Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovams A. K. ir S. S. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. (duomenys neskelbtini) ieškovei ir S. S. gimė dukra. Po dukros gimimo ieškovė bandė telefonu susisiekti su A. K., norėdama jam pasiūlyti geranoriškai išspręsti vaiko tėvystės klausimą ir buvo pasirengusi apmokėti visas su šiuo veiksmu susijusias išlaidas. Tačiau jai nepavyko susiskambinti su A. K.. Ieškovė kreipėsi į A. K. elektroniniu paštu, nusiųsdama jam laišką, kuriuo nurodė, kad civilinės metrikacijos skyrius paaiškino, jog dar nepraėjo 300 dienų terminas nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta santuoka, todėl vaikui bus suteikta A. K. pavardė, vaiko gimimo įraše tėvu bus įrašytas A. K.. Ieškovė siūlė jam nuvykti pas notarą ir pripažinti, nėra vaiko tėvas. Vėlesnis tėvystės nuginčijimas bus galimas tik teismine tvarka. Tačiau A. K. neatsiliepė į šį laišką.

4. Ieškovė pažymėjo, kad nuo vaiko gimimo A. K. nesidomėjo vaiku. Jai nekyla abejonių, kad vaiko biologinis tėvas yra S. S., nes su A. K. ji nebegyveno nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. ir su juo nepalaikė jokių intymių santykių, skirtingai nei su S. S., su kuriuo, kartu gyvena nuo 2023 m. spalio mėn. pradžios. Pastarasis nuo vaiko gimimo juo rūpinosi, prižiūrėjo, pirko būtinus daiktus, asmens higienos priemones, drabužius, avalynę, vaikišką vežimėlį, visiškai išlaiko vaiką.

7. Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus iš esmės savo procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

10. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).

11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3158-1167/2024 nutraukė M. K. ir A. K. santuoką. Sprendime konstatuota, kad sutuoktiniai daugiau kaip metus neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo.

12. Iš (duomenys neskelbtini) Gimimo įrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) gimė S. K., kurios motina įrašyta M. K., o tėvu – A. K..

13. Byloje nekilo ginčas, kad A. K. nėra S. K. biologinis tėvas, kad mergaitės biologinis tėvas yra S. S.. Pastarasis teisme pripažino tėvystės faktą.

14. Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodė, kad ieškovės pareikšti reikalavimai atitinka mažametės Sofijos interesus.

15. Vaiko kilmės nustatymas yra teisinio santykio tarp tėvų ir vaiko atsiradimo pagrindimo nustatymas. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis įtvirtina vaiko teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus. 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio 1 dalis įtvirtina kiekvieno asmens, taip pat ir vaiko, teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Vaiko ir tėvų tarpusavio ryšys yra vertybė, saugoma Konvencijos 8 straipsnyje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90).

16. Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad, sprendžiant su vaikais susijusius šeimos klausimus, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Tėvystės nuginčijimo klausimai taip pat sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146-3.148, 3.150 straipsniai).

17. Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik tiesos dėl biologinės kilmės konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Šis aiškinimas nereiškia, kad vaiko kilmės nustatymas laikytinas prioritetiniu vaiko interesu, tačiau nuginčyti tėvystę būtina tuo atveju, kai siekiama nustatyti kito asmens tėvystę. Dėl to ginčijant tėvystę kartu turėtų būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę, nes tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-378/2021).

18. Atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių ir esamų įrodomų visumą, minėtą teisinį reglamentavimą, teismas neturi pagrindo abejoti dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais. Atitinkamai konstatuotina, kad ieškovės reikalavimai dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo yra pagrįsti ir tenkintini (CPK 178, 179, 185 straipsniai).

19. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamai ir objektyvių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo A. K. netinkamą elgesį, dėl kurio būtent ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo. Teismas iš esmės sutinka su atsakovo argumentu, kad ieškovės tik 2025 m. sausio 14 d. el. laiške nurodoma aplinkybė apie vaiko gimimo faktą ir nurodomas 3 darbo dienų terminas atsakyti į laišką dėl vykimo pas notarą nėra pakankamas ir protingas terminas, nes turi būti atsižvelgiama ir į atsakovo užimtumą ar kitas svarbias priežastis. Atsakovas 2025 m. sausio 22 d. atsakė, jog sutinka vykti pas notarą, o tai padaryti galėtų 2025 m. vasario 5-7 d. Iš Gimimo įrašo sudarymo datos - (duomenys neskelbtini) - spręstina, kad negavusi atsakovo A. K. atsakymo ieškovė apsisprendė gauti gimimo įrašą. Tokiu atveju, teismas neturi pagrindo priteisti ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo A. K.. Valstybės naudai nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos, nes jos nesiekia 8 Eur (CPK 88, 92, 93, 96, 98 straipsniai; Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

20. Dėl bylos nagrinėjimo operatyvumo, ekonomiškumo ir teismo posėdyje byloje dalyvaujantiems asmenims sutinkant šis sprendimas skelbiamas rašytinio proceso tvarka – tai atitinka CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra S. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o S. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra atsakovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.

Nustatyti, kad S. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra atsakovas S. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) o atsakovo S. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra yra S. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Išaiškinti šalims, kad teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio sprendimo įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.