- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-25
- Bylos Nr.
- AN2-622-594/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01747-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. D.
- Institucija
- Lietuvos transporto saugos administracija
- Advokatai
- Karolis Rugys
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo asmens patraukto administracinėn atsakomybėn E. D. atstovo advokato Karolio Rugio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria netenkintas jo skundas dėl Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – Institucija) vyriausiojo specialisto 2021 m. birželio 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiojo specialisto R. S. S. 2021 m. birželio 11 d. nutarimu, E. D., už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 2 dalyje, nubaustas 520 eurų bauda už tai, kad jis, būdamas UAB „V. G.“ vadovu ir būdamas atsakingu už įmonės veiklą, neatliko transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 20 straipsnio 2 dalyje, t. y., siekiant išsiaiškinti teisės pažeidimą padariusio asmens tapatybę, Institucijos pareigūnui 2021 m. vasario 5 d. raštu pareikalavus per tris darbo dienas nuo rašto gavimo dienos, nepateikė asmens duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo ar gimimo metų, gyvenamosios vietos adreso), kuris naudojosi įmonei priklausančiomis transporto priemonėmis: 2020 m. balandžio 1 d. transporto priemone „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 2 d. – „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 4 d. – „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 5 d. – „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 8 d. – „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 11 d. – „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 16 d. – „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 16 d. – „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 18 d. – „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdamas su skundžiamu nutarimu, E. D. atstovas pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimi skundo netenkino. Teismas pažymėjo, kad remiantis pateiktais įrodymais, E. D. kaltė įrodyta, nutarimą priėmė Institucija, turinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą, paskirta nuobauda yra pagrįsta, todėl naikinti teisėto ir pagrįsto Institucijos nutarimo nėra pagrindo.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde E. D. atstovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartį, Institucijos 2021 m. birželio 11 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną E. D. atžvilgiu nutraukti.
3.1. Skunde pabrėžiama, kad apylinkės teismas neatliko visapusiško pažeidėjo atstovo skundo nagrinėjimo ir nevertino visų byloje esančių įrodymų bei pateiktų argumentų bei padarė išvadas, neatitinkančias faktinių aplinkybių. Skundžiama nutartis yra šabloniška, iš esmės yra apsiribota tik Institucijos nutarimo argumentų perrašymu ir visiškai neanalizuoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundo argumentai. Įvertinus skundžiamos nutarties turinį bei Liteko sistemoje esančius duomenis, kyla pagrįstos abejonės dėl objektyvaus skundo išnagrinėjimo, kadangi klaidingai nurodyta skundžiamo nutarimo data (teismo nutartyje 2021 m. gegužės 24 d., tuo tarpu nutarimo data 2021 m. birželio 11 d.), teisminio proceso numeris (teismo nutartyje (duomenys neskelbtini)), o Liteko sistemoje (( duomenys neskelbtini)) Institucijos, priėmusios nutarimą pavadinimas (teismo nutartyje Lietuvos transporto administracija, o Institucijos nutarime Lietuvos transporto saugos administracija), nepasisakyta iš esmės nei dėl vieno argumento. Tai leidžia teigti, kad buvo pažeista asmens teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta kaip nepagrįsta ir neteisėta, nes neegzistuoja nei skundžiamoje nutartyje nurodytas nutarimas nei Institucija jį surašiusi.
3.2. Skunde nurodoma, kad Institucija klaidingai taikė ir aiškino nuostatas, reglamentuojančias ANK 431 straipsnio 2 dalies taikymą ir nepagrįstai, nesant pakankamų duomenų, sprendė dėl administracinio nusižengimo buvimo, todėl jos priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Apelianto veiksmuose nėra šio administracinio nusižengimo požymių, t. y. nei tyčios, nei kaltės, todėl nesant bent vieno administracinio nusižengimo sudėties elemento administracinio nusižengimo teisena negalima, o pradėta turi būti nutraukta. Apelianto atstovas pateikė Institucijai prašymą pratęsti terminą ir laukė kol jam bus atsakyta. Jei Institucija būtų atsakiusi, kad termino negali pratęsti, tuomet administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų pateikęs reikiamą informaciją ir įvykdęs įpareigojimą. Buvo dedamos maksimalios pastangos, kad būtų pratęstas terminas reikalaujamai informacijai pateikti. Įmonės vadovas niekada neatsisakė nurodyti prašomus duomenis bei transporto priemones vairavusius asmenis, todėl teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad apeliantas sąmoningai nevykdė nustatytos pareigos. Nei apelianto atstovo pateikti paaiškinimai, nei byloje esantys įrodymai tokios išvados nepagrindžia. Sąmoningo suvokimo ir siekio taip veikti apelianto veiksmuose nebuvo, nes kaip tik atvirkščiai jis bendradarbiavo su institucija, kuri susirašė nutarimą, išsamiai jiems nurodė susidariusią situaciją bei prašė, kad būtų pateikta informacija apie visus galimus pažeidimus, kad būtų galima kompleksiškai spręsti atsakomybės klausimą ne tik, už jau nurodytus galimai atliktus pažeidimus, tačiau ir kitus egzistuojančius pažeidimus. Buvo siekiama spręsti ginčo klausimą kartu, tai patvirtina ir net du teikti prašymai dėl termino pratęsimo, tai objektyviai įrodo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens objektyvų siekį pateikti duomenis ir to nevengti.
3.3. Apelianto atstovas skunde teigia, kad įmonė tik sužinojusi apie galimai padarytus pažeidimus kreipėsi su prašymų į Instituciją dėl papildomų duomenų pateikimo ir termino pratęsimo bei administracinių nusižengimų bylų sujungimo į vieną. Atsižvelgiant į tai, kad įmonė vykdo trumpus reisus ir jų kiekis yra palyginti didelis, todėl galimai padarytų pažeidimų gali būti daugiau. Minėti pažeidimai buvo padaryti dėl pasikeitusios Daugiafunkcinės pažeidimų kontrolės sistemos magistraliniame kelyje A5 buvimo vietos ir nusistovėjusios įmonėje tvarkos, kad sustojama ir sumokama už kelius ne artimesnėje, bet tolimesnėje degalinėje. Tokia tvarka buvo todėl, kad tolimesnė degalinė yra saugesnė ir patogesnė patiems vairuotojams, joje patogiau pailsėti ir įsigyti kokybiško maisto, be to, atsižvelgiant ir į gabenamų krovinių bei vairuotojų saugumą. Pažeidimai buvo atlikti be jokios tyčios ir siekio pažeisti įstatymus. Jei įmonė būtų žinojusi apie sistemos pasikeitimo vietą iš anksto, tai pažeidimai niekuomet nebūtų buvę padaryti. Įmonė gyvuoja jau 24 metus ir joje dirba 26 darbuotojai, ji veiklą vykdo sąžiningai bei siekdama būti socialiai atsakinga. Tai patvirtina ir tos aplinkybės, kad tik sužinojus apie sistemos pasikeitimą, įmonėje buvo pakeista ir nusistovėjusi tvarką ir kelio mokestis pradėtas mokėti artimesnėje degalinėje. Be to, jei įmonė būtų buvusi tinkamai informuota apie pirmojo pažeidimo padarymą dar prie 10 mėnesių, tai tolimesnių pažeidimų būtų buvę galima išvengti. Šiuo atveju neabejotinai buvo pažeista bendradarbiavimo ir informavimo pareiga. Įvertinus tai, kad UAB „V. G.“ yra specialusis subjektas, kuris vykdo šimtus pervežimų ir laukiant tokį ilgą laiko tarpą, susidaro situacija, kad padaroma ypatingai daug pažeidimų. Įmonė magistraliniu keliu naudojasi ne du kartus per metus, o tai atlieka nuolat ir sistemingai, todėl ši situacija turi būti vertinama individualiai. Pažeidimus fiksuojanti sistema nepraneša apie pažeidimo padarymą, nėra nei garso nei šviesos signalo, todėl įmonė ir jos darbuotojai apie galimai padarytus pažeidimus iš esmės yra informuojami tik gavę pranešimus iš Institucijos, todėl ypatingai svarbu, kad Institucija informuotų kaip galima anksčiau, kad identiški nusižengimai nesikartotų. Visos šios aplinkybės turėjo būti įvertintos kaip lengvinančios atsakomybę.
3.4. Skunde pabrėžiama, kad nei įmonė, nei jos darbuotojai iš esmės jokios žalos valstybei nepadarė, nes kelių mokestis visada buvo sumokamas, tik šiek tiek vėliau (5-20 min.). Be to, kelių mokestis mokamas už parą, nors keliu naudojamasi ne visą parą. Už visas įmonei priklausančias transporto priemones, kurios naudojosi magistraliniu keliu sumokėtas kelių mokestis, todėl ir buvo 2021 m. vasario 10 d. prašymu kreiptąsi į Instituciją siekiant nustatyti visus galimai padarytus pažeidimus ir pratęsti terminą duomenims pateikti. Tačiau pranešimas, kuriuo būtų atsisakyta pratęsti terminą įmonės atstovui taip ir nebuvo atsiųstas, todėl tiek įmonė, tiek ir jos atstovas laikė, kad rengiamas atsakymas į pateiktą prašymą ir terminas yra pratęstas. Buvo gautas tik pranešimas apie rengiamą administracinio nusižengimo protokolą. Paminėtina, kad iki tol visi pranešimai (tiek dėl duomenų pateikimo, tiek dėl protokolo surašymo) buvo gauti, tačiau būtent šis dėl termino pratęsimo nebuvo gautas, todėl kyla pagrįstas klausimas, ar UAB „V. G.“ atstovui, kuris buvo pateikęs tiek patį prašymą, tiek savo atstovavimą patvirtinančius duomenis, buvo siųstas pranešimas dėl informacijos pateikimo, nes pastarasis jo negavo. Taigi, prašymas dėl termino pratęsimo nebuvo išspręstas.
3.5. Skunde teigiama, kad nebuvo tinkamai įgyvendinta ir asmens teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą, kurią užtikrina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis. Ši teisė apima proceso šalių teisę pateikti teismui bet kokius, jų nuomone, reikšmingus bylai argumentus. Teisė būti išklausytam apima ne tik galimybę pateikti teismui argumentus, bet ir atitinkamą teismo pareigą motyvuojant sprendimą parodyti priežastis, dėl kurių argumentams buvo pritarta arba jie atmesti. Aptariamu atveju bylos nagrinėjimas atitiko tik teorines bei formalias galimybes, nes į apelianto skundą ir jame nurodytas aplinkybes tinkamai nebuvo atsižvelgta ir jos nebuvo tinkamai išnagrinėtos. Nors teismas ir nurodo, kad apeliantas neginčija paties pažeidimo padarymo, tik pateikia tokio elgesio (praleisto termino) motyvą – siekį ginčo klausimą spręsti kompleksiškai, tačiau su tuo negalima sutikti, nes apeliantas niekuomet neteigė, jog neginčija pažeidimo padarymo. Jis tik išdėstė visą savo veiksmų loginę seką bei eigą, kurios pagrindu ir nurodė, kad jo veiksmuose nėra jokios pažeidimo sudėties, tačiau pirmosios instancijos teismas, tai vertino visiškai priešingai, kas tik patvirtina, jog teismas išsamiai jo skundo nenagrinėjo.
3.6. Skunde taip pat pabrėžiama, kad Institucijos siųstuose prašymuose dėl informacijos pateikimo buvo nenurodoma, jog buvo galimai padaryti administraciniai nusižengimai, tačiau buvo konstatuojama, jog administraciniai nusižengimai buvo padaryti. Akivaizdu, kad taip ne tik, kad buvo paneigta nekaltumo prezumpcija, tačiau ir neįrodžius konkrečių asmenų kaltės, neištyrus surinktų įrodymų, objektyvių duomenų bei kitų įrodomosios reikšmės duomenų, taip pat egzistuojant akivaizdžioms abejonėms bei prieštaravimams, buvo iš esmės teigiama, kad administraciniai nusižengimai buvo padaryti. Tai rodo ne tik, kad šališką nusistatymą, neatliktą objektyvų tyrimą, tačiau ir sudaro pagrindą abejoti skundžiamo nutarimo teisėtumu, nes dar neatlikus tyrimo jau yra konstatuojamas pažeidimas. Tokiu būdu administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui yra taikoma atsakomybė, kuomet net nėra įrodyta ir/ar nustatyta, kad administraciniai nusižengimai buvo padaryti.
3.7. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas taip pat teigia, kad skiriant nuobaudą, buvo pažeisti administracinių nuobaudų skyrimo pagrindai ir administracinio nusižengimo teisenai keliami tikslai. Įmonė apie galimus pažeidimus buvo informuota tik praėjus net dešimt mėnesių nuo jų padarymo, o nuobauda buvo skirta net po daugiau nei vienerių metų ir trijų mėnesių. Tokie laiko tarpai neatitinka nei teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principų. Juo labiau, kad iš įmonėje dirbančių 26 darbuotojų beveik visi yra vairuotojai, kurie nuolatos ir sistemingai per trumpą laiko tarpą atlieka ypatingai daug krovinių pervežimų. Praėjus net dešimčiai mėnesių yra neįmanoma nustatyti, kas konkrečiai vairavo transporto priemonę. Įmonė anksčiau tokių duomenų nekaupė, nes jų kiekis yra labai didelis ir anksčiau tokių duomenų neprireikė. Taigi, toks administracinės nuobaudos skyrimo laiko tarpas, kurio eigoje net objektyviai neįmanoma nustatyti prašomų duomenų, neatitinka nei protingumo ir sąžiningumo, nei operatyvumo principų.
3.8. Skunde taip pat prašoma atsižvelgti ir į byloje esančias išimtines aplinkybes ir taikyti apeliantui ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei nuobaudos neskirti. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamu atveju kelių mokestis galimai buvo nesumokėtas nesant tyčios ar sąmoningo veikimo bei nežinant, kad yra atliekamas pažeidimas. Kuomet tik buvo sužinota apie susidariusią situaciją ir galimai atliekamus pažeidimus, buvo nedelsiant pakeista įmonės darbo tvarka ir vairuotojai tokio pobūdžio galimų pažeidimų nebeatlieka. Tokiu būdu įmonė, jos vadovas bei darbuotojai ne tik, kad buvo pamokyti ir suprato savo veiksmus, tačiau administracinio nusižengimo teisenos tikslai ir/ar uždaviniai jau buvo pasiekti, nes išnyko tikimybė, kad ateityje pasikartos galimybė, jog bus padarytas tapataus pobūdžio pažeidimas. Įmonės vadovas taip pat pradėjo vesti duomenis į sistemą, kad esant reikalui juos galėtų pateikti, bei ėmėsi kitų prevencinių priemonių, kad pažeidimai ateityje nepasikartotų. Taigi, iš esmės pagrindinis tikslas jau yra pasiektas, tiek įmonės vairuotojai, tiek ir įmonė pasimokė, suvokė savo veiksmus ir padarė iš to atitinkamas išvadas, todėl buvo pasiekti ir pagrindiniai ANK bylų teisenos tikslai. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad UAB „V. G.“ yra rinkoje beveik 24 metus veikianti įmonė, kuri yra vertinama puikiai tiek savo klientų, tiek darbuotojų. Įmonė visuomet savo veikloje vadovaujasi aukščiausiais rūpestingumo bei profesionalumo standartais, visuomet tinkamai vykdo savo įsipareigojimus valstybei, laiku moka mokestines ir kitas prievoles. Stengiasi savo duoklę atiduoti visuomenei ir valstybei, todėl turi glaudų ryšį su visuomenės nariais.
3.9. Atstovas taip pat prašo įvertinti ir tai, kad šiuo metu rinkoje yra ypatingai sudėtinga situacija, nes dėl COVID-19 sukeltos pasaulinės pandemijos ir įvykusio Brexit, tarptautinių krovinių vežėjams šis laikotarpis yra ypatingai sudėtingas ir pilnas iššūkių. Tokio pobūdžio įmonės siekia ne gauti pajamas ir didinti veiklos apimtis, o iš esmės „išgyventi“ ir išsaugoti savo veiklą bei prisitaikyti prie susidariusios situacijos. Tokiu būdu, jeigu už kiekvieną pažeidimą būtų paskirta po nuobaudą, tai gali sukelti ypatingai didelį pavojų įmonės tolimesnei veiklai ir galimybei išsaugoti visus šiuo metu įmonėje dirbančius darbuotojus. Pabrėžtina, jog visais atvejais, kuomet UAB „V. G.“ transporto priemonės naudojosi magistraliniu A5 keliu, kelio mokesčiai visuomet ir be išimties buvo sumokėti.
Atsiliepimas
4. Institucija atsiliepime į E. D. atstovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą, kadangi dauguma skunde nurodytų aplinkybių (dėl kelių naudotojo mokesčio sumokėjimo) nėra nagrinėjamo nusižengimo dalyku. Byloje surinkti duomenys patvirtina, jog apeliantas turėjo ženkliai didesnį nei įstatymas numato terminą reikalaujamai informacijai pateikti, tačiau to nepadarė, nors pareiga pateikti duomenis apie asmenį/asmenis vairavusius transporto priemonę yra įvirtinta teisės aktuose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
E. D. atstovo advokato Karolio Rugio apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju nesutinkama su išvada, kad E. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 2 dalyje, todėl teismas iš esmės nenagrinės skundo argumentų, susijusių su tuo ar buvo sumokėtas kelių naudotojo mokestis, ir ar kiti asmenys – transporto priemonių vairuotojai, padarė kokius nors administracinius nusižengimus, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku.
6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo sprendimo motyvams, kad E. D. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 2 dalyje, sudėtis. Jokie esminiai procesiniai pažeidimai nagrinėjant bylą padaryti nebuvo, o vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ar jo atstovas, nesudaro pagrindo teisėtos ir pagrįstos apylinkės teismo nutarties panaikinimui.
7. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai. Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu nustatytos pareigos pažeidimas. Kaip buvo nustatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi nusižengimo padarymo metu), siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone.
8. Pagal ANK 611 straipsnio 2 dalį, kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą pranešama šio juridinio asmens vadovui ir šis juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka.
9. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, jog nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 18 d. kelyje A5 (duomenys neskelbtini) km Daugiafunkcinės pažeidimų kontrolės sistema buvo užfiksuoti viešame eisme dalyvaujantys UAB „V. G.“ priklausantys automobiliai (2020 m. balandžio 1 d. „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 2 d. – „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 4 d. – „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 5 d. – „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 8 d. – „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 11 d. – „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 16 d. – „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 16 d. – „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 18 d. – „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurie buvo eksploatuojami be galiojančių vinječių, t. y nesumokėję kelių naudotojų mokesčių (t. 1, b. l. 46-63), tad buvo pagrindas manyti, kad su paminėtomis UAB „V. G.“ priklausančiomis transporto priemonėmis galimai buvo padaryti administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 463 straipsnyje. Automobiliai nebuvo sustabdyti, galimi nusižengimai užfiksuoti stacionariu prietaisu - Daugiafunkcinės pažeidimų kontrolės sistema, todėl transporto priemonių vairuotojų nebuvo galimybės identifikuoti. Dėl šios priežasties, nustačius minėtų automobilių savininką (valdytoją), jam turėjo būti siunčiamas pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, reikalaujant pateikti duomenis apie asmenis, kurie tuo metu valdė transporto priemones. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „V. G.“ direktorius yra E. D.. Būtent jam viešai juridinių asmenų registre nurodytu elektroninio pašto adresu – (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsti pranešimai 2020 m. gruodžio 9 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. sausio 19 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. vasario 5 d. Nr. (duomenys neskelbtini) su raginimu per 3 darbo dienas pateikti duomenis apie asmenį (asmenis) (vardas, pavardė, asmens kodas arba gimimo data, gyvenamoji vieta, mob. telefono numeris ir el. pašto adresas), kuris sistemos užfiksuotų administracinių nusižengimų metu vairavo įmonei UAB „V. G.“ priklausančias transporto priemones (t. 1, b. l. 65-68, 82-89). Ginčo dėl to, kad minėti pranešimai buvo išsiųsti ir gauti, byloje nėra. To neneigia ir apeliantas bei patvirtina ir byloje esantis 2021 m. sausio 19 d. UAB „V. G.“ raštas, kuriame nurodoma, kad įmonė nesutinka su nustatytais pažeidimais bei 2021 m. vasario 10 d. prašymas „Dėl procesinio termino pratęsimo“ (t. 1, b. l. 69, 90). Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos, apeliantui buvo siunčiami net keli pranešimai su raginimu pateikti prašomus duomenis, nors Institucijai tokia pareiga įstatymuose nėra numatyta. Administracinio nusižengimo protokolas direktoriui E. D. buvo surašytas tik 2021 m. gegužės 24 d., t. y. praėjus ilgesniam laiko tarpui, nei buvo nurodyta siunčiamuose Institucijos pranešimuose dėl informacijos pateikimo. Tai patvirtina, kad apeliantas turėjo ilgesnį laiko tarpą įvykdyti savo, kaip įmonės vadovo pareigą, ir pateikti Institucijai prašomą informaciją, tačiau pareigos, nustatytos ANK 611 straipsnio 2 dalyje, nevykdė. Vietoje to, teikė prašymus dėl termino pateikti duomenis pratęsimo, nors ANK 611 straipsnio 2 dalis nenumato jokių išlygų dėl duomenų pateikimo, taip pat nėra numatyta termino pateikti duomenis pratęsimo galimybė. Apie tai apeliantas ir jo atstovas buvo informuoti 2021 m. kovo 8 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 92-96). Administracinių nusižengimų registro duomenimis E. D. 2021 m. sausio 18 d. nutarimu yra baustas už ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą ir jam skirta 150 eurų bauda, todėl įvertinus ANK 40 straipsnio nuostatas, E. D. padarytas administracinis nusižengimas pagrįstai įvertintas kaip pakartotinis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes tiek Institucija nutarime, tiek ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam E. D. buvo tinkamai pateikti pranešimai apie pareigą pateikti prašomus duomenis Institucijai, jis žinojo apie tokią pareigą, tačiau vengė atlikti nurodytus veiksmus ir pateikti išsamius reikalaujamus duomenis. Apelianto delsimas per įstatyme nustatytą terminą pateikti duomenis, t. y. sąmoningas nustatytos pareigos nevykdymas, sutrukdė operatyviai nustatyti ir nubausti asmenį (asmenis) padariusį nustatytus teisės pažeidimus, todėl aukštesnės instancijos teismui nekyla abejonių dėl E. D. kaltės, padarius, ANK 431 straipsnio 2 dalyje, numatytą nusižengimą.
10. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apeliacinio skundo teiginiai, kad E. D. veiksmuose nėra tyčios, nes jis niekada tiesiogiai neatsisakė teikti prašomų duomenų. Pažymėtina, kad net ir turėdamas žymiai ilgesnį terminą, nei nurodytą Institucijos pranešimuose, apeliantas nustatytos pareigos neįvykdė ir prašomų duomenų Institucijai nepateikė. Atstovo skunde akcentuojamų prašymų teikimas, atsakymų iš Institucijos laukimas ir pan. nepaneigia ir nesustabdo juridinio asmens vadovo pareigos, numatytos ANK 611 straipsnio 2 dalyje. Šiame kontekste pažymėtina, kad Institucijos atsakymas į 2021 m. vasario 10 d. apelianto prašymą pratęsti terminą buvo išsiųstas 2021 m. kovo 8 d. ir jame nebuvo užsimenama apie termino pratęsimo, todėl įstatyme numatyta juridinio asmens vadovo pareiga pateikti prašomus duomenis išliko, tačiau E. D. iki 2021 m. gegužės 24 d. administracinio nusižengimo protokolo surašymo tokių duomenų taip ir nepateikė. Toks juridinio asmens vadovo delsimas pateikti prašomus duomenis pagrįstai apylinkės teismo buvo pripažintas sąmoningu nustatytos pareigos nevykdymu.
11. Nors apelianto atstovas nurodo, kad įmonėje dirba net 26 darbuotojai, kurie nuolatos ir sistemingai atlieka daug krovinių pervežimų, todėl praėjus tokiam ilgam laiko tarpui (10 mėnesių) po galimų pažeidimų padarymo yra neįmanoma nustatyti kas konkrečiai vairavo transporto priemones, juolab, kad įmonė tokių duomenų anksčiau nekaupė, tačiau įstatymas aiškiai numato transporto priemonės savininkui (valdytojui) pareigą žinoti koks asmuo tam tikru laiku naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus Institucijai, apie tai jai pranešti (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnis, ANK 611 straipsnio 2 dalis). Be to, kaip pagrįstai savo nutarime pažymėjo Institucija, E. D., būdamas įmonės UAB „V. G.“ direktoriumi, privalėjo pildyti ir saugoti įmonei priklausančių transporto priemonių apskaitos dokumentus, kad būtų galima nustatyti kas konkrečiu metu naudojosi įmonės automobiliu. Tai numatyta 2014 m. vasario 4 d. Europos parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų 33 straipsnio 3 dalies nuostatose, jog įskaitomus ir atspausdintus registracijos lapus įmonė laiko suskirsčiusi chronologine tvarka ne trumpiau kaip metus. Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 10.21 papunktis taip pat įpareigoja darbo laiko apskaitos žiniaraščius saugoti 10 metų. Šio teisinio reglamentavimo visumoje, įvertinus, kad Institucija paprašė pateikti duomenis apie asmenį (asmenis), vairavusį įmonei priklausantį automobilį, nuo užfiksuotų pažeidimų padarymo, nepraėjus 1 metų terminui, apeliantas, kaip juridinio asmens vadovas, neabejotinai turėjo pareigą turėti ir saugoti Institucijos prašomus pateikti duomenis. Juolab, kad remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalimi, juridinio asmens vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą bei kitų bendrovės įstatuose bei bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatose nustatytų pareigų vykdymą. Taigi, E. D., kaip įmonės vadovui ir specialiam subjektui taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai. Jis turi veikti išimtinai rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, todėl apelianto argumentas, kad UAB „V. G.“ tokių duomenų nekaupia ir negali pateikti yra paties vadovo kaltė, ir jo atsakomybės dėl ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nešalina.
12. Pagrindo naikinti pagrįstą apylinkės teismo nutartį nesudaro ir apelianto teiginiai dėl galimai pažeistos bendradarbiavimo ir informavimo pareigos. Nors apeliantas nurodo, kad jeigu įmonė būtų informuota apie pirmojo pažeidimo padarymą dar prieš dešimt mėnesių, kuomet minėtas pažeidimas buvo padarytas, tai kiti pažeidimai nebūtų padaryti, tačiau tokie teiginiai atmestini kaip deklaratyvūs. ANK 39 straipsnyje nurodyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos. Iš bylos duomenų matyti, kad pranešimas apie galimai padarytus administracinius nusižengimus įmonės vadovui išsiųstas praėjus dešimčiai mėnesių, todėl tai neprieštarauja jau minėtai ANK 39 straipsnio nuostatai ir jos nepažeidžia.
13. Atmetamas kaip nepagrįstas ir apelianto atstovo teiginys dėl pažeisto nekaltumo prezumpcijos principo. Kaip matyti iš apeliantui siųstų Institucijos pranešimų turinio, juose tik nurodyta, kad Daugiafunkcinės pažeidimų kontrolės sistema magistraliniame kelyje A5 užfiksavo padarytus administracinius nusižengimus – transporto priemonių eksploatavimas be galiojančios vinjetės, tačiau jame nėra konstatuotas nei konkretus administracinis nusižengimas pagal ANK, nei pripažintas kaltu nors vienas asmuo. Atsižvelgiant į tai, pagrindo konstatuoti nekaltumo prezumpcijos pažeidimą, nėra. Institucijos siųstuose raštuose nurodyti reikalavimai atitinka ANK 611 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio (redakcija, galiojusi nusižengimo padarymo metu) nuostatas.
14. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad nemaža dalis apelianto atstovo skunde išdėstytų teiginių yra susiję su faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su administracine atsakomybe pagal ANK 463 straipsnį. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju apeliantas Institucijos nutarimu nubaustas už ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Atsižvelgiant į tai, didžioji dalis aplinkybių, akcentuojamų apelianto atstovo skunde, susijusių su transporto priemonių važiavimu mokamais valstybinės reikšmės keliais, nesumokėjus nustatyto užmokesčio (įmonėje nusistovėjusi tvarka, vinjetės įsigijimas tolimesnėje degalinėje, saugesnės degalinės parinkimas vairuotojams, krovinio saugumas, mokesčio sumokėjimas vėluojant, žalos nebuvimas ir t. t.) nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant apelianto kaltės klausimą pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apylinkės teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje jų neanalizavo ir dėl jų plačiau nepasisakė. Iš esmės tuo pačiu pagrindu atmetami ir apeliacinio skundo teiginiai, kad apeliantui nebuvo žinoma apie pasikeitusią Daugiafunkcinės pažeidimų kontrolės sistemos magistraliniame kelyje A5 buvimo vietą. Šios aplinkybės yra susijusios su kelių naudotojo mokesčių nesumokėjimu, tačiau ne su nagrinėjamu atveju numatyta juridinio asmens vadovo administracine atsakomybe už pareigos, numatytos ANK 611 straipsnio 2 dalyje, nevykdymą. Šiame kontekste, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad remiantis ANK 2 straipsnio 2 dalimi, įstatymų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia.
15. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio ir argumentų, keliamas klausimas ir dėl E. D. paskirtos nuobaudos pagrįstumo, motyvuojant tuo, kad ji yra aiškiai per griežta, neatitinkanti jai keliamų tikslų, nes nuobaudos tikslai jau yra pasiekti. Kaip matyti iš aukštesnės instancijos teismui pateiktų duomenų, E. D. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 2 dalyje padarymą skirta 520 eurų bauda, kuri yra lygi minėto straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkiui. Institucija pagrįstai įvertino padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir pagrįstai skyrė tokio dydžio baudą, kurią vertinti kaip pernelyg griežtą ar neatitinkančią nuobaudai keliamų tikslų nėra jokio pagrindo. ANK 34 straipsnio nuostatos nebuvo pažeistos, ką pagrįstai skundžiamoje nutartyje konstatavo ir apylinkės teismas. Tuo tarpu skunde akcentuojamos aplinkybės dėl įmonėje pakeistos tvarkos vos tik sužinojus apie galimai padarytus pažeidimus (nesumokėtą kelių mokestį), todėl ateityje tokie pažeidimai nebesikartos, jokia žala nei įmonės, nei darbuotojų veiksmais nebuvo padaryta (kelių mokestis visada buvo sumokamas, tik su tam tikrai vėlavimais), yra susijusios ne su administraciniu nusižengimu, už kurio padarymą yra nubaustas E. D., t. y. ANK 431 straipsnio 2 dalyje, bet su kelių naudotojo mokesčio nesumokėjimu. Atsižvelgiant į tai, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo minėtų aplinkybių vertinti kaip lengvinančių apelianto atsakomybę ir sudarančių pagrindą skirti švelnesnę nuobaudą. Juo labiau, kad E. D. jau vieną kartą yra baustas už tapataus administracinio nusižengimo padarymą (pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį). Aukštesniojo teismo vertinimu paskiriant administracinę nuobaudą buvo atsižvelgta į visas reikšmingas aplinkybes ir nuobauda bei jos dydis buvo parinkti tinkamai. Išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą, nenustatyta.
16. Apelianto atstovas pagrįstai skunde atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodė teisminio proceso numerį, Institucijos skundžiamo nutarimo priėmimo datą bei Institucijos pavadinimą, tačiau tai laikytina techninėmis rašybos klaidomis, nedarančiomis įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui. Kaip matyti iš apylinkės teismo nutarties turinio joje suklysta nurodant Teisminio proceso numerį (nurodytas (duomenys neskelbtini) vietoje (duomenys neskelbtini)), taip pat skundžiamo Institucijos nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo datą (nurodyta 2021 m. gegužės 24 d. (t. y. administracinio nusižengimo protokolo surašymo data), vietoje 2021 m. birželio 11 d.) ir Institucijos, priėmusios minėtą nutarimą, pavadinimas (nurodyta Lietuvos transporto administracija, vietoje Lietuvos transporto saugos administracija), tačiau pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas nagrinėjo ir skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl visai kito nutarimo, nėra. Kaip matyti iš apylinkės teismo nutarties motyvų ir joje nurodomų faktinių aplinkybių, apylinkės teismas nagrinėjo 2021 m. birželio 11 d. Lietuvos transporto saugos administracijos nutarimo, kuriuo E. D. nubaustas pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį, pagrįstumą, todėl aukščiau nurodyti 2021 m. rugsėjo 27 d. nutarties netikslumai, vadovaujantis ANK 638 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kaip neesminiai ir nedarantys paties sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu, ištaisytini apeliacinės instancijos teismo.
17. Visos šios aplinkybės leidžia teigti, kad apylinkės teismas pagrįstai atmetė administracinėn atsakomybėn patraukto E. D. atstovo skundą ir paliko galioti Institucijos 2021 m. birželio 11 d. nutarimą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartis turėtų būti naikinama ar keičiama, todėl ji paliktina galioti, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 638 straipsniu, teismas,
nutaria:
Palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartį nepakeistą ir E. D. atstovo advokato Karolio Rugio apeliacinio skundo netenkinti.
Patikslinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartyje teisminio proceso numerį, nurodant „(duomenys neskelbtini)“, taip pat aprašomąją ir rezoliucinę dalis, nurodant, kad E. D. atžvilgiu nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė Lietuvos transporto saugos administracija 2021 m. birželio 11 d.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.