- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-12
- Bylos Nr.
- 1A-133-361/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
- Nuteistasis
- S. P.
- Suinteresuotas asmuo
- V. R.
- Advokatai
- Alius Galminas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. P. gynėjo advokato Aliaus Galmino ir suinteresuoto asmens V. R. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. vasario 5 d. nuosprendžio, kuriuo:
S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 15 (penkiolika) parų arešto bausme, bausmę atliekant areštinėje. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, S. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu, konfiskuota transporto priemonė – automobilis „SATURN ASTRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis V. R., a. k. (duomenys neskelbtini)
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. S. P. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės etilo alkoholio, o būtent už tai, kad 2017 m. rugsėjo 11 d., apie 06.40 val., Kretingos mieste, Minijos gatvėje, vairavo automobilį „SATURN ASTRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo ne mažiau kaip 2,30 promilių etilo alkoholio.
Šalies argumentai
2. Nuteistojo gynėjas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. vasario 5 d. nuosprendį: atleisti S. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant laiduotojui B. A., nustatant vienerių metų laidavimo terminą; nekonfiskuoti automobilio „SATURN ASTRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio V. R., o išieškoti iš S. P. šio automobilio piniginę vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 870 Eur. Argumentuoja, jog ikiteisminio tyrimo metu ir teisme S. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Kadangi atitiko visas baudžiamajame įstatyme nustatytas sąlygas, S. P. pateikė prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kartu su prašymu buvo pridėtas B. A. sutikimas laiduoti už S. P., pažymos apie siūlomo laiduotojo teistumą, baustumą administracine tvarka. Iš šių pažymų matyti, jog B. A. nėra teistas, baustas administracine tvarka ir yra vertas teismo pasitikėjimo. Mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai pripažino S. P. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, nors pripažino atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Tokiu būdu teismas neleido S. P. pasinaudoti įstatymo leidėjo numatyta galimybe išvengti teistumo bei atsakomybės. B. A. teisme patvirtino ir garantavo, kad S. P. daugiau nedarys naujų nusikalstamų veikų, ir prašė perduoti pastarąjį jo atsakomybėn. Todėl nuosprendis turėtų būti pakeistas ir S. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas pagrįstai uždraudė S. P. vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus ir ši priemonė yra pakankama. Tačiau teismas nepagrįstai ir neteisėtai konfiskavo automobilį, nuosavybės teise priklausantį ne kaltininkui, o V. R.. Paaiškina, jog S. P. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 10 d. vakare su vaikystės drauge V. R. vartojo alkoholinius gėrimus jos namuose iki ryto, o 2017 m. rugsėjo 11 d. ryte, apie 06.00 val., būnant jos gyvenamojo namo kieme, klausėsi muzikos iš stovinčio neužrakinto automobilio. Vėliau, V. R. atsisėdus į keleivio sėdynę pailsėti bei parūkyti, pastebėjo, kad pastaroji užmigo. Po to S. P. atsisėdo prie automobilio vairo ir, radęs automobilio raktelius, nusprendė parvažiuoti į namus Kretingos mieste. S. P. teisme nurodė, kad automobilio savininkės neprašė leidimo vairuoti transporto priemonę, o pats nusprendė automobiliu pasinaudoti. S. P. savavališkai, be automobilio savininkės leidimo sėdo prie automobilio vairo ir važiavo link namų ir buvo sustabdytas policijos. Teismas nepagrįstai konfiskavo V. R. priklausantį automobilį, kadangi ji nedavė leidimo ir sutikimo vairuoti automobilį. Šias aplinkybes V. R. patvirtino ir teisme, paaiškindama, jog S. P. pasinaudojo jos bejėgiška būsena, nes tuo metu ji buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio ir miegojo. Taip pat V. R. nurodė, jog atsibudo tik pažadinta policijos pareigūno ir tik tuomet supratusi, kad automobilį vairavo S. P.. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, apeliantas mano, jog teismui nebuvo pagrindo konfiskuoti automobilį, o spręsti klausimą dėl šio automobilio piniginę vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš S. P.. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio vertė yra 2 870 Eur.
3. Suinteresuotas asmuo V. R. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. vasario 5 d. nuosprendžio dalį dėl automobilio konfiskavimo ir automobilio nekonfiskuoti, o išieškoti iš S. P. automobilio piniginę vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 870 Eur. Skunde iš esmės atkartojami nuteistojo gynėjo skunde išdėstyti argumentai, jog ji nedavė leidimo ir sutikimo vairuoti savo automobilio S. P., o jis pasinaudojo jos bejėgiška būsena – tuo metu buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio ir miegojo. Šias aplinkybes patvirtino ir nuteistasis, paaiškindamas, jog savavališkai priėmė sprendimą automobiliu parvažiuoti į namus. Teigia, jog analogiškais atvejais teismai nekonfiskuoja automobilių, o išieško iš kaltininkų automobilių piniginę vertę atitinkančias pinigų sumas. Paaiškina, jog automobilis labai reikalingas, juo naudojasi asmeniniais reikalais, taip pat sutuoktinis, kai grįžta iš užsienio. Automobilis yra šeimos turtas, todėl jo netekusi patirs didžiulius nepatogumus ir materialinius nuostolius.
Atsiliepimas
4. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra (Kretinga) atsiliepimu su apeliaciniais skundais nesutinka ir prašo palikti galioti skundžiamą nuosprendį. Nuosprendį vertina kaip pagrįstą ir teisėtą. Teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir pagrįstai konstatavęs, jog S. P. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimų, neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotojo, kaip nuteistojo kaimyno nurodyto B. A. asmenybė teismo pagrįstai įvertinta kaip nepakankama pripažinti šį asmenį vertu pasitikėjimo. Automobilis konfiskuotas pagrįstai, nes V. R. perdavė automobilį neblaiviam nuteistajam bei už šią veiką yra nubausta 2017 m. gruodžio 8 d. administraciniu nurodymu.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliaciniai skundai atmestini.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliaciniuose skunduose nesutinkama su nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – automobilio konfiskavimu, teigiant, jog automobilio savininkė neperleido jo nuteistajam, o šis pasinaudojo jos bejėgiška būkle dėl girtumo ir miego, ir savavališkai priėmė sprendimą parvažiuoti į savo namus.
7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį baudžiamojo poveikio priemonių individualizavimo aspektu, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir S. P. pagrįstai ir teisėtai skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą.
7.1. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
7.2. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).
7.3. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o pagal BK 72 straipsnio 4 dalį – kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas esant šio straipsnio dalies atitinkamuose punktuose nurodytoms sąlygoms.
7.4. BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas nustato, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu, perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.
8. Būtent 7.4. punkte aptarta teisės norma ir 7.1.–7.3. punktuose aptartu teisiniu reguliavimu, apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi, konfiskuodamas S. P. tyčinės nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį. Teismas šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimą motyvavo tuo, jog byloje yra neginčyti įrodymai, kad V. R. perdavė transporto priemonę vairuoti neblaiviam S. P. ir, be to, 2017 m. gruodžio 8 d. administraciniu nurodymu yra nubausta už šią veiką administracine tvarka ir įvykdžiusi administracinį nurodymą. Nors šių motyvų turinio teismas išsamiau neatskleidė, tačiau abejonių dėl tokio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo teisėjų kolegijai nekyla.
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Teisėjų kolegija, sugretinusi nuteistojo S. P. ir V. R. parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamuosiuose posėdžiuose apie ginčo perleidimo vairuoti situacijos aplinkybes (b. l. 32, 88–89, 137–139) ir kartu įvertinusi tyrėjos tarnybiniame pranešime (b. l. 53), administracinio nusižengimo protokole (b. l. 54) užfiksuotas aplinkybes ir kitus byloje surinktus įrodymus (b. l. 14, 15, 16, 17–18, 38), turi pagrindą manyti, jog V. R. turėjo ir galėjo žinoti, jog jai priklausančiu automobiliu pasinaudos S. P..
8.1.1. V. R. ir S. P. parodymai, jog įvykio dieną jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus, sutampa ir šios aplinkybės jie neginčijo ir neginčija.
8.1.2. S. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, beje, praėjus vos 2 dienoms po įvykio, parodė, jog bendru sutarimu su vaikystės drauge V. R. susitarė, jog automobilį vairuos jis, nes nenorėjo, jog ji vairuotų būdama neblaivi, ir pastaroji neprieštaravo, kai jis paėmė iš jos automobilio raktelius (b. l. 88–89). Teisiamojo posėdžio metu S. P. suabejojo, ar jiedu tarėsi dėl to, kas vairuos automobilį, teigdamas, jog to neatsimena, o automobilio rakteliai buvo automobilyje (b. l. 138). Toks S. P. parodymų nenuoseklumas, įvertinus tai, kad S. P. teisiamajame posėdyje, be kita ko, nurodė, jog jiedu kartu nuėjo į automobilį ir išvažiavo, o važiuojant V. R. miegojo, leidžia kaip išgalvotus vertinti tiek apelianto argumentus, jog jis neprašė V. R. leidimo vairuoti transporto priemonę, o pats nusprendė automobiliu pasinaudoti, tiek apeliantės V. R. teiginius, jog ji neperdavė automobilio jam vairuoti.
9. Atsižvelgiant į 8.1.2. punkte išdėstytas aplinkybes, V. R. skundo teiginiai, jog S. P., kurį ji taip pat įvardija kaip draugą, pasinaudojo jos bejėgiška būkle dėl girtumo ir miegojimo, vertinami kaip nepagrįsti, siekiant išvengti neigiamų automobilio konfiskavimo pasekmių. Kiti apeliantės argumentai, jog automobilis reikalingas šeimai ir dėl turto konfiskavimo patirs didelius nuostolius, nepatogumus, vertinami kaip nepagrįsti bei nepakankami kitaip vertinti ginčijamos poveikio priemonės skyrimo sąlygų ir pagrindų, nei tai padarė apylinkės teismas, ar šią priemonę vertinti kaip akivaizdžiai neproporcingos, neatitinkančios teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros ar varžančios asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Be to, apeliantei dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo priteisimo išlieka teisė kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka ar reikalauti iš kaltininko atlyginti žalą savo noru.
10. Nuteistojo gynėjas skundu prašo taikyti laidavimo institutą ginamajam, teigdamas, jog egzistuoja visos įstatyme numatytos tam sąlygos ir pagrindai, o pasiūlytas laiduotoju B. A. yra tinkamas laiduotojas. Teisėjų kolegija tokius skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus.
11. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad visų BK 40 straipsnio sąlygų egzistavimas iš tiesų sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės.
11.1. Nagrinėjamu atveju teismas netaikė laidavimo instituto, motyvuodamas tuo, kad kaltinamasis neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytų reikalavimų. Taigi teismas suabejojo dėl to, kad S. P. atsitiktinai padarė nusikalstamą veiką ir kad galima tikėti, jog jis daugiau nebesės prie vairo neblaivus, o konfiskuodamas automobilį, pastarojo asmenybę, socialinę, turtinę padėtį pagrįstai vertino jo nenaudai.
11.2. Nuteistojo gynėjas, akcentuodamas 11.1. punkte nurodytą ginamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, neįvertina laidavimo institutui taikyti privalomos ir teisiškai reikšmingos sąlygos, o būtent to, jog S. P. asmenybė dėl sąmoningai vedamo socialiai neatsakingo gyvenimo būdo yra nepatikima, dėl to teisės pažeidimų kilimo grėsmė ateityje išlieka išties rimta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme. S. P. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, o visuomenei nepriimtino, moraliai smerktino gyvenimo būdo pasekmė.
12. Nesant visumos BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nustatytų sąlygų, nėra pagrindo atleisti S. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgiant į tai, S. P. laiduotoju pasiūlyto kaimyno B. A. asmenybės vertinimas tampa juridiškai neaktualus. Kita vertus, pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad BK 40 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo, turi savarankišką reikšmę, todėl konstatuojant ją būtinas išsamus šios sąlygos motyvavimas. Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-305/2011, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017). Šiuo atveju byloje yra duomenų, jog B. A. neteistas, administracine tvarka nebaustas, tačiau prašyme ir teisiamajame posėdyje jo motyvai dėl sutikimo būti laiduotoju (pažįsta S. P. nuo jaunų dienų; yra kaimynas; mano, kad S. P. reikia užkoduoti), nesant kitų duomenų apie pastarojo gyvenimo būdą, užimtumą ar kitokį vertingą, svarbų ryšį su S. P. patvirtinančių duomenų, leidžia konstatuoti, jog apylinkės teismas pagrįstai neatleido apelianto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
14. Apylinkės teismas byloje nustatė S. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių nenustatė. Atsižvelgdama į S. P. padaryto nusikaltimo pobūdį, asmenybę (nuo 2010 m. yra 13 kartų baustas administracine tvarka už įvairius viešosios tvarkos, kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudų nemoka; 2017 m. baustas 2 kartus už alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose; neteistas), kaltės rūšį ir formą, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių nebuvimą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog teismas, uždrausdamas apeliantui naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus, t. y. nustatydamas minimalų tokios poveikio priemonės taikymo terminą, parinko proporcingą priemonę ir teisingai nustatė jos taikymo terminą (BK 61 straipsnio 4 dalis, 68 straipsnio 2 dalis).
15. Bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Nagrinėjamu atveju kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos S. P. pripažino visiškai ir į tai pagrįstai atsižvelgta skiriant bausmę. S. P. paskirta minimali arešto bausmė (BK 49 straipsnio 3 dalis), o kartu su šia bausme paskirta ginčijama baudžiamojo poveikio priemonė leidžia pagrįstai manyti, jog tokia bausmė užtikrina S. P. ir visuomenės saugumo interesų pusiausvyrą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo S. P. gynėjo advokato Aliaus Galmino ir suinteresuoto asmens V. R. apeliacinius skundus atmesti.