų pageidavimą;

Šalies argumentai

9) ieškovas taip pat prašo įpareigoti atsakovę netrukdyti ieškovui bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime, nesiimti jokių veiksmų, kurie apsunkintų tokį bendravimą;

10) tuo atveju, jei atsakovė nuspręstų pakeisti dabartinę vaikų gyvenamąją vietą į kitą, esančią Lietuvos Respublikoje už Klaipėdos rajono ribų, įpareigoti atsakovę iš anksto (ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki išvykimo) raštu suderinti su ieškovu bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką tokiu būdu, kad būtų užtikrintas maksimalus ir nepertraukiamas tėvo ir vaikų bendravimas;

11) tuo atveju, jei atsakovė nuspręstų pakeisti dabartinę vaikų gyvenamąją vietą į kitą, esančią už Lietuvos Respublikos ribų, prieš pakeisdama vaikų gyvenamąją vietą atsakovė įpareigotina ne vėliau kaip prieš 60 dienų iki išvykimo apie tai raštu informuoti ieškovą ir suderinti naują ieškovo bendravimo su vaikais tvarką tokiu būdu, kad būtų užtikrintas maksimalus ir nepertraukiamas vaikų ir ieškovo bendravimas. Nustatyti, kad jei tėvams nepavyksta susitarti dėl vaikų nuolatinio išvežimo už Lietuvos Respublikos ribų ir nėra galimybės gauti ieškovo sutikimo, tokiu atveju išvykstanti atsakovė, jei su ja nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, turi kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos su liekančiu ieškovu pakeitimo ir su vaikais išvykti gyventi į užsienį gali tik teismui nustačius naują ar pakeitus esamą liekančio ieškovo bendravimo su vaikais tvarką;

12) įpareigoti atsakovę esminius sprendimus dėl vaikų lavinimo (būrelių, užsiėmimų, kitų lavinimo įstaigų, mokyklos parinkimo), sveikatos problemų ir kt. priimti abipusiu susitarimu su ieškovu, t. y. iš anksto juos suderinti;

13) įpareigoti atsakovę vaikams ar vienam iš vaikų rimtai susirgus (jeigu dėl tokio susirgimo vaikas / vaikai guli ligoninėje, nelanko darželio / mokyklos), nedelsiant pranešti telefonu arba elektroniniu paštu ieškovui bei reguliariai teikti išsamią informaciją apie ligos eigą, vaikams taikomus gydymo metodus, vaistus, vaikams kylančias arba galinčias kilti sveikatos problemas.

Atsiliepimas

Atsakovė 2014-03-31 pateikė byloje atsiliepimą į pradinį ieškinį, jame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti (b. t. II, 86–91).

2014-09-08 atsakovė pateikė teismui priešieškinį, o 2014-12-12 patikslintą priešieškinį (b. t. II, b. l. 133–140; b. t. IV, b. l. 45–49). Pagal 2010-01-13 Sutarties 3 p. tėvai susitarė, kad vaikų P. J. ir A. J. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama V. S.. Šiuo metu tarp šalių nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Prašo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su motina, t. y. atsakove V. S., kadangi vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su vaikų motina atitinka vaikų teisę sveikai augti ir vystytis, užtikrina vaikų emocinį saugumą ir stabilumą, vaikų socialinius, dorovinius, fizinius ir kitus poreikius. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams – kiekvienam vaikui po 750 Lt kas mėnesį mokamų išmokų, iki vaikai sulauks pilnametystės. Nurodo, jog pagal 2010-01-13 Sutarties 4.2 punktą vaikų tėvas – ieškovas įsipareigojo kiekvieno vaiko išlaikymui, iki vaikai sulauks pilnametystės, mokėti po 600 Lt. Sutarties 4.2 punkte nurodoma, jog nuo 2012-07-01 išlaikymo sumos didinamos atsižvelgiant į infliaciją. Nuo 2014-01-01 atsakovas vaikų išlaikymui kas mėnesį skiria nuo 1503 iki 1521 Lt. Tarp šalių ginčo dėl vaikams reikalingo (būtino) išlaikymo dydžio nėra.

Pagal 2010-01-13 sutarties 4.3.1 p. atsakovas įsipareigojo kas mėnesį vaikų išlaikymui kaupti po 90 Eur kiekvienam iki vaikų pilnametystės vaikų studijoms ir savarankiško gyvenimo pradžiai (šios lėšos ateityje būtų išmokamos nuolatinių stipendijų ar vienkartinės išmokos forma). Atsakovės V. S. turimais duomenimis, šiuo metu vykdant 2010-01-13 sutartį (4.3.1 p.) iš viso yra sukaupta 36 801,17 Lt suma, t. y. 7491,65 Eur (25 867,17 Lt) (2014-03-03 AB Šiaulių banko Kaupiamojo indėlio sutartis Nr. DG21I _20805S6UB) ir 10 934 Lt (indėlių AB banke „Finasta“ sąrašas ir 2013-05-02, 2013-07-23, 2013-10-02, 2014-01-03 el. laiškai; 2014-04-04 el. laiškas dėl lėšų kaupimo AB banke „Finasta“). Atsižvelgiant į 2010-01-13 susitarimo 4.3.1 punktą ir siekiant prioritetiškai užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus, prašo teismo sukauptą 36 801,17 Lt sumą (7491,65 Eur ir 10 934 Lt), taip pat bankų priskaičiuotas palūkanas lygiomis dalimis pervesti į vaikų vardu atidarytas banko sąskaitas. Taip pat prašo ieškovą įpareigoti kas mėnesį kiekvienam vaikui, iki vaikai taps pilnamečiai, į vaikų P. J. ir A. J. vardu atidarytas sąskaitas pervesti (kaupti) po 90 Eur (310,75 Lt) sumą kiekvienam vaikui, įmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismo sprendimu, kuris yra vykdytinas dokumentas, nustačius 2010-01-13 sutarties 4.3.1 p. aptartą tėvo pareigą kaupti atitinkamo dydžio sumas vaikų P. J. ir A. J. studijoms bei savarankiško gyvenimo pradžiai bus užtikrinta vaikų teisė gauti tinkamą (vaikų poreikius atitinkantį) ir visavertį išlaikymą.

Nurodo, jog ieškovo teismui pateikta bendravimo su vaikais tvarka neatitinka vaikų poreikių ir interesų. Kai kurie prašomi nustatyti reikalavimai (pvz., dėl įpareigojimo atsakovę kas 15 dienų ieškovui teikti ataskaitą, susijusią su vaikų auklėjimu; dėl įpareigojimo su ieškovu derinti kiekvieną vaikų gydymo būdą ir pan.) yra nepagrįsti, neteisėti, pertekliniai ir faktiškai neįgyvendinami. 2010-01-13 Susitarime ieškovas ir atsakovė susitarė dėl esminių bendravimo su vaikais sąlygų, kurių šalys nuosekliai laikėsi. Ieškovas pateikė teismui ieškinį dėl naujos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo iš esmės vadovaudamasis vienintele aplinkybe – atsakovės santuoka su Jungtinių Amerikos Valstijų piliečiu. Atsakovė, atsižvelgdama į šiuo metu nustatytą bendravimo su vaikais tvarką ir į Vaiko teisių apsaugos skyriaus nagrinėjant šią civilinę bylą pateiktus pastebėjimus, prašo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su dukra ir sūnumi tvarką:

1. Kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį M. J. pasiima vaikus nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val. nepertraukiamai, vaikus paima iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina į jų gyvenamąją vietą. Jei tą dieną vaikai lanko būrelius, užsiėmimus, M. J. turi nuvežti vaikus į iš anksto suderintų renginių, susitikimų, būrelių vietą ir užtikrinti vaikų dalyvavimą juose.

2. M. J. darbo dienomis vieną kartą per savaitę – antradienį – pasiima vaikus 17.30 val. iš darželio (arba mokyklos, atsižvelgiant į vaikų amžių), o kitą dieną iki 8.00 val. nuveža atgal į darželį (arba mokyklą, atsižvelgiant į vaikų amžių). Jei tą dieną vaikai lanko būrelius, užsiėmimus, M. J. turi nuvežti vaikus į iš anksto suderintų renginių, susitikimų, būrelių vietą ir užtikrinti vaikų dalyvavimą juose. Jei M. J. neturi galimybės pasiimti vaikų šiame punkte nustatyta tvarka, vaikus pasiima kitą savaitę įprastu laiku.

3. M. J. Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų antrąją dieną pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžina juos iki 20 val. į jų gyvenamąją vietą.

4. Vaikų gimtadienius (tikrąją dieną nuo 11 val. iki 18 val.) tėvai su vaikais praleidžia rotacijos principu – 2015 metais su V. S., 2016 metais su M. J. ir t. t.

5. Iki vaikams sueis 12 metų, vaikai su tėvu M. J. bendrauja pusę tėvo kasmetinių atostogų laiko, bet ne mažiau kaip 10 kalendorinių dienų iš eilės, o nuo 12 metų – ne mažiau kaip 14 dienų iš eilės M. J. pasirinktoje ir iš anksto suderintoje su V. S. vietoje, pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina po atostogų j jų gyvenamąją vietą. Apie planuojamą atostogų laiką M. J. įsipareigoja informuoti V. S. ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki M. J. atostogų pradžios. Vaikams pradėjus lankyti mokyklą, papildomai tėvas M. J. turi teisę bendrauti su vaikais po 3 dienas nepertraukiamai vaikų rudens ir pavasario atostogų metu, 6 dienas nepertraukiamai – vaikų žiemos atostogų metu.

6. Jeigu M. J. pasiėmus vaikus jis netikėtai gauna iškvietimą į darbą arba dėl bet kokių kitų priežasčių neturi galimybės l p., 2 p., 3 p. ir 4 p., 5 p. aptartu laiku praleisti laiką su vaikais, M. J. įsipareigoja vaikus grąžinti mamai V. S., parveždamas į jų gyvenamąją vietą.

7. Jei vaikai pasiėmimo metu (l p., 2 p., 3 p. ir 4 p., 5 p.) patiria traumą, suserga, vaikų sveikatai ir būklei atsiranda kita nenumatyta grėsmė, M. J. privalo nedelsdamas telefonu arba elektroniniu paštu informuoti vaikų mamą V. S. ir netrukdyti susitikti su vaikais.

8. Jei prieš pasiimant vaiką vienas iš vaikų susirgo, M. J. pasiima tik vieną, t. y. nesergantį, vaiką. Jei serga abu vaikai, M. J. paliekama teisė spręsti, imti vaikus ir jais rūpintis arba ne.

9. V. S. turi teisę savo ir vaikų atostogų metu išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos ne ilgesniam kaip l mėnesio laikotarpiui, apie tai ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį raštu (el. laišku) informavusi M. J..

10. Tuo atveju, jei V. S. nuspręstų pakeisti vaikų gyvenamąją vietą į kitą, V. S. ir M. J. įsipareigoja dėti maksimalias pastangas ir tarpusavio derybų bei nuolaidų būdu raštu suderinti tokią bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kad būtų užtikrintas tinkamas ir nepertraukiamas tėvo ir vaikų bendravimas.

Ieškovas pateikė atsiliepimus į priešieškinį ir patikslintą priešieškinį (b. t. III, b. l. 30–36; b. t. IV, b. l. 131–137), juose nurodė, jog siekiant įvertinti, ar atsakovė galės užtikrinti vaikams saugią socialinę aplinką ir kartu su vaikais gyvenančio atsakovės sutuoktinio D. S. (D. S.) asmeninės ir dorovinės savybės nesudarys vaikams neigiamos socialinės aplinkos, prašė įpareigoti atsakovę pateikti tam tikrus duomenis apie jos sutuoktinį D. S.. Baigiamosiose kalbose nurodė, jog klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo palieka spręsti teismui. Dėl išlaikymo vaikams priteisimo ieškovas nurodė, jog dėl atsakovės reikalavimo priteisti po 750 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį iki jų pilnametystės ginčo nėra ir jis šiuo metu atspindi esančią faktinę padėtį, tačiau kadangi piniginių lėšų tvarkymas uzufrukto teise neatsiejamas nuo reikalavimo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, todėl šiuo klausimu ieškovas išdėstys savo nuomonę kartu su pozicija dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, kai atsakovė pateiks trūkstamus dokumentus. Ieškovas atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodo, jog nesutinka su atsakovės prašymu nustatyti ieškovo bendravimą su vaikais nuo antradienio 17.30 val. iki trečiadienio 8.00 val. ryto ir pirmą bei trečią savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val. nepertraukiamai. Atsižvelgiant į jo darbą grafiką, jis dažnai turi išvykti į komandiruotes ir, jeigu būtų patenkintas atsakovės prašymas nustatyti, jog pasimatymų su vaikais laikas nėra perkeliamas, ieškovui negalint pasiimti vaikų antradieniais, būtų ribojamas ir mažinamas ieškovo bendravimas su vaikais. Be to, pasimatymai su vaikais dažnai neįvyksta ne tik dėl ieškovo, bet ir dėl atsakovės kaltės, todėl bus visos sąlygos atsakovei piktnaudžiauti savo valdžia ir kliudyti ieškovui matytis su vaikais. Ieškovas taip pat nurodė, jog nesutinka su atsakovės reikalavimu įpareigoti ieškovą pervesti lygiomis dalimis iki šios dienos sukauptą pinigų sumą vaikų gyvenimo pradžiai ir studijoms į vaikų sąskaitas ir įpareigoti ieškovą kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui pervesti po 90 Eur. Nurodo, jog Sutarties 4.3.1 punktas numato, jog ieškovo kaupiamos lėšos bus naudojamos vaikų poreikiams tenkinti jiems sulaukus pilnametystės. Šios kaupiamos lėšos nėra susijusios su kasdieniu vaikų poreikių tenkinimu ir negali būti laikomos atsakovo vaikams teikiamu išlaikymu. Šiomis lėšomis sulaukę pilnametystės disponuos patys vaikai, todėl nėra jokio teisinio pagrindo iki šios dienos ieškovo sukauptas lėšas pervesti į vaikų vardu atidarytas sąskaitas, kurias iki vaikų pilnametystės uzufrukto teise galėtų tvarkyti atsakovė. Ieškovas taip pat nesutinka su atsakovės siūlomu 8 punktu, kuriame nurodoma, jog vienam vaikui susirgus ieškovas pasiima nesergantį vaiką, o susirgus abiem vaikams ieškovui leidžiama pasirinkti, imti abu vaikus ar ne, o apie neįvykusį tėvo pasimatymą su vaikais nekalbama. Nesant susitikimų perkėlimo būtų pažeista tėvo ir sergančiojo vaiko teisė pasimatyti (atsakovo atsiliepimas į patikslintą priešieškinį, b. t. IV, b. l. 131)

2014-10-03 teisme buvo gautas ir priimtas trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, I. J. ieškinys atsakovei dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikaičiais tvarkos nustatymo. Nurodo, jog su anūkais matosi tik vaikų pasimatymų su jos sūnumi M. J. laiku (b. t. III, b. l. 16–18). Šie pasimatymai atsakovės noru yra gana reti ir trumpalaikiai, o kai kuriais atvejais išvis neįvykdavo, nes ieškovui M. J. darbo dienomis dažnai tenka išvykti į komandiruotes, o į kitas dienas pasimatymai su vaikaičiais perkeliami būdavo ne visada. Prašo nustatyti tokią jos, I. J., bendravimo su vaikaičiais P. J. ir A. J. tvarką:

1. Kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį (o negalint bet kuriam iš tėvų – M. J. ar V. S. – antrąjį arba ketvirtąjį kiekvieno mėnesio savaitgalį) nuo penktadienio 17.30 val. iki šeštadienio 14.30 val. nepertraukiamai tėvo M. J. bendravimo su vaikais metu.

2. Šv. Kalėdų antrąją dieną ir Šv. Velykų antrąją dieną nuo 10.00 val. iki 20.30 val. tėvo M. J. bendravimo su vaikais metu.

3. Tuo atveju, jei atsakovė nuspręstų pakeisti dabartinę vaikų gyvenamąją vietą į kitą, esančią už Klaipėdos rajono ribų (esančią Lietuvos Respublikoje / užsienio valstybėje), įpareigoti atsakovę V. S. iš anksto raštu suderinti jos bendravimo su vaikaičiais tvarką tokiu būdu, kad būtų užtikrintas nuolatinis jos ir vaikaičių bendravimas.

Atsiliepimas

Ieškovas pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, ieškinį, jame nurodė, jog su trečiojo asmens savarankiškais reikalavimais sutinka ir prašo juos tenkinti (b. t. III, b. l. 27).

Atsakovė pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, ieškinį, jame nurodo, jog su trečiojo asmens I. J. ieškiniu nesutinka (b. t. III, b. l. 62–66). Nurodo, jog atsakovė niekada nedraudė ir netrukdė I. J. bendrauti su vaikaičiais A. J. ir P. J.. Be to, kiek žinoma atsakovei iš vaikų pasakojimų, I. J. savo namuose su vaikaičiais faktiškai bendrauja visą M. J. bendravimo su vaikais laiką. 2014-09-09 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas „Dėl bendravimo su vaikaičiais tvarkos nustatymo“ taip pat nepatvirtina jos, kaip močiutės, teisių pažeidimo. Apie šio skundo nagrinėjimą atsakovė nebuvo informuota, jos nuomonės nebuvo klausta, rekomendacijos pateiktos vadovaujantis išimtinai I. J. 2014-08-20 skundo argumentais, jų nepatikrinus ir neištyrus. Mano, jog I. J. nepagrįstai reikalauja nustatyti tokią bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią su ja iš anksto būtų derinami vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo klausimai, nes tik vaikų tėvai turi teisę spręsti esminius klausimus, susijusius su vaikų gyvenimu. Nurodo, jog I. J. yra 70 metų amžiaus moteris, turinti sveikatos problemų, todėl neturėtų objektyvios galimybės viena tinkamai pasirūpinti penkerių metų amžiaus vaikais. Prašo nustatyti tokią I. J. bendravimo su vaikaičiais tvarką: kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18.00 val. kartu dalyvaujant vaikų tėvui M. J.. Jei tą dieną vaikai lanko būrelius ar užsiėmimus, I. J. turi netrukdyti ieškovui nuvežti vaikus į iš anksto suderintų renginių, susitikimų, būrelių vietą ir užtikrinti vaikų dalyvavimą juose. Šv. Kalėdų antrąją dieną ir Šv. Velykų antrąją dieną nuo 10.00 val. iki 20.30 val. tėvo M. J. bendravimo su vaikais metu, dalyvaujant tėvui M. J..

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-02-23 priėmė spendimą tenkinti patikslintą ieškinį iš dalies, atsakovės patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies, P. J. ir A. J. gyvenamąją vietą nustatyti su motina V. S.. Nusprendė priteisti iš ieškovo – tėvo dukros P. J. ir sūnaus A. J. išlaikymui iki vaikų pilnametystės po 217,21 Eur (du šimtus septyniolika Eur dvidešimt vieną ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nustatyti, kad išlaikymą uzufrukto teise iki dukros P. J. ir sūnaus A. J. pilnametystės tvarkys motina V. S..

Nustatė tokią ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais P. J. ir A. J. tvarką:

1. Kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį pasiima vaikus nuo penktadienio 17.30 val. iki sekmadienio 19.00 val. nepertraukiamai, pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos (arba darželio / mokyklos, atsižvelgiant į vaikų amžių) ir grąžina į jų gyvenamąją vietą. Pirmuoju mėnesio savaitgaliu laikomos dienos nuo penktadienio iki sekmadienio tuo atveju, jei jos visos patenka į tą mėnesį, t. y. pirmuoju savaitgaliu laikomos dienos: 2015 m. vasario 6–8 d., 2015 m. kovo 6–8 d., 2015 m. balandžio 3–5 d. ir t. t. Jei tą dieną vaikai lanko būrelius, užsiėmimus, M. J. turi nuvežti vaikus į iš anksto suderintų renginių, susitikimų, būrelių vietą ir užtikrinti vaikų dalyvavimą juose.

2 Šv. Kalėdų antrąją dieną ir Šv. Velykų antrąją dieną ieškovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžina iki 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą.

3. Vaikų gimtadienius – tikrąją dieną (jei tai nedarbo diena – nuo 10.00 val. iki 20.00 val., jei darbo diena – nuo 17.30 val. iki 20.00 val.) tėvai su vaikais praleidžia rotacijos principu: 2015 m. – su atsakove, 2016 m. – su ieškovu ir t. t., tačiau tai jokiu būdu negali riboti kito tėvo galimybių telefonu pasveikinti vaikus gimtadienio proga.

4. Iki vaikams sukaks 12 metų, vaikai su ieškovu bendrauja pusę ieškovo kasmetinių atostogų, bet ne mažiau kaip 10 kalendorinių dienų iš eilės, o nuo 12 metų – ne mažiau kaip 14 dienų iš eilės ieškovo pasirinktoje vietoje, ieškovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina po atostogų į jų gyvenamąją vietą. Apie planuojamą atostogų laiką ieškovas įpareigojamas informuoti atsakovę ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki ieškovo atostogų pradžios. Vaikams pradėjus lankyti mokyklą, papildomai ieškovas bendraus su vaikais po 3 dienas nepertraukiamai vaikų rudens ir pavasario atostogų metu, 6 dienas nepertraukiamai – vaikų žiemos atostogų metu.

5. Jei prieš pasiimant vaiką vienas iš vaikų susirgo, M. J. pasiima tik vieną, t. y. nesergantį, vaiką. Jei serga abu vaikai, M. J. paliekama teisė spręsti, imti vaikus ir jais rūpintis arba ne.

6. Jeigu ieškovui pasiėmus vaikus jis netikėtai gautų iškvietimą į darbą arba dėl bet kokių kitų priežasčių neturėtų galimybės aptartu laiku pasiimti vaikus, ieškovas įpareigotinas grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą atsakovei. Jei vaikai ieškovo bendravimo su vaikais metu patirtų traumą ar susirgtų, ieškovas įpareigotinas telefonu arba elektroniniu paštu apie tai informuoti atsakovę ir netrukdyti jai aplankyti vaikus.

7. V. S. turi teisę savo ir vaikų atostogų metu išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos ne ilgesniam kaip 1 mėnesio laikotarpiui, apie tai ne vėliau kaip prieš mėnesį raštu (elektroniniu paštu) informavusi M. J..

Trečiojo asmens I. J. ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatė tokią I. J. bendravimo su vaikaičiais P. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

1. Kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį nuo penktadienio 17.30 val. iki šeštadienio 14.30 val. nepertraukiamai tėvo M. J. bendravimo su vaikais metu.

2. Šv. Kalėdų antrąją dieną ir Šv. Velykų antrąją dieną nuo 10.00 val. iki 20.00 val. tėvo M. J. bendravimo su vaikais metu.

Kitos ieškovo patikslinto ieškinio dalies netenkino.

Kitos trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, ieškinio dalies netenkino.

Kitos atsakovės patikslinto priešieškinio dalies netenkino.

Ieškovui priteisė iš atsakovės 1284,45 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Trečiajam asmeniui iš atsakovės priteisė 83,24 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovei iš ieškovo priteisė 2741,91 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovei iš trečiojo asmens priteisė 156,98 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Šalies argumentai

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, juo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, ir nustatyti, kad ieškovas gali bendrauti su vaikais kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį (o gavus bet kurio iš tėvų prašymą perkelti susitikimą į antrąjį arba ketvirtąjį kiekvieno mėnesio savaitgalį, nuo penktadienio 17.30 val. iki sekmadienio 19.00 val. nepertraukiamai, ieškovui pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos (arba darželio / mokyklos, atsižvelgiant į vaikų amžių) ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą. Pirmuoju mėnesio savaitgaliu laikomos dienos nuo penktadienio iki sekmadienio tuo atveju, jei jos visos patenka į tą mėnesį. Jei tą dieną vaikai lanko būrelius, užsiėmimus, ieškovas turi nuvežti vaikus į iš anksto suderintų renginių, susitikimų, būrelių vietą ir užtikrinti vaikų dalyvavimą juose. Taip pat prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka vaikams susirgus ar dėl kitų priežasčių neįvykus vaikų ir ieškovo susitikimui, bendravimo laiką perkeliant į artimiausią datą vaikams / vaikui pasveikus arba išnykus priežastims, dėl kurių ankstesnis susitikimas (-ai) neįvyko, tokiu būdu užtikrinant, kad bendras ieškovo ir vaikų bendravimo per kalendorinį mėnesį laikas būtų ne mažesnės trukmės nei tuo atveju, jei pirmiau šiame punkte nurodytos aplinkybės ar priežastys nebūtų įvykusios. Taip pat prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos, ir jas paskirstyti CPK nustatyta tvarka. Priteisti ieškovui iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, juo prašo apeliaciniame skunde išdėstytus reikalavimus tenkinti visiškai.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo atmesti apelianto apeliacinį skundą dėl bendravimo su vaikais tvarkos atskirų punktų pakeitimo ir priteistų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Priteisti atsakovės naudai iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, pateiktus įrodymus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 straipsnis). Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai. Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausių – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-663).

Dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo

Nagrinėjamoje byloje ieškovas apeliaciniu skundu prašo nustatyti numatytų susitikimų su vaikais perkėlimo galimybę į kitą savaitgalį, gavus bet kurio vieno iš tėvų prašymą. Apeliantas nurodo, kad dėl darbo specifikos (nuolatinių komandiruočių, dažnų dalykinių susitikimų pasibaigus įprastoms darbo valandoms) susidaro priežastys, dėl kurių reikia perkelti ieškovo susitikimus iš bendravimo tvarkoje nustatyto savaitgalio į kitą savaitgalį. Pirmosios instancijos teismas atmetęs šį apelianto prašymą sudarė sąlygas kilti situacijai, kai tėvas galimai neturės galimybės dalyvauti vaikų auklėjime 3–4 savaites iš eilės. Taip pat vaikams (ar vienam iš jų) susirgus ar dėl kitų priežasčių neįvykus vaikų ir ieškovo susitikimui, bendravimo laikas būtų perkeliamas į artimiausią datą vaikams / vaikui pasveikus arba išnykus priežastims, dėl kurių ankstesnis susitikimas (-ai) neįvyko. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendravimo tvarkos su vaikais keitimas galimai nesiderina su vaikų poreikiais turėti pastovių gyvenimo ritmą, prieštarauja siekiui užtikrinti maksimalią skyrium gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimo tvarką. Be to, susitikimų su vaikais perkėlimas yra mažiau žalingas vaikų interesams nei iš vaikų atimta teisė matytis su tėvu, tačiau teismas nusprendė, kad vaikų interesas „turėti pastovų gyvenimo ritmą“ yra prioritetinis prieš vaikų interesą bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Apeliantas teigia, kad teismas taip pat neįvertino šalių 2010-01-13 sudarytos sutarties „Dėl nepilnamečių vaikų auklėjimo ir bendravimo su jais, gyvenamosios vietos nustatymo, vardo ir pavardės suteikimo bei materialinio išlaikymo“ 5.11 punkto, kuris numato galimybę keisti tėvo ir vaikų nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką. Taip pat atsakovė nepateikė prieštaravimo dėl bendravimo laiko keitimo esant objektyvioms aplinkybėms.

Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą nesutinka su apeliantu, motyvuodama, kad tai lems tolesnius vaikų tėvų konfliktus siekiant susitarti dėl pasimatymų su vaikais, o tai tiesiogiai paveiktų vaikus. Taip pat pastebėta, kad apeliantas itin dažnai siekia keisti pasimatymų su vaikais nustatytą tvarką, todėl tai traktuotina kaip piktnaudžiavimas savo subjektine teise šalių prašymu keisti pasimatymų su vaikais laiką. Apeliantas nepateikė duomenų apie jo prastą sveikatos būklę, į kurią atsižvelgus teismui tektų spręsti pasimatymų su vaikais perkėlimo klausimą. Be to, liga (ieškovo ar vaikų) neatleidžia ieškovo nuo pareigos rūpintis vaikais. Taip pat iš pateiktų pažymų iš apelianto darbovietės matyti, kad apeliantas į komandiruotes paprastai išvyksta darbo dienomis. Atsakovė nurodo, kad ji neatsisako galimybės spręsti problemą ypatingais atvejais, kai ieškovas neturi galimybės bendrauti su vaikais. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nurodė sprendime, jog ligos atveju, vienam iš vaikų susirgus, ieškovas turi teisę pasiimti nesergantį vaiką, o jei serga abu vaikai, ieškovui paliekama teisė spręsti, imti vaikus rūpintis jais ar ne. Todėl ieškovo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovo argumento, yra nepagrįstas. Be to, tėvų pereigų lygybė (LR CK 3.156 str. 1 d.) apima tėvo pareigą domėtis ir rūpintis ne tik sveikais, bet ir sergančiais vaikais. Taip pat liudytojos V. R. ir psichiatro D. K. parodymai patvirtinta, kad tėvų bendravimas su vienų iš dvynių yra skatintinas, kadangi formuoja jų individualumą ir asmenybės vystymąsi.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog iki 2014 m. gruodžio 22 d., kol buvo priimta teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vaikai su tėvu bendravo pagal šalių pasirašytą 2010-01-13 sutartį, pagal kurią ieškovas su vaikais matydavosi po 3 valandas antradieniais ir 6 valandas vieną sekmadienį per mėnesį. Teismas, įvertinęs vaikų amžių, Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvadas, taip pat vadovaudamasis nustatytu teisiniu reglamentavimu, daro išvadą, jog toks skyrium gyvenančio tėvo bendravimas su dviem vaikais yra minimalus ir turi būti keičiamas. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui, negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Byloje nenustatyta faktų, jog vaikų bendravimas su tėvu kenktų vaikų interesams. Priešingai, byloje pateiktame Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte nurodoma, jog ieškovas sudaro savo vaikams labai geras gyvenimo sąlygas, tinkamas vaikų poilsiui ir laisvalaikiui (b. t. III, b. l. 129), byloje pateiktos pažymos apie ieškovo sveikatos būklę, kad jis yra sveikas (b. t. II, b. l. 47–49; 51). Tačiau nagrinėjant ieškovo argumentą dėl galimybės perkelti nustatytą bendravimo su vaikais tvarką iš 1 ir 3 mėnesio savaitgalio į kitą datą, atsižvelgta ne tik į prioritetinius vaikų poreikius, tačiau ir į tėvų galimybę bendrauti vienas su kitu bei spręsti su vaikų auklėjimu susijusius klausimus. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys ne kartą esant ypatingoms aplinkybėms susitarė pakeisti suplanuotą bendravimo su vaikais datą į kitą. Apeliantas nurodė, jog atsakovės prašymu apelianto susitikimai su vaikais į kitą datą buvo perkelti 4 kartus, o atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą patvirtino, kad ji neatsisako spręsti problemos ypatingai atvejais, kai ieškovas neturi galimybės bendrauti su vaikais. Atsakovė pateikė šalių susirašinėjimą, įrodantį, kad šalys geba taikiai susitarti esant objektyvioms pateisinamoms aplinkybėms dėl pasimatymų perkėlimo. Todėl atsižvelgiant į vaikų amžių, jų poreikį sėsliai gyventi, priprasti prie rutinos ir nustatytų taisyklių, nėra pagrindo teisiškai imperatyviai įforminti sąlygą, kad bet kurio iš tėvų prašymu turėtų būti keičiama suplanuotų pasimatymų data. Tačiau teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad siekiant suteikti galimybę bendrauti su vaikais kartu negyvenančiam tėvui yra asmens, pas kurį vaikai gyvena, pareiga – šiuo atveju atsakovės, motinos. Atsakovė neturi teisės kliudyti vaikams bendrauti su tėvu, todėl nagrinėjamu atveju teisiškai neįforminus galimybės keisti pasimatymų datą vieno iš tėvų prašymu, motina vis vien turi imtis visų įmanomų priemonių, kad vaikų bendravimas su tėvu įvyktų, ir, atsižvelgus į faktines aplinkybes, kiek įmanoma suteikti galimybes vaikams ir tėvui matytis. Todėl nustatyta bendravimo tvarka, nors ir pareikalaus papildomų tėvo pastangų savo darbo grafikus, asmeninio gyvenimo planus derinti su nustatyta bendravimo tvarka, o motinos atsižvelgti į tėvo prašymus ir esant objektyvioms priežastims bei galimybėms derintis vienam prie kito, tačiau šie apsunkinimai nelaikytini iš esmės suvaržančiais tėvo bendravimo su vaikais galimybes. Be to, atsižvelgiant į ieškovo nurodytus motyvus dėl jo darbo pobūdžio (esamų komandiruočių, dažniausiai vykstančių tik darbo dienomis) pasimatymai su vaikais nustatyti tik savaitgaliais, todėl neturėtų kilti esminių ir nuolatinių problemų siekiant suderinti pareigas darbui bei pareigas šeimai. Pažymėtina, jog tokios pozicijos yra laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (2014 m. spalio 24 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Remdamasi tuo, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti šį ieškovo apeliacinio skundo prašymą, ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą perkelti neįvykusius susitikimus su vaikais, tėvams negalint, kadangi vaikai yra maži, o tėvo siūlomas bendravimo tvarkos keitimas nesiderina su vaikų poreikiais turėti pastovų gyvenimo ritmą, jų gyvenimo stabilumu, o dėl tėvų konfliktiškumo kompensacinio mechanizmo sėkmingo įgyvendinimo perspektyvos yra menkos.

Atsižvelgus į apelianto argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl galimybės esant objektyvioms priežastims bei vaikams (-ui) sergant perkelti pasimatymo su vaikais laiką į kitą datą, konstatuotina, kad remiantis LR CK 3.156 str. 1 d., tėvų pereigų lygybė apima tėvo pareigą domėtis ir rūpintis ne tik sveikais, bet ir sergančiais vaikais. Taip pat pirmosios instancijos teismas, kaip teisingai nurodė atsakovė savo atsiliepime, nurodė, kad jei prieš pasiimant vaiką vienas iš vaikų susirgo, M. J. pasiima tik vieną, t. y. nesergantį, vaiką. Jei serga abu vaikai, M. J. paliekama teisė spręsti, imti vaikus ir jais rūpintis ar ne. Todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti ieškovo argumentą pagrįstu ir jis atmestinas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo teisinius santykius, motyvuotai taikė materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, visapusiškai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl ši sprendimo dalis yra pagrįsta ir teisinga.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas pasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo.

Pažymėtina, kad CPK 321 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai apeliaciniu skundu skundžiama teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles.

CPK 88 str. 1 d. 9 p. nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. CPK 93 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Pagal CPK 98 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Kadangi išlaidos, patirtos iki Rekomendacijų naujos redakcijos priėmimo (2015-03-19), todėl vertinant bylinėjimosi išlaidų dydį, atsižvelgiama į senąją redakciją.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo atsakovei priteistiną užmokestį už advokato teiktą teisinę pagalbą, kadangi apskaičiavus pagrįstas išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas jos neturėtų viršyti 2313,96 Eur, nes atsakovė, apelianto nuomone, nurodė išlaidas, susijusias su suteiktomis teisinėmis paslaugomis (paklausimai renkant įrodymus, skundai, kelionėse sugaištas laikas, raštas Vaiko teisių apsaugos skyriui), tačiau šios išlaidos negali būti laikomos pagrįstomis, atsižvelgiant į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nurodytus maksimalius dydžius bei numatytus kriterijus. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad buvo patenkinta 25 procentai atsakovės reikalavimų, kadangi tarp šalių ginčo dėl vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nebuvo. Todėl atsakovei iš ieškovo priteisina ne didesnė kaip 578,49 Eur suma. Taip pat ieškovui priteistinas užmokestis už advokato suteiktas teisines paslaugas neturėtų viršyti 2948,88 Eur sumos, o atsižvelgus į tai, kad buvo patenkintas 71 procentas ieškovo reikalavimų, ieškovui iš atsakovės priteistina 2093,70 Eur suma.

Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodė, kad pagal 2015-03-19 Rekomendacijų redakciją yra patvirtinti didesni rekomenduojami civilėse bylose priteistino užmokesčio už advokato paslaugas maksimalūs dydžiai. Ieškovas teismui taip pat pateikė nekonkretizuotas sąskaitas, taip pat skiriasi ir pateiktų sąskaitų faktūrų ir bylinėjimo išlaidose nurodytų išlaidų pobūdžio pavadinimai. Atsakovė nurodo, jog, jos manymu, bylą nagrinėjantis teismas neprivalo atlikti buhalterinių skaičiavimų už ginčo šalis, jei šalis tokios apskaičiavimo nepateikė teismo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taip pat teismas nagrinėjo klausimą dėl atsakovės reikalavimo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja bei nustatyti išlaikymą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 41,70 Eur žyminis mokestis (b. t. I, b. l. 10); ieškovas byloje taip pat turėjo 3338,43 Eur išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti, iš viso 3380,13 Eur išlaidų (Teisinės paslaugos nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. 1210 Lt (350,44 EUR) (b. t. I, b. l. 71–73). Teisinės paslaugos nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. 605 Lt (175,22 EUR) (b. t. I, b. l. 74–76), teisinės paslaugos nuo 2014-02-01 iki 2014 m. vasario 28 d. 2783,00 Lt (806,01 EUR) (b. t. I, b. l. 77–79). Vadovaujantis teisinių konsultacijų pobūdžio aprašymu bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintomis Rekomendacijomis dėl užmokesčio dydžio, ieškovo patirtas išlaidas sudarė susipažinimas su bylos medžiaga, konsultavimas. Šios išlaidos vertintinos kaip atstovavimas teisme (Rekomendacijų 8.18 p (koeficientas 0,15), 10 d.). Nurodyta, jog šios paslaugos truko 2 val. Minėtų Rekomendacijų 8.18 p. už vieną atstovavimo valandą teisme nustatytas koeficientas 0,15 (155,25 Lt už valandą). Todėl šios išlaidos įvertintinos 86,88 Eur (2 x 0,15 x 289,62) suma.

Taip pat ieškovo atstovas rengė kitus dokumentus, susijusius su atstovavimu bylos procese, pasirengimu, kuriems taikomas 0,12 koeficientas, todėl maksimali mokėtina suma yra 34,75 Eur (0,12 x 289,62 Eur), nepaisant to, kad ieškovas už paslaugas sumokėjo 900 Lt (260,66 Eur).

Ieškovo atstovė parengė ieškinį, remiantis nurodytų Rekomendacijų 8.2 punktu, nustatytas rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio už ieškinio parengimą koeficientas yra 3, dauginant iš minimalios mėnesinės algos (iki 2014-10-01 MMA 289,62 Eur (1000 Lt), todėl maksimalus dydis už ieškinio parengimą gali būti 868,86 Eur (2999 Lt). Darytina išvada, kad ieškovo sumokėta 666,13 Eur (2300 Lt) suma nėra per didelė ir atitinka Rekomendacijų nurodytus dydžius. Už procesinių dokumentų analizavimą, konsultacijas, atsiliepimo į atsakovės V. S. priešieškinį byloje ruošimą sumokėta 700,88 Eur (2420 Lt) (b. t. III, b. l. 58–59), šios sumokėtos sumos taip pat neviršija Rekomendacijoje nurodytų maksimalių dydžių.

Už atstovavimą civilinėje byloje ieškovas sumokėjo 2420 Lt (700,88 Eur) (b. t. IV, b. l. 38–39), advokatas praleido 6 val. 2014-11-10 teismo posėdyje, o 2014-12-16 teismo posėdyje praleido 5,5 val., ieškovas sumokėjo 605 Eur (b. t. V, b. l. 98–99). Minėtų Rekomendacijų 8.18 p. už vieną atstovavimo valandą teisme nustatytas koeficientas 0,15 (155,25 Lt už valandą). Taigi iš viso teismo posėdžiai truko 11 val. 30 min. Maksimalus užmokestis už dalyvavimą teismo posėdžiuose iš viso yra 517,50 Eur.

Bendra maksimali ieškovui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 2047,84 Eur. Atsižvelgus į tai, kad ieškinio reikalavime nustatyti bendravimo tvarką su vaikais ieškovas nurodė 13 sąlygų, siekiant įvertinti reikalavimo patenkinimo dalį, turi būti apskaičiuotas patenkintų sąlygų kiekis. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šį reikalavimą, nusprendė patenkinti 2.1 p., 2.2 p., 2.3 p., 2.4 p., 2.5 p., 2.7 p. Dėl kitų ieškinio reikalavimų teismas rezoliucinėje dalyje nepasisakė, todėl jie laikytini atmestais. Vertinant tai, kad iš viso ieškovo reikalavime buvo pateikta 13 sąlygų, iš kurių 6 buvo patenkintos, darytina išvada, kad teismas patenkino 46 procentus ieškovo reikalavimų. Todėl darytina išvada, kad ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės yra 942 Eur.

Nagrinėjant atsakovės patirtas išlaidas byloje, jas sudaro žyminis mokestis 42 Eur (b. t. II, b. l. 141) ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti ruošiant procesinius dokumentus, siekiant atremti ieškovo poziją, t. y. 5959,53 Eur (b. t. V, b. l. 100–111), bei 19,56 Eur už kopijų byloje darymą (b. t. II, b. l. 132), iš viso 6021,09 Eur. Iš advokatės pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas nustatyta, jog už atsiliepimo į trečiojo asmens I. J. ieškinį paruošimą atsakovė sumokėjo 475,70 Eur (b. t. V, b. l. 105).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8 punktuose nustatyta rekomenduojamo priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio apskaičiavimo tvarka. Nurodytų Rekomendacijų 8.2 punkte nustatytas rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio už priešieškinio parengimą koeficientas yra 3, dauginant iš minimalios mėnesinės algos (iki 2014-10-01 MMA 289,62 Eur (1000 Lt); nuo 2014-10-01 MMA 300 Eur (1035 Lt)) (maksimali suma, mokėtina už ieškinį, tuo metu buvo 3105 Lt (3 x 1035)). Todėl konstatuotina, kad už priešieškinio ieškovui parengimą ieškovė sumokėjo 868,86 Eur (3 x 289,62 Eur).

Atsakovės duomenimis, dalyvaudamas teismo posėdžiuose ir atlikdamas kitas su tuo susijusias paslaugas (atvykimas į teismą, susipažinimas su bylos medžiaga) advokatas praleido 6 val. 2014-11-10 teismo posėdyje, 5,5 val. 2014-12-16 teismo posėdyje. Minėtų Rekomendacijų 8.18 p. už vieną atstovavimo valandą teisme nustatytas koeficientas 0,15 (155,25 Lt už valandą). Taigi iš viso teismo posėdžiai truko 11 val. 30 min. Užmokestis už dalyvavimą teismo posėdžiuose iš viso sudarytų 517,50 Eur.

Atsakovės atstovas advokatas, bylos duomenimis, parengė atsiliepimą į trečiojo asmens ieškinį. Minėtų Rekomendacijų 8.2 punkte už atsiliepimą į priešieškinį numatytas koeficientas 3, todėl maksimali suma, mokėtina už atsiliepimą į ieškinį, yra 900 Eur. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad atsakovės išlaidos, susijusios su atsiliepimu į trečiojo asmens ieškinį, yra 475,70 Eur. Jos pagrįstos, todėl atlygintinos.

Atsakovės patirtas išlaidas sudarė ir susipažinimas su bylos medžiaga, konsultavimas. Šios išlaidos vertintinos kaip atstovavimas teisme. Nurodyta, jog šios paslaugos truko 8 val. (1,5 + 0,5 + 0,5 + 0,5 + 1,5 + 1,5 + 0,5 + 2,5 val.). Minėtų Rekomendacijų 8.18 p. už vieną atstovavimo valandą teisme nustatytas koeficientas 0,15 (155,25 Lt už valandą). Todėl šios išlaidos įvertintinos 360 Eur suma.

Atsakovės atstovas taip pat teikė užklausas įvairioms institucijoms. Remiantis Rekomendacijų 8 p. 7 d. už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus taikomas 0,012 koeficientas. Remiantis bylos duomenimis, atstovas pateikė 14 paklausimų, skundų, atsakymų, prašymų, todėl maksimali priteistina suma yra 49,53 Eur (7 x 0,012 x 289,62 (pagal redakciją, galiojusią iki 2014-10-01) ir 7 x 0,012 x 300 (pagal redakciją, galiojančią nuo 2014-10-01).

Taip pat atsakovės atstovas rengė kitus dokumentus, susijusius su atstovavimu bylos procese, pasirengimu, kuriems taikytinas 0,12 koeficientas. Atstovas parengė 5 dokumentus, susijusius su atsakovės atstovavimu, todėl už juos maksimali mokėtina suma yra 36 Eur (0,12 x 300).

Pažymėtina, jog minėtų Rekomendacijų bendrųjų nuostatų 3 dalyje nurodyta, jog advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Šioje byloje teismas nenustatė ieškovės advokato privalomo dalyvavimo teismo posėdyje, todėl jo sugaištas laikas atvykti į teismą nėra skaičiuojamas. Todėl bylinėjimosi išlaidos, susijusios su ieškovės advokato kelionės išlaidomis iš Vilniaus į Klaipėdą bei iš Klaipėdos į Vilnių, nėra atlygintinos.

Bendra atsakovei priteistina maksimali bylinėjimosi išlaidų suma yra 2369,15 Eur. Atsakovė byloje pateikė priešieškinį su 4 savarankiškus reikalavimus, iš kurių vienas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo susidėjo iš 8 punktų. Pirmosios instancijos teismas tenkino du atsakovės reikalavimus, t. y. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, atmestas reikalavimas įpareigoti ieškovą pervesti sukauptas lėšas ir toliau jas mokėti į vaikų sąskaitas. Vertinant pirmąjį ir antrąjį reikalavimus, kurių ieškovas neginčijo, remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bylinėjimosi išlaidos mažintinos, atsižvelgus į tai, jog atsakovė, pateikdama priešieškinį, patyrė bylinėjimosi išlaidų kreipdamasi į teismą, tačiau įvertinus ieškovo taikią poziciją, sutikimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei jų išlaikymo iki pilnametystės, vien teisinis šių reikalavimų įtvirtinimas nėra priežastis konstatuoti, jog bylinėjimosi išlaidos dėl šios dalies turi būt priteistinos visos, todėl bylinėjimosi išlaidos dėl šios reikalavimų dalies yra mažintinos per pusę. Vertinant nagrinėjimo objektą šioje byloje – bendravimo su vaikais tvarkos nustatymą, atsakovės priešieškinio reikalavimas taip pat yra tenkintinas iš dalies. Įvertinus, kad reikalavimai dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir jų išlaikymo iki pilnametystės yra tenkintini, tačiau atsižvelgus į tai, kad ieškovas neginčijo šių atsakovės reikalavimų, konstatuotina, kad reikalavimai tenkinti iš dalies, taip pat įvertinus, kad reikalavimas dėl įpareigojimo ieškovą pervesti sukauptas lėšas ir toliau jas mokėti į vaikų sąskaitas yra atmestinas, o reikalavimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo taip pat tenkintinas iš dalies, darytina išvada, kad yra tenkintina 38 procentai atsakovės priešieškinio reikalavimų. Atsižvelgus į tai, jog maksimali galimai priteistina suma, susijusi su bylinėjimosi išlaidomis, yra 2369,15 Eur, vertinant, jog teismas patenkino 38 proc. atsakovės priešieškinio reikalavimų, darytina išvada, jog atsakovei iš ieškovo priteistina 900,28 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išanalizavo šalių pateiktus duomenis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jų paskirstymo, neatsižvelgė į Rekomendacijose numatytus maksimalius teisinių paslaugų atlyginimo dydžius, todėl priėmė klaidingą sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Apeliantas pateikė apeliacinį skundą, juo prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Kadangi duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikti iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo iš esmės ir jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio, todėl yra pagrindas jas priteisti.

Apeliacinis skundas yra iš esmės atmestas, t. y. atmestas pagrindinis reikalavimas ir sprendimas iš esmės paliktas nepakeistas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutiko su apeliantu, jog bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas paskirstė neatsižvelgęs į maksimalius nustatytus dydžius, tačiau tai yra tik procesinis reikalavimas, kuris negali būti prilygintinas pagrindiniam reikalavimui. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei atsižvelgus į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, yra pagrindas daryti išvadą, kad apeliacinis skundas tenkintinas 25 procentais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas už apeliacinio skundo parengimą sumokėjo 943,80 Eur, tačiau Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio už apeliacinio skundo parengimą yra numatytas koeficientas 3, todėl maksimalus užmokesčio dydis už apeliacinio skundo parengimą gali būti 900 Eur. Atsižvelgus į tai, jog apelianto apeliacinis skundas yra tenkintinas 25 procentais, ieškovui iš atsakovės yra priteistina 225 Eur (900 / 4) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui M. J. 942 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme iš atsakovės V. S..

Priteisti atsakovei V. S. 900,28 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme iš ieškovo M. J..

Priteisti ieškovui M. J. 225 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš atsakovės V. S..

Kolegijos pirmininkė Alona RomanovienėKolegijos teisėjos Aušra MaškevičienėRimvida Zubernienė