Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė, sekretoriaujant Robertai Idzelytei - Baniulienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2015-08-25 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-36629377-15, kuriuo A. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, panaikinimo, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas M. B. 2015-08-24 A. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2015-08-24 13.30 val. Taikos pr. 61, Klaipėda, vairavo automobilį BMW 320D, valst. nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir atsirėmė į gale stovintį automobilį. Įvykio metu apgadintas tik stovintis automobilis. Protokole nurodyta, kad tokiais savo veiksmais A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto reikalavimą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje (b. l. 6). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro specialistas R. D. 2015-08-25 nutarimu už ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą A. K. skyrė 28 EUR baudą. (b. l. 4)

Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. 2015-08-27 skundas dėl 2015-08-25 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-36629377-15 (toliau – Skundas), kuriuo jis nesutinka su nutarimu, prašo jį pripažinti negaliojančiu ir grąžinti bylą institucijai, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą. A. K. skunde nurodo, jog jokio automobilio neapgadino. Atvažiavęs su broliu į Akropolio stovėjimo aikštelę, galiniu ratu atsirėmė į medį, supantį šaligatvio bortelį. Jis jo neperšoko, nepervažiavo ir į kitą automobilį neatsitrenkė bei jo neprilietė, priešingai nei nurodė pareigūnas M. B., kuris sakė, kad jis „užlipęs ant bortelio galiniu ratu prilietė kitą BMW ir padarė įbrėžimą“ (nors atstumai tarp galinio rato, bortelio ir kito BMW ir nesutapo). Be to, būtų suveikusi automobilio „Parktronic“ sistema. Situacija buvo tokia, kad atvažiavęs į „Akropolio“ aikštelę, jis galiniu ratu atsirėmė į medį supantį šaligatvio bortelį, todėl išlipęs ir pasilenkęs apžiūrėjo automobilio ratą, atremtą į šaligatvio bortelį. „Parktronic" sistema nesignalizavo apie jokį artėjantį objektą ir smūgio ar kontakto su kitu automobilio nesigirdėjo, todėl net nekilo įtarimų, kad buvo apgadintas priešais stovintis automobilis. To negalėjo būti, nes jis tiesiog buvo per toli. Ant jo automobilio jokių susidūrimo žymių neliko, abiejų automobilių buferių aukščiai skiriasi apie 10 centimetrų, apgadintam automobiliui įbrėžimas yra šone, vairuotojo pusėje. Kad nuo jo automobilio gautųsi toks apgadinimas, būtų reikėję susukti vairą ir atsitrenkti į šone stovėjusį automobilį. Atvykus į VPK Kelių policijos biurą, pareigūnas M. B. sakė, kad buvo nuvykęs į vietą ir surašė protokolą (b. l. 3).

Į teismo posėdį administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. K. neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir liudytoju apklausti jo brolį R. K. (b.l. 31).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. K. nurodė, jog A. K. yra jo brolis. Įvykio dieną atvažiavo prie „Akropolio“, vairavo jo brolis, o jis sėdėjo šalia. Ėjo į filmą. Buvo apie 16.00-17.00 val., buvo po pietų. Jie parkavo automobilį, už jų mašinos stovėjo medis su borteliu. Brolis netyčia ant bortelio užvažiavo vienu ratu, paskui atsitraukė. Pasižiūrėjo, kad nieko nebuvo ir viskas. Paskui nuėjo į filmą, grįžę rado raudoną lapelį, jame buvo parašyta, kad ne vietoje pastatytas automobilis. Skambino į policiją, per kelis kartus sujungė ir pasakė, kad atvažiuotų, nes į jų mašiną kažkas įvažiavo. Už jų buvo medis ir dar maždaug už vieno metro kitas automobilis. Ant jų automobilio nebuvo jokio apgadinimo. Kai grįžo prie automobilio, į juos niekas nesikreipė. Jis įsitikinęs, kad brolio vairuojamas automobilis užvažiavo tik ant bortelio. Kad apgadintų už medžio stovėjusį automobilį, būtų reikėję stipriai sukti vairą, apvažiuoti medį ir tik tada būtų kliudę tą automobilį. Vėliau kartu su broliu grįžo į vietą ir patys fotografavo. Bendrauti su kito automobilio savininku jiems neleido, kontaktų nedavė. Jiems prieš grįžtant iš filmo, policijos pareigūnai buvo atvažiavę ir fotografavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas, skundžiamas nutarimas naikintinas ir byla nutraukiama.

ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina institucijos (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu asmuo yra kaltinamas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.).

Susipažinus su teismui pateikta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį A. K. buvo pradėta pagal D. B. paaiškinimą, kad „Akropolio“ aikštelėje grįžusi prie automobilio BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rado už lango uždėtą raštelį, kurį paliko liudininkas, raštelyje nurodyta, kad į jos automobilį atsitrenkė greta stovintis automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl apžiūrėjus savo automobilį, pastebėjo, kad yra apgadintas galinis bamperis, apie įvykį pranešė policijai (b.l. 12). Iš 2015-08-24 pareigūno M. B. tarnybinio pranešimo nustatyta, jog pagal pranešimą nuvykus į įvykio vietą, ir apžiūrėjus D. B. automobilį BMW 520, pastebėta, jog šiam yra nežymiai apgadintas galinis bamperis, o ant BMW 320 galinio bamperio jokių akivaizdžių nubrozdinimų nepastebėta, nežymiai atsilupę dažai, galimai nuo senumo, ant šio automobilio buvo užklijuotas policijos lapelis, automobilių stovėjimo aikštelės kameros eismo įvykio neužfiksavo, į policiją atvykęs A. K. nurodė, jog nesutinka, kad apgadino kitą automobilį (b.l. 11). A. K. 2015-08-24 paaiškinime pareigūnams nurodė, kad atvažiavo į Akropolio mašinų stovėjimo aikštelę ir nuėjo į Akropolį, nieko nekliudė, į jokią mašiną neatsitrenkė (b.l. 13). Byloje yra eismo įvykio vietos schema (b.l. 14-15). Byloje yra raštelio, kuris buvo paliktas ant apgadintojo automobilio, kopija, kurioje nurodyta, jog: „BMW 320 E46 Touring (duomenys neskelbtini) atsitrenkė jums į mašinos galą ir išėjo į Akropolį“ (b.l. 16). Pažymėtina, kad ant nurodyto raštelio nėra jokių asmens, kuris galimai matė įvykį. duomenų, todėl šio asmens nustatyti ir jį apklausti teisme nėra galimybės. Nors byloje yra fotolentelė, kurioje, kaip matyti iš prierašų po nuotraukomis, buvo užfiksuotas įvykio vietos vaizdas iš priekio ir iš šono, tačiau minėtų nuotraukų kokybė bloga ir jose užfiksuotų objektų aiškiai nesimato, matyti tik kontūrai, iš kurių galima spręsti, jog aikštelėje užfiksuota automobilių padėtis bei jų bamperių vaizdai, tačiau nei apgadinimai, nei jų atitikimas nėra matomi (b.l. 17-18).

Pareiga įrodyti, jog yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, tenka administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas M. B., 2015-08-24 A. K. surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, į teismo posėdį buvo kviečiamas kelis kartus (b.l. 29, 36, 40), tačiau į teismo posėdžius neatvyko, nors teismo šaukimai buvo siunčiami per liudytojo darbovietę. Liudytojas pateisinamos priežasties dėl neatvykimo į 2015-10-15 bei 2015-11-13 vykusius posėdžius teismui nepateikė. Tokios aplinkybės rodo, jog liudytojas vengia atvykti į posėdį ir būti apklaustas kaip liudytojas.

Bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad kas nors betarpiškai matė, kaip A. K. vairuojamas automobilis apgadino automobilį BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš esmės A. K. kaltė grindžiama tik rašteliu, kuriame užfiksuotų duomenų patikimumo ir tikrumo niekaip negalima patikrinti, nes asmuo, jį parašęs, nenustatytas. Kadangi minėtas asmuo nepanoro būti išviešintas, teismui kyla abejonių dėl to, kad tas asmuo gali turi motyvą nepagrįstai asmenį apkalbėti, ir šių abejonių patikrinti nėra galimybės. Be to, pats pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą ir užfiksavęs jo duomenis, savo tarnybiniame pranešime nurodė, jog ant A. K. vairuoto automobilio BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinio bamperio jokių akivaizdžių nubrozdinimų nepastebėta, nežymiai atsilupę dažai, galimai nuo senumo (b.l. 11). Duomenų, kad apgadinimai ant automobilio BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sutaptų su atsilupusiais dažais ant automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nepateikta, o fotolentelės neįžiūrimos. Automobilio BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja įvykio nematė, vaizdo kameros įvykio neužfiksavo. A. K. nuosekliai neigė atsitrenkęs į kitą transporto priemonę, tokius jo teiginius teisme patvirtino ir liudytojas R. K..

Pažymėtina, jog administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai Institucijai. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Institucija nepateikė jokių objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, jog A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad A. K. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, nurodyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, sudėties, todėl jo skundas tenkintinas, 2015-08-25 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-36629377-15 naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla A. K. nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 300 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 302⁴ straipsnio 1, 2 dalimis,-

nutaria:

A. K. skundą tenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2015-08-25 nutarimą Nr. 30N-36629377-15, kuriuo A. K. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda – 28 eurų dydžio bauda, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.