Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo po­sėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui H. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė, teismo posėdžio metu patikslinusi savo reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašo nutraukti (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką tarp I. R. ir H. R. dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palikti ieškovei ikisantuokinę pavardę ir priteisti iš atsakovo ½ jos sumokėto žyminio mokesčio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinio pripažinimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui (Ci­vi­li­nio proceso ko­dekso (toliau CPK) 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 2 dalis), todėl teismas priima atsakovo ieškinio pripažinimą ir ieškinys ten­kina visiškai.

Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje Civilinio kodekso (toliau CK) straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-254/2010; 3K-3-2/2011; Nr. 3K-3-225-686/2015).

Iš šalių nurodomų argumentų matyti, kad tarp sutuoktinių nėra ginčo dėl santuokos nutraukimo ir abu sutuoktiniai pripažįsta savo kaltę dėl santuokos iširimo, o jų sprendimas sudaryti santuoką buvo akivaizdžiai skubotas, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ pateikti duomenys patvirtina, kad santuokoje bendrai įgyto nekilnojamojo ir registruojamo turto šalys neturi, o vienintelis atsakovės vardu įregistruotas automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra įgytas dar iki santuokos (b. l. 8-11). Be to, šalys yra sudariusios 2018-03-14 notaro patvirtiną ikivedybinę sutartį, pagal kurios sąlygas visas kiekvieno sutuoktinio turtas, įgytas tiek iki santuokos, tie santuokos metu, yra kiekvieno savo vardu jį įgijusio sutuoktinio asmeninės nuosavybė, o po santuokos sudarymo prisiimti skoliniai įsipareigojimai bus kiekvieno iš jų asmeniniai įsipareigojimai (b. l. 13-16).

CK 3.116 straipsnio 2 dalis numato, kad CK VII skyriaus normos dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybė padalijimo taikomos, jeigu nėra sutuoktinių sutarties dėl bendro turto padalijimo, o CK 3.59 straipsnis numato, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti bendro turto padalijimo klausimus tik jeigu turtas nėra padalytas bendru sutuoktinių susitarimus. Kadangi sutuoktiniai neturi santuokos metu įgyto turto, o pagal 2018-03-14 notaro patvirtiną ikivedybinę sutartį jie nusistatė visišką turto atskirumo principą, pagal kurį bendrosios jungtinės nuosavybės įgyti ir negalėjo, tai pripažintina, kad nutraukiant santuoką dalintino turto šalys neturi ir nutraukiant santuoką šio klausimo spręsti nereikia.

Nepilnamečių vaikų sutuoktiniai neturi, išlaikymo vienas iš kitos nereikalauja, todėl šie klausimai nutraukiant santuoką nesprendžiami.

Nesant ginčo dėl pavardžių, nutraukus santuoką, ieškovei paliekama ikisantuokinė pavardė.

Visiškai patenkinus ieškinį, atsižvelgiant į abipusę sutuoktinių kaltę ir į ieškovės patikslintą reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ieškovei iš atsakovo priteistina ½ dalis sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 37,50 Eur (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys). Kitokias bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų byloje nebuvo pateikta, o valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, nes jas paskirsčius lygiomis dalimis jos neviršija CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyto dydžio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 268, ir 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir H. R., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 51), dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Santuoką nutraukus ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę – Rimkutė, o atsakovui jo pavadę – Ribinskas.

Priteisti ieškovei I. R. (Rimkutei), (duomenys neskelbtini) iš atsakovo H. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 37,50 Eur (trisdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.