Panevėžio apygardos teismo nutartis, eB2-203-212/2020

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-03-05
Bylos Nr.: eB2-203-212/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-59-3-00025-2018-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Zina Mickevičiūtė
Atsakovas: D. Š.

Civilinė byla Nr. eB2-203-212/2020Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00025-2018-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.4.3.5; 3.4.3.5.6; 3.4.3.7.4

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 5 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėja Zina Mickevičiūtė,Sekretoriaujant Editai Šinkūnienei,

Dalyvaujant pareiškėjos bankrutavusios UAB „Orida“ bankroto administratoriaus UAB „Audersima“ atstovams A. P., advokatei J. S.,

Atsakovei. D. Š., jos atstovui advokatui V. P. – nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjusi civilinę bylą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Orida“ bankroto pripažinimo tyčiniu pagal BUAB „Orida“ bankroto administratoriaus UAB „Audersima“ pareiškimą atsakovei D. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo BUAB „Orida“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Nurodo, kad 2018 m. kovo 16 d. UAB „Orida“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Audersima“. Įmonė Panevėžio apygardos teismo 2018-07-25 nutartimi paskelbta bankrutavusi ir likviduojama dėl bankroto. Mano, kad VĮ Registrų centrui pateikti balansai patvirtina, jog įmonė buvo nemoki nuo pat pirmų jos veiklos metų. Įmonės direktorė ir vienintelė akcininkė nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kaip tai numatė įstatymas. Būdama nemoki, įmonė 2011-07-25, 2011-10-15 ir 2012-02-07 sudarė paskolų sutartis su UAB „Ekspetra“, kuriai paskolino 1‘003‘000 Lt (290‘488,88 Eur) sumą ir tai dar labiau padidino jos nemokumą. Pažymi, kad skolindama lėšas įmonė nereikalavo palūkanų iš UAB „Ekspetra“, nors paskolos sutartyse numatyta, kad paskolos gavėjas laiku negrąžinęs paskolos privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas nuo laiku negrąžintos paskolos sumos. Mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad paskolos negrąžintos, paskolų grąžinimo terminai nepratęsti, o įmonė palūkanų neskaičiavo ir negavo. Be to, paskolų išmokėjimo metu įmonė nuosavų lėšų (pelno), kurios galėtų būti skirtos paskolų išdavimui, neturėjo ir pati iš AB Snoro banko skolinosi apyvartinėms lėšoms ir mokėjo palūkanas. Šie veiksmai patvirtina netinkamą įmonės valdymą ir prieštarauja įmonės veiklos tikslams.

Žemesnės instancijos teismas

Netinkamą įmonės valdymą patvirtina ir tai, jog įmonėje nebuvo reglamentuota buhalterinės apskaitos vedimo tvarka, nėra arba nebuvo apskaitos dokumentų, finansinių ataskaitų saugojimo tvarką reglamentuojančių tvarkų, kaip reikalavo Buhalterinės apskaitos įstatymas (toliau – BAĮ). Taip pat nebuvo nustatyta informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyr. buhalterei tvarka, nereglamentuoti asmenys, turintys teisę surašyti ir/ar pasirašyti įmonės apskaitos dokumentus, nėra dokumentų, patvirtinančių įmonės kasininko skyrimą, kasos vedimo tvarką.

Mano, jog nesant tinkamos apskaitos, įmonės valdymas taip pat negalėjo būti tinkamu ir tai įrodo 2011 metais priimti sprendimai, kai naujai įsteigta įmonė skolinasi apyvartinėms lėšoms iš banko, moka palūkanas ir šias lėšas, jau be palūkanų, skolina kitai įmonei dar labiau bloginant ir taip jau blogą įmonės finansinę padėtį.

Blogą įmonės valdymą patvirtina Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (toliau –FNTT) išvados, kuriose nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011 metų iki 2012 metų I ketvirčio už UAB „Ekspetra“ įmonė tretiesiems asmenims apmokėjo 246‘809,19 Lt (71‘480,88 Eur), tačiau su biudžetu neatsiskaitė.

Pažymi, kad įmonė įregistruota 2011-03-23, o pirmoji paskola UAB „Ekspetra“ išduota jau 2011-07-25, tačiau įmonė tuo metu dar nebuvo uždirbusi lėšų, kad galėtų jas skolinti, nes skolinosi pati iš banko. Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) atliko mokestinį patikrinimą ir nustatė, kad pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas UAB „Orida“ ir UAB „Ekspetra“ yra asocijuoti asmenys. Išduodant paskolą asocijuotam asmeniui, palūkanų skaičiavimas būtinas, tuo tarpu paskolos negrąžintos, jų grąžinimo terminai nepratęsti, o įmonė palūkanų neskaičiavo ir negavo.

FNTT išvadoje nurodyta, kad UAB „Orida“, suteikdama 1‘003‘000 Lt paskolų, sudarė 3 ekonomiškai nenaudingus sandorius, prieštaraujančius jos komerciniams, ūkiniams ir finansiniams interesams bei ekonominei logikai, sumažino savo apyvartines lėšas, kurias galėjo panaudoti savo veiklai vykdyti; suteiktų paskolų suma sudarė 96 proc. visų bendrovės kasos išlaidų; suteiktos paskolos buvo beprocentinės, dėl to bendrovė pajamų neuždirbo. Suteiktų paskolų rizikingumą didino ir tai, kad jos buvo suteiktos juridiniam vienetui, kurio veikla 2010, 2011 ir 2012 metais buvo nuostolinga. Pažymi, kad bankroto bylos iškėlimo dienai UAB „Ekspetra“ suteikta paskola pilnai nebuvo grąžinta.

Teigia, kad įmonės veikla buvo organizuota taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą ar lėšas buvo visiškai panaikinamos ir tai, pareiškėjo vertinimu, yra viena iš priežasčių bankrotą pripažinti tyčiniu. Įmonei esant nemokiai, neturint nuosavų lėšų ir išduodant asocijuotam asmeniui UAB „Ekspetra“ beprocentines paskolas, įmonės valdymo organai elgėsi neapdairiai, neracionaliai, prieštaringai įmonės veiklos tikslams bei kreditorių interesams. VMI sprendime nustatyta, kad negrąžinta paskolos dalis sudaro 654‘150,23 Lt (189‘455,00 Eur).

Kitas tyčinio bankroto požymis yra tai, kad įmonė aplaidžiai ir apgaulingai tvarkė apskaitą, todėl nėra galimybės nustatyti jos ūkinės finansinės veiklos rezultatų, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, debitorinių įsiskolinimų dydžio ir struktūros. Mano, kad tarp aplaidaus ir apgaulingo buhalterinės apskaitos vedimo, netinkamo įmonės valdymo bei įmonės mokumo būklės yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl įmonės bankrotas pripažintinas tyčiniu. Tai, kad įmonės apskaita tvarkoma aplaidžiai ir apgaulingai, patvirtina ir FNTT specialisto išvada, ir VMI sprendimas.

Atlikto mokestinio patikrinimo metu, už 2011-03-23 - 2012-04-01 laikotarpį, nustatyta, kad įmonės padaryti pažeidimai, pasižymi veiksmais, kuriais sąmoningai buvo siekiama sumažinti mokėtinus PVM ir pelno mokesčius. VMI sprendime padaryta išvada, kad pažeidimai kartojasi ir 2011, ir 2012 metais, dėl jų į biudžetą nesumokėtos PVM ir pelno mokesčio sumos yra didesnės nei 500 MGL. FNTT padarė išvadą, kad įmonė savo veiksmais sudarė prielaidas UAB „Ekspetra“ gauti subsidijas iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų.

Atkreipia dėmesį, kad Panevėžio apygardos teismas 2016-03-31 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-6-185/2016 įmonės vadovę D. Š. pripažino kalta dėl apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos vedimo.

Iškėlus bankroto bylą, įmonės dokumentai administratoriui perduoti nepilnai, todėl yra sudaromos prielaidos tam, kad nebūtų išaiškintos įmonės bankroto priežastys, netinkamo valdymo aplinkybės ir tai taip pat laikytina tyčinio bankroto požymiu.

Kadangi įmonė buvo nemoki jau nuo pirmų savo veiklos metų, vadovė privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o to laiku nepadarius, buvo bloginama įmonės finansinė padėtis, didinama įmonei daroma žala. Mano, kad įmonei padaryta žala - tai priskaičiuoti delspinigiai ir baudos. Bankroto bylos iškėlimo dienai įmonės įsipareigojimai kreditoriams sudarė 124‘903,80 Eur, o pradelsti įsipareigojimai 2011-12-31 - tik 33‘640,50 Eur, todėl žala įmonei laiku nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo sudaro 91‘263,30 Eur.

VMI patikrinimo metu nustatė, kad įmonė negavo 59‘027 Lt (17‘095,40 Eur) pajamų, nesumokėjo valstybei pelno mokesčio 29‘927,80 Eur ir dėl nesumokėto pelno mokesčio buvo priskaičiuota 8‘103,70 Eur delspinigių bei 11‘971 Eur baudų, taip įmonei padaryta 20‘074,70 Eur žala. Be to, įmonė nesumokėjo mokėtino PVM mokesčio ir todėl buvo priskaičiuota 12‘446,67 Eur delspinigių ir 15 324 Eur baudų. Bendra įmonei padaryta žala sudaro 47‘845,37 Eur.

Bankroto administratorius, įvertinęs perduotus įmonės dokumentus bei kitą medžiagą mano, kad įmonės vadovė ir vienintelė akcininkė nuo pat įmonės įsteigimo netinkamai vykdė savo pareigas, veikė ne įmonės interesais, įmonės veikla apsiribojo tik dalyvavimu UAB „Ekspetra“ vykdomame projekte „Viešbučio „Aukštaitis“ infrastruktūros sukūrimas“, kuris dalinai buvo finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.

Duomenų, jog įmonė turėjo sandorių, nesusijusių su UAB „Ekspetra“ vykdomu projektu, nėra. Įmonė per 7 veiklos metus turėjo tik vieną užsakovą UAB „Ekspetra“ ir po jos projekto įgyvendinimo nuosekliai buvo siekiama bankroto. Be to, UAB „Orida“ direktorė ir vienintelė akcininkė D. Š. iki įmonės įsteigimo dirbo UAB „Ekspetra“ direktore, pirmieji sandoriai sudaryti su UAB „Ekspetra“, pirmosios pajamos taip pat gautos iš UAB „Ekspetra“, tačiau jos nepanaudotos įmonės reikmėms, o paskolintos UAB „Ekspetra“. Būtent su UAB „Ekspetra“ paskolomis susijusi įmonei padaryta žala, ir FNTT išvada tai patvirtina.

Papildomai paaiškino, kad atsakovė nepagrįstai teigia, kad įmonės skola atsirado tik po VMI patikrinimo. Prievolė mokėti mokesčius atsiranda jų susiformavimo laikotarpyje. Už ataskaitinį laikotarpį nuslėpti mokesčiai nepriklausomai nuo to, kada atskleistas nuslėpimas, jų mokėjimo prievole laikomas laikotarpis už kurį jie buvo nuslėpti, o ne tada kada šis faktas buvo nustatytas, ir šią aplinkybę patvirtina VMI į bylą pateikta informacija, jog įmonės mokesčių nepriemoka susidarė nuo 2011-10-25.

Ta aplinkybė, kad Panevėžio apygardos teismas 2015-01-08 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-316-252/2015 pripažino įmonę mokia, nepatvirtina jos mokumo. Įmonės vadovei tuo metu buvo žinomos FNTT ir VMI išvados apie nesumokėtus mokesčius, tačiau ji šį faktą nuo teismo nuslėpė ir todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl įmonės mokumo.

Žemesnės instancijos teismas

Nepagrįstai atsakovė teigia, kad netinkamai vedama apskaita nesusijusi su įmonės nemokumu. FNTT išvadoje nurodyta, kad nesant tinkamos apskaitos yra sudaromos sąlygos manipuliuoti veiklos rezultatais, klastoti dokumentus, slėpti mokesčius, tais veiksmais padarant įmonei ir jos kreditoriams žalą, tuo esminiai pabloginant ir taip jau nemokios įmonės būklę ir privedant ją prie bankroto. Nesutinka su atsakovės argumentu, kad mokestinė prievolė nėra žala, nes nėra neteisėtų veiksmų rezultatas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. birželio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018 20, išaiškino, jog neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, kai nustatoma, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybes įvykdyti mokestinę prievolę mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais. Šiuo atveju atsakovė buvo nuteista už apgaulingą apskaitos tvarkymą UAB „Orida“, todėl mokestinė prievolė yra žala įmonei, kuri atsirado dėl mokesčių netinkamo mokėjimo 2011-2012 metais.

Atsiliepimas

Atsakovė D. Š. su reikalavimu pripažinti bankrotą tyčiniu nesutinka. Mano, kad pareiškime nurodyti vadovės atlikti veiksmai neturi priežastinio ryšio su įmonės nemokumu ir yra teisėti. Nesutinka, kad įmonė nuo 2011 metų buvo nemoki, nes balansai neatskleidžia visos realios situacijos. Įmonės mokumas buvo patvirtintas Panevėžio apygardos teismo 2015-01-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-316-252/2015. Teismas, atmesdamas kreditoriaus UAB „Orestinos montažas“ pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, konstatavo, kad įmonė yra moki. Taip pat buvo pažymėta, kad jokių skolų valstybės biudžetui įmonė neturi ir veikia pelningai. Mano, kad esant mokiai įmonei, ji neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, todėl nėra ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p. nustatyto tyčinio bankroto požymio.

Žemesnės instancijos teismas

Paskolos sutarčių su UAB „Ekspetra“ sudarymas neprieštaravo įmonės veiklos tikslams ir kreditorių interesams. Bankroto administratorius nepateikia jokių įrodymų, kad paskolos sutarčių pasirašymo metu įmonė turėjo žymių įsiskolinimų kreditoriams, kurie jau buvo pradelsti, šių išvadų nepatvirtina ir FNTT bei VMI dokumentai. Mano, kad sprendimas suteikti beprocentes paskolas verslo partneriui UAB „Ekspetra“ buvo ekonomiškai pagrįstas. Pažymi, kad ir po paskolų išmokėjimo įmonė vykdė aktyvią veiklą, ką patvirtina ir FNTT išvada. Be to, UAB „Ekspetra“ grąžino visą jai suteiktą paskolą, ir administratoriui tai žinoma. Mano, kad beprocentinės paskolos suteikimas nesudaro pagrindo konstatuoti tyčinio bankroto požymio pagal ĮBĮ 20 str. 2 d. 2 p., nes įmonė buvo moki ir turėjo pakankamai lėšų, kurias galėjo skolinti.

Nėra pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu ir pagal ĮBĮ 20 str. 2 d. 4 punktą, nes įmonė bankrutavo todėl, kad negalėjo atsiskaityti su valstybės biudžetu dėl pritaikytų jai mokestinių baudų ir delspinigių. Nesutinka, kad dėl neperduotų dokumentų neįmanoma nustatyti tam tikros informacijos apie įmonės turtą, įsipareigojimus arba jos patikrinti, todėl ir pagal ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 p. nenustatytas tyčinio bankroto požymis.

Nepagrįsti argumentai, kad įmonei padaryta žala dėl priskaičiuotų mokesčių. VMI mokestinis reikalavimas bendrovei kyla įstatymo, o ne civilinės atsakomybės pagrindu. Mokesčiai yra būtinosios įmonės veiklos vykdymo išlaidos, todėl pareiga jas kompensuoti iš civilinės atsakomybės prievolės nekyla. Vėlesnis įpareigojimas sumokėti neteisėtai išvengtus mokesčius valstybei negali būti laikomas įmonės žala, ir įmonės vadovas ar akcininkas negali būti atsakingi dėl nesumokėtų mokesčių valstybei.

Mano, kad pareiškime išdėstytų argumentų pagrindu negalima pripažinti įmonės bankroto tyčiniu.

Papildomai paaiškino, kad VMI pateikta 2011 – 2018 metų suvestinė patvirtina, jog įmonė mokesčius mokėjo laiku ir einamųjų mokesčių įsiskolinimų neturėjo. Mokestinė nepriemoka, kurios įmonė negalėjo sumokėti, buvo apskaičiuota 2015-02-09 Sprendimu, kurį įmonės skundė ir dėl kurio ginčas baigėsi 2017-04-11 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, todėl įmonė nemoki tapo tik 2017-04-11, o ne 2011 – 2012 metais, kaip teigia pareiškėjas.

Nesutinka, kad bylos duomenys patvirtina, jog vadovė netinkamai atliko pareigas, kad įmonė būtų privesta prie bankroto. FNTT išvadoje patvirtinta, kad įmonei pakako piniginių lėšų vykdyti veiklą ir po paskolų pagal Paskolos sutartis išmokėjimo ir dėl Paskolos sutarčių neatlygintinumo įmonė negavo tik 24‘924,92 Lt (7‘218,76 Eur) pajamų. Nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktiką mokestinė prievolė nėra žala, nes nėra neteisėtų veiksmų rezultatas. Teigia, kad bankroto administratoriui nepateikus objektyvių įrodymų, patvirtinančių tyčinį blogą įmonės valdymą, nėra pagrindo išvadai, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais neteko galios 2020 m. sausio 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ 153 straipsnis). Pagal JANĮ 155 straipsnį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju bankroto administratoriaus pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu gautas iki JANĮ įsigaliojimo, todėl taikytinos ginčo klausimo sprendimo teisme metu galiojusio Lietuvos Respublikos ĮBĮ nuostatos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Orida“ juridinių asmenų registre įregistruota 2011 m. kovo 23 d., įmonės akcininkė ir vadovė – D. Š.. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartimi UAB „Orida“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Audersima“. Kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai patvirtinti 2018 m. gegužės 24 d., 2018 m. liepos 5 d. nutartimis. Bendra kreditorių finansinių reikalavimu suma – 124‘903,80 Eur. Teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Pareiškėjas BUAB „Orida“ bankroto administratorius prašo pripažinti UAB „Orida“ bankrotą tyčiniu Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies pagrindais ir teigia, kad įmonės valdymo organai nevykdė/netinkamai vykdė savo pareigas, susijusias su įmonės valdymu; sudarė nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus sandorius, pinigines lėšas perdavė susijusiam asmeniui neatlygintinai; įmonės veiklą organizavo taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą (lėšas) visiškai panaikintos, buhalterinė apskaita tvarkyta aplaidžiai ir apgaulingai, įmonės veikla nenukreipta į įmonės interesus, netinkamai valdant įmonę padarė jai žalą, kuri reikšmingai prisidėjo prie įmonės nemokumo.

Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalį, tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemokia. Jau nemokia tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokia tapusios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises.

Kasacinis teismas, formuodamas praktiką tyčinio bankroto bylose, yra išaiškinęs, kad tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013, 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-686/2015, kt.).

Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad „<...> įmonės bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad įmonės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis. Atsižvelgiant į nemokumo teisėje vyraujantį reabilitacinį tikslą bei neigiamas įmonės bankroto sukeliamas pasekmes, tyčinį bankrotą reglamentuojančios nuostatos taip pat neturi būti aiškinamos ir taikomos tokiu būdu, kuris atgrasytų įmonės valdymo organus nuo protingumo kriterijų neviršijančios rizikos, siekiant atkurti mokumo problemų turinčios įmonės veiklą ir išvengti bankroto“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-984-823/2018).

Teismas, įvertinęs pareiškėjo ir atsakovės D. Š. argumentus, esamus įrodymus bei teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad yra pagrindas UAB „Orida“ bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 punktų pagrindais.

Viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas. Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose (Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 16 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). Buhalterinė apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo, galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos įmonėje vykdomos ūkinės operacijos turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad iškėlus bankroto bylą, teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1,2 punktai), o pareigą pagrįsti priežastis, kurios lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad FNTT specialistė, atlikusi UAB „Orida“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2011 m. kovo 23 d. iki 2012 m. balandžio 1 d. padarė išvadas, kad

UAB „Orida“ 2011-2012 metų I ketvirtį nevykdė BAĮ reikalavimų.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad įmonės 2011 m. finansinių ataskaitų balanso formos duomenys nesutampa su tyrimui pateiktų dokumentų duomenimis, apskaitos dokumentų duomenų nėra galimybės palyginti su apskaitos registrų duomenimis, nes jie nepateikti.

UAB „Orida“ 2011 m. balanso formoje atvaizduotas bendrovės turtas – pinigai nesutampa su apskaitos dokumentų duomenimis, skirtumas yra 220‘941,83 Lt, per vienerius metus gautinos sumos, nesutampa su apskaitos dokumentų duomenimis, skirtumas yra 965‘949,87 Lt, balanso formoje atvaizduoti bendrovės įsipareigojimai – mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, nesutampa su apskaitos dokumentų duomenimis, skirtumas yra 275‘713,38 Lt. UAB „Orida“ nurodytoms sumoms į apskaitą neįtraukė ūkinių operacijų, susijusių su bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu. Tyrimui nebuvo pateikti bendrovės apskaitos registrai, kuriuose privaloma susisteminti, sugrupuoti apskaitos dokumentų duomenis. Šių apskaitos registrų duomenų pagrindu sudaromos finansinės ataskaitos formos.

Konstatuota, kad bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, nes 2011 m. balanso formoje atvaizduotas bendrovės turtas ir įsipareigojimai, nesutampa su apskaitos dokumentų duomenimis, dėl ko nėra galimybės nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimų.

Nustatyta ir tai, kad UAB „Orida“ pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ reikalavimus. Buvo nustatyta, kad 2011 - 2012 metų I ketvirčio kasos dokumentuose yra trys kasos išlaidų orderiai, pagal kuriuos pinigai išmokėti UAB „Ekspetra“ direktoriui V. T., tačiau šie orderiai nepasirašyti įmonės vadovo, buhalterio, kasininko ir pinigus gavusio asmens ir jose nėra pinigus gavusio asmens paso duomenų. Pagal minėto nutarimo 19 punktą, jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti. Papildomai nustatyta, jog įmonės 2011 metų kasos dokumentuose yra 29 kasos išlaidų orderiai, tačiau juose nėra asmens, gavusio pinigus, parašų, o 2012 m. I ketvirčio visose kasos išlaidų orderiuose nėra gavėjo parašų. Nustatyta ir daugiau kasos darbo organizavimo pažeidimų, dėl kurių iš dalies negalima nustatyti UAB „Orida“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2011-03-23 iki 2012-04-01.

FNTT specialistas padarė išvadą, kad tiriamuoju laikotarpiu UAB „Orida“ sudarė tris ekonomiškai nenaudingus sandorius, kurie prieštarauja jos komerciniams, ūkiniams ir finansiniams interesams, suteikusi 1‘003‘000 Lt paskolas UAB „Ekspetra“. Dėl to UAB „Orida“ ženkliai sumažino savo apyvartines lėšas, kurias galėjo panaudoti veiklai vykdyti. Be to, paskolos suteiktos be palūkanų už naudojimąsi paskolų pinigais, ir dėl to UAB „Orida“ negavo pajamų už naudojimąsi jos pinigais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 7 straipsniu, 40 straipsnio 2 dalimi UAB „Orida“ tiriamuoju laikotarpiu buvo papildomai priskaičiuota negautų pajamų suma – 24‘924,92 Lt, iš jų 2011 m. – 12‘695,60 Lt, 2012 m. I ketvirtį – 12‘229,32 Lt. Dėl negautų pajamų UAB „Orida“ patyrė 24‘924,92 Lt nuostolį (2 t., b. l. 17-42).

Panevėžio apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija patikrino UAB „Orida“ pridėtinės vertės bei pelno mokesčių, laikotarpiu nuo 2011-04-05 iki 2012-12-31, apskaičiavimo teisingumą ir 2014 m. gruodžio 15 d. patikrinimo aktu papildomai apskaičiavo 132‘273 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir 103‘335 Lt pelno mokesčio. Pastabų dėl šio patikrinimo akto UAB „Orida“ nepateikė, todėl Panevėžio apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija 2015 m. vasario 9 d. sprendimu minėtą aktą patvirtino.

Pažymėtina, kad VMI patikrinimo aktas surašytas ir papildomi mokesčiai UAB „Orida“ buvo apskaičiuoti įvertinus pirmiau nurodytą FNTT specialisto išvadą. VMI patikrinimo metu taip pat nustatė, kad įmonė aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, į leidžiamus atskaitymus ir PVM atskaitą įtraukė prekes, kurių įsigijimas nepagrįstas dokumentais, į apskaitą įtraukė nurodytomis sąlygomis neįvykusias ūkines operacijas, sudarė net tris ekonomiškai nenaudingus sandorius, suteikdama beprocentes paskolas asocijuotam asmeniui UAB „Ekspetra“ (su įmone susijusiam asmeniui), nepriskaičiavo palūkanų nuo šių sandorių ir jų neįtraukė į 2011 - 2012 metų apmokestinamas pajamas.

Bylos duomenys patvirtina, kad Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 31 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr.1-6-185/2016, UAB „Orida“ vadovė D. Š. pripažinta kalta pagal BK (baudžiamojo kodekso) 222 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl apgaulingos įmonės buhalterinės apskaitos vedimo (2 t., b. l. 43-106).Nuosprendis įsiteisėjęs ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis D. Š. jai paskirtą baudą sumokėjo 2016 m. liepos 11 d.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas konstatavo, kad D. Š., būdama UAB „Orida“ direktore, turėdama teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdama įmonės vardu, naudai ir interesams, vadovaudama UAB „Orida“ bei pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnį, būdama atsakinga už bendrovės veiklą, o pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį, būdama atsakinga už apskaitos organizavimą, pažeisdama Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimus, laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 23 d. iki 2012 m. balandžio 1 d. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą. Dėl nustatytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „Orida“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2011-03-23 iki 2012-04-01. Nors D. Š. teigė, kad buhalterinę apskaitą vedė ne apgaulingai, o aplaidžiai, teismas jos parodymus vertino kaip mėginimą sušvelninti savo atsakomybę ir atmetė nusprendęs, jog specialisto išvados, specialistės paaiškinimai teisme, liudytojų A. R., D. C. parodymai paneigė D. Š. parodymus. Teismas taip pat konstatavo ir kitus buhalterinės apskaitos pažeidimus, kurie lėmė tai, jog negalima nustatyti UAB „Orida“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2011-03-23 iki 2012-04-01.

Atsakovė D. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad ji įsteigė UAB „Ekspetra“, buvo šios bendrovės akcininkė ir direktorė iki 2008 metų, o 2008 metais, pablogėjus sveikatai, pardavė įmonę L. T., kurią pažinojo. UAB „Orida“ įkūrė tik 2011 metais ir ketino vykdyti statybos veiklą. Kadangi UAB „Ekspetra“ statė Utenoje viešbutį, UAB „Orida“, laimėjus viešą konkursą, dalyvavo šio viešbučio statyboje. Atsakovė D. Š. teigia, kad iš savo asmeninių pinigų paskolino UAB „Ekspetra“ 200‘000 Eur pagal vekselį, o sutartis nebuvo sudaryta. Jos nuomone, nors UAB „Orida“ nuo 2015 metų veiklos nevykdė, vadovė pagrindo kelti bankroto bylą neturėjo, nes vyko teisminiai ginčai su VMI dėl papildomai priskaičiuotų mokesčių.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsakovės D. Š. paaiškinimus vertina kritiškai. Atsakovės paaiškinimai nenuoseklūs ir skiriasi nuo ankstesnių paaiškinimų duotų baudžiamojoje byloje. UAB „Orida“ nedalyvavo jokiame viešajame konkurse, duomenų apie tariamai turėtus 200‘000 Eur ir paskolintus UAB „Ekspetra“ pagal vekselį, o taip pat ir pačio vekselio, teismui nepateikė. Priešingai, pareiškėjo į bylą pateiktoje D. Š. 2011 metų metinėje pajamų deklaracijoje duomenys apie suteiktą paskolą neatsispindi. Iš pirmiau nurodytos baudžiamosios bylos nuosprendžio matyti, kad darbus viešbučio „Aukštaitis“ objekte atliko UAB „Rimvilsta“, su kuria rangos sutartį sudarė UAB „Ekspetra“ direktorius V. T.. Kadangi UAB „Rimvilsta“ vėlavo atlikti darbus, su UAB „Orida“ direktore D. Š. 2011-04-01 buvo sudaryta subrangos sutartis dėl to paties objekto statybos darbų.

Nesutiktina su atsakovės argumentais, kad bendrovės mokumą patvirtina Panevėžio apygardos teismo 2015-01-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. B2-316-252/2015, kuria UAB „Orida“ atsisakyta kelti bankroto bylą. Kaip jau nustatyta, UAB „Orida“ buhalterinė apskaita buvo vedama apgaulingai ir aplaidžiai, todėl teismui pateikti balanso duomenys neatspindėjo tikrosios įmonės finansinės padėties. Tiek FNTT, tiek ir VMI išvados apie nesumokėtus į biudžetą mokesčius, atsakovei, kaip įmonės vadovei, buvo žinomos, tačiau šias aplinkybes ji nuslėpė ir balanse mokėtini mokesčiai nebuvo atvaizduoti.

Atmestini atsakovės argumentai, kad įmonė buvo moki, o mokestinė nepriemoka dėl kurios įmonė tapo nemokia, atsirado tik pasibaigus teisminiams ginčams dėl VMI sprendimų, t. y. 2017-04-11, kad mokestinė prievolė nelaikoma žala. Teismo vertinimu, atsakovė, turėdama atitinkamą išsilavinimą bei ilgametę vadovavimo patirtį, turėjo suprasti ir suprato įmonės pareigą laikytis įstatymų nustatytų reikalavimų, mokėti PVM ir pelno mokestį.

VMI, teigdama prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, nurodė, kad UAB „Orida“ nepriemoka susidarė 2011 m. spalio 25 d. Nežiūrint į esamą prievolę sumokėti mokesčius į biudžetą, UAB „Orida“ 2012 m. vasario 7 d. paskolos sutartimi suteikia UAB „Ekspetra“ 268‘000 Lt (77‘618,16 Eur) beprocentinę paskolą.

Kaip pagrįstai nurodė pareiškėjas, kadangi atsakovė D. Š. buvo nuteista už apgaulingą UAB „Orida“ apskaitos tvarkymą, nesumokėta mokestinė prievolė yra žala įmonei ir atsirado ši žala ne po teisminių ginčų pabaigos, bet 2011-2012 metais, t. y. nesumokėjus įstatymų nustatytų mokesčių valstybei.

Taigi, byloje nustatytos ir pirmiau išvardintos aplinkybės patvirtina, kad UAB „Orida“ buhalterinė apskaita buvo vedama apgaulingai ir aplaidžiai, pateikti balanso duomenys neatspindi tikrosios įmonės finansinės padėties, UAB „Orida“ veikla buvo nukreipta ne įmonės, o UAB „Ekspetra“ naudai. Teismo vertinimu, UAB „Orida“ bankrotą lėmė tyčiniai jos vadovės D. Š. veiksmai, kuriais iš esmės pabloginta nemokios įmonės turtinė padėtis. Teismo vertinimu, tarp tyčinio blogo įmonės valdymo, apgaulingai vedamos apskaitos ir tolesnio nemokios įmonės finansinės padėties esminio pabloginimo yra priežastinis ryšys.

Apibendrinęs ir įvertinęs nustatytas aplinkybes, bylai reikšmingų duomenų visumą teismas konstatuoja, kad bankroto administratoriaus prašymas pagrįstas ir tenkintinas – UAB „Orida“ bankrotas pripažintinas tyčiniu (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis, 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 punktai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu, CPK 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Orida“ bankroto administratoriaus UAB „Audersima“ pareiškimą patenkinti.

Pripažinti UAB „Orida“ bankrotą tyčiniu.

Nutartį per 7 dienas galima skųsti atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduoti Panevėžio apygardos teisme.

Teisėja Zina Mickevičiūtė