Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. V. atstovo advokato Deivido Gagio (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutarties ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. birželio 23 d. nutarimo panaikinimo ir bylos grąžinimo Institucijai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Pareiškėjos atstovas advokatas 2023 m. gegužės 8 d. Institucijai pateikė prašymą dėl tėvų valdžios lygiateisiškumo principo pažeidimų, tėvo pareigų netinkamo valdymo, vaiko teisės į saugią ir sveiką aplinką pažeidimų bei administracinių nusižengimų vaiko atžvilgiu požymių tyrimo. Šiuo prašymu prašė pradėti tyrimą, siekiant išsiaiškinti ar šiame prašyme nurodytais R. V. veiksmais ir neveikimu nėra pažeidžiamos šalių vaiko R. S. V. teisės į saugią ir sveiką aplinką bei ar vaikas nėra psichologiškai traumuojamas; pradėti tyrimus administracinių nusižengimų teisenos nustatyta tvarka dėl galimų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 72 straipsnyje, 73 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo nepilnametės R. S. V. atžvilgiu, nustatyti kaltus asmenis, taip pat inicijuoti administracinių nusižengimų teisenos procedūras; imtis visų būtinųjų priemonių panaudojimo R. V. atžvilgiu dėl vienos esminių tėvo pareigų, t. y., pareigos nuolat ir aktyviai rūpintis savo vaiko sveikata, jo ugdymu, turinio ir įgyvendinimo būdų, taip pat teisės į sveiką ir saugią aplinką užtikrinimo individualaus išaiškinimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.156 straipsnio 1 dalis).

2. Institucijos 2023 m. birželio 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena nebuvo pradėta ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nenustačius administracinio nusižengimo sudėties požymių.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi atmetė pareiškėjos atstovo skundą ir Institucijos 2023 m. birželio 23 d. nutarimą paliko galioti nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

4. Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti skundžiamą 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir Institucijos 2023 m. birželio 23 d. nutarimą ir pareiškėjos atstovo pareiškimą (prašymą) grąžinti Institucijai nagrinėti iš naujo.

4.1. Apelianto nuomone, skundžiama nutartis yra neteisėta, kadangi buvo priimta pažeidžiant ANK 566 straipsnyje įtvirtintus principus, taip pat nesilaikant ANK 567 straipsnyje esančios visiško ir objektyvaus bylos aplinkybių ištyrimo taisyklės. Be to, teismas nesilaikė ir ANK 569 straipsnio 4 dalies nuostatų bei neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas.

4.2. Remdamasis ANK nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, apeliantas teigia, jog nagrinėjamoje byloje nukentėjęs asmuo yra nepilnametis vaikas, dėl to Institucijos veiksmai yra grindžiami ženkliai didesne pareiga nei bendroji reikalaujama aktyvumo pareiga renkant įrodymus.

4.3. Apeliantas pabrėžia, kad skundžiamoje nutartyje liko neįvertinti esminiai S. V. motyvai dėl 2023 m. gegužės 26 d. Vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) bei jame užfiksuoti duomenys. Neatsižvelgta į tai, kad vaiko paaiškinimai objektyviai patvirtina pareiškėjos pirminiame prašyme nurodytas aplinkybes bei sudaro pagrindą administracinio nusižengimo teisenos pradėjimui bei detaliam tyrimui. Pažymėtina, kad R. V. duoti paaiškinimai yra subjektyvūs ir deklaratyvūs, o pareiškėjos ir R. S. V. parodymai yra logiški, nuoseklūs ir neprieštaringi.

4.4. Nurodoma, kad tokiose situacijose abejonės turėtų būti vertinamos nepilnamečio vaiko, o ne galimo jo teisių pažeidėjo naudai. Skundžiamos nutarties argumentacija yra nepagrįsta jokiais byloje surinktais įrodymais, o remiamasi R. V. paaiškinimais, kurie duoti tik siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Be to, priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, Institucija iš esmės nesivadovavo R. S. V. paaiškinimais.

4.5. Akcentuojama, kad pareiškėja puikiai pažįsta savo dukrą, nuolatos ja rūpinasi ir išimtinai viena padeda vaikui, kai šiai pasireiškia epilepsijos priepuoliai ar kiti sveikatos sutrikimai. R. V. su dukra bendrauja retai ir formaliai, šis bendravimas apsiriboja vien vaiko paėmimu kelioms valandoms bei nuvažiavimu į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra šalia vaiko gyvenamosios vietos. Dėl to laikytina, kad teismo išvada, kad nepilnametis vaikas neigiamą informaciją apie santuokos nutraukimą gavo iš pareiškėjos ar kitų kartu su ja gyvenančių šeimos narių, yra objektyviai nelogiška bei prieštaringa.

4.6. Teismas taip pat nepagrįstai ignoravo pareiškėjos argumentus, kad R. V. arba liepia R. S. V. pačiai ateiti iki konkrečios susitikimo vietos savarankiškai arba ją ten palieka, taip sukeldamas itin didelį pavojų nepilnamečio vaiko saugumui. Be to, R. V. buvo ne kartą informuotas apie dukros sveikatos problemas, tačiau tai visiškai ignoruoja ir sukelia pavojingas situacijas vaiko sveikatai. Subjektyvūs R. V. teiginiai, kad vaikas, galintis patirti neprognozuojamos epilepsijos priepuolius, gali saugiai eiti daugiau nei 400 metrų atstumą bei pereiti gatvę, turi būti vertinami itin kritiškai.

4.7. Pažymima, kad būtent dėl R. V. teiginių nepilnametė R. S. V. patyrė itin didelį psichologinį stresą, kuris darė įtaką ir tolimesnei neigiamai vaiko fizinei būklei bei sukėlė ilgalaikius neigiamus vaiko išgyvenimus. R. V. subjektyviai siekia panaudoti R. S. V. jautrumą ir lankymąsi pas psichologą ir kurti psichologinę įtampą savo dukrai. Dėl šios R. V. manipuliacijos nepilnamečiui vaikui nuolat primetamas kaltės jausmas, kad neva tėvas dėl vaikų kaltės buvo išvarytas iš namų. Pabrėžiama, kad nors R. V. retai bendrauja su dukra, tačiau tuo metu jis teikia akivaizdžiai netinkamą vaikui informaciją apie tėvų santuokos nutraukimo procesą, taip kurdamas nesveiką, stresinę bei nesaugią aplinką. Dėl to, darytina išvada, kad R. V. veiksmuose yra akivaizdžių ANK 72 straipsnyje ir 73 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų požymių.

4.8. Apelianto teigimu, pirmiau nurodytos aplinkybės aiškiai paneigia teismo išvadą, kad šiuo atveju pareiškėja remiasi samprotavimais, o jos teiginius pagrindžiančių duomenų surinkta nėra. Tokia teismo pozicija prieštarauja ne tik CK nuostatoms, tačiau neatitinka tarptautinių ir nacionalinių teisės aktuose įtvirtinto ypatingos vaiko teisių apsaugos principo. Taip pat buvo pažeistas ir nešališkumo principas, kadangi skundžiamoje nutartyje teismo motyvai yra grindžiami šališku ir nepagrįstu požiūriu į pareiškėjos siekį apginti aiškiai tėvo tyčiniais veiksmais pažeidžiamas nepilnamečio vaiko teises.

4.9. Be to, teismas turėjo Institucijos išvadas vertinti itin kritiškai, kadangi pareiškėjos atlikti sprendimai bei naudojimasis kvalifikuota advokato teikiama teisine pagalba parodo, jog ji nesiremia vien subjektyviais savo samprotavimais, kaip kad teigia Institucija. Matyti, kad Institucija yra aiškiai šališka ir akivaizdžiai ignoruoja nepilnamečio vaiko teisių pažeidimo faktą, kas negali būti toleruojama skundus nagrinėjančių teismų.

2. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

5.1. Atsiliepime į apeliacinį skundą yra pateikiama paduoto apeliacinio skundo santrauka bei administracinio nusižengimo byloje nustatytos faktinės aplinkybės, bei nurodoma, kad šiuo atveju teismas, išnagrinėjęs S. V. skundą, rašytinę bylos medžiagą, išklausęs tiek S. V., tiek jos atstovą advokatą bei suinteresuotą asmenį, padarė išvadą, jog 2023 m. birželio 23 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas šios bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad R. V. veikoje yra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 72 straipsnyje ir 73 straipsnyje, požymių.

5.2. Institucijos vertinimu, patenkinus apeliacinį skundą bei atnaujinus įrodymų tyrimą, naujų duomenų, galinčių patvirtinti ar paneigti pažeidėjo tyčią, nebus galimybės gauti, kadangi įvykį tiesiogiai mačiusių asmenų nėra, tyrimo metu vaiko tėvai pateikė savo paaiškinimus, taip pat teismo posėdžio metu tėvai papildė savo paaiškinimus, tėvų parodymai vertintini prieštaringais, tyrimo metu ir teismo posėdžio metu pašalinti šių prieštaravimų nepavyko, o išvestiniai įrodymai negali būti vertinami kaip nekeliantys abejonių, kurios yra vertinamos pažeidėjo naudai.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliaciniame skunde yra nesutinkama su Institucijos priimtu nutarimu nepradėti administracinio nusižengimo teisenos, todėl apygardos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

6. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kai asmens padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu ir jo motyvais bei įvertinęs teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sprendžia, kad skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartis bei Institucijos 2023 m. birželio 25 d. nutarimas yra teisėti ir pagrįsti, juos naikinti ir grąžinti bylą Institucijai, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo.

8. ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiką. Kaip matyti iš šio straipsnio dispozicijos, nurodyta teisės norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus, reglamentuojančius su vaiko teisių apsauga susijusius teisinius santykius.

9. ANK 73 straipsnio 1 dalis įtvirtina administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tėvų valdžios turinį apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis tam, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.163 straipsnio 3 dalis numato, jog tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams.

10. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas surinktus įrodymus vertino selektyviai ir nedetaliai, neatsižvelgė į 2023 m. gegužės 26 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas aplinkybes ir be pagrindo nesirėmė S. V. parodymais, kurie tarpusavyje nuoseklūs ir neprieštaringi. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais.

10.1. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, jog Institucija, prieš priimdama 2023 m. birželio 25 d. nutarimą, atliko vaiko situacijos vertinimą, išklausė abiejų tėvų paaiškinimų, taip pat užfiksavo paties vaiko nuomonę, tačiau nepriklausomai nuo atliktų veiksmų visumos, nesurinkta pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą pradėti administracinio nusižengimo teiseną. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2023 m. gegužės 26 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Aktas) savaime nėra pakankamas pagrindas pradėti administracinio nusižengimo teiseną, kadangi tokiu atveju vienai duomenų rūšiai būtų suteikta nepagrįsta viršenybė prieš kitus tyrimo metu surinktus duomenis. Kaip yra nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, ANK 567 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, jog šiuo atveju administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas neišsamiai. Vien tik tai, kad pareiškėjas Aktą vertina kaip svaresnį įrodymą visų surinktų duomenų visumoje nesudaro pagrindo neatsižvelgti į kitus bylos medžiagoje esančius įrodymus.

10.2. Taip pat nesutiktina su tuo, jog Akte nurodyti R. S. V. paaiškinimai neginčijamai patvirtina pirminiame pareiškime nurodytas aplinkybes. Įvertinus pirminio pareiškimo turinį (b. l. 12–16) matyti, jog S. V. nurodė tapačias aplinkybes, kurios yra nurodomos ir apeliaciniame skunde. Vis dėlto, šių aplinkybių Akte (b. l. 28–30) nurodoma nėra. Iš Akto matyti, kad R. S. V. nurodomos aplinkybės dėl neva neteisėto R. V. elgesio yra abstraktaus pobūdžio, nedetalios, taip pat nesudaro pagrindo vertinti, jog R. V., nesuteikdamas dukrai absoliučios laisvės apsipirkimų metu, pažeidė vaiko teises. Dėl kitų prašyme nurodytų aplinkybių, t. y., dėl dukros paėmimo ir atvežimo iki jos gyvenamosios vietos, vaistinių preparatų nepirkimo ir nesidomėjimo dukros reabilitaciniais poreikiais, R. S. V. nepasisakė, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, jog Aktas patvirtina S. V. pareiškime nurodytas aplinkybes.

10.3. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į ANK 569 straipsnio nuostatas. Minėto straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys yra laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). ANK 569 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris pagrįstąs išsamiu bei nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismų praktikoje išaiškinta, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą yra galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne tik atskirais įrodymais (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-239-1035/2023). Įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog apeliacinio skundo argumentai dalyje dėl Akto neįvertinimo atmetami kaip nepagrįsti, kadangi į minėtą dokumentą buvo atsižvelgta kitų įrodymų visumoje.

11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tėvų veiksmus dukros atžvilgiu, t. y., nevertino fakto, kad S. V. išimtinai viena padeda dukrai, rūpinasi jos poreikiais, o R. V. ne tik itin ribotai bendrauja su dukra, tačiau savo veiksmais kelia grėsmę jos saugumui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie skundo argumentai iš esmės yra nepatvirtinti jokių kitų byloje surinktų duomenų. Sutiktina su skundžiamos nutarties išvada, kad nagrinėjamu atveju tarp S. V. ir R. V. yra susiklostę priešiški santykiai dėl vykstančio skyrybų proceso, be to, abiejų tėvų auklėjimo modelis ir nuomonė skirtingais vaiko ugdymo ir auklėjimo aspektais itin skiriasi, dėl ko galimai vyksta nesutarimai. Tiek administracinio nusižengimo tyrimo, tiek skundo nagrinėjimo teisme metu buvo išklausyta abiejų tėvų nuomonė bei paaiškinimai dėl nagrinėjamų klausimų, o jų pateikti atsakymai tarpusavyje yra priešingi. Šių prieštaravimų negali pašalinti surinktų įrodymų visuma, be to, bylos medžiagoje esantys duomenys nei patvirtina, nei paneigia kažkurio iš tėvų nurodytas aplinkybes dėl elgesio su jų bendra dukra.

12. Nors sutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, kad nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į tiek nacionaliniuose, tiek ir tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintą ypatingos vaiko teisių apsaugos principą, tačiau šis principas savaime nepaneigia nekaltumo prezumpcijos principo, įtvirtinto ANK 566 straipsnio 1 dalyje, ir nesudaro pagrindo abejones vertinti nepilnamečio vaiko naudai. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tiktai tuomet, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant konkretaus asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo (lot. abejojant – kaltinamojo viršus) principu, pagal kurį visos abejones bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinės teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-27-976/2015, 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016). Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, jog vaiko teisių apsaugos principas yra viršesnis už nekaltumo prezumpcijos principą yra nepagrįsti bei prieštaraujantys vyraujančiai teismų praktikai, todėl yra atmestini.

13. Aptariamu atveju taip pat nepaneigta aplinkybė, kad tam tikrą neigiamą nuomonę apie dabartinę situaciją R. S. V. galėjo susidaryti ne tik iš pokalbių su R. V., tačiau tiek ir iš kitų šeimos narių, kurie taip pat tam tikra prasme dalyvauja vykstančiame skyrybų procese. Pabrėžtina, kad skundą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nepilnamečio vaiko tėvai nurodė skirtingas aplinkybes dėl to, kaip R. S. V. galėjo sužinoti detales apie vykstantį skyrybų procesą, o duomenų, galinčių patvirtinti ar paneigti vieno iš jų parodymus, gauta nebuvo. Kaip nurodyta pirmiau, dėl kai kurių S. V. teiginių dėl R. V. veiksmų nepilnametė nepasisakė bei negalėjo nurodyti aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti jos motinos teiginius. Dėl to sutiktina su apylinkės teismo išvadomis, kad nėra duomenų, jog tokio pobūdžio informacija buvo suteikta tyčia, siekiant pažeisti nepilnametės teises į sveiką ir saugią aplinką. Vien tik tai, kad tam tikrus R. V. veiksmus vaiko motina vertina kaip neteisėtus ir pažeidžiančius savo dukros teises bei teisėtus interesus, nesudaro pagrindo traukti R. V. administracinėn atsakomybėn, nenustačius jo veiksmuose administracinių nusižengimų, numatytų ANK 72 ir 73 straipsniuose, požymių. Be to, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, vien ta aplinkybė, jog S. V. pateikė prašymą dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo, taip pat naudojasi kvalifikuota advokato teikiama teisine pagalba, nepagrindžia jos nurodytų argumentų tikrumo. Vadovaujantis ANK 571 straipsniu, kiekvienas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, taip pat nukentėjusysis turi teisę būti išklausytas žodžiu ar raštu, tiesiogiai ar per atstovą ANK nustatyta tvarka. Dėl to, vien tai, kad S. V. nusprendė pasinaudoti nurodyta teise ne tiesiogiai, o naudodamasi kvalifikuota teisine pagalba, nedaro tiesioginės įtakos jos nurodytų aplinkybių tikrumui.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas netenkinamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, kuria netenkintas S. V. atstovo skundas ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. birželio 23 d. nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną, paliktas nepakeistas, paliktina galioti nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir pareiškėjos S. V. atstovo advokato Deivido Gagio apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.