Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 127 str. 2 d. A. K. atžvilgiu nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro 2015-08-25 nutarimu A. K. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. 28 EUR bauda už tai, kad jis 2015-08-24 13.30 val. Taikos pr. 61, Klaipėda, vairavo automobilį BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir atsirėmė į gale stovintį automobilį. Įvykio metu apgadintas tik stovintis automobilis. Tokiais savo veiksmais A. K. pažeidė KET 9 p. reikalavimą. Šį nutarimą A. K. apskundė teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Iš to seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių patikimai spręsti, kad A. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., todėl administracinė teisena jo atžvilgiu nutraukta teisėtai ir pagrįstai. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. K. kaltė įrodinėjama nežinomo asmens paliktu rašteliu, kuriame nurodyta, kad BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į D. B. automobilio BMW 520 galą, ir paties eismo įvykio nestebėjusių apgadinto automobilio savininkės D. B. 2015-08-24 paaiškinimu (b. l. 12) ir policijos pareigūno M. B. tarnybiniu pranešimu, nubraižyta eismo įvykio schema (b. l. 11, 14), papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b. l. 15), kurios jis surašė atvykęs į įvykio vietą ir konstatavęs, jog D. B. automobilis BMW 520 iš tiesų apgadintas. Taigi nagrinėjamu atveju nėra nei vieno asmens, kuris parodytų, jog betarpiškai matė, kaip A. K. vairuotas BMW 320 važiuojant atbulomis atsitrenkė ir apgadino D. B. automobilį BMW 520.

Iš bylos medžiagos matyti, jog D. B. 2014-08-24 policijai pateikė paaiškinimą, kad „Akropolio“ aikštelėje grįžusi prie automobilio BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rado už lango uždėtą raštelį, kurį paliko liudininkas, raštelyje nurodyta, kad į jos automobilį atsitrenkė greta stovintis automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl apžiūrėjus savo automobilį pastebėjo, kad yra apgadintas galinis bamperis, apie įvykį pranešė policijai (b. l. 12). Iš 2015-08-24 pareigūno M. B. tarnybinio pranešimo matyti, jog pagal pranešimą nuvykus į įvykio vietą ir apžiūrėjus D. B. automobilį BMW 520 pastebėta, jog šiam yra nežymiai apgadintas galinis bamperis, o ant BMW 320 galinio bamperio jokių akivaizdžių nubrozdinimų nepastebėta, nežymiai atsilupę dažai, galimai nuo senumo, ant šio automobilio buvo užklijuotas policijos lapelis, automobilių stovėjimo aikštelės kameros eismo įvykio neužfiksavo, į policiją atvykęs A. K. nurodė, jog nesutinka, kad apgadino kitą automobilį (b. l. 11). A. K. 2015-08-24 paaiškinime pareigūnams nurodė, kad atvažiavo į Akropolio mašinų stovėjimo aikštelę ir nuėjo į Akropolį, nieko nekliudė, į jokią mašiną neatsitrenkė (b. l. 13). Iš byloje esančio raštelio, kuris buvo paliktas ant apgadintojo automobilio, kopijos matyti, kad jame nurodyta, jog „BMW 320 E46 Touring (duomenys neskelbtini) atsitrenkė jums į mašinos galą ir išėjo į Akropolį“ (b. l. 16). Pirmos instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens brolis R. K. parodė, jog įvykio dieną atvažiavo prie Akropolio, vairavo brolis, jis sėdėjo šalia. Ėjo į filmą. Buvo apie 16.00-17.00 val. Jie statė automobilį, už jų automobilio stovėjo medis su borteliu. Brolis netyčia ant bortelio užvažiavo vienu ratu, paskui atsitraukė. Pasižiūrėjo, nieko nebuvo. Paskui nuėjo į filmą, grįžę rado raudoną lapelį, jame parašyta, kad ne vietoje pastatytas automobilis. Ant jų automobilio nebuvo jokio apgadinimo. Kai grįžo prie automobilio, į juos niekas nesikreipė. Automobilis užvažiavo tik ant vieno bortelio. Norint toliau pravažiuoti, jiems būtų reikėję stipriai sukti, tada būtų apgadinę šoninį automobilį, medį, ir tik tada būtų kliudę tą automobilį (b. l. 34).

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12 p. yra pateikiama eismo įvykio sąvoka: „Eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.“ Iš to seka, jog žalos padarymas yra būtina aplinkybė siekiant konstatuoti eismo įvykio faktą, tuo pačiu ir patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d. Iš policijos pareigūno surašytų tarnybinio pranešimo (b. l. 11) ir papildomų duomenų apie eismo įvykį (b. l. 15) matyti, jog A. K. vairuotas automobilis BMW 320 apgadintas nebuvo, šios aplinkybės neginčija ir apeliantas. Analizuojant byloje esančius duomenis matyti, jog nėra aiškūs ir D. B. automobiliui padaryti apgadinimai: D. B. 2014-08-24 paaiškinime nurodė, jog apgadintas jos automobilio galinis bamperis, policijos pareigūnas tiek tarnybiniame pranešime (b. l. 11) tiek ir papildomuose duomenyse apie eismo įvykį (b. l. 15) taip pat apsiribojo lakonišku ir neinformatyviu nurodymu, jog apgadintas galinis (užpakalinis) bamperis, tačiau apgadinimo nedetalizavo (jo pobūdžio, lokalizacijos, apgadinimo naujumo ir kitų ypatumų), nesiaiškino apgadinimo mechanizmo ir aplinkybės, ar apgadinimas ant automobilio BMW 520 galėjo atsirasti po jo kontakto su automobiliu BMW 320. Visiškai neinformatyvios ir policijos prie bylos pateiktos apgadinto automobilio nuotraukos (b. l. 17-18), kuriose negalima įžvelgti jokio apgadinimo, juo labiau jį detalizuoti ar palyginti su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytomis jo vairuoto automobilio nuotraukomis ir pateiktais bylai reikšmingais išmatavimais. Šiame kontekste pažymėtina, jog nesant jokių objektyvių duomenų nei apie apgadinimo mastą, pobūdį ir lokalizaciją, negalima paneigti A. K. iškeltos versijos apie ant BMW 520 jau prieš įvykį galimai buvusį apgadinimą, nes abiejų automobilių buferių aukščiai, pasak A. K., skiriasi apie 10 centimetrų, o pats įbrėžimas yra šone, vairuotojo pusėje, todėl norint padaryti tokį pažeidimą, būtų reikėję susukti vairą ir apgadinti ir kitą šalia stovintį automobilį (b. l. 3). Pažymėtina, jog pati Institucija apeliaciniame skunde pripažįsta, kad ant transporto priemonės „BMW“ 520, valst. Nr. FDP 292 galinio bamperio jokių akivaizdžių nubrozdinimų nepastebėta. Taigi, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, papildomoje informacijoje apie įvykį išsamiai nedetalizuojant, kaip automobilis BMW 520 įvykio metu buvo apgadintas, apgadinimų neįžvelgiant ir automobilio nuotraukose, o Institucijai apeliaciniame skunde pripažįstant, jog ant automobilio BMW 520 jokių akivaizdžių nubrozdinimų nepastebėta, galima daryti išvadą, jog nei viena transporto priemonė realiai nebuvo apgadinta, nekilo žala, o tai suponuoja išvadą, jog nebuvo ir eismo įvykio. Ant nukentėjusiosios automobilio rastame raštelyje taip pat nieko nekalbama apie automobilio apgadinimus, nurodomas tik pats automobilių kontakto faktas. Pažymėtina, jog automobiliams tarpusavyje nežymiai kontaktuojant, nebūtinai atsiranda atsitrenkimo pasekmės, automobilių apgadinimai – automobilių buferiai yra specialiai gaminami taip, kad maksimaliai absorbuotų smūgio jėgą nedidelio greičio susidūrimuose ir nesukeltų pažeidimų bei apsaugotų automobilį, esant tokiems nedideliems kontaktams (būtent dėl šios priežasties jie gaminami iš tvirtų plastikų ar stiklo pluošto) (Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. ATP-150-417/2015). Tokiu būdu, konstatuotina, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad A. K., vairuodamas automobilį BMW 320, būtų apgadinęs transporto priemonę BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Analizuojant byloje esančius duomenis matyti, jog byloje nėra pakankamai įrodymų ne tik dėl A. K. vairuoto automobilio sukelto apgadinimo (žalos), tačiau ir įrodymų, pagrindžiančių patį tarp automobilių buvusį kontaktą. Jau įvykio dieną savo paaiškinime dėl įvykio A. K. nurodė, jog jis apskritai nieko nekliudė ir į jokią mašiną neatsitrenkė (b. l. 13). Tiek iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų, tiek iš jo brolio liudytojo R. K. parodymų matyti, jog A. K. vairuotas automobilis ratu užvažiavo ant medį juosiančio bortelio. Akivaizdu, jog būtent šį kontaktą anoniminis liudytojas galėjo palaikyti susidūrimu su gale stovėjusiu automobiliu, tačiau ant apgadintos mašinos palikto raštelio nėra jokių asmens, kuris galimai matė įvykį, duomenų, todėl nustatyti šį asmenį bei jį apklausti, taip išsiaiškinant tikslias įvykio aplinkybes, nėra galimybės. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nėra nei vieno asmens, kuris parodytų, jog betarpiškai matė, kaip BMW 320 važiuojant atbulomis atsitrenkė į D. B. automobilį BMW 520. Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad iš prekybos centro personalo buvo gautas atsakymas, jog ir prekybos centro kameros eismo įvykio neužfiksavo (b. l. 11). Pažymėtina, jog tiek policijos pareigūnų, tiek ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darytose nuotraukose (b. l. 19-22) galima matyti, jog automobilių stovėjimo vietos yra iš dalies atskirtos tarp jų augantį medį juosiančiu borteliu, o tai patvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens keliamą versiją, jog jis galiniu ratu užvažiavo ant bortelio, o ne atsitrenkė į už jo stovėjusį automobilį. Nors į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas konstatavo, jog D. B. automobilis BMW 520 yra nežymiai apgadintas, o ant BMW 320 apgadinimų nesimato, tačiau kaip jau minėta, nei tarnybiniame pranešime, nei papildomuose duomenyse apie įvykį nenurodė, ar ant automobilio BMW 520 jo pastebėtas apgadinimas galėjo atsirasti po automobilių kontakto. Atkreiptinas dėmesys, jog Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas M. B., surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, į pirmos instancijos teismo posėdžius neatvyko ir detaliau eismo įvykio aplinkybių neatskleidė. Taigi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų A. K. ir jo brolio versiją, jog važiuojant atbuline eiga nebuvo atsitrenkta į automobilį BMW 520, stovintį gale.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LVAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio pažeidimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad A. K. veiksmais buvo pažeisti KET reikalavimai, kad jis važiuodamas atbuline eiga, būtų atsitrenkęs į kitą automobilį ir tokiais savo veiksmais jį apgadinęs. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas (šiuo atveju tai yra policijos pareigūno ir anoniminio raštelio autoriaus vertinimai, nepateikiant neginčijamų duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad A. K. sukėlė eismo įvykį) nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro apeliacinį skundą atmesti.