Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2019-01-08 · Administracinė byla Nr. AS-49-520/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-01-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-04-17Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-06-20Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-08
Bylos Nr.
AS-49-520/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03808-2018-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Dalia Višinskienė (pran.), Laimutis Alechnavičius
Pareiškėjas
F. N.
Atsakovas
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. AS-49-520/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03808-2018-3Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2019 m. sausio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo F. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo F. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas F. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2018 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. (15/5-9)4U-865 „Dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui F. N. atvykti į Lietuvos Respubliką“; 2) panaikinti Departamento 2018 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. (15/5-9)4U-865 „Dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui F. N. atvykti į Lietuvos Respubliką“ ir įrašyti F. N. duomenis į Užsieniečių registrą (Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą) ir įvesti į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 12 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2018 m. lapkričio 16 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y. pateikti teismui motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti terminą skundui dėl ginčijamo sprendimo paduoti, taip pat nurodyti teismui pageidavimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 15 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti bei nustatyti terminą patikslintam skundui paduoti iki 2018 m. lapkričio 30 d. Prašyme nurodyta, kad apie skundžiamą Departamento priimtą sprendimą pareiškėjas sužinojo tik 2018 m. spalio 26 d., tačiau pats ginčijamas sprendimas pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui I. U. buvo įteiktas tik 2018 m. lapkričio 12 d. Pareiškėjo manymu, informacinio pranešimo apie spendimo priėmimą negalima tapatinti su Departamento sprendimu ir jo turiniu. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas teigė, kad de jure (teisiškai; pagal teisę) pareiškėjui ginčijamas Departamento sprendimas buvo įteiktas tik 2018 m. lapkričio 12 d., todėl būtent nuo šios datos turi būti pradedamas skaičiuoti skundo padavimo terminas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 16 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2018 m. lapkričio 26 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y. papildomai prie 2018 m. lapkričio 12 d. nutarties įpareigojimų pateikti 2018 m. lapkričio 8 d. teisinių paslaugų sutarties originalą, įrodymus ir paaiškinimus, kodėl po atsakovo elektroninio laiško gavimo, kuriame buvo informuotas apie skundžiamą sprendimą, nesikreipė į atsakovą dėl šio sprendimo gavimo, taip pat to nepadarė po teisinių paslaugų su advokatu sutarties sudarymo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 26 d. pateikė teismui patikslintą skundą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. (15/5-9)4U-865 „Dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui F. N. atvykti į Lietuvos Respubliką“; 2) panaikinti Departamento 2018 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. (15/5-9)4U-865 „Dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui F. N. atvykti į Lietuvos Respubliką“ ir įrašyti F. N. duomenis į Užsieniečių registrą (Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą) ir įvesti į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas neįvykdė 2018 m. lapkričio 16 d. nutartimi nurodyto įpareigojimo ir teismui teikdamas patikslintą skundą nepateikė atstovavimo sutarties originalo, nustatė pareiškėjui terminą iki 2018 m. gruodžio 3 d. pateikti 2018 m. lapkričio 8 d. atstovavimo sutarties originalą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi netenkino pareiškėjo F. N. prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą bei patikslintą skundą.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 138 straipsnyje nustatyta, jog užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad Departamentas 2018 m. spalio 24 d. elektroniniu paštu pareiškėjui išsiuntė 2018 m. spalio 24 d. raštą Nr. (15/5-9) 10K-41990 „Dėl priimto sprendimo“ (toliau – ir Raštas), kuriame nurodyta, jog Departamentas 2018 m. spalio 19 d. priėmė sprendimą Nr. (15/5-9)4U-865 „Dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui F. N. atvykti į Lietuvos Respubliką“. Rašte, be kita ko, pažymėta, kad minėtu sprendimu buvo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2021 m. spalio 19 d., įrašyti pareiškėjo duomenis į Užsieniečių registrą (Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą) ir įvesti į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS 11) sukūrimo, veikimo ir naudojimo 24 straipsnio 1 ir 3 dalis iki 2021 m. spalio 19 d. Šiame Rašte taip pat aiškiai nurodyta, kad pagal Įstatymo 137 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnį nurodytas sprendimas gali būti apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad sprendžiant, ar paduodant skundą nebuvo praleistas skundo padavimo terminas, turi būti vertinama, kada pareiškėjas sužinojo, kas ir kada priėmė skundžiamą aktą ir koks yra šio akto turinys (rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS492-288/2012).

Teismas atkreipė dėmesį, kad Rašte yra aiškiai nurodyta, koks sprendimas yra priimtas pareiškėjui, kokia jo esmė, taip pat aiškiai nurodyta ginčijamo sprendimo apskundimo tvarka. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui Raštas elektroniniu paštu buvo išsiųstas 2018 m. spalio 24 d., teismas sprendė, jog pareiškėjui Raštas įteiktas 2018 m. spalio 25 d. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas apie Departamento 2018 m. spalio 19 d. sprendimą ir jo apskundimo tvarką sužinojo 2018 m. spalio 25 d., todėl terminas skundui paduoti pradedamas skaičiuoti nuo 2018 m. spalio 26 d. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad pareiškėjas, skundą dėl ginčijamo Departamento sprendimo pateikdamas 2018 m. lapkričio 9 d., praleido skundo padavimo terminą.

Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas 2018 m. spalio 10 d. nebuvo įleistas į Lietuvos Respubliką, jam surašytas sprendimas dėl atsisakymo leisti atvykti kertant sieną ir 2018 m. spalio 11 d. pareiškėjas išvyko į Maskvą, t. y. pareiškėjui buvo žinoma jo neįleidimo į Lietuvos Respubliką priežastis, todėl jis, būdamas suinteresuotu, turėjo galimybę domėtis priimtais sprendimais. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios jam sukliudė laiku kreiptis į teismą, todėl nėra pagrindo padaryti išvadą, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių.

Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas neatnaujino termino skundui paduoti ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

III.

Pareiškėjas F. N. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį ir atnaujinti skundo dėl Departamento 2018 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. (15/5-9)4U-865 padavimo terminą.

Pareiškėjas pažymi, kad teismas, vadovaudamasis Departamento 2018 m. spalio 24 d. informaciniu pranešimu dėl priimto sprendimo, kuris buvo išsiųstas pareiškėjui elektroniniu paštu, interpretavo, jog Departamento Raštas yra individualaus pobūdžio administracinės teisės aktas, kadangi jame nurodyta, koks sprendimas priimtas pareiškėjui, kokia jo esmė, ginčijamo sprendimo apskundimo tvarka, todėl sprendimo apskundimo terminas prasideda ir turi būti skaičiuojamas nuo 2018 m. spalio 26 d. Pagal šias teismo išvadas, pareiškėjas, 2018 m. lapkričio 9 d. pateikdamas skundą dėl ginčijamo Departamento sprendimo, praleido 14 dienų skundo padavimo terminą tik viena diena.

Pareiškėjas pabrėžia, kad yra užsienio valstybės pilietis, o Migracijos departamento Raštas surašytas lietuvių ir anglų kalbomis, kurių abiejų jis nesupranta, todėl užtruko laiko, kol pareiškėjui buvo išverstas ir išaiškintas Rašto turinys. Skundo pateikimo terminas yra trumpas, o pareiškėjas nėra teisininkas ir negalėjo savarankiškai paruošti bei pateikti skundą teismui, tam jam reikėjo laiko rasti Lietuvos Respublikoje teisininką, besispecializuojantį migracijos teisės klausimais. Pareiškėjas šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) ir dėl priimto Migracijos departamento sprendimo nuo 2018 m. spalio 10 d. negali atvykti ne tik į Lietuvą, bet ir į Europos Sąjungą, o tai dar labiau apribojo pareiškėjo galimybes greitai realizuoti savo teisę į gynybą. Pareiškėjo negalėjimas atvykti į Lietuvą ir Europos Sąjungą jau savaime labai apsunkino kvalifikuotos teisinės pagalbos paieškas Lietuvos Respublikoje. Nepaisant šių aplinkybių, pareiškėjas dėjo visas pastangas greitai, be nepateisinamo delsimo reaguoti į galimą savo teisių pažeidimą ir 2018 m. lapkričio 8 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokato padėjėju I. U., siekdamas sužinoti ir suprasti, koks, kada ir kodėl buvo priimtas Migracijos departamento sprendimas, o 2018 m. lapkričio 9 d., t. y. praėjus vos vienai dienai po sutarties su atstovu sudarymo, jau buvo paduotas skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl Migracijos departamento sprendimo su prašymu pratęsti skundo padavimo terminą. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti pareiškėjo sąžiningumu bei nepiktnaudžiavimu teise. Tačiau teismas visiškai nevertino nurodytų aplinkybių, kurios objektyviai neleido pareiškėjui efektyviai realizuoti teisę į pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Pareiškėjo manymu, šiuo atveju viena diena praleistas skundo teismui padavimo terminas negali būti laikomas esminiu ir lemiančiu teisės į teisminę gynybą praradimą.

Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad Migracijos departamento Raštas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, jame visiškai nėra aiškios individualios argumentacijos, kokiomis objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais remiantis buvo nuspręsta pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, o angliškame Rašto tekste iš viso nenurodomas nei teisinis, nei faktinis pagrindas, t. y. nenurodoma, kada, dėl kokių priežasčių ir kuo remiantis Migracijos departamentas priėmė ginčijamą sprendimą. Taigi, iš minėto Rašto visiškai nebuvo galima suprasti, dėl kokių priežasčių ir kada pareiškėjui priimtas sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjo manymu, šie Rašto trūkumai yra esminiai ir sukliudė jam efektyviai realizuoti savo teisę į pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad teismas taip pat netinkamai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi teismo cituojamoje 2012 m. gegužės 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS492-288/2012 buvo analizuojamas klausimas dėl administracinio akto viešo paskelbimo – kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys. Tačiau, vadovaujantis Įstatymo 138 straipsniu, užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, o šiuo atveju ginčijamas Departamento sprendimas teisėtam pareiškėjo atstovui buvo įteiktas ir tapo žinomas tik 2018 m. lapkričio 12 d.

Nors teismas nurodė, kad pareiškėjas 2018 m. spalio 10 d. nebuvo įleistas į Lietuvos Respubliką ir jam surašytas sprendimas dėl atsisakymo leisti atvykti kertant sieną, pareiškėjas pabrėžia, jog nagrinėjamu atveju jis skundžia ne Valstybės sienos apsaugos tarnybos atsisakymą leisti atvykti kertant sieną ir neįleidimą į Lietuvos Respubliką, o Migracijos departamento sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2021 m. spalio 19 d.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria neatnaujintas terminas pareiškėjui F. N. paduoti skundą dėl Migracijos departamento 2018 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. (15/5-9)4U-865 „Dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui F. N. atvykti į Lietuvos Respubliką“; Migracijos departamento 2018 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. (15/5-9)4U-865 „Dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui F. N. atvykti į Lietuvos Respubliką“ ir pareiškėjo duomenų įrašymo į Užsieniečių registrą (Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą) ir įvedimo į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi panaikinimo ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Migracijos departamento 2018 m. spalio 19 d. priimto sprendimo panaikinimo paduoti. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad terminas skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjo atstovui 2018 m. lapkričio 12 d. buvo įteiktas Migracijos departamento 2018 m. spalio 19 d. sprendimas Nr. (15/5-9)4U-865 (Įstatymo 138 str.).

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė terminą, nuo kada turi būti skaičiuojama atsakovo priimto sprendimo apskundimo pradžia, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų.

ABTĮ nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (29 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju specialiojo įstatymo, t. y. Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Taigi šioje byloje turi būti taikomas specialiojo įstatymo nustatytas 14 dienų terminas, pradedamas skaičiuoti nuo sprendimo įteikimo dienos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjui iki 2018 m. lapkričio 12 d. nebuvo įteiktas Migracijos departamento 2018 m. spalio 19 d. sprendimas Nr. (15/5-9)4U-865 „Dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui F. N. atvykti į Lietuvos Respubliką“. Pagal bylos duomenis Migracijos departamentas pareiškėjui 2018 m. spalio 24 d. elektroniniu paštu išsiuntė Raštą, kuriame nurodė apie priimtą sprendimą, tačiau motyvuotas sprendimas pareiškėjui nebuvo išsiųstas.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendžiant, ar skundai dėl Migracijos departamento priimtų sprendimų panaikinimo buvo pateikti per Įstatymo nustatytą terminą, terminas skundui paduoti pradedamas skaičiuoti nuo Migracijos departamento sprendimo įteikimo dienos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-47-415/2018; 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-236-822/2016; 2013 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-762/2013 ir kt.)

Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad skundas dėl pagal šį įstatymą priimtų sprendimų gali būti paduodamas per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Migracijos departamento 2018 m. spalio 19 d. sprendimas Nr. (15/5-9)4U-865 buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1, 7 ir 8 dalimis, taigi nagrinėjamu atveju skundo padavimo terminas skaičiuotinas nuo šio sprendimo įteikimo dienos.

Pažymėtina, kad pareiškėjas į administracinį teismą kreipėsi 2018 m. lapkričio 9 d. ir pradiniame skunde nurodė, jog neturėjo galimybės ir laiko susipažinti su Migracijos departamento sprendimu, tinkamai parengti teisinę poziciją.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir specialiajame įstatyme įtvirtiną Migracijos departamento sprendimų apskundimo tvarką, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo praleistas terminas skundui paduoti. Atsižvelgiant į tai, nepasisakytina dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su tuo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atnaujinti praleistą apskundimo terminą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pareiškėjo atskirąjį skundą iš esmės tenkina, panaikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo F. N. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusArtūras DrigotasDalia Višinskienė