Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos Fomičiovos ir Gedimino Užubalio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. M. J. A. M (A. M. J. A. M.), atstovaujamo advokato R. S., ir advokato R. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nesutinka su skundo teiginiais, kad neturėdamas prieigos prie prieglobsčio byloje esančios informacijos, pareiškėjas negali formuoti paskesnio prieglobsčio prašymo arba kreiptis į tarptautines institucijas dėl pažeistų teisių gynimo. Šiuo atveju, prieglobstis užsieniečiui yra suteikiamas nuo kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, dėl visiškai pagrįstos baimės patirti persekiojimą kilmės valstybėje. Prašymas suteikti prieglobstį turi būti motyvuotas, t. y. užsienietis, kreipdamasis dėl prieglobsčio suteikimo (įskaitant ir paskesnį prašymą), privalo šį prašymą pagrįsti savo asmenine patirtimi ir savo baime patirti persekiojimą. Nėra aišku, kokią įtaką gali turėti jau išnagrinėtoje byloje esanti informacija, siekiant pateikti paskesnį prieglobsčio prašymą, o pareiškėjas nepaaiškino, kodėl jis negali pateikti paskesnio prieglobsčio prašymo be nurodytos informacijos, t. y., nepaaiškino, kodėl jis negalės papasakoti apie savo baimę susidurti su kilmės valstybėje jam kylančiomis grėsmėmis be ankstesniame prašyme nurodytos informacijos. Neatmestina, kad pareiškėjas užmiršo apklausų metu teiktus duomenis, siejamus su grėsmėmis kilmės valstybėje, ir siekia gauti šiuos duomenis tam, kad „atgaivintų atmintį“. Neatmestina ir tai, kad pareiškėjas siekia priderinti savo naują pasakojimą prie kilmės valstybės informacijos. Atsakovas pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad jis negalės kreiptis į tarptautines institucijas dėl pažeistų teisių gynimo, atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde nenurodo, nei į kokias institucijas jis norėtų kreiptis, nei kokios jo teisės buvo pažeistos, nei kokias teises jis siekia ginti.

Pažymi, jog Advokatūros įstatymas advokatams garantuoja teisę gauti asmens duomenis, tačiau ši teisė nėra absoliuti ir ji gali būti įgyvendinama tik laikantis Advokatūros įstatyme nustatytų sąlygų. Duomenų valdytojas, gavęs advokato prašymą, turėtų vertinti tiek prašomų duomenų apimties proporcingumą siekiamam tikslui, tiek asmens duomenų rinkimo (naudojimo) tikslą, prašomų asmens duomenų apimtį ir ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Migracijos departamentas ginčijamu Raštu informavo pareiškėjo advokatą, kokių teisės aktuose nustatytų reikalavimų jo prašymas neatitinka ir kas turi būti nurodyta prašyme, kad Migracijos departamentas galėtų įvertinti pateikto prašymo pagrįstumą, tačiau pareiškėjo advokatas patikslinto prašymo Migracijos departamentui nepateikė.

Mano, kad pareiškėjas nepagrįstai savo skunde cituoja Direktyvos 23 straipsnio 1 dalį. Kaip jau minėta, pareiškėjas su visais jo byloje esančiais duomenimis jau buvo supažindintas nagrinėjant jo bylą teismuose, taigi, jo teisė į teisminę gynybą buvo užtikrinta, kaip to reikalauja Direktyvos nuostatos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 24 d. rašto Nr. 10K-13322 teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, jog LVAT 2023 m. spalio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2348-575/2023 sprendė, jog Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. 23S67864 pagrįstai ir teisėtai nesuteikė pareiškėjui A. M. J. A. M pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje ir nusprendė išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (C.SIS II) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Išsiuntimas pavestas vykdyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nuo 2023 m. spalio 19 d. pareiškėjo interesus atstovauja advokatas R. S..

Pareiškėjo atstovas 2023 m. spalio 20 d. kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas pateikti pareiškėjo sprendimus prieglobsčio byloje ir sprendimus dėl užsieniečiui taikyto judėjimo apribojimo. Taip pat prašė pateikti pareiškėjo teiktus įrodymus, skundus, jo apklausų transkripcijas, teismų sprendimus.

Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. 10K-13322 „Dėl duomenų teikimo“ informavo pareiškėjo atstovą, kad pagal kompetenciją išnagrinėjo prašymą dėl duomenų, kurie buvo surinkti nagrinėjant pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje bei judėjimo apribojimą, teikimo. Rašte pažymėjo, jog atstovas prašyme nenurodė duomenų tvarkymo teisinio pagrindo (vieno iš Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 6 straipsnyje nurodytų pagrindų) bei asmens duomenų tvarkymo tikslo (įskaitant trumpą faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas duomenų gavimas, aprašymą). Migracijos departamentas nurodė, jog neturi pakankamai duomenų įvertinti, kokiam tikslui pasiekti yra būtina tvarkyti prašomus pateikti asmens duomenis. Be to nurodė, jog prašyme nurodyti asmens duomenys galėtų būti pateikiami tik pateikus motyvuotą prašymą ir nurodžius asmens duomenų tvarkymo teisinį pagrindą, įtvirtintą Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 6 straipsnio 1 dalyje ir šių duomenų naudojimo tikslą, įtvirtintą Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 5 straipsnyje, įskaitant trumpą faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas duomenų gavimas, aprašymą.

Pareiškėjas nesutikdamas su ginčijamu Raštu kreipėsi į teismą.

Lietuvos advokatūros įstatymo 44 straipsnio, reglamentuojančio advokato teises, kurio 1 punktas nustato, kad advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant asmens ir ypatingus asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Advokatui, kuris nepagrindžia, kad prašoma informacija, duomenys, dokumentai ar jų nuorašai yra reikalingi teisinėms paslaugoms teikti, motyvuotai atsisakoma juos pateikti.

Pagal BDAR 4 straipsnio 2 dalį, asmens duomenų teikimas yra viena iš asmens duomenų tvarkymo operacijų.

BDAR 5 straipsnis numato, kad asmens duomenys, be kita ko, turi būti duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas); renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu; adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas).

BDAR 6 straipsnis reglamentuoja duomenų tvarkymo teisėtumą. Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: a)duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį; c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas.

BDAR 6 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad kai duomenų tvarkymas kitu tikslu nei tas dėl kurio duomenys buvo surinkti, nėra grindžiamas duomenų subjekto sutikimu arba Sąjungos ar valstybės narės teise, kuri yra demokratinėje visuomenėje būtina ir proporcinga priemonė 23 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslams apsaugoti, duomenų valdytojas siekdamas įsitikinti, ar duomenų tvarkymas kitu tikslu yra suderinamas su tikslu, dėl kurio iš pradžių asmens duomenys buvo surinkti, atsižvelgia, inter alia, į: a) visas sąsajas tarp tikslų, kuriais asmens duomenys buvo surinkti, ir numatomo tolesnio duomenų tvarkymo tikslų; b) aplinkybes, kuriomis asmens duomenys buvo surinkti, visų pirma susijusias su duomenų subjektų ir duomenų valdytojo tarpusavio santykiu; c) asmens duomenų pobūdį, visų pirma ar tvarkomi specialių kategorijų asmens duomenys pagal 9 straipsnį, ar tvarkomi asmens duomenys apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir nusikalstamas veikas pagal 10 straipsnį; d) numatomo tolesnio duomenų tvarkymo galimas pasekmes duomenų subjektams; e) tinkamų apsaugos priemonių, kurios gali apimti šifravimą ar pseudonimų suteikimą, buvimą.

Pagal Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatas institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus (4 straipsnio 1 dalis). VAĮ 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kaip viena iš administracinių paslaugų, yra įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims. Asmens prašymas suteikti informaciją nėra susijęs su asmens teisių pažeidimu, todėl yra nagrinėjamas ne pagal administracinės procedūros taisykles, bet pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – ir Taisyklės). Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš VAĮ 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (Taisyklių 45.1 punktas).

Vadovaujantis LVAT praktika įstaigos: 1) privalo teikti disponuojamą informaciją; 2) atsisakyti teikti informaciją gali tik įstatymo nustatyta tvarka (paisydamos teisės aktais nustatytų apribojimų) (žr., pvz., LVAT 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1865-492/2016, 2017 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-604-438/2017, 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-58-822/2018 ir kt.). Atsakovui tenka pareiga pateikti tik tą pareiškėją dominančią informaciją, kurią jis turi (žr. pvz. LVAT 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-58-822/2018 ir kt.).

Nustatyta, jog advokatas į Migracijos departamentą dėl informacijos pateikimo kreipėsi kaip pareiškėjo atstovas, remdamasis jam kaip advokatui suteiktomis teisėmis, įtvirtintomis Advokatūros 44 straipsnio nuostatose. Taigi, nagrinėjamu atveju, teikiant informaciją, taikytinos ir Advokatūros įstatymo, reglamentuojančios advokato teisę gauti informaciją nuostatos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktas, nors ir įtvirtina advokato, vykdančio advokato veiklą, teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingą valstybės ar savivaldybių institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus, jų nuorašus arba motyvuotą atsisakymą juos pateikti, tačiau iš esmės nustato ir šios teisės įgyvendinimo sąlygą – advokatas turi pateikti prašymą (kreipimąsi), kuriame turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu (LVAT 2017 m. kovo 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-471-756/2017).

Nagrinėjamu atveju skundžiamas Raštas, kuriuo atsisakyta teikti advokatui informaciją, grindžiamas Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktu, taip pat BDAR, pagal kurį, pasak Migracijos departamento, advokatui gali būti perduodami adekvatūs, tinkami ir tik tokie asmens duomenys, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie perduodami.

Pareiškėjų teigimu, priešingai nei teigiama Rašte, advokato pateiktame prašyme yra nurodyti duomenys, kurie įrodo prašomos informacijos ryšį su teisinių paslaugų teikimu.

Tačiau teismas su tokiais pareiškėjų argumentais nesutinka.

Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktas nustato, kad advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu bei garantuoja advokatams teisę gauti asmens duomenis, tačiau ši teisė nėra absoliuti ir ji gali būti įgyvendinama tik laikantis Advokatūros įstatymo nustatytų sąlygų. Institucija, gavusi advokato prašymą dėl asmens duomenų teikimo, turi vertinti tiek prašomų duomenų apimties proporcingumą siekiamam tikslui, tiek asmens duomenų rinkimo (naudojimo) tikslą, prašomų asmens duomenų apimtį ir ryšį su teisinių paslaugų teikimu (žr., pvz., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-3313-1066/2022).

Taigi, advokatai, teikdami prašymą dėl asmens duomenų gavimo, turi nurodyti: 1) asmens duomenų tvarkymo tikslą (įskaitant trumpą faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas duomenų gavimas, aprašymą); 2) asmens duomenų gavimo teisinį pagrindą (Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 ar 2 punktas) ir bent viena iš asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlygų, įtvirtintų Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 6 straipsnio 1 dalies a, b, c, f punktuose ir (arba) Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 9 straipsnio 2 dalies a, f punktuose; 3) prašomų pateikti asmens duomenų apimtį, t. y., kokie konkrečiai asmens duomenys yra būtini asmens duomenų tvarkymo tikslui pasiekti ir kuo grindžiamas jų teikimo šiuo tikslu būtinumas; 4) duomenis, įrodančius prašomų pateikti asmens duomenų ryšį su advokato teisinių paslaugų teikimu.

Kaip matyti, pareiškėjo atstovas kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas pateikti pareiškėjo sprendimus prieglobsčio byloje ir sprendimus dėl užsieniečiui taikyto judėjimo apribojimo. Taip pat prašė pateikti pareiškėjo teiktus įrodymus, skundus, jo apklausų transkripcijas, teismų sprendimus. Visgi, įvertinus tokio prašymo turinį, teismas sprendžia, jog prašyme nėra pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų (teismo sprendimus, skundus, apklausų transkripcijas, pareiškėjo anksčiau teiktus įrodymus ir kt.) ryšį su teisinių paslaugų teikimu, taip kaip numato Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkto ir BDAR 5-6 straipsnių reikalavimai bei suformuota teismų praktika. Teismo nuomone, pareiškėjo atstovo prašymas vertintinas kaip nemotyvuotas bei abstraktaus pobūdžio. Kitaip tariant, prašyme nėra nurodyta konkrečių aplinkybių, pagrindžiančių dokumentų pateikimo būtinumą, ir nėra aiškiai išdėstyta, kaip šie dokumentai yra susiję su advokato teikiamomis teisinėmis paslaugomis. Be kita ko, prašyme nenurodyta kokiu tikslu minėti dokumentai bus naudojami.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas vertina, jog advokatas teikdamas prašymą turėtų detaliai pagrįsti dokumentų pateikimo būtinumą, aiškiai nurodydamas asmens duomenų tvarkymo tikslą, jų gavimo teisinį pagrindą bei pateikti konkrečius duomenis, įrodančius prašomų pateikti dokumentų ryšį su teisinių paslaugų teikimu.

Nors pareiškėjas skunde nurodo, jog kad BDAR neriboja asmenų teisės gauti jų tvarkomus asmens duomenis, o advokato kreipimasis turėjo būti vertinamas kaip paties pareiškėjo kreipimasis, tačiau teismas pažymi, kad Migracijos departamentui pateiktą prašymą parengė ir pasirašė ne pareiškėjas, o jo advokatas. Teismo nuomone, advokato kreipimasis negali būti laikomas lygiaverčiu paties pareiškėjo prašymui, o pateikta 2023 m. spalio 19 d. atstovavimo sutartis nepatvirtina, jog pareiškėjas siekia gauti Migracijos departamente tvarkomus jo duomenis. Iš 2023 m. spalio 19 d. atstovavimo sutarties turinio nenustatyta, jog pareiškėjas būtų įgaliojęs advokatą konkrečiai kreiptis dėl Migracijos departamente tvarkomų jo asmens duomenų gavimo ir davęs sutikimą, kad jo duomenys būtų tvarkomi konkrečiu tikslu.

Taigi, atsakovas Rašte pagrįstai ir teisėtai sprendė, jog pareiškėjo advokato prašymui pagrįstai buvo taikomi BDAR reikalavimai dėl informacijos gavimo, ir kad toks prašymas neatitinka BDAR 5 ir 6 straipsnio reikalavimų.

Be to, kaip jau minėta, iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, jog LVAT 2023 m. spalio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2348-575/2023 sprendė, jog Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. 23S67864 pagrįstai ir teisėtai nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje ir nusprendė išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į A. M. J. A. M, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (C.SIS II) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų taip pat nustatyta, jog tiek teikiant skundą pirmosios instancijos teismui, tiek vėliau apeliacinį skundą LVAT, pareiškėjas buvo atstovaujamas teisininkų, kurie turėjo supažindinti pareiškėją su visais teisminėje byloje esančiais dokumentais (rašytiniais įrodymais) ir priimtais procesiniais sprendimais. Taigi, visa su prieglobsčio prašytoju susijusiu medžiaga jam buvo žinoma, todėl kaip teisingai nurodo atsakovas, toks advokato 2023 m. spalio 20 d. prašymas ne tik, kad neatitinka aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimų, bet ir neturi faktinio pagrindimo.

Šiuo aspektu paminėtina, jog LVAT yra pažymėjęs, kad remiantis Advokatūros įstatymo 44 straipsniu, advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis, kuriuos advokatas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis, t. y. gauti iš asmenų reikalingus dokumentus ar jų nuorašus, ar kitokią teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją (žr., pvz., LVAT 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1379/2010).

Atkreiptinas dėmesys, jog tik skunde teismui pareiškėjas nurodė aplinkybę, jog neturėdamas prieigos prie prieglobsčio byloje esančios informacijos, pareiškėjas negali formuoti paskesnio prieglobsčio prašymo. Teismas, pasisakydamas dėl šių pareiškėjo argumentų, visų pirma pažymi, jog ši aplinkybė nebuvo nurodyta Migracijos departamentui teikiant prašymą dėl duomenų gavimo. Visų antra, prieglobstis užsieniečiui yra suteikiamas nuo kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, dėl visiškai pagrįstos baimės patirti persekiojimą kilmės valstybėje, todėl kyla klausimas, kodėl pareiškėjas negalėtų pateikti naujo prieglobsčio prašymo atsakovui be advokato prašyme nurodytų duomenų (informacijos), kuri jau buvo įvertinta tiek atsakovo, tiek teismų. Šiuo aspektu paminėtina, jog advokato prašoma pateikti informacija yra priskiriama prie pirminių duomenų, kurie vertinami sprendžiant dėl prieglobsčio prašytojo pasakojimo nuoseklumo bei ar teikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai, ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams.

Taigi, esant nurodytoms aplinkybės, teismo nuomone, pareiškėjas turi visas galimybes pateikti paskesnį prieglobsčio prašymą ir be advokato prašyme nurodytos informacijos, kadangi prašymas suteikti prieglobstį yra grindžiamas asmenine patirtimi ir savo baime patirti persekiojimą. Be to, Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. 23S67864, kuris yra galiojantis ir sukeliantis teisines pasekmes, įvertino pareiškėjo prieglobsčio prašyme nurodytas aplinkybės, todėl teikiant paskesnį prieglobsčio prašymą pareiškėjas turi nurodyti aplinkybes, kurios nebuvo vertinamos priimant 2023 m. gegužės 15 d. sprendimą. Tai gali ir turėtų būti nauji faktai, kurie atsirado po atsakovo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo, arba aplinkybės, kurios anksčiau nebuvo žinomos. Todėl advokato 2023 m. spalio 20 d. kreipimesi prašoma pateikti informacija teikiant paskesnį prieglobsčio prašymą šiuo atveju net nebūtų aktuali.

Nors pareiškėjas skunde nurodo, jog atsakovas nesuteikdamas prašomos informacijos pažeidė Aprašo 192.6 papunktį, tačiau teismas su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka. Aprašo 192.6 papunktyje nurodyta, jog be Aprašo 16 punkte nurodytos informacijos, Migracijos departamentas neatlygintinai teikia prieglobsčio prašytojams ir (arba) jų įgaliotiems atstovams kitą informaciją, susijusią su prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu ir sprendimų priėmimu. Taigi, įvertinus tai, jog nagrinėjamu atveju prieglobsčio prašytojas dar nebuvo pateikęs prašymo suteikti prieglobstį, todėl jis dar nebuvo nagrinėjamas, be to, pareiškėjo paskesnis prieglobsčio prašymas turi būti grindžiamas asmenine patirtimi ir naujomis aplinkybėmis, o ne jau prieš tai įvertintais atsakovo dokumentais (pareiškėjo teikti įrodymai, apklausų transkripcijos ir kt.), kurie buvo įvertinti priimant 2023 m. gegužės 15 d. sprendimą, nėra pagrindo sutikti, jog buvo pažeistas Aprašo 192.6 papunktis.

Be to, ir 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (toliau – ir Direktyva) 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad prašytojai ir jų patarėjai teisės klausimais arba kiti patarėjai, kaip apibrėžta 23 straipsnyje, turi galėti susipažinti su ataskaita arba stenograma ir, jei taikoma, su įrašu, prieš sprendžiančiajai institucijai priimant sprendimą. Kai valstybės narės numato, kad bus daroma asmeninio pokalbio stenograma ir jis bus įrašomas, jos neprivalo suteikti galimybės susipažinti su įrašais vykdant pirmosios instancijos procedūras, nurodytas III skyriuje. Tokiais atvejais jos visgi suteikia galimybę susipažinti su įrašais vykdant apeliacines procedūras, nurodytas V skyriuje. Nedarant poveikio šio straipsnio 3 daliai, kai prašymas nagrinėjamas pagal 31 straipsnio 8 dalį, valstybės narės gali numatyti, kad galimybė susipažinti su ataskaita arba stenograma ir, kai taikytina, įrašu, suteikiama tuo pačiu metu, kai priimamas sprendimas.

Taigi, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes ir aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą (Aprašo 192.6 papunktis, Direktyvos 17 straipsnio 5 dalis), konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju prieglobsčio prašytojas dar nebuvo pateikęs prašymo suteikti prieglobstį, prieglobsčio procedūra dar nebuvo pradėta, todėl Migracijos departamentas neturėjo pareigos teikti informaciją remiantis Aprašo 192.6 papunkčiu ir neprivalėjo suteikti galimybės susipažinti su apklausos įrašais remiantis Direktyvos 17 straipsnio 5 dalimi.

Tuo pačiu atmestini pareiškėjo argumentai, jog atsisakymas prieglobsčio prašytojui ir jo atstovui galimybę susipažinti su apklausos protokolu atima galimybe naudotis teise į veiksmingą prieglobsčio procedūrą, kadangi pareiškėjo anksčiau vykdyta apklausa buvo įvertinta priimant 2023 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. 23S67864, kuris LVAT 2023 m. spalio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2348-575/2023 pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Be to, teikiant paskesnį prieglobsčio prašymą pareiškėjo atžvilgiu bus atliekama nauja prieglobsčio vertinimo procedūra, naujai vertinamos aplinkybės, vertinami pateikti rašytiniai įrodymai, tame tarpe bus iš naujo atliekama ir pareiškėjo apklausa.

Nors pareiškėjas prašo nagrinėjant jo skundą remtis suformuota teismų praktika bylose dėl informacijos teikimo atstovams prieglobsčio bylose – Regionų administracinio teismo 2024-10-08 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-3430-596/2024, tačiau teismas atsižvelgęs į tai, kad skiriasi bylų faktinės aplinkybės (administracinėje byloje Nr. eI2-3430-596/2024 buvo sprendžiamas klausimas dėl informacijos suteikimo, kai prieglobsčio procedūra jau buvo pradėta), tai, kad Regionų administracinio teismo 2024-10-08 sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, be to, pagal ABTĮ nuostatas praktiką administracinėse bylose formuoja LVAT, o ne Regionų administracinis teismas, tokį pareiškėjo prašymą atmeta kaip nepagrįstą.

Pasisakant dėl pareiškėjo argumentų, jog neturėdamas prieigos prie prieglobsčio byloje esančios informacijos, pareiškėjas negali kreiptis į tarptautines institucijas dėl pažeistų teisių gynimo, teismas pažymi, jog pareiškėjas nenurodo į kokias konkrečiai institucijas, todėl tokie pareiškėjo argumentai vertinti kaip teisiškai nepagrįsti. Taip pat šiuo aspektu pabrėžtina, jog advokatas turi teisę pakartotinai teikti atsakovui prašymą, pagrįstą argumentais, įrodančiais prašomų pateikti duomenų ryšį su konkrečių teisinių paslaugų teikimu, t. y. atitinkantį Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte ir BDAR 5-6 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

Taigi, teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, jog advokato prašyme nebuvo pateikti duomenys, įrodantys prašomų teikti dokumentų ryšį su teisinių paslaugų teikimu bei nebuvo pagrįstas duomenų gavimo tikslas. Advokato pateiktas abstraktaus pobūdžio prašymas nenurodant aplinkybių kaip minėti dokumentai yra susiję su advokato teikiamomis teisinėmis paslaugomis, nenurodant kokiu tikslu dokumentai bus naudojami, kai dar nėra pradėta prieglobsčio procedūra, nėra pagrįstas Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkto ir BDAR 5-6 straipsnių prasme.

VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz. LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).

Teismo vertinimu, ginčijamas Raštas iš esmės atitinka ir VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas – Raštas yra pakankamai pagrįstas tiek faktiniais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, t. y. iš jo turinio yra galimybė aiškiai suvokti jo esmę. Pažymėtina ir tai, kad ginčijamu Raštu nėra užkertamas kelias pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais teikti prašymą dėl informacijos pateikimo bei pareiškėjo advokatui įgyvendinti savo, kaip advokato, teises atstovaujant pareiškėją. Kaip jau minėta, advokatas turi teisę pakartotinai teikti atsakovui prašymą, pagrįstą argumentais, įrodančiais prašomų pateikti duomenų ryšį su konkrečių teisinių paslaugų teikimu, t. y. atitinkantį Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte ir BDAR 5-6 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. 10K-13322 teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti prašomus dokumentus, o skundžiamas Raštas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Netenkinus pareiškėjo pagrindinio reikalavimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas – įpareigoti atsakovą suteikti informaciją prieglobsčio byloje.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmetamas, nėra teisinio pagrindo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. M. J. A. M, atstovaujamo advokato R. S., ir advokato R. S. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.