- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-04
- Bylos Nr.
- e2A-1658-661/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas (pran.), Andrius Ignotas, Rūta Latvelė
- Ieškovas
- R. Č.
- Trečiasis asmuo
- I. Č.
- Atsakovas
- R. S., G. S., uždarajai akcinei bendrovei „OREM“, valstybės įmonei Registrų centrui
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Rūtos Latvelės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliantų ieškovo R. Č. ir trečiojo asmens I. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Č. ieškinį atsakovams R. S., G. S., uždarajai akcinei bendrovei „OREM“, valstybės įmonei Registrų centrui, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, notarei J. Š. ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, I. Č., dėl įregistruoto juridinio fakto bei sutarties dalies pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje ginčas kilo dėl įregistruoto juridinio fakto naudotis negyvenamosiomis patalpomis (Parkingo ir sandėliuko) bei sutarties dalies pripažinimo negaliojančiais.
Šalies argumentai
2. Ieškovas R. Č. ieškiniu prašė:
2.1. panaikinti Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus 2021-01-21 sprendimą Nr. S-6745 (14.1 E) ir Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2020-03-01 (turėtų būti nurodyta: 2021-03-01) sprendimą; pripažinti neteisėtu bei negaliojančiu nuo jo padarymo (įregistravimo) momento Registrų centro Nekilnojamojo turto registre 2019-08-28 padarytą įrašą – įregistruotą juridinį faktą (įregistruota daikto daliai, kurios savininkas/(-ai) UAB „OREM“: Nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka UAB „OREM“, j. a. k. 302764996; Įregistravimo pagrindas: Pirkimo-pardavimo sutartis, 2009-04-20, Nr. 3406; Susitarimas, 2018-09-19, Nr.1; Aprašymas: Naudosis, valdys bei disponuos parkingo dalimi – automobilių stovėjimo vietomis, pažymėtomis numeriais (duomenys neskelbtini), esančiais patalpoje(duomenys neskelbtini); Įrašas galioja: Nuo 2019-08-28);
2.2. pripažinti neteisėtomis bei negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) 2019-10- 03 Automobilių saugyklos ir sandėliukų dalies pirkimo pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 6525, 6.2 punkto sąlygą, nustatančią, jog Pirkėjas, įgijęs nuosavybės teisę į Daiktą, įgis teisę atskirai nuo bendraturčių naudotis, valdyti bei laisvai disponuoti parkingo dalimi – automobilių stovėjimo vietomis, pažymėtomis numeriais (duomenys neskelbtini), esančiais patalpoje(duomenys neskelbtini), taip pat 6.7 punkto sąlygą, nustatančią, jog įgijęs nuosavybės teisę į Daiktą, Pirkėjas įgyja teisę naudotis konkrečia parkingo dalimi, tai yra automobilių stovėjimo vietomis, pažymėtomis numeriais (duomenys neskelbtini), esančiais patalpoje(duomenys neskelbtini), ir nuo įregistravimo viešame registre momento galės disponuoti bei šią atskirą parkavimo vietą parduoti be kitų bendraturčių sutikimo.
3. Ieškovas nurodė, jog 2011 m. vasario 25 d. su UAB „PASTATŲ STATYBA“ sudarė Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį (toliau tekste – 2011 Sutartis), kuria ieškovas iš pardavėjo įsigijo 42/1000 dalis negyvenamosios patalpos – automobilių saugyklos ir sandėliukų patalpas, plane pažymėtas nuo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau tekste – Parkingas). 2011 m. vasario 25 d. notaro pranešimu Nr. 194/11-0090 VĮ Registrų centre buvo įregistruotas juridinis faktas apie 2011 Sutarties, kuria įsigyjamos 42/1000 Parkingo dalys, sudarymą.
4. 2011 Sutarties 4.1 punktas nustatė, jog ieškovui yra žinoma apie notariškai patvirtintą naudojimosi Parkingu tvarką, kuri įregistruota VĮ Registrų centre. Pagal patvirtintą naudojimosi Parkingu tvarkos sutartį, naudojimosi tvarkos susitarimo nuostatos buvo perkeltos į 2011 Sutartį ir buvo sutarta, jog ieškovas naudosis, valdys bei disponuos parkingo dalimi – automobilių stovėjimo vietomis, kadastrinių matavimų byloje pažymėtomis numeriais (duomenys neskelbtini), esančiomis patalpoje(duomenys neskelbtini) bei bendrai su kitais bendraturčiais naudosis bendrojo naudojimo patalpomis. 2011 Sutarties 4.2 punktas nustatė, jog ieškovas turi teisę nepriklausomai nuo kitų bendraturčių savo parkingo dalimi naudotis, ją valdyti, parduoti, kitaip perleisti nuosavybės teises ar kitu būdu disponuoti apibrėžta Parkingo dalimi.
5. Ieškovas iki šiol nepertraukiamai naudojasi Parkingo dalimi – automobilių stovėjimo vietomis, kadastrinių matavimų byloje pažymėtomis numeriais (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
6. Ieškovas kreipėsi į atsakovą VĮ Registrų centrą, kuris paaiškino, jog Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas juridinis faktas apie ieškovo ir UAB „PASTATŲ STATYBA“ sudarytą 2011 Sutartį bei ieškovo įsigytas 42/1000 Parkingo dalis, tačiau nėra registruotos ieškovo nuosavybės teisės į parkingo dalį.
7. Ieškovas 2020 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi į atsakovą VĮ Registrų centrą prašydamas įregistruoti ieškovo nuosavybės teises į Parkingo dalį. Atsakovo Vilniaus padalinys 2020 m. rugsėjo 11 d. Sprendimu netenkino ieškovo prašymo. Ieškovas pateikė skundą Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2020 m. spalio 16 d. Sprendimu netenkino ieškovo skundo ir paliko galioti teritorinio registratoriaus 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimą. Sprendime nurodyta, jog tą pačią Parkingo dalį 2019 m. spalio 3 d. pirkimo – pardavimo sutartimi iš atsakovo UAB „OREM“ įsigijo atsakovai R. S. ir G. S., kurie savo nuosavybės teises įregistravo Nekilnojamojo turto registre, nes ieškovas to nebuvo padaręs ir rėmėsi CK 1.75 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią nuosavybės teises laikomas anksčiau sandorį įregistravęs asmuo.
8. Paaiškėjo, jog 2019 m. spalio 3 d. Automobilių saugyklos ir sandėliukų dalies pirkimo – pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 6525 (toliau tekste – Ginčo sutartis arba 2019 Sutartis) atsakovai R. ir G. S. įsigijo 6744/100000 dalis Parkingo ir buvo nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, pagal kurią atsakovai R. ir G. S. įgijo teisę valdyti, naudotis ir disponuoti parkingo dalimi – automobilių stovėjimo vietomis, pažymėtomis numeriais (duomenys neskelbtini), esančiomis patalpoje (duomenys neskelbtini) bei 3,57 kv. m sandėliuku (duomenys neskelbtini).
9. Ieškovo manymu, nesant teisinio ir faktinio pagrindo buvo įregistruotas juridinis faktas, jog UAB „OREM“ naudosis, valdys ir disponuos parkingo dalimi – automobilių stovėjimo vietomis, pažymėtomis numeriais (duomenys neskelbtini), esančiomis patalpoje (duomenys neskelbtini). Šis klaidingas įrašas galėjo lemti, jog Ginčo sutartimi atsakovams R. ir G. S. buvo neteisėtai suteiktos nuosavybės teisės į Parkingo parkavimo vietas (duomenys neskelbtini). Ieškovas kreipėsi į registratorių dėl klaidų ištaisymo, tačiau registratorius nepagrįstai atsisakė ištaisyti klaidas, todėl registratoriaus sprendimai pripažintini neteisėtais ir naikintini.
10. Atsakovo UAB „OREM“ prašyme dėl nuosavybės teisių įregistravimo ir 2018 m. sutartyje su priedais nėra duomenų apie atsakovo UAB „OREM“ įgyjamas nuosavybės teises į parkavimo vietas (duomenys neskelbtini), todėl registratorius neturėjo pagrindo įregistruoti nuosavybės teises UAB „OREM“. Registratoriui draudžiama daryti įrašus, kurie neatitinka pateikiamų dokumentų, todėl registratoriaus įrašas apie nuosavybės teises į parkavimo vietų (duomenys neskelbtini) priskyrimą atsakovui UAB „OREM“ neatitinka dokumentų, kurių pagrindu duomenys buvo įrašyti.
11. Net ir laikant, jog atsakovai R. ir G. S. įgijo nuosavybės teises, toks sandoris pripažintinas negaliojančiu, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Atsakovams perleidžiamas daiktas nebuvo realiai perduotas, todėl jie netapo teisėtais daikto savininkais, nes visą laiką parkavimo vietomis (duomenys neskelbtini) naudojosi ieškovas bei visuomet mokėjo mokesčius. Atsakovai R. ir G. S. penkerius metus būdami šalia esančios parkavimo vietos savininkai negalėjo nežinoti, jog ieškovas naudojasi parkavimo vietomis (duomenys neskelbtini). Ginčo sutartyje yra nurodytas tikrovės neatitinkantis faktas, jog nėra įsteigtos pastato savininkų bendrijos, nes būtų reikėję gauti bendrijos pažymą, kurioje būtų matyti, jog parkavimo vietos (duomenys neskelbtini) priklauso ieškovui. Be to, atsakovai įgijo turtą keletą kartų mažesne nei rinkos kaina. Atsakovai R. ir G. S., sudarydami Ginčo sandorį, ignoravo išviešintą juridinį faktą, jog buvo yra sudaryta 2011 Sutartis dėl ieškovo nuosavybės teisių į parkavimo vietas (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šias aplinkybes Ginčo sutarties dalis pripažintina negaliojančia CK 1.80 straipsnio ir/ar CK 6.307 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Atsiliepimas
12. Atsakovas UAB „OREM“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašė atsakovą UAB „OREM“ pakeisti tinkamu atsakovu. Atsakovas nurodė, jog 2018 Sutarties pagrindu UAB „OREM“ iš BUAB „PASTATŲ STATYBA“ įsigijo 6744/100000 dalis nekilnojamojo daikto - 1447,11 kv. m negyvenamosios patalpos (automobilių saugyklos ir sandėliukai), esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ši 2018 Sutartis ir atsakovo UAB „ORE“ nuosavybės teisės buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Atsakovo UAB „OREM“ 2019 m. rugpjūčio 22 d. pateikė prašymą dėl juridinio fakto įregistravimo ir 2019 m. rugpjūčio 28 d. Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 44/1289908 buvo įregistruotas juridinis faktas apie tai, kad 2009 m. balandžio 20 d. pirkimo – pardavimo sutarties ir 2018 Sutarties Priedo Nr. 1 pagrindu yra nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, o juridinio fakto aprašyme nurodyta, kad 6744/100000 dalių savininkas naudosis, valdys bei disponuos parkingo dalimi – automobilių stovėjimo vietomis, pažymėtomis numeriais (duomenys neskelbtini) ir sandėliuku. Šis juridinis faktas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 2019 Sutarties pagrindu.
13. Ginčo sutartimi atsakovas UAB „OREM“ perleido atsakovams R. ir G. S. 6744/100000 dalis nekilnojamojo daikto – 1447,11 kv. m negyvenamosios patalpos (automobilių saugyklos ir sandėliukai). Ginčo sutartis 2019 m. spalio 4 d. buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas juridinis faktas, kad 2014 m. vasario 13 d. pirkimo – pardavimo sutarties ir Ginčo sutarties pagrindu yra nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka (daiktas – 54251291/602962500 dalis patalpos), o juridinio fakto aprašyme nurodyta, kad minėtos dalies savininkai naudosis, valdys ir disponuos parkingo dalimi – automobilio stovėjimo vieta (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo vietomis, pažymėtomis numeriais (duomenys neskelbtini), esančiais patalpoje (duomenys neskelbtini) ir sandėliuku. Ieškovas kreipėsi į registratorių prašydamas ištaisyti jo nuomone neteisingus duomenis, nes parkavimo vietomis Nr. (duomenys neskelbtini) naudoja, disponuoja ir valdo ieškovas. Ieškovas savo prašymą grindė tuo, kad nei 2018 Sutartyje, nei Priede Nr. 1 nėra duomenų apie tai, jog atsakovui UAB „OREM“ yra suteikta teisė naudotis parkavimo vietomis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl prašė 2019 m. rugpjūčio 28 d. įregistruotą juridinį faktą pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu nuo įrašymo momento.
14. Atsakovui Registrų centrui buvo pareikštas reikalavimas ieškinio dalyje dėl Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus (toliau – teritorinis registratorius) 2021-01-21 sprendimo Nr. S-6745 (14.1 E) ir Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – komisija) 2020-03-01 (turėtų būti nurodyta: 2021-03-01) sprendimo Nr. CSPR-48, kuriais atsisakyta tenkinti Apelianto prašymą pripažinti neteisėtu bei negaliojančiu nuo jo padarymo (įregistravimo) momento 2019-08-28 įregistruotą juridinį faktą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, todėl Registrų centras nesutiko su ieškinio reikalavimais šioje ieškinio dalyje, o kitus ieškinio reikalavimus prašė spręsti Teismo nuožiūra.
Šalies argumentai
15. Atsakovai R. S. ir G. S. nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog atsakovai naudojasi Parkingo vieta (duomenys neskelbtini), esančia kitoje patalpoje, todėl nežinojo ir neprivalėjo žinoti apie ieškovo naudojamas vietas. Atsakovai pagal VĮ Registrų centro duomenis įsitikino, jog UAB „OREM“ yra parduodamų daiktų savininkas. Atsakovai priėmė turtą gaudami dokumentus ir raktus, įstatymai nenustato jokių specifinių veiksmų atlikimo. Atsakovai neignoravo išviešinto fakto, jog ieškovas buvo sudaręs 2011 Sutartį, bet rėmėsi įstatymo nuostatomis, jog įregistruota UAB „OREM“ nuosavybės teisė laikoma teisinga, kol nėra nuginčyta nustatyta tvarka. Be to, notaras, rengęs sutartį, padarė išvadą, jog nėra kliūčių sudaryti 2019 Sutartį ir atsakovai turėjo pagrindo pasitikėti notaru. Atsakovai neneigia, jog yra bendrija, nes nurodo, jog apie parduodamą turtą sužinojo iš bendrijos pirmininko. Kaina atitiko šalių interesus, todėl nelaikytina nesąžininga.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog pagal byloje esančius duomenis matyti, kad BUAB „PASTATŲ STATYBA“ tą pačią Parkingo dalį perleido du kartus – 2011 Sutartimi ieškovui bei 2018 Sutartimi su Priedu 1 – atsakovui UAB „OREM“, o pastarasis 2019 Sutartimi perleido atsakovams G. ir R. S.. Teismas atsižvelgdamas į aplinkybę, jog BUAB „PASTATŲ STATYBA“ 2011 Sutartimi perleido ieškovui Parkingo dalį ir nustatė naudojimosi tvarką Parkingo vietomis (duomenys neskelbtini) bei pakartotinai perleido atsakovui UAB „OREM“ 2018 Sutartimi su Priedu 1, sprendė, jog negali būti laikoma pagrindu pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jų sudarymo momento.
17. Pirmosios instancijos teismas nenustatė sandorio niekinio pobūdžio, todėl sprendė, kad neturi teisės ex officio, nesant ginčo šalies pareikšto reikalavimo, vertinti ginčo šalių sudarytų nuginčijamų sandorių teisėtumo, jų atitikties šalių valiai ar bendriesiems teisingumo, protingumo ar sąžiningumo principams, todėl šioje byloje teismas vertino tik tai, ar sutartys yra niekinės ir nevertino sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.
18. Aplinkybė, jog tiek UAB „OREM“, tiek atsakovai G. ir R. S. siekė įgyti tik Parkingo dalį - vietą (duomenys neskelbtini), galėtų būti pagrindu pripažinti 2018 Sutarties su Priedu 1 bei 2019 Sutarties dalis negaliojančiomis, tačiau nėra pagrindas laikyti, jog atsakovai be teisinio pagrindo sudarė ginčo 2019 Sutartį ir jų pagrindu registravo nuosavybės teises ir naudojimosi tvarką. Ieškovo nurodomi argumentai, kad turtas įgytas už per mažą kainą, kad atsakovai de facto nesinaudoja juo, kad atsakovai nesąžiningi, kad ignoravo sutarties sudarymo registravimo faktą ir kiti ieškinyje nurodyti argumentai susiję su sandorių dalies negaliojimu, gali būti pagrindu siekiant pripažinti negaliojančiomis 2018 Sutartį su Priedu 1 bei 2019 ginčo Sutartį, tačiau nėra pagrindas laikyti, jog yra negaliojanti 2019 Sutarties dalis dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.
19. Pagrindų pripažinti 2018 Sutartį su Priedu 1 bei 2019 Sutartį iš dalies niekinėmis, teismas nenustatė (CK 1.75 straipsnio 3 dalis), tačiau teismas išaiškino, kad tai neužkerta kelio reikšti reikalavimus dėl minėtų sutarčių dalies pripažinimo negaliojančiomis. Šis teismo sprendimas neužkerta kelio ieškovui reikšti savarankiškus reikalavimus naujame ieškinyje dėl 2018 Sutarties su Priedu 1 bei 2019 Sutarties negaliojimo. Teismas sprendė, jog esant galiojančioms 2018 Sutarčiai su Priedu 1 bei 2019 Sutarčiai, ieškinio reikalavimai dėl atsakovo VĮ Registrų centro sprendimų ir juridinę reikšmę turinčio įrašo panaikinimo bei 2019 Sutarties dalies panaikinimo, negali būti tenkinami, todėl atmestini.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
20. Apeliantai ieškovas R. Č. ir trečiasis asmuo I. Č. prašo 2022 m. balandžio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti. Apeliantas nurodo šiuos argumentus:
20.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas klaidingai nustatė 2018-09-19 Sutarties dalyką (objektą). Pirmosios instancijos teismo išvados, jog BUAB „PASTATŲ STATYBA“ bankroto administratorius 2018-09-19 Sutartimi perleido likusią turėtą Parkingo dalį, t. y. įskaitant ir R. Č. 2011-02-25 Sutartimi įsigytąsias 42/1000 dalis Parkingo, nepagrindžia jokie bylos įrodymai;
20.2. byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog 6744/100000 dalis Parkingo sudaro šios sudėtinės dalys: 42/1000 dalys Parkingo, kurias 2011-02-25 Sutartimi įsigijo ieškovas, 19,81 kv.m. ploto Parkingo dalis – automobilių stovėjimo vieta, pažymėta numeriu 25, kuri, kaip nurodo UAB „OREM“, buvo įsigyta 2018-09-19 Sutartimi ir perleista Ginčijama sutartimi bei sandėliukas (duomenys neskelbtini). Būtent šie daiktai įvardinti ieškiniu ginčijamame VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre 2019-08-28 padarytame įraše: Naudosis, valdys bei disponuos parkingo dalimi – automobilių stovėjimo vietomis, pažymėtomis numeriais (duomenys neskelbtini), esančiais patalpoje (duomenys neskelbtini) ir 3,57 kv.m. sandėliuku (duomenys neskelbtini).
20.3. VĮ Registrų centro 2019-08-28 atliktas įrašas, kurio dalį ieškovas ginčija savo ieškiniu, numatė, jog UAB „OREM“ naudosis, valdys bei disponuos ne tik Parkingo dalimi - automobilių stovėjimo vietomis, pažymėtomis numeriais (duomenys neskelbtini), esančiais patalpoje (duomenys neskelbtini), bet ir 3,57 kv.m sandėliuku (duomenys neskelbtini). Tokius pačius duomenis numato ir šiuo metu galiojantis įrašas R. ir G. S. naudai, įtvirtintas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 7.7 punkte. Esminė aplinkybė yra ta, jog sandėliukas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise nuo 2011-03-04 priklauso D. Z., kurios nuosavybės teisė ir teisė naudotis sandėliuku (duomenys neskelbtini) yra išviešinta lygiai taip pat kaip ir analogiškos R. ir G. S. teisės. Nesuvokiama, kokius matematinius skaičiavimus turėjo atlikti VĮ Registro darbuotojai, kad prie likusio BUAB ,,Pastatų statyba“ priklausančio Parkingo ploto priskirtų oficialiai ir tinkamai įregistruotą kito asmens nuosavybę - D. Z. nuosavybės teise priklausantį 3,57 kv.m. ploto sandėliuką (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog šiuo metu viešajame registre galioja du vienas kitam prieštaraujantys įrašai: vienas nustato, jog sandėliuku (duomenys neskelbtini) naudojasi atsakovai R. ir G. S. (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 7.7 p.), kitas numato, jog tuo pačiu sandėliuku naudojasi D. Z. (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 7.40 p.). Apeliantai neturi įgalinimų ginti D. Z. teisių ir neketina to daryti, tačiau aprašyta aplinkybė dar kartą patvirtina, jog VĮ Registrų centras jam įstatymo pavestas funkcijas atlieka netinkamai. Juk nurodytas sandėliukas patenka į 2018-09-19 Sutartimi tariamai įsigyto (ir vėliau tariamai perleisto) viena trupmena identifikuoto turto dalį. Vien šio sandėliuko dydžiu neatitinkanti turto dalis (jo išraiška) turėjo sukelti abejonių VĮ Registrų centrui. Atitinkamai, nustatyta ginčijama naudojimosi turto dalimi tvarka, į ją įtraukiant ir naudojimąsi sandėliuku, negalėjo būti nei nustatyta, nei registruota viešajame registre. Aplinkybė, jog tokie įrašai vis tik buvo atlikti, suteikia pakankamo pagrindo teigti, jog viešojo registro tvarkytojas padarė esminių klaidų. Būtent taip nutiko ir ieškovo nuosavybės (ne)registravimo ir/ar priskyrimo kitiems asmenims atveju.
20.4. 2019-08-28 Nekilnojamojo turto registre įregistruojant ginčijamą juridinį faktą, VĮ Registrų centro darbuotojams buvo žinomas jų pačių įregistruotas juridinis faktas, jog R. Č. dar 2011-02-25 Sutartimi yra įsigijęs 42/1000 dalis Parkingo. Nepaisant to, šis teisės aktų nustatyta tvarka išviešintas juridinis faktas buvo neteisėtai ignoruotas, ir ieškovo įsigytos 42/1000 dalys Parkingo sąmoningai ir neteisėtai, be jokio objektyvaus pagrindo priskirtos kitam asmeniui.
20.5. priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, 2018-09-19 Sutartimi atsakovui UAB „OREM“ nebuvo perleistos ieškovui priklausančios 42/1000 dalys Parkingo. Tą patvirtino šios sutarties šalis (pirkėjas) UAB „OREM“, tą patvirtina 2018-09-19 Sutarties turinys – joje konkrečiai apibrėžtas sutarties dalykas (objektas). Atitinkamai, Ginčijama sutartimi atsakovai R. S. ir G. S. neįgijo nei nuosavybės, nei jokių kitų daiktinių ar prievolinių teisių į Parkingo dalį – automobilių stovėjimo vietas, pažymėtas numeriais (duomenys neskelbtini). Nurodyti atsakovai nusipirko vienintelę automobilių stovėjimo vietą.
20.6. Ginčijama sutartimi atsakovai R. S. ir G. S. neįgijo nei nuosavybės, nei jokių kitų daiktinių ar prievolinių teisių į Parkingo dalį – automobilių stovėjimo vietas, pažymėtas numeriais (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, ieškinyje buvo atskirai pažymėta, jog net ir vertinant (hipotetiškai), jog R. S. ir G. S. Ginčijama sutartimi įgijo nuosavybes teises į Parkingo dalį – automobilių stovėjimo vietas, pažymėtas numeriais (duomenys neskelbtini), tokia Ginčijamos sutarties dalis pripažintina negaliojančia kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str., 6.307 str. 1 d., 4.37 str., 6.317 str., kt.) (ieškinio 35 p.). Ši pozicija buvo plėtojama ir R. Č. dublike, ir I. Č. atsiliepime į ieškinį, inter alia nurodant, jog jei teismas pritartų VĮ Registrų centro pozicijai dėl nuosavybės teisės perleidimo UAB „OREM“, o vėliau ir atsakovams R. S. ir G. S., tuomet ieškovo nuosavybės teisė galėtų būti apginta teismui ex officio konstatuojant, jog 2018-09-19 Sutarties bei Ginčijamos sutarties dalys, kuriomis perleidžiamos 4200/100000 (42/1000) dalys Parkingo, yra niekinės ir negaliojančios ab initio.
20.7. Ginčijamos sutarties dalis, kuria atsakovams R. S. ir G. S. perleidžiama / suteikiama teisė naudotis, valdyti bei laisvai disponuoti Parkingo dalimi - automobilių stovėjimo vietomis, pažymėtomis numeriais (duomenys neskelbtini), esančiomis patalpoje(duomenys neskelbtini), prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra neteisėta, todėl pripažintina negaliojančia (CK 1.80, 4.37, 6.317 straipsniai).
Atsiliepimas
21. Atsakovai R. S. ir G. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovai nurodė:
21.1. 2019-10-03 Sutartimi atsakovai įsigijo iš Orem tai, ką pagal VĮ Registrų centras viešai skelbiamus duomenis Orem turėjo teisę perleisti, o Atsakovai įsigyti. Ieškovas savo reiškiamus reikalavimus grindžia CK 4.95 straipsnio nuostatomis, pagal kurias savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, kuri inter alia reiškia, jog iš nesąžiningo įgijėjo nekilnojamasis daiktas išreikalaujamas visais atvejais ir todėl įrodinėja, kad atsakovai buvo nesąžiningi sudarydami Sutartį. Atsakovai su Ieškovų argumentais, nurodytais ieškinyje ir Skunde nesutinka, kadangi jie yra nepagrįsti. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostatas visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovams nebuvo žinomi jokie duomenys apie tai, kad Orem nuosavybės teisę į ginčo patalpas įgijo galimai pažeidžiant kitų asmenų teises.
Šalies argumentai
21.2. Ieškovas Skunde nurodo, kad Parkingo automobilių stovėjimo vietose Nr. (duomenys neskelbtini) iš esmės kiekvieną dieną savo automobilį parkuoja Ieškovas, todėl, esą, jei iš tiesų Atsakovai būtų asmeniškai apžiūrėję perkamą daiktą jo buvimo vietoje, jie neišvengiamai būtų pamatę, jog parkavimo vietas naudoja kitas asmuo.
Atsiliepimas
21.3. Atsakovai savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu paaiškino, kad prieš sudarydami 2019-10-03 Sutartį iš tiesų apžiūrėjo pritaikytą sandėliavimui ir pažymėtą kaip parkavimo vieta (duomenys neskelbtini) patalpą, kurią ruošėsi įsigyti iš Orem. Atsakovai atkreipia dėmesį į tai, kad tiek parkavimo vieta (duomenys neskelbtini), tiek ir vietos (duomenys neskelbtini) yra toje pačioje patalpoje (duomenys neskelbtini), be to – visos trys vietos yra šalia. Taigi, akivaizdu, kad Atsakovas, apžiūrėdamas patalpą (duomenys neskelbtini), tuo pat metu matė ir apžiūrėjo šalia jos esančias vietas Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui apžiūrint nurodytas patalpas jokie automobiliai parkavimo vietose Nr. (duomenys neskelbtini) pastatyti nebuvo.
21.4. Nagrinėjamu atveju Orem, perduodamas Atsakovams nuosavybės teisę į ginčo turtą, jo perdavimą atliko perduodamas su turtu susijusius dokumentus, Parkingo dalies, pažymėtos kaip parkavimo vieta (duomenys neskelbtini) ir pritaikytos sandėliavimui, raktus, tuo tarpu jokių papildomų specifinių veiksmų Atsakovams perimant turtą nebuvo ir neturėjo būti atliekama – Atsakovai tiesiog įgijo teisę naudoti ir po Sutarties sudarymo galėjo pradėti naudotis turtu tada, kai būtų nusprendę tai daryti.
22. Atsakovas VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė šiuos argumentus:
Šalies argumentai
22.1. apelianto R. Č. teiginys, kad 42/1000 dalys perleistos nebuvo yra nepagrįstas bei prieštarauja faktiniams bylos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems duomenims.
22.2. Nekilnojamojo turto registro Nr. 44/1289908 įraše yra įregistruotas vienas atskiras nekilnojamojo turto objektas - 1447,11 kv. m patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurią bendraturčiai valdo bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, t. y. jokios kitos patalpos, kurios galėtų būti vertinamos kaip patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudėtinės dalys (arba atskiri nekilnojamojo turto objektai - parkingai) Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos.
22.3. Ginčijamas juridinis faktas 2019-08-28 įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ne tik 2018-09-19 priedo Nr. 1 prie 2018-09-19 pirkimo – pardavimo sutarties, bet ir 2009-04-20 pirkimo - pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties, notarinio registro Nr. 3406, pagrindu. Šios sutarties 4.1.2 papunktyje nustatyta, kad UAB ,,Pastatų statyba“ naudosis automobilių stovėjimo vietomis, pažymėtomis numeriais (duomenys neskelbtini), t. y. ir automobilių stovėjimo vietomis, pažymėtomis numeriais (duomenys neskelbtini);
22.4. UAB ,,Orem“ 2018-09-19 sutartimi įgijusi nuosavybės teises taip pat įgijo teisę naudotis 2009-04-20 pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 3406, 4.1.2 papunktyje nurodytomis bei kitiems asmenims neperleistomis automobilių stovėjimo vietomis (duomenys neskelbtini), nes 2009-04-20 pirkimo - pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartyje, notarinio registro Nr. 3406, nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka nuo 2009-04-21 yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl, vadovaujantis imperatyvia CK 4.81 str. 2 d. nuostata, ši tvarka tapo privaloma UAB ,,Orem“, kuri 2018-09-19 priedo Nr. 1 prie 2018-09-19 pirkimo – pardavimo sutarties 1 punkte taip pat patvirtino, kad jai yra ,,žinoma, kad buvusi nustatyta naudojimosi parkingu tvarka pereina naujajam įgijėjui“;
22.5. atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje esančių faktinių duomenų taip pat akivaizdžiai matyti, kad Apeliantų nuosavybės teisę galimai pažeidžia ne naudojimosi tvarkos įregistravimas, o nenuginčyti ir galiojantys sandoriai, kuriais Apeliantų įgytos 42/1000 dalys buvo perleistos tretiesiems asmenims, tačiau kurių Apeliantai šioje dalyje neginčija;
22.6. apeliantas R. Č. ieškinio dalyką suformulavo taip, kad net ir tuo atveju, jeigu Vilniaus apygardos teismas nuspręstų tenkinti Apeliantų apeliacinį skundą ir priimti naują sprendimą – R. Č. ieškinį tenkinti pilna apimtimi, t. y. tenkintų ir ieškinio 2 punkte išdėstytą reikalavimą dėl 2019-10-03 sutarties 6.2 ir 6.7 punktuose nustatytų sąlygų dėl naudojimosi automobilių stovėjimo vietomis, pažymėtomis numeriais (duomenys neskelbtini), pripažinimo neteisėtomis ir negaliojančiomis ab initio, Apeliantai netaptų patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 42/1000 dalių savininkais (savininkais pagal galiojančius sandorius liktų G. ir R. S.), o esami šios patalpos savininkai (bendraturčiai) (tame tarpe G. ir R. S.) bet kada gali susitarti dėl naujos naudojimosi tvarkos (tame tarpe ir dėl parkavimo vietų (duomenys neskelbtini) naudojimo), nes CK 4.81 str. 1 d. nustatyta, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto 7 bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. T. y. ieškinio dalyką Apeliantas R. Č. suformulavo taip, kad net tenkinus Apeliantų apeliacinio skundo reikalavimus pilna apimtimi, Apeliantų nuosavybės teisių galimo pažeidimo klausimas išspręstas nebūtų ir jiems vis tiek reiktų pakartotinai kreiptis į teismą dėl 2019-10-03 ir 2018-09-19 sutarčių dėl jų įsigytų 42/1000 dalių perleidimo panaikinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
24. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.
25. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
26. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją procesinių pareigų paskirstymo taisyklę ieškovas neprivalo teisiškai kvalifikuoti reiškiamo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 135 straipsnis).
27. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė 2018-09-19 Sutarties dalyką (objektą). Pirmosios instancijos teismo išvados, jog BUAB „PASTATŲ STATYBA“ bankroto administratorius 2018-09-19 Sutartimi perleido likusią turėtą Parkingo dalį, t. y. įskaitant ir R. Č. 2011-02-25 Sutartimi įsigytąsias 42/1000 dalis Parkingo, nepagrindžia jokie bylos įrodymai.
28. Kolegijos nuomone šie apeliantų argumentai yra nepagrįsti. Bylos rašytiniai įrodymai - Nekilnojamojo turto registro Nr. 44/1289908 įraše įrašyti duomenys patvirtina, kad nuo 2009-04-17 visa patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė UAB ,,Pastatų statyba“, ši patalpa bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis buvo perleista tretiesiems asmenims, 2018-09-19 sutartimi UAB ,,Pastatų statyba“ perleido paskutines jai priklausančias 6744/100000 dalis šios patalpos UAB ,,Orem“, t. y. po 2018- 09-19 sutarties sudarymo ir įregistravimo, UAB ,,Pastatų statyba“ nuosavybės teisės į patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pasibaigė ir buvo išregistruotos. Šie duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad UAB ,,Pastatų statyba“ 2009-04-17 nuosavybės teise valdė 1000/1000 (arba 1/1) dalių patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kad visas šias 1000/1000 (arba 1/1) dalių ji yra perleidusi tretiesiems asmenims, kurių nuosavybės teisės nustatyta tvarka yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, todėl apelianto R. Č. teiginys, kad 42/1000 dalys perleistos nebuvo yra nepagrįstas bei prieštarauja faktiniams bylos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems duomenims.
29. Nekilnojamojo turto registro Nr. 44/1289908 įraše yra įregistruotas vienas atskiras nekilnojamojo turto objektas - 1447,11 kv. m patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurią bendraturčiai valdo bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, t. y. jokios kitos patalpos, kurios galėtų būti vertinamos kaip patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudėtinės dalys (arba atskiri nekilnojamojo turto objektai - parkingai) Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos. Atsižvelgiant į tai bendraturčiai gali disponuoti tik jiems nuosavybės teise priklausančiomis patalpos dalimis, o ne atskiromis patalpomis (su atskirai įregistruotas matmenimis ir plotais), todėl 2018-09-19 sutarties, taip pat ir 2019-10-03 sutarties, dalykas yra aiškiai nurodytas šiose sutartyse, t. y. 6744/100000 dalys patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
30. Kolegijos manymu atsakovas VĮ Registrų centras pagrįstai nurodo, kad apeliantai 2018-09-19 sutartimi perleistas 6744/100000 dalis identifikuoja ir vertina pagal šioje sutartyje nurodytą ,,realiai naudojamą“ ir ,,efektyvų“ plotą, tačiau, visų pirma, jokiuose teisės aktuose, sąvokos ,,realiai naudojamas“ arba ,,efektyvus“ plotas nėra apibrėžtos ir vartojamos (Nekilnojamojo turto registre ,,realiai naudojamas“ arba ,,efektyvus“ plotas nėra registruojamas, o yra registruojamas nekilnojamųjų daiktų bendras plotas) ir, antra, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomos dalies plotas yra kildinamas iš nuosavybės teise priklausančios dalies, o ne atvirkščiai.
31. 2018-09-19 sutarties 1.1.11 papunktyje yra nurodyta, kad parduodamas 6744/100000 dalis sudaro 97,59 kv. m. (o ne kaip nurodo Apeliantai 19,81 kv. m). Registrų centras atsiliepime į ieškinį taip pat paaiškino, kad nuosavybės teisės daliai tenkantys kvadratiniai metrai yra paskaičiuojami ne pagal subjektyvius kriterijus, o sudarant lygtį ir atliekant matematinius veiksmus, t. y. tam, kad sužinoti, kiek kvadratinių metrų sudaro 6744/100000 dalys nuo bendro 1447,11 kv. m patalpos ploto, reikia sudaryti lygtį ir 6744 padauginti iš 1447,11, o gautą sumą padalinti iš 100000, t. y.: 6744 x 1447,11 : 100000 = 97,59 kv. m. Šie duomenys ir yra įrašyti 2018-09-19 sutarties 1.1.11 papunktyje, t. y. šiame papunktyje yra aiškiai įrašyta perleidžiamų dalių išraiška kvadratiniais metrais: ,,6744/100000 = 0.06744 x 1447.11 = 97.593 kv. m.“ Nurodytu atveju perleidžiamų dalių išraiška kvadratiniais metrais (ir pats paskaičiavimo veiksmas) yra įrašyta pačioje sutartyje, t. y. 97,59 kv. m, o kokią šio ploto dalį šalys laikė ,,efektyviu“ arba ,,realiai naudojamu“ plotu yra šalių susitarimo reikalas, tačiau pagal sutartį perleistų ir įsigytų nuosavybės dalių (6744/100000) registravimo prasme nei sutartyje nurodytas ,,efektyvus“, nei ,,realiai naudojamas“ plotas neturi ir negali turėti jokios teisinės reikšmės.
32. Apeliantų argumentas dėl naudojimosi tvarkos sandėliuku(duomenys neskelbtini) įregistravimo nėra šio ginčo dalykas, todėl šis argumentas laikytinas nesusijusiu su byla ir atmetamas kaip nenagrinėjamas.
33. Apeliantų argumentas, jog nei UAB „OREM“ direktoriaus G. U. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui 2019-08-22 pateiktame prašyme, nei kartu su juo pateiktuose dokumentuose - 2018-09-19 Sutartyje ir 2018-09-19 Priede prie Sutarties Nr. 1 – nėra net užuominos apie tai, jog UAB „OREM“ suteikiama teisė naudotis Parkingo dalimi – automobilių stovėjimo vietomis, pažymėtomis numeriais (duomenys neskelbtini), esančiomis patalpoje (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstas. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog ginčijamas juridinis faktas 2019-08-28 įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ne tik 2018-09-19 priedo Nr. 1 prie 2018-09-19 pirkimo – pardavimo sutarties, bet ir 2009-04-20 pirkimo - pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties, notarinio registro Nr. 3406, pagrindu. Šios sutarties 4.1.2 papunktyje nustatyta, kad UAB ,,Pastatų statyba“ naudosis automobilių stovėjimo vietomis, pažymėtomis numeriais nuo 1 iki 42 (išskyrus 11), t. y. ir automobilių stovėjimo vietomis, pažymėtomis numeriais (duomenys neskelbtini). Juridinis faktas apie 2009-04-20 pirkimo - pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties, notarinio registro Nr. 3406, pagrindu nustatytą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2009-04-21.
34. Ieškovas R. Č. 2011-02-25 pirkimo – pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 1604, įgijo nuosavybės teises į 42/1000 dalis 1447,11 kv. m. patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir teisę naudotis automobilių stovėjimo vietomis, pažymėtomis numeriais (duomenys neskelbtini), tačiau nei pačios 2011-02-25 sutarties, nei savo nuosavybės teisių nustatyta tvarka neįregistravo, todėl nuosavybės teisės ir teisė naudotis automobilių stovėjimo vietomis, pažymėtomis numeriais (duomenys neskelbtini), liko įregistruotos UAB ,,Pastatų statyba“ vardu. BUAB ,,Pastatų statyba“ 2018-09-19 pirkimo-pardavimo sutartimi perleido UAB ,,Orem“ paskutinę jai priklausančios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, t. y. ir 42/1000 dalis, kurias 2011-02-25 pirkimo – pardavimo sutartimi buvo įgijęs ieškovas. UAB ,,Orem“ 2018-09-19 sutarties pagrindu į ginčo patalpą įgijo nuosavybės teises, nes Civilinio kodekso 1.75 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu tą patį daiktą ar daiktines teises įgijo keli asmenys, tačiau vienas asmuo sandorį įregistravo, o kiti ne, tai laikoma, kad daiktą ar daiktines teises įgijo sandorį įregistravęs asmuo.
35. Taigi, UAB ,,Orem“ 2018-09-19 sutartimi įgijusi nuosavybės teises taip pat įgijo teisę naudotis 2009-04-20 pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 3406, 4.1.2 papunktyje nurodytomis bei kitiems asmenims neperleistomis automobilių stovėjimo vietomis (duomenys neskelbtini), nes 2009- 04-20 pirkimo - pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartyje, notarinio registro Nr. 3406, nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka nuo 2009-04-21 yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl, vadovaujantis imperatyvia CK 4.81 str. 2 d. nuostata, ši tvarka tapo privaloma UAB ,,Orem“, kuri 2018-09-19 priedo Nr. 1 prie 2018-09-19 pirkimo – pardavimo sutarties 1 punkte taip pat patvirtino, kad jai yra ,,žinoma, kad buvusi nustatyta naudojimosi parkingu tvarka pereina naujajam įgijėjui“.
36. Nepagrįstas apeliantų argumentas, jog 2019-08-28 Nekilnojamojo turto registre įregistruojant ginčijamą juridinį faktą, VĮ Registrų centro darbuotojams buvo žinomas jų pačių įregistruotas juridinis faktas, jog R. Č. dar 2011-02-25 Sutartimi yra įsigijęs 42/1000 dalis Parkingo. Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 44/1289908 2011-02-25 notaro pranešimo Nr. 194/11-0090 pagrindu įregistruotas juridinis faktas, t. y. padaryta žyma apie sudarytą 2011-02-25 pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1604, nėra turto apribojimas, draudžiantis su turtu atlikti kokius nors veiksmus, registruoti kitų asmenų teisėtai atsiradusias nuosavybės teises ar juridinius faktus. Kaip jau minėta, šiuo atveju svarbu yra tai, kad pats ieškovas nei 2011-02-25 sutarties, nei savo nuosavybės teisių nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre neįregistravo, o UAB ,,Orem“ iš BUAB ,,Pastatų statyba“ įsigijusi nuosavybės teises jas paviešino, todėl tiek jos nuosavybės teisės, tiek su šiomis teisėmis susiję juridiniai faktai galėjo būti registruojami Nekilnojamojo turto registre.
37. Apeliantai nurodo, kad jie yra 42/1000 dalių patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai, motyvuodami tuo, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, o įstatyme nustatytos aplinkybės (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuriomis siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Tačiau, kaip jau minėta, CK 1.75 str. 3 d. yra speciali norma, reglamentuojanti teisinius santykius būtent tuo atveju, kai tą patį nekilnojamąjį daiktą skirtingais sandoriais įgyja du asmenys. Nurodytu atveju, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog apeliantų įgytas 42/1000 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo ir UAB ,,Orem“, kuri sutartį ir savo nuosavybės teises įregistravo, todėl 42/1000 dalis patalpos įgijo ir nuo 2018-09-24 šio turto teisėtas savininkas yra ne apeliantai, o UAB ,,Orem“. Be to, CK 1.75 str. 2 d. reglamentuoja ir tai, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais.
38. Ieškovo argumentas, kad 2018-09-19 sutartimi jo įsigytos 42/1000 dalys ((duomenys neskelbtini) vietos) nebuvo perleistos UAB ,,Orem“ yra taip pat nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodyti registro duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovui R. Č. galimai neigiamas pasekmes sukėlė ne Registrų centro veiksmai dėl naudojimosi tvarkos įregistravimo, o nenuginčyti ir galiojantys sandoriai, kuriais jo įgytos 42/1000 dalys buvo perleistos tretiesiems asmenims.
39. Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) bei nurodo ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), taip apibrėždamas bylos nagrinėjimo ribas. CPK 226 straipsnyje nustatyta šalių pareiga pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Teismas sprendimą gali grįsti tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje (CPK 263 straipsnio 2 dalis). Priimdamas sprendimą dėl byloje pareikštų reikalavimų teismas negali peržengti apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų, išskyrus civilinio proceso normose nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).
40. Ieškiniu ginčijamos tik 2019-10-03 pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau neginčijamos 2019-10-03 ir 2018-09-19 sutarčių dėl atsakovo įsigytų 42/1000 dalių perleidimo. Net ir tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas būtų tenkinęs ieškinio 2 punkte išdėstytą reikalavimą dėl 2019-10-03 sutarties 6.2 ir 6.7 punktuose nustatytų sąlygų, dėl naudojimosi automobilių stovėjimo vietomis, pažymėtomis numeriais (duomenys neskelbtini), pripažinimo neteisėtomis ir negaliojančiomis ab initio, ieškovas netaptų patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 42/1000 dalių savininku (savininkai liktų G. ir R. S.), o esami šios patalpos savininkai (bendraturčiai) bet kada gali susitarti dėl naujos naudojimosi tvarkos (įskaitant ir dėl parkavimo vietų (duomenys neskelbtini)), nes CK 4.81 str. 1 d. nustatyta, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Dėl bylos baigties
41. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
42. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
43. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 93, 98 str.). Atsakovas R. S. pateikė įrodymus, kad jis apeliacinės instancijos teisme patyrė 617,10 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šias išlaidas teismas pripažįsta pagrįstomis ir iš ieškovo priteisia atsakovui R. S..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo R. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 617,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.