- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- I-3354-281/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03808-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė, Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- F. N.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Ignotas Ungaila
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės ir Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei J. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F. N. (F. N.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas F. N. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018-10-19 sprendimą Nr. (15/5-9)4U-865 „Dėl draudimo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui F. N. atvykti į Lietuvos Respubliką“ (toliau – Sprendimas) (b. l. 1–2).
Paaiškino, kad sprendime nurodyta, jog pareiškėjas 2018-10-10, atvykdamas į Lietuvos Respubliką, dokumentų patikrinimui pateikė netikrą dokumentą, t. y. diplomatinį pasą. Nei viename iš Departamento ginčijamame sprendime nurodytų aktų ir normų nėra nurodytas sąvokų „netikras“, „suklastotas“, „padirbtas“ kelionės dokumentas, viza ar leidimas gyventi teisinis apbrėžimas. Pareiškėjas mano, kad nesant migracinius teisinius santykius reguliuojančiuose įstatymuose ar teisės normose teisinių sąvokų apibrėžimo, egzistuoja savotiška teisės spraga. Daro išvadą, kad šių sąvokų apibrėžimai kildinami iš baudžiamosios teisės saugomų teisinių santykių srities, todėl jos turi būti taikomos ir aiškinamos taip, kaip jos yra suprantamos baudžiamojoje teisėje. Remdamasis teismų praktika teigia, kad suklastotais ar netikrais dokumentais turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie yra tinkami melagingam faktui paliudyti, taip pat tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją, ir intelektualiai, pavyzdžiui, melagingos informacijos įrašymas į dokumentą.
Byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjo pateiktas pasas būtų netikras, suklastotas ar padirbtas. Be to, valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro pasienio užkardos Vilniaus pasienio kontrolės punkto pareigūnai netinkamai vertino pareiškėjo pateiktą pasą kaip pareiškėjo kelionės dokumentą. Pažymi, kad pareiškėjas nesinaudojo netikru kelionės dokumentu, o tiesiog neturėjo galiojančios vizos ar leidimo gyventi, dėl ko ir buvo neįleistas į Lietuvą, o pareiškėjas laisvai išvyko į (duomenys neskelbtini). Netikro paso turėjimas ar kitoks jo naudojimas šio paso turėtojui iš principo negali sukelti ir nesukelia jokių teisinių pasekmių. Pareiškėjo manymu, fantazijos dokumentams negali būti taikoma teisinė kategorija kaip suklastotiems ar netikriems dokumentams.
Atkreipia dėmesį, kad nei Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nei Departamentas visiškai nesiaiškino pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslo, nebuvo iškeltas klausimas, kodėl būtent į Lietuvą, o ne į kitą Europos Sąjungos valstybę atvyko pareiškėjas. Pareiškėjas buvo priverstas skubiai atvykti į Lietuvą dėl iškilusių Lietuvoje vykdomo verslo problemų, t. y. nutrūkusio sandorio ir dėl to patirtų didelių finansinių nuostolių (pareiškėjas nuo 2013-03-26 yra (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas ir vadovas). Be to, pareiškėjas, kaip fizinis asmuo, Lietuvoje yra įsigijęs ir kito nekilnojamojo turto, automobilį. Pareiškėjas manė, kad galės skubiai ir teisėtai atvykti į Lietuvą, o jau būnant Lietuvoje pateikti prašymą gauti nacionalinę daugkartinę „D“ vizą. Nurodė, kad pareiškėją suklaidino Tarptautinės žmogaus teisių gynėjų komisijos atstovo statusas – pareiškėjas, vadovaudamasis oficialiomis šios organizacijos nuostatomis, manė, kad galės skubiai ir teisėtai atvykti į Lietuvą, o jau būnant Lietuvoje, pateikti prašymą gauti nacionalinę daugkartinę „D“ vizą.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 87–91).
Paaiškino, kad Departamentas gavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės 2018-10-12 teikimą, kuriame nurodyta, kad 2018-10-10 į VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą iš (duomenys neskelbtini) atvyko pareiškėjas ir pasienio tikrinimo metu pareigūnams pateikė (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio pasą, negaliojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (galiojusį iki 2018-06-09), bei, kaip įtariama, tikrovės neatitinkantį (fantazijos) dokumentą, t. y. diplomatinį pasą, išduotą Tarptautinio žmogaus teisių gynybos komiteto F. N. vardu. Daiktų apžiūros metu buvo rasti dar trys keleivio vardu išduoti, kaip manoma, tikrovės neatitinkantys (fantazijos) dokumentai, išduoti prisidengiant ta pačia organizacija. Teikime VSAT Vilniaus pasienio rinktinė Departamento prašė įtraukti pareiškėją į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. Departamentas, įvertinęs teikime nurodytą informaciją, pridėtus dokumentus bei vadovaudamasis atitinkamomis teisės aktų nuostatomis, priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2021-10-19 ir įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą.
Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį Departamentas vertina kaip proporcingą, atitinkantį teisės aktuose įtvirtintus kriterijus. Atsakovas pažymi, kad vienas iš draudimo atvykti instituto tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, o šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, kad jis buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, nes atvykdamas į Lietuvos Respubliką pateikė tikrovės neatitinkantį (fantazijos) dokumentą, t. y. diplomatinį pasą, dėl ko kyla pareiškėjo nelegalios migracijos rizika, todėl pagrįstai nuspręsta pareiškėjo duomenis įvesti į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą.
Pareiškėjas ketino atvykti į Lietuvos Respubliką neturėdamas nei galiojančios vizos, nei leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir sienos kirtimui, kaip teisėtą pagrindą, pateikė diplomatinį pasą. Departamento manymu, pareiškėjas, žinodamas, kad neturi teisėto pagrindo atvykti į Lietuvos Respubliką (neturėjo išduotos vizos ir galiojančio leidimo laikinai gyventi), sąmoningai pateikė oficialiam pasienio pareigūnui negaliojantį leidimą laikinai gyventi ir neaiškios kilmės diplomatinį pasą, siekdamas suklaidinti pareigūną ir atvykti į Lietuvos Respubliką. Todėl galima pagrįstai teigti, kad pareiškėjas yra nesąžiningas, nepatikimas, piktnaudžiaujantis savo teisėmis ir dėl to kyla pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Pažymi, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikos gyvenančiais asmenimis Departamentas nenustatė.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pateikto dokumento pavadinimas yra diplomatinis pasas ir pareiškėjas tikėjosi teisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, o minėtas dokumentas nesuteikia jokio teisėto pagrindo nei atvykti, nei būti Lietuvos Respublikoje, VSAT Vilniaus pasienio pareigūnai pagrįstai nustatė, kad minėtas dokumentas yra netikras (fantazijos), o Departamentas pagrįstai nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metams.
Teismo posėdyje atsakovo Departamento atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo, kuriuo pareiškėjui (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2021-10-19 bei pareiškėjo duomenys įrašyti į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, taip pat įvestas perspėjimas į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo bei pagrįstumo.
Teismas, apibrėždamas skundo nagrinėjimo ribas pažymi, kad ginčijamas sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką su kitais sprendimo rezoliucinėje dalyse sekančiais padariniais priimtas nustačius aplinkybę, jog pareiškėjas atvykdamas į Lietuvą patikrinimui pateikė tikrovės neatitinkantį (fantazijos) dokumentą, t. y. diplomatinį pasą (b. l. 94–96). Pareiškėjas pirmiausia nesutinka su aplinkybe, kad šis dokumentas turi būti vertinamas kaip kelionės dokumentas Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 1 straipsnio 10 dalies prasme, taip pat, teigia, kad pareiškėjas nebuvo įleistas į Lietuvos Respubliką dėl jo paties neteisingo įsitikinimo apie tokią teisę, todėl nesiekė piktnaudžiauti.
Ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018-10-01), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436 patvirtintos Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Departamento direktoriaus 2014-04-14 įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka).
Vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
Priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris buvo neįleistas, atsižvelgiama į: 1) priežastį, dėl kurios jis buvo neįleistas; 2) esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; 3) tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti leisti atvykti kertant sieną priėmimo dienos: užsienietis jau buvo neįleistas ar buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar užsienietis buvo įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko.
Pagal Taisyklių 11¹ punktą, duomenys iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo teikiami Centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į šį sąrašą, atitinka 2006-12-20 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo 24 ar 25 straipsnyje nustatytus pagrindus.
Vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 7 dalimi, užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes (Įstatymo 133 straipsnio 8 dalis).
Įvertinus nurodytas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, sprendimą uždrausti (neuždrausti) atvykti į Lietuvos Respubliką priima Departamentas, o tokio užsieniečio duomenys įtraukiami į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą. Šį nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo centrinei Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad 2018-10-10 12.30 val. į VSAT pasienio rinktinės oro uosto pasienio užkardos veikimo teritorijoje esantį oro uostą iš (duomenys neskelbtini) atvyko pareiškėjas – (duomenys neskelbtini) pilietis. Pareiškėjas patikrinimo metu pareigūnams pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, negaliojantį leidimą gyventi (kuris galiojo iki 2018-06-09) bei, kaip buvo įtariama, tikrovės neatitinkantį (fantazijos) dokumentą – diplomatinį pasą, kuris išduotas Tarptautinės žmogaus teisių gynėjų komisijos (tokias aplinkybes teismas nustatė atsižvelgiant į VSAT vyresniosios specialistės 2018-10-10 tarnybinį pranešimą Vilniaus oro uosto pasienio užkardos vadui (b. l. 99). Apžiūrėjus pareiškėją bei jo turimus daiktus, iš pareiškėjo rasta bei atimta: leidimas laikinai gyventi Lietuvoje (kuris tai dienai jau buvo nebegaliojantis), diplomatinis pasas, sertifikatas, asmens tapatybės kortelė, išduota 2016-06-28. VSAT 2018-10-10 15.40 val. priėmė atsisakymą leisti atvykti pareiškėjui kertant sieną, iš kurio matyti, kad pareiškėjas turėjo netikrą kelionės dokumentą, taip pat neturėjo galiojančios vizos ar leidimo gyventi (b. l. 102–103). Vadovaudamasi Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, VSAT 2018-10 teikimu kreipėsi į Migracijos departamentą, nurodydama pastarajame tarnybiniame panešime išdėstytas aplinkybes, ir prašydama įtraukti pareiškėją į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą (b. l. 100).
Įvertinęs šiuos duomenis bei nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo pateiktas diplomatinis pasas iš tiesų buvo netikras (fantazijos) dokumentas ir jis atitinka kelionės dokumento sąvoką, taip kaip, ji apibūdinama pagal Įstatymo 2 straipsnio 10 dalį. Kelionės dokumentas apibūdinamas kaip užsienio valstybės piliečio pasas ar jį atitinkantis dokumentas, skirtas vykti į užsienio valstybę bei pripažintas Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 2 straipsnio 10 dalis). Bendruoju atveju, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui jos teritorijoje užsienietis privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą (Įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Taigi tam, kad pareiškėjo pateiktas diplomatinis pasas būtų laikomas kelionės dokumentu pagal Įstatymą, jis turi būti skirtas vykti į užsienio valstybę bei pripažįstamas Lietuvos Respublikoje.
Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras ir vidaus reikalų ministras 2007-11-21 įsakymu Nr. V-101/1V-397 yra patvirtinę Kelionės dokumentų, kurie suteikia teisę užsieniečiui atvykti į Lietuvos respubliką, sąrašą. Šiame sąraše kaip vienas iš tokių dokumentų nurodytas diplomatinis pasas, kurį išduoda (duomenys neskelbtini) Respublika. Toks (duomenys neskelbtini) Respublikos išduotas diplomatinis pasas pripažįstamas Šengeno valstybėse. Taigi matyti, kad įprastomis aplinkybėmis užsieniečiui, turinčiam tokį kelionės dokumentą – diplomatinį pasą, išduotą (duomenys neskelbtini) Respublikos, būtų suteikta teisė atvykti į Lietuvos Respubliką.
Pagal tuo pačiu Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras ir vidaus reikalų ministras 2007-11-21 įsakymu Nr. V-101/1V-397 patvirtintą Kelionės dokumentų, kurie suteikia teisę užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, pripažinimo tvarkos aprašo 4.2. papunktį, kelionės dokumentas, nepripažįstamas suteikiančiu teisę užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką – tai kelionės dokumentas, kuris neatitinka kelionės dokumentams nustatytų reikalavimų, arba toks dokumentas neegzistuoja, arba kompetentingoms institucijoms apie jį nežinoma. Nustatant ar pareiškėjo pateiktas diplomatinis pasas atitiko kelionės dokumentui nustatytus reikalavimus, atsižvelgtina į aplinkybę, kad pareiškėjo pateiktas diplomatinis pasas išduotas ne (duomenys neskelbtini) Respublikos, o Tarptautinės žmogaus teisių gynėjų komisijos, kuri nėra valstybė, taip pat nėra organizacija, įgaliota išduoti pasus diplomatams. Taigi pateikdamas tokį dokumentą, pareiškėjas siekė sukurti įspūdį, kad jis yra diplomatas ar diplomato statusą turintis asmuo, kas reiškia, kad neteisingai nurodė, jog jam yra suteikta teisė atvykti į Lietuvos Respubliką.
Teismas pažymi, kad pagal VSAT vado 2006-10-06 įsakymu Nr. 4-705 patvirtintos Dokumentų tikrinimo instrukcijos 2 punkto 8 papunktį, fantazijos dokumentas – tai „pagamintas ir išduotas“ neegzistuojančios valstybės ar organizacijos dokumentas. Pagal pareiškėjo pateiktus Tarptautinės žmogaus teisių gynėjų komisijos pasų nuostatus, šis oficialus pasas nepakeičia nacionalinio paso ar asmens tapatybės kortelės, toks pasas išduodamas Tarptautinės žmogaus teisių gynėjų komisijos Administracinės tarybos nariams, patarėjams, stebėtojams ir ekspertams jų oficialių komandiruočių metu, kad būtų patikrinta jų tapatybė ir einamos pareigos (b. l. 33–34). Taigi matyti, kad pareiškėjo pateiktas diplomatinis pasas realiai nebuvo egzistuojantis (duomenys neskelbtini) Respublikos išduotas pasas, patvirtinantis, kad pareiškėjas yra diplomatas ar tokį statusą turintis asmuo. Todėl VSAT pagrįstai tokį dokumentą pripažino kaip netikrą (fantazijos) kelionės dokumentą.
Pareiškėjo nurodomi argumentai dėl teisinės sąvokos „netikras dokumentas“ apibrėžimo nagrinėjamu atveju atmestini kaip nepagrįsti, nes, kaip matyti pagal nurodytas VSAT Dokumentų tikrinimo instrukcijos nuostatas, fantazijos dokumento samprata yra apibrėžta, laikytina, kad fantazijos dokumentas yra teisės aktų reikalavimų neatitinkantis kelionės dokumentas, taigi VSAT gali priimti sprendimą neįleisti užsieniečio (Įstatymo 8 straipsnis), o Migracijos departamentas, remiantis aplinkybe, kad užsienietis neįleistas į Lietuvos Respubliką, gali priimti sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.
Vertinant ginčijamu sprendimu pareiškėjo atžvilgiu nustatyto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, matyti, kad pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvą iki 2021-10-19, taigi 3 metus. Akcentuotina, kad nors Įstatymo 133 straipsnio 1 dalis nustato ne ilgesnį kaip 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą užsieniečiui, kuris buvo neįleistas, Kriterijų vertinimo tvarka detalizuoja tokio draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką skyrimo terminus. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 16.1 papunktį, šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris buvo neįleistas, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis, jeigu užsienietis buvo neįleistas, nes pateikė netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą, vizą ar leidimą gyventi. Kadangi nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas, atvykdamas į Lietuvos Respubliką pateikė netikrą kelionės dokumentą, taip pat byloje nėra duomenų apie pareiškėjo šeiminius ryšius, Departamentas pagrįstai uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus, vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 16.1 papunkčiu. Pažymėtina, kad Departamentas skiriamą draudimo atvykti terminą pagrindė teisės aktų nuostatomis, motyvavo susidariusia faktine situacija, todėl laikytina, kad tinkamai ginčijamame sprendime išaiškino tokio draudimo termino skyrimo pagrindą. Pareiškėjas nenurodė objektyvių pagrindų, kodėl toks draudimo laikas yra per ilgas ar neatitinkantis įprasto draudimo atvykti neturint šeiminių ryšių ir pateikus netikrą kelionės dokumentą sąlygų. Aplinkybė, kad pareiškėjas dėl šio sprendimo galimai patirs neigiamas pasekmes, nėra pagrindas laikyti šį sprendimą neproporcingu.
Vertinant Departamento ginčijamame sprendime nurodytus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką tikslus, matyti, kad Departamentas tokį draudimą grindė ir nelegalios migracijos rizika, taip pat siekiant uždrausti nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką. Akcentuotina, kad vien aplinkybė, jog pareiškėjas nebuvo įleistas į Lietuvos Respubliką suteikia Migracijos departamentui teisę (nors ir ne pareigą) priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką (Įstatymo 133 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjo teigimu, jis nebuvo nesąžiningas, o suklaidintas Tarptautinės žmogaus teisių gynėjų komisijos išduoto dokumento, be to, pagrįsdamas savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslus, teismui nurodė, kad buvo priverstas skubiai atvykti dėl iškilusių verslo problemų. Pareiškėjo teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) vadovas bei akcininkas (b. l. 36–40), šiai bendrovei priklauso nekilnojamas turtas Lietuvos Respublikoje (b. l. 41), taip pat automobilis (b. l. 52), pagal pateiktus dokumentus matyti, kad 2018-07-16 (duomenys neskelbtini) vienašališkai nutraukė sutartį su (duomenys neskelbtini) (b. l. 43–44). Akcentuotina, kad šiuos dokumentus pareiškėjas pateikė teismui kartu su savo patikslintu skundu, tačiau šiais dokumentais pareiškėjas nesirėmė, siekdamas kirsti sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją. Todėl laikytina, kad tokių dokumentų pagrindu ginčijamas sprendimas ir negalėjo būti priimtas, nes jie pateikti tik nagrinėjant bylą teisme. Be to, atitinkamų pareigų užėmimas Lietuvos Respublikoje įsteigtoje bendrovėje nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas kirsdamas sieną buvo sąžiningas. Kaip matyti iš aukščiau nurodytų teiginiu, pareiškėjas pateikė VSAT pareigūnams netikrą (fantazijos) dokumentą, apie tokio dokumento kilmę pakomentuoti atsisakė (b. l. 100), taip pat atsisakė būti patikrintas įrenginiu DDR/AFIS. Todėl pareiškėjo nurodyti subjektyvaus pobūdžio argumentai, jog buvo suklaidintas turimo paso, atmestini kaip pareiškėjo gynybinė pozicija, siekiant pagerinti savo padėtį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sutinka su Departamento nurodyta pozicija dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką tikslų ir mano, kad pareiškėjo nurodyti argumentai nepagrindžia jo sąžiningumo nei atsisakymo jį įleisti į Lietuvos Respubliką metu, nei ateityje.
Todėl pareiškėjo ginčijamas Departamento sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvą priimtas laikantis draudimo atvykti proporcingumo principo, laikantis aukščiau nurodytuose teisės aktuose įtvirtintų kriterijų ir neperžengiant Departamento kompetencijos ribų, yra pakankamai motyvuotas, aiškus, iš ginčijamo sprendimo turinio suprantamos tokio draudimo priėmimo priežastys.
Pagal aukščiau teismo nurodytą Įstatymo 133 straipsnio 7 dalį, užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Taigi uždraudus užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, toks faktas Departamento užfiksuojamas Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionaliniame sąraše. Tuo tarpu duomenys iš šio nacionalinio sąrašo teikiami Centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į šį sąrašą, atitinka 2006-12-20 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo 24 ar 25 straipsnyje nustatytus pagrindus. Pagal nurodyto 2006-12-20 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 24 straipsnio 3 dalį, perspėjimas gali būti įvestas, kai sprendimas dėl draudimo atvykti grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo atsisakyta leisti atvykti. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas Departamento sprendimas grindžiamas aplinkybe, kad pareiškėjas neįleistas į Lietuvos Respubliką, Departamentas pagrįstai nurodė įvesti perspėjimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo ginčijamas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018-10-19 sprendimas Nr. (15/5-9)4U-865 „Dėl draudimo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui F. N. atvykti į Lietuvos Respubliką“ priimtas tinkamai išanalizavus ginčo situaciją, nustačius faktines aplinkybes bei pritaikius nurodytas teisės nuostatas. Departamentas šį sprendimą priėmė įvertinęs individualias su pareiškėjo situacija susijusias aplinkybes, pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika. Naikinti tokio sprendimo, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais, nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133–134 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo F. N. (F. N.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismo sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.