Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-02-20 · Civilinė byla Nr. 2A-120-368/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-20
Bylos Nr.
2A-120-368/2012
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-02919-2011-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Burbulienė, Egidijus Mockevičius (pran.), Rasa Bartašienė
Ieškovas
UAB „Tikroji vaivorykštė“
Atsakovas
UAB „Grandluka“
Kategorijos
  • 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas E. Mockevičius Civilinė byla Nr. 2A-120-368/2012

Teisėja G. Mataitienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-02919-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija 45.5, 121.21 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. vasario 20 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Mockevičiaus,

kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Danutės Burbulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Grandluka“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Tikroji vaivorykštė“ ieškinį atsakovui UAB „Grandluka“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Tikroji vaivorykštė“ kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Grandluka“ 7960,51 Lt tiesioginės žalos atlyginimą, 6 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-08-20 atsakovui UAB „Grandluka“ įsigijus transformatorinę (duomenys neskelbtini), ieškovas 2009-10-16 gavo iš atsakovo el. laišką su prisegtu ankstesnio transformatorinės savininko BUAB „Toringė“ 2009-09-25 pranešimu dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo, sutarties projektą gavo 2009-11-12. Pažymėjo, kad nekreipdamas dėmesio į siūlymus derėtis, 2009-10-29 atsakovas nutraukė elektros energijos tiekimą. Ieškovo manymu, atsakovas turėjo pareigą tiekti ieškovui elektros energiją. Tai, kad atsakovas turėjo galimybę elektros energijos tiekimą atnaujinti, liudija tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-196-77/2010 pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir teismui įpareigojus atsakovą tiekti elektros energiją, teismo įpareigojimas buvo įvykdytas nedelsiant. Teigė, kad dėl to, jog nebuvo tiekiama energija, ieškovas patyrė žalą – 1110,47 Lt dėl patalpų šiltinimo ir naujo kabelio bei 6850,04 Lt dėl patalpų šildymo sistemos tvarkymo. Ieškovas savo reikalavimą grindė tuo metu galiojusių LR Ūkio ministro 2005-10-07 įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų „Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių“ 14 punktu. Atkreipė dėmesį, kad elektros energiją spalio mėnesį visiems subabonentams jau tiekė atsakovas, tai liudija pateiktos sąskaitos, todėl manė, jog jam energijos tiekimą nutraukė būtent atsakovas. Pabrėžė, kad civilinėje byloje Nr. 2-196-77/2010 dėl įpareigojimo sudaryti elektros tiekimo sutartį ieškovas nekėlė reikalavimo atlyginti padarytą žalą, todėl negali būti laikoma, jog pagal taikos sutarties 5 punktą ieškovas įsipareigojo tokio reikalavimo nekelti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė ieškovui 7960,51 Lt žalos atlyginimą, 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2011-04-27, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3507,95 Lt bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovo 11,01 Lt proceso išlaidas valstybei. Teismas, atmesdamas atsakovo argumentus, kad ginčas tarp šalių yra išspręstas taikos sutartimi civilinėje byloje Nr. 2-196-77/2010, nurodė, kad minėtoje byloje nėra duomenų apie tai, jog šalys susitarė ir dėl atsiradusios žalos. Pažymėjo, kad jau 2009 m. spalio mėnesį elektros energiją visiems vartotojams, prisijungusiems prie minėtos transformatorinės, tiekė atsakovas, dėl šių priežasčių, teismas sprendė, jog jis ir išjungė ieškovui elektros energiją, ir tiekimo neatnaujino iki tol, kol teismo buvo įpareigotas tai padaryti. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas turėjo technines galimybes bet kuriuo momentu atnaujinti elektros energijos tiekimą. Pabrėžė, kad atsakovas žalos atsiradimo ir jos dydžio neginčijo. Teismas laikė nepagrįstais atsakovo argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovui nepriteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Skųsdamas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą, apeliantas (atsakovas) UAB „Grandluka“ prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neteisingai išaiškino šalių 2010-08-25 taikos sutarties sąlygas, apelianto manymu, šalys minėta sutartimi ginčą išsprendė. Pažymima, kad skundžiamas sprendimas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, teismas neatskleidė bylos esmės, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis dėl elektros energijos ieškovui išjungimo bei dėl to, kad apeliantas nesirėmė 2009-08-20 tarp jo ir UAB „Toringė“ sudaryta panaudos sutartimi dėl ieškovo išlaidų už procesinių dokumentų rengimą priteisimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Tikroji vaivorykštė“ prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime tvirtinama, kad šalys taikos sutartyje nesitarė dėl žalos atsiradimo. Pabrėžiama, kad apeliantas skunde nenurodė, kokių įrodymų teismas nevertino, ir teismas sprendime neprivalėjo detaliai argumentuoti motyvų. Nesutinka su skundo teiginiais, kad ne apeliantas nutraukė ieškovui elektros energijos tiekimą. Teigiama, kad, priteisiant bylinėjimosi išlaidas, negalima vadovautis prielaidomis.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apelianto (atsakovo) UAB „Grandluka“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl bylos nutraukimo pasekmių ir ieškinio tapatumo

Apeliantas iš esmės savo skundą grindžia aplinkybėmis, kad ginčo šalys Šiaulių miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-196-77/2010 pasirašė taikos sutartį, ją teismas patvirtino 2010-09-02 nutartimi ir civilinę bylą nutraukė. Apelianto nuomone, nagrinėjamoje byloje ieškinys buvo pareikštas dėl ginčo, išnagrinėto civilinėje byloje Nr. 2-196-77/2010. Be to, apelianto teigimu, pagal teismo 2010-09-02 nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų 4 dalį šalys pareiškė, kad nė viena iš jų po taikos sutarties patvirtinimo teisme dienos dėl ginčo, kilusio civilinėje byloje, viena kitai jokių pretenzijų nebeturės ir laikys, jog ginčą išspendė.

Iš civilinės bylos Nr. 2-196-77/2010 medžiagos matyti, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010-09-02 nutartimi patvirtino UAB „Tikroji vaivorykštė“ ir UAB „Grandluka“ taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė (civilinė byla Nr. 2-196-77/2010, 3 tomas, 144–146 b. l.). Bylos duomenimis, ginčo šalis minėtos nutarties neginčijo.

Kasacinis teismas 2011 m. lapkričio 25 d nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2011 išaiškino, kad esant patvirtintai taikos sutarčiai, kaip ir įsiteisėjusiam teismo sprendimui, ieškinys negali būti pareiškiamas, nes teismas atsisako priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 4 p.) arba nutraukia bylą (CPK 293 str. 1 d. 3 p.). Pažymėjo, kad teismo sprendimu (nutartimi) patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, nes ji kyla iš šalių suderintos valios, kuri patvirtinama teismo sprendimu.

Pagal CPK 294 straipsnio 2 dalį bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija šios bylos kontekste laiko būtinu įvertinti, ar ieškovo UAB „Tikroji vaivorykštė“ ieškiniai, pareikšti Šiaulių miesto apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2-196-77/2010 ir Nr. 2-3768-841/2011 (nagrinėjama byla), yra tapatūs.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2007). Atsižvelgdama į prieš tai minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tapačiais ieškiniai gali būti pripažįstami tik kai yra tapatūs visi trys ieškinių elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Nesutampant nors vienam iš šių elementų, ieškiniai nelaikomi tapačiais.

Faktinis ieškinio pagrindas yra ieškinio pareiškime nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškinių šalys ir jų pagrindas sutampa, tačiau ieškovas teigia, kad skiriasi ieškinių dalykai.

Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Prieš tai minėtose nutartyje kasacinis teismas pabrėžė, kad, vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-196-77/2010 ieškovas kėlė reikalavimą įpareigoti ieškovą tiekti elektros energiją ir sudaryti sutartį. Šias teismo išvadas patvirtina bylos medžiaga (1 tomas, 1–6 b. l., 2 tomas, 132–138 b. l.). Kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys buvo pareikštas dėl žalos atlyginimo (1 tomas, 1–10 b. l.), todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad civilinėje byloje Nr. 2-196-77/2010 nebuvo reiškiamas reikalavimas atlyginti padarytą žalą. Kolegija pažymi, kad apelianto skundo teiginiai, jog ginčas tarp šalių dėl atsakovo veiksmų jau išspręstas byloje Nr. 2-196-77/2010, laikytini deklaratyviais, ir konstatuoja, kad tik pačios šalys sprendžia apie taikos sutarties turinį, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas. Iš šalių taikos sutarties turinio matyti, kad šalys nesprendė ir nekėlė klausimų dėl žalos atlyginimo (civilinė byla Nr. 2-196-77/2010, 3 tomas, 144–146 b. l.). Be to, iš taikos sutarties sąlygų 4 dalies matyti, kad šalys susitarė, jog vienai kitai nebeturės pretenzijų dėl byloje kilusio ginčo, o, kaip minėta, byloje nebuvo ginčo dėl žalos ieškovui atlyginimo. Esant šioms aplinkybėms, kolegijos vertinimu, pareikštų ieškinių reikalavimų pagrindai nėra tapatūs.

Dėl sprendimo turiniui keliamų reikalavimų

Teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo teiginius, kad jo apeliacijos teisė buvo suvaržyta dėl to, jog teismo sprendimo motyvuojamoji dalis neišsami, ir pažymi, kad iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog teismas ištyrė ir įvertino ne tik ieškinyje, bet ir atsiliepime pateiktus argumentus. Be to, motyvuojamosios sprendimo dalies paskirtis, be kita ko, yra pagrįsti teismo išvadas, nurodytas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje (CPK 270 str. 4, 5 d.). Kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo turinį, tai, kad apeliantas pateikdamas skundą, pasinaudojo teise į apeliaciją, sprendžia, jog nėra pagrindo pripažinti apelianto teiginius dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų esminių trūkumų pagrįstais. Kolegija, įvertinusi bylos medžiaga, skundžiamo sprendimo turinį ir skundo argumentus, sprendžia, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus. Be to, pažymėtina, kad įstatyme nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pateiktą argumentą.

Dėl įrodymų vertinimo

Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi atsakovas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagristas.

Kolegija, įvertindama apelianto skundo argumentus dėl bylos esmės neatskleidimo, laiko būtinu įvertinti skundo motyvus dėl byloje esančių įrodymų.

Apeliantas, teigdamas, kad ne jis atjungė ieškovui elektros energijos tiekimą, pažymi, jog elektros energijos tiekimo santykiai ieškovą siejo su UAB „Toringė“, kuri 2009-09-25 pranešė apie sutarties ir elektros energijos tiekimo nutraukimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal 2008-02-07 elektros energijos tiekimo sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir UAB „Toringė“ 5.3 punktą sutartis galėjo būti nutraukta raštu įspėjus kitą šalį prieš 30 kalendorinių dienų (1 tomas, 33–34 b. l.). Pats apeliantas skunde nurodo, kad UAB „Toringė“ 2009-09-25 informavo ieškovo patalpų (duomenys neskelbtini), nuomininką UAB „Intrac Lietuva“ apie bankroto bylos jai iškėlimą ir 2005-05-06 elektros energijos tiekimo sutarties nutraukimą (2 tomas, 147 b. l.). Šiuos apelianto teiginius patvirtina ir bylos medžiaga (1 tomas, 40 b. l.). Byloje nėra duomenų apie 2005-05-06 elektros energijos tiekimo sutarties, sudarytos tarp UAB „Tikroji vaivorykštė“ ir UAB „Toringė“, buvimą, o nuomininko informavimas laikytinas netinkamu, nes prieštarauja 2008-02-07 sutarties sąlygų 5.3 punktui, pagal kurį apie sutarties nutraukimą sutarties šalis privalo būti įspėjama raštu. Pagal bylos duomenis patalpų nuomininkas – UAB „Intrac Lietuva“ – nebuvo 2008-02-07 sutarties šalimi.

Pats apeliantas atsiliepime nurodė, kad jau 2009-10-16 ieškovui pateikė elektros energijos tiekimo sutarties projektą ir pažymėjo, jog kiti vartotojai sutartis su juo pasirašė (2 tomas, 56, 147 b. l.). Iš minėtų sutarčių turinio matyti, kad apeliantas save įvardijo tiekėju, kuris tiekia ir parduoda elektros energiją vartotojui (sutarčių 1.1 punktas, 1 tomas, 55–57, 81–84, 89–91, 89–91, 102–104, 109–111, 115–117, 124–126 b. l.). Minėtos sutartys įsigaliojo jų pasirašymo dieną – 2009-10-20, 2009-10-21. Sutarčių 3.1 punktu tiekėjas įsipareigojo aprūpinti vartotojų objektus elektros energija. Šios tiekėjo (apelianto) teisės ir galimybės išplaukia iš 2009-08-20 su UAB „Toringė“ sudarytos elektros įrenginių ir pastotės pirkimo pardavimo sutarties ir tos pačios dienos priėmimo-perdavimo akto (1 tomas, 17–18 b. l.) bei 2009-10-29 su AB „VST“ pasirašyto elektros tinklo nuosavybės ribų akto Nr. (duomenys neskelbtini) (1 tomas, 21–23 b. l.). Pagal 2009-08-20 sutarties 5 punktą būtent apeliantui nuo elektros pastotės ir įrenginių priėmimo-perdavimo akto pasirašymo momento teko atsakomybė už elektros pastotės ir įrenginių naudojimosi saugumą, techninę būklę, elektros tiekimo sutarčių su AB „VST“ ir abonentais sudarymą ir t. t. Tarp šalių nėra ginčo, jog į ieškovo patalpas elektros energijos tiekimas nutrauktas 2009-10-29, t. y. jau apeliantui esant elektros pastotės ir įrenginių savininku, ir naudojant šiuos įrenginius elektrai tiekti kitiems vartotojams.

Kolegija neanalizuoja apelianto skundo teiginių, kad jis neturėjo techninių galimybių tenkinti ieškovo reikalavimus dėl 100 kW galios elektros energijos teikimo, kadangi tai nėra nagrinėjamos bylos skundo dalykas, ginčas kilo dėl žalos priteisimo nutraukus elektros energijos teikimą, o ne dėl jos galios padidinimo. Apeliantas neginčija žalos padarymo fakto ir dydžio, dėl šių priežasčių minėti skundo teiginiai yra teisiškai nereikšmingi. Be to, iš civilinėje byloje Nr. 2-196-77/2010 medžiagos matyti, kad pagal taikos sutarties sąlygas apeliantas, ieškovui pranešus, įsipareigojo užtikrinti 100 kW galios elektros energijos teikimą (3 tomas, 144–146 b. l.)

Nors apeliantas teigia, kad 2009-08-20 tarp jo ir UAB „Toringė“ buvo pasirašyta panaudos sutartis, pagal kurią nuo jos pasirašymo dienos už elektros tiekimą kitiems abonentams atsakė UAB „Toringė“ (1 tomas, 19 b. l.), kolegija pažymi, kad šios sutarties minėtos sąlygos prieštarauja apelianto parengtoms ir su vartotojais pasirašytoms elektros energijos tiekimo vartojimo sutarčių 3.1 punktui, pagal kurį apeliantas įsipareigojo aprūpinti vartotojų objektus elektros energija (1 tomas, 81–84, 89–91, 89–91, 102–104, 109–111, 115–117, 124–126 b. l.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad skunde apeliantas nesutinka tik su skundžiamu sprendimu ieškovui priteistomis išlaidomis už procesinių dokumentų rengimą, skundą nagrinėja pagal jo ribas (CPK 320 str. 2 d.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas teismui pateikė ieškinį, kurio parengimas buvo įvertintas 2904,00 Lt (1 tomas, 1–10 b. l., 2 tomas, 40 b. l.) ir procesinį dokumentą, įvardytą kaip paaiškinimus, už kurį ieškovas sumokėjo 400,00 Lt (2 tomas, 108–111, 114, 117 b. l.).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs prieš tai minėtas ieškovo turėtas išlaidas bei atsižvelgęs į LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatas, išlaidas ieškiniui parengti sumažino nuo 2904,00 Lt iki 2400,00 Lt. Ieškovo išlaidas už paaiškinimų parengimą teismas pripažino pagrįstomis ir būtinomis (2 tomas, 140 b. l.).

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto skundo teiginiais, kad minėtos išlaidos ieškovui priteistos nepagrįstai, dėl to, jog ieškovą atstovavo teisininkas, kuriam ieškovas moka darbo užmokestį ir pažymi, kad šios išlaidos ieškovo pagrįstos rašytiniais įrodymais – PVM sąskaitomis faktūromis, kurios yra išrašytos procesinius dokumentus parengusio atskiro subjekto UAB „Vaivorykštė“. Kolegija atmeta ir skundo teiginius dėl to, kad teismas turėjo vadovautis atsakovo nurodyta Šiaulių apygardos teismo nutartimi ir pažymi, jog konkrečios nutarties buvimas nereiškia, kad klausimu jau suformuota teismo praktika.

Tačiau, kolegijos vertinimu, teismas nepagrįstai priskyrė išlaidas ieškovo paaiškinimams paruošti prie būtinų ir pagrįstų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Pirma, CPK nenustato pareigos ieškovui teikti paaiškinimus dėl atsakovo atsiliepimo. Antra, kolegijos vertinimu, byloje pakako įrodymų bylai teisingai išspręsti, todėl paaiškinimų pateikimas į bylą buvo perteklinis ir nebūtinas. Trečia, kolegijos nuomone, nors CPK suteikia šalims teisė duoti teismui paaiškinimus raštu (CPK 42 str. 1 d.), bylinėjimosi išlaidos šalies neturi būti sąmoningai didinamos, ir teismas neturi toleruoti tokio nepagrįsto šalies išlaidavimo.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovui priteisė 2400,00 Lt už ieškinio parengimą. Kolegija pažymi, kad teismas savo sprendimą – ieškovui už ieškinio parengimą priteisti 2400,00 Lt – motyvavo ieškinio didele apimtimi ir specialių žinių reikalingumu, neatsižvelgdamas į tai, jog į ieškinio turinį iš esmės visa apimtimi perkeltas Šiaulių miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-196-77/2010 ieškinys. Kolegijos vertinimu, teismas nepagrįstai rėmėsi Rekomendacijomis, kadangi jų nuostatos taikomos priteisiant advokato ar advokato padėjėjo atstovavimo išlaidas (Rekomendacijų 1 p.). Be to, Rekomendacijose yra nurodyti rekomenduojami priteisti maksimalūs dydžiai, kuriuos priteisiant, rekomenduojama atsižvelgti ir į kitus kriterijus (2 p.). Kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje pateiktos atsakovo profesionalaus advokato atstovavimo išlaidos, yra žymiai mažesnės (2 tomas, 119–120 b. l.), palyginus su ieškovo išlaidomis susijusios su bylos nagrinėjimu (2 tomas, 114 b. l.), ir teismas, siekdamas išlaidų atlyginimo proporcingumo, turi, be kita ko, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais bei atsižvelgti į šalies atstovo statusą (LR Advokatūros įstatymo 4, 7, 17 str.). Be to, ieškovo teismui pateiktoje PVM sąskaitose faktūroje nurodytos 2904,00 Lt (2 tomas, 40 b. l.) išlaidos nėra pagrįstos konkrečiomis sąnaudomis. Pažymėtina, kad ieškovo išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu sudarė apie pusę ieškinio reikalavimų sumos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių išlaidų suma negali atgrasyti asmenį pasinaudoti teismine gynyba. Ribojant bylinėjimosi išlaidas, be kita ko, siekiama užtikrinti teismo prieinamumą ir išlaikyti dėl savo teisių teisme besiginčijančių asmenų interesų pusiausvyrą, todėl bylos šaliai neigiami procesiniai padariniai turi būti adekvatūs.

Atsižvelgiant į prieš tai nurodytas aplinkybes, išlaidos ieškiniui parengti mažintinos iki 400,00 Lt, išlaidos už ieškovo rašytinius paaiškinimus į atsakovo atsiliepimą ieškovui nepriteistinos.

Teisėjų kolegijos sprendžia, kad nuo 2400,00 Lt iki 250,00 Lt mažintinos ir ieškovo išlaidos už atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikimą (2 tomas, 162–163 b. l.). Kolegija, darydama tokias išvadas, įvertina tai, kad ieškovo pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje nėra išlaidų detalizavimo, todėl išlaidos nėra pagrįstos konkrečiomis sąnaudomis, tai, jog ieškovo 2400,00 Lt išlaidos dvigubai viršija net profesionaliems advokatams rekomenduojamus priteisti maksimalus dydžius už atsiliepimą į apeliacinį skundą parengimą (Rekomendacijų 8.11 p.). Kolegija atsižvelgia ir į tai, kad atsakovas pateikdamas apeliacinį skundą nesiekė priteisti iš ieškovo skundo rengimo išlaidų.

Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, atsižvelgiant į šalių ir teismo siekiamus protingus bylinėjimosi tikslus bei vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus iš ieškovo atsakovui priteistina 50,00 Lt dalis žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą (2 tomas, 150–151 b. l.), o ieškovui iš atsakovo – 200,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (2 tomas, 162–163 b. l.).

Įskaičius atsakovo prieš tai minėtas išlaidas į ieškovo bylinėjimosi išlaidas, ieškovui iš atsakovo priteistina 150,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, sumažinti ieškovui UAB „Tikroji vaivorykštė“ (į. k. 145573817) iš atsakovo UAB „Grandluka“ (į. k. 300025526) priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 1107,95 Lt.

Kitą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui UAB „Tikroji vaivorykštė“ iš atsakovo UAB „Grandluka“ 150,00 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Kolegijos pirmininkas Egidijus MockevičiusTeisėjai Rasa BartašienėDanutė Burbulienė