Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-1656-1047/2021

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-05-21
Bylos Nr.: eI3-1656-1047/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-04320-2020-6
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Beata Martišienė (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Tomas Blinstrubis
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), UAB „BM būstas“
Trečiasis asmuo: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai

Kategorijos

16.2.1Bendrieji planai
55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. eI3-1656-1047/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04320-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.2.1; 55.1.3

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Tomo Blinstrubio ir Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui S. A.,

atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovei L. S.,

trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei R. K.,

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. sausio 27 d. teisme gautas (per EPP sistemą paduotas 2021 m. sausio 26 d.) pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) patikslintas skundas, kuriame pareiškėja prašo: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 2D-17400 „Dėl planavimo organizatoriaus atsakymo į pasiūlymą“ (toliau – ir Sprendimas Nr.2); 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. A51-115944/20(3.3.16.1E-AD24) (toliau – ir Sprendimas Nr. 1); 3) įpareigoti Administraciją UAB „BM būstas“ pasiūlymus (pateiktus 2020 m. liepos 24 d. ir 2020 m. liepos 30 d.) išnagrinėti iš naujo.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2010 m. sausio 25 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį su Vilniaus apskrities viršininko administracija dėl žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublika, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), nuomos. Žemės sklypo detalusis planas yra patvirtintas 2009 m. spalio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1265 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Detalusis planas). Administracijos iniciatyva 2020 m. liepos 27 d. įvyko Žemės sklypo Detaliojo plano sprendinių keitimo svarstymas. Pareiškėjas, esantis minėto Žemės sklypo nuomininku, viešam svarstymui 2020 m. liepos 24 d. pateikė pasiūlymus. Taip pat papildomus siūlymus dar pateikė ir po viešo svarstymo 2020 m. liepos 31 d. Vilniaus miesto savivaldybė Sprendime Nr. 1 sutiko su dviem pateiktais pareiškėjo siūlymais – sumažinti želdynų plotą iki 10 %, taip pat, jog bus parengtas ir pateiktas susipažinti konkretaus žemės sklypo (jo dalies) paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais. Į kitus pareiškėjo siūlymus nebuvo atsižvelgta, todėl pareiškėjas pateikė skundą Inspekcijai, kuri jo skundą atmetė.

Teigia, kad Inspekcija, kaip viešojo administravimo subjektas, nagrinėdama skundą dėl detaliojo plano keitimo procedūros (nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų) pažeidimų ar dėl rengiamo detaliojo plano atitikimo bendrojo plano sprendiniams, privalo įvertinti šių argumentų pagrįstumą dar baigiamojo etapo sprendinių viešinimo stadijoje, o ne formaliai laukti derinimo ir tikrinimo stadijos ir viešinimo procedūros metu padarytus procedūrinius viešinimo pažeidimus ar neatitikimą specialiojo plano sprendiniams šalinti vėlesnėse derinimo ir tikrinimo stadijose. Inspekcija turėjo tirti, ar vykdant Detaliojo plano pakeitimo viešinimo procedūra buvo padaryti grubūs teisės aktų pažeidimai. Jeigu tokie pažeidimai būtų nustatyti, ką ir įrodinėja pareiškėja, procedūra negali būti tęsiama.

Tvirtina, kad Administracija, inicijuodama Žemės sklypo Detaliojo plano pakeitimą iš esmės nesilaikė teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir viešinimo procedūrų, nes inicijavo Žemės sklypo Detaliojo plano pakeitimą, kai turėjo būti inicijuotas Vilniaus miesto dviračių takų specialiojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-1856 (toliau – ir Specialusis planas), pakeitimas. Kadangi iš esmės keičiami Specialiojo plano sprendiniai, atitinkamai turėtų būti taikoma specialiojo plano keitimo procedūra, o ne Žemės sklypo detaliojo plano pakeitimas. Dviračių takai gali būti įrengiami nenurodytuose specialiojo plano sprendiniuose tais atvejais, kai dviračių trasų įrengimas apskritai nėra numatytas ir suplanuotas Specialiojo plano sprendiniais, arba įrengiant papildomas trasas būtų papildomi Specialiojo plano sprendiniai. Nagrinėjamu atveju, Žemės sklypo dalis, kurią ruošiamasi paimti visuomenės poreikiams praeina kita Linkmenų g. puse nei yra Žemės sklypas ir neatitinka Specialiojo plano sprendinių. Projektuojant dviračių trasas Žemės sklypo dalyje yra keičiama dviračių trasų vieta, numatyta Specialiojo plano sprendiniuose. Žemės sklype dviračių trasos įrengiamos ne kaip papildomos, o kaip pagrindinės, visiškai atsisakant dviračių trasų, esančių kitoje Linkmenų g. pusėje nei kad yra Žemės sklypas.

Pareiškėjo teigimu, pažeistos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procedūros dėl Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams – Žemės sklypo Detalusis planas ir Žemės sklypo dalies paėmimas visuomenės poreikiams inicijuotas nesant Žemės sklypo (jo dalies) paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimo, paremto sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais. Žemės sklypo (jo dalies) paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimo parengimas įvyko tik po Detaliojo plano svarstymo, kas patvirtina, jog Vilniaus miesto savivaldybė visiškai nesilaikė žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų. Esant šioms aplinkybėms, turėtų būti iš pradžių parengiamas nurodytas pagrindimas, o po to iš naujo vykdomos pats svarstymas. Taigi nagrinėjamu atveju procedūra vykdoma atvirkščiai, sudaromas neteisėtumo įspūdis, nes paėmimas visuomenės poreikiams pagrindžiamas jau po paties sprendimo paimti žemės sklypo dalį visuomenės poreikiams priėmimo.

Mano, kad Vilniaus miesto savivaldybės deklaruojamas Detaliojo plano rengimo pagrindas nesutampa su faktiniu inicijuojamu Žemės sklypo detaliojo plano pakeitimo turiniu, t. y. procedūra inicijuota ir pradėta dėl Žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams, o faktiškai keičiami visam žemės sklypui nustatyti reglamentai. Keičiamas Žemės sklypo užstatymo tipas, kas visiškai nėra susiję su dviračių takų Žemės sklypo dalyje įrengimu. Pagal planuojamus pokyčius Žemės sklypo užstatymas privalės būti perimetrinis, tačiau toks tipas nėra suderintas su galiojančiais Detaliojo plano sprendiniais ir nėra susijęs su viešai deklaruojamu Detaliojo plano pakeitimo tikslu. Be to, nustatomi reikalavimai atitraukti galimus statyti pastatus nuo Žemės sklypo ribos, tačiau tokių reikalavimų nebuvo numatyta galiojančio Detaliojo plano sprendiniuose. Nagrinėjamu atveju Detaliojo plano pakeitimai visiškai nesuderinti, iš esmės keičiamas viso Žemės sklypo, o ne jo dalių, kurios paimamos visuomenės poreikiams, užstatymo tipas, galimų statyti pastatų atstumas iki Žemės sklypo ribos.

Pastebi, kad pagal 2004 m. spalio 19 d. sutartį Nr. 12-10-359 „Dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo“ Administracija yra įsipareigojusi nekeisti Žemės sklypo ploto, ribų ir nustatytų reglamentų. Detaliojo plano sprendinių keitimu yra keičiami ir Detaliojo plano sprendiniai (užstatymo tipo keitimas, pastatų atstumas iki Žemės sklypo ribos), atliekami keitimai, taip pat ir Žemės sklypo ploto mažinimas ir ribų keitimas, kas prieštarauja minėtai sutarčiai. Detaliojo plano pakeitimo inicijavimas prieštarauja aukštesnės galios vietos savivaldos institucijų priimtiems sprendimams.

Atsiliepimas

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė pareiškėjos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą savo praktikoje yra nurodęs, kad pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui (LVAT 2017 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017 ir kt.).

Nurodo, kad Detaliojo plano keitimo sprendiniai atitinka Vilniaus miesto bendrojo plano ir Specialiojo plano sprendinius. Žemės sklypo dalyje planuojama nutiesti pėsčiųjų ir dviračių trasa yra svarbi visai miesto pėsčiųjų ir dviračių takų sistemai, kadangi ši trasa sudarys galimybe? šiaurės-pietų kryptimi pėsčiomis ir dviračiais iš šiaurinių miesto rajonų patekti į miesto centrą. Šis magistralinis dviračių takas įsijungia į bendrą Vilniaus dviračių takų sistemą, numatytą Vilniaus miesto dviračių takų specialiajame plane. Specialiojo plano sprendiniai neužkerta kelio plėtoti dviračių takų infrastruktūrą ir kitose Vilniaus miesto vietose, todėl Detaliojo plano keitimo sprendiniai šiam Specialiajam planui neprieštarauja, o sistemingai papildo šio plano sprendinius.

Nesutinka su pareiškėjo pastaba, kad Detaliojo plano keitimo sprendiniai prieštarauja ir nėra suderinti su Vilniaus miesto savivaldybės prisiimtais įsipareigojimais. Dabartinis Žemės sklypo naudotojas yra pareiškėja. Kaip ir nurodė pareiškėja, Vilniaus miesto savivaldybės 2004 m. spalio 19 d. sutartyje Nr. 12-10-359 nurodyti įsipareigojimai iš esmės buvo įgyvendinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. 1-1265 patvirtintu Žemės sklypo Detaliuoju planu. Šiuo metu yra parengti minėto Detaliojo plano keitimo sprendiniai, kuriais Žemės sklypą numatoma pertvarkyti padalinimo būdu tenkinant viešąjį interesą, t. y. žemės sklypo ribos keičiamos įgyvendinant viešąjį interesą, todėl pareiškėjo cituojamos sutarties nuostatos negali daryti įtakos Detaliojo plano sprendiniams ir yra nesusijusios su Detaliojo plano keitimo sprendiniais. Pareiškėjos cituojamomis sutarties nuostatomis Vilniaus miesto savivaldybė iš esmės įsipareigojo neprieštarauti Žemės sklypo vystymui.

Akcentuoja, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. 1-1265, kuriuo buvo patvirtintas Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas, priėmimo metu galiojantis teisinis reguliavimas nenumatė teritorijos užstatymo tipo kaip privalomojo detaliuoju planu nustatomo teritorijos naudojimo reglamento. 2014 m. pasikeitus teritorijų planavimo teisiniam reguliavimui, planuojamos teritorijos užstatymo tipas privalo būti nustatytas kaip vienas iš teritorijų planavimo dokumente numatomų privalomų teritorijos naudojimo reglamentų, numatytų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 297.2.5 papunktyje. Esamas žemės sklypas Linkmenų g. 22 yra Vilniaus miesto centrinėje dalyje, kurioje teritorijų užstatymas ir viešos erdvės formuojamos pagal perimetriniam užstatymui būdingus principus, o laisvo planavimo užstatymo tipas palaipsniui eliminuojamas.

Atkreipia dėmesį, kad reikalavimai dėl atstumų išlaikymo yra taikomi statant naują pastatą arba atliekant esamo pastato rekonstrukciją, jeigu yra mažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų iki besiribojančių žemės sklypų ribų, todėl žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančių statinių savininkas nėra įpareigotas atitraukti žemės sklype esančius pastatus, aukštesnius nei 8,5 m, nuo sklypo ribos po 0,5 m kiekvienam papildomam 1 m aukščio, jeigu su žemės sklype esančiais statiniais nėra atliekami jokie statybos ar rekonstrukcijos darbai.

Pastebi, kad detaliojo plano keitimo atveju jo teritorija apima visą galiojančio detaliojo plano teritoriją ir rengiant detaliojo plano keitimą turi būti keičiami visi jo sprendiniai, prieštaraujantys galiojantiems aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams (pvz. savivaldybės bendrajam planui) ir rengiamo detaliojo plano keitimo sprendiniai turi atitikti galiojančių teisės aktų reikalavimus (naudojimo būdų formuluotės, indeksai, želdynų normos ir kt. sprendiniai). Dėl šių priežasčių Detaliojo plano sprendiniai keičiami visa apimtimi, nustatant teisės aktų reikalavimus ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius atitinkančius teritorijos naudojimo reglamentus.

Tvirtina, kad ginčijamame Sprendime Nr. 1 pareiškėja buvo informuota, kad į šį pasiūlymą bus atsižvelgiama ir bus parengtas žemės sklypo (jo dalies) paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, kuris bus išsiųstas asmeniškai susipažinimui ir kartu pridedamas prie keičiamo Detaliojo plano dokumentų. Kaip matyti, iš Detaliojo plano keitimo uždavinių, šis keitimas buvo vykdomas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo plano sprendiniais, kas ir yra įtvirtinta Detaliojo plano keitimo dokumentuose, todėl nesutiktina su teiginiais, kad neva buvo klaidinama visuomenė.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija prašė pareiškėjos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėja nenurodė argumentų, kurie pagrįstų skundžiamo atsakymo neatitikimą teisės aktų reikalavimams – skunde teismui dėstomi argumentai, kuriais pareiškėja iš esmės nesutinka. Vertinant pareiškėjos skundo pagrįstumą, svarbu nustatyti, ar Administracija tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos pasiūlymus ir pastabas dėl rengiamo sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinių keitimo bei dėl pasiūlymo dėl dviračių trasos UAB „BM būstas“ valdomo Žemės sklypo įrengimo, ar nebuvo pažeistos procedūros vertinant pareiškėjos pasiūlymus, ar tinkamai atsakyta į pateiktus prašymus. Inspekcija, išnagrinėjusi UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 30 d. skundą, savo 2020 m. lapkričio 27 d. sprendime Nr. 2D-17400 pagrįstai nustatė, kad planavimo organizatorius, atmesdamas pareiškėjo planavimo pasiūlymus, atsakyme pakankamai išsamiai nurodė atmetimo motyvus bei pagrindė tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti jog Administracija, inicijuodama detaliojo plano pakeitimą, nesilaikė teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl nėra pagrindo šios procedūros atlikti iš naujo.

Pažymi, kad Administracija ginčijamame 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendime Nr. A51-115944/20(3.3.16.1E-AD24), argumentuotai nurodė, kodėl nepritaria pareiškėjos pateiktiems pasiūlymams ir pastaboms. Pagal Lietuvos Respublikos priežiūros įstatymo 6 straipsnio nuostatas, sprendinių atitiktį įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams pagal kompetenciją tikrina tikrinimo stadijos metu, todėl detaliojo plano sprendinių teisėtumas bus vertinamas planavimo organizatoriui detalųjį planą pateikus tikrinti. Inspekcija neteiks teigiamos išvados ir siūlymo tvirtinančiai institucijai detalųjį planą tvirtinti, jeigu detaliojo plano tikrinimo metu bus nustatyti teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimai. Administracijos ir Inspekcijos priimti sprendimai yra individualūs administraciniai aktai. Viešojo administravimo įstatyme nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Mano, kad pareiškėja suprato pasiūlymų ir pastabų atmetimo motyvus ir nesutinka su pačių argumentų turiniu, o ne dėl to, kad nėra pasiūlymų atmetimo motyvų. Tokiu būdu iš esmės UAB (duomenys neskelbtini) byloje kelia ne motyvų nebuvimo ar jų nepakankamumo, o apskritai jų pagrįstumo klausimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Administracijos Sprendimo Nr. 1 ir Inspekcijos Sprendimo Nr. 2, teisėtumo ir pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

Remiantis rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad 2020 m. liepos 24 d. pareiškėja Administracijai pateikė raštą „Pasiūlymai ir pastabos dėl sklypo (duomenys neskelbtini) Detaliojo plano sprendinių keitimo“ (toliau – ir 2020 m. liepos 24 d. pasiūlymai), kuriame pateikė pasiūlymus viešinamam detaliajam planui: iš Detaliojo plano sprendinių keitimų šalinti visus pakeitimus, kurie nėra susiję su deklaruojamo viešojo intereso – dviračių takų įrengimu – įgyvendinimu; Detaliojo plano sprendinių keitimus, prieš teikiant juos svartyti viešai, suderinti su Žemės sklypo naudotoju, suderinus – kartoti viešinimo procedūrą; paaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu yra keičiami galiojančiu Detaliuoju planu nustatyti Žemės sklypo naudojimo režimai ir rodikliai; Detaliojo plano sprendinių keitimus (sklypo Nr. 1) pakoreguoti ir suderinti su galiojančiais Detaliojo plano, patvirtinto 2009 m. spalio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1265, sprendiniais; Detaliojo plano sprendinių keitimus suderinti su Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos 2004 m. spalio 19 d. Privatizavimo sutartimi prisiimtais įsipareigojimais; Detaliojo plano sprendinių keitimus suderinti su galiojančiais Vilniaus miesto bendrojo plano ir specialiojo plano sprendiniais; Parengti ir pateikti visuomenei susipažinti su Žemės sklypo (jo dalies) paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimu, paremtu sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, parengus šiuos dokumentus, Detaliojo plano viešinimo procedūras kartoti iš naujo; parengti ir pateikti susipažinti Žemės sklypo naudotojui Žemės sklypo dalių paėmimo visuomenės poreikiams kompensacijos apskaičiavimą ir pagrindimą; pakeisti Detaliojo plano rodiklį priklausomųjų želdynų ir želdinių teritorijos dalį – nuo 15 % Žemės sklypo ploto iki 10 %, t. y. sumažinant 5 %.

2020 m. liepos 31 d. pareiškėja pateikė Administracijai raštą „Pasiūlymas dėl dviračių trasos UAB „BM būstas“ valdomo žemės sklypo Linkmenų g. 22 įrengimo“ (toliau – ir 2020 m. liepos 31 d. pasiūlymai), kuriame pateikė pakartotinį pasiūlymą bendradarbiauti įrengiant dviračių tako trasą Žemės sklype, t. y. pareiškėjas siūlė finansuoti projektuojamos trasos, patenkančios į Žemės sklypą įrengimą bei sutinka nustatyti servitutą visuomenei prieiti ir naudotis projektuojamos trasos atkarpa, jei Vilniaus miesto savivaldybė įsipareigoja pakoreguoti Detalųjį planą (Žemės sklypui nustatyti 0 % priklausomų želdynų normą.

2020 m. rugsėjo 16 d. Administracija raštu Nr. A51-115944/20(3.3.16.1E-AD24) pranešė, kad į du pareiškėjos pasiūlymus atsižvelgta: bus parengtas žemės sklypo (jo dalies) paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, kuris bus išsiųstas pareiškėjai susipažinimui ir kartu pridedamas prie keičiamo Detaliojo plano dokumentų; taip pat Detaliajame plane Žemės sklypui priklausomųjų želdynų ir želdinių teritorijos dalies rodiklis bus nustatytas 10 %. Kiti pareiškėjos pasiūlymai atmesti.

2020 m. rugsėjo 30 d. pareiškėja Administracijos Sprendimą Nr. 1 apskundė Inspekcijai.

Inspekcija Sprendime Nr. 2 nurodė, kad planavimo organizatorius, atmesdamas pareiškėjos pasiūlymus, atsakyme pakankamai išsamiai nurodė atmetimo motyvus ir paaiškino jų nepriimtinumą bei pagrindė tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais. Planavimo organizatoriaus atsakymas atitinka visus reikalavimus.

Nesutikdama su Sprendimu Nr. 1 ir Sprendimu Nr. 2 pareiškėja kreipėsi į teismą.

Teritorijų planavimo įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) (toliau – ir TPĮ) 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teritorijų planavimo viešinimą užtikrina planavimo organizatorius. Teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų bendroji ir supaprastinta tvarka, atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentų rūšį ir lygmenį, nustatoma Vyriausybės tvirtinamuose Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatuose. TPĮ 32 straipsnyje nustatyta, kad teritorijų planavimo viešinimo procedūros yra: 1) informacijos teikimas visuomenei apie teritorijų planavimo pradžią ir tikslus; 2) susipažinimas su parengtais teritorijų planavimo dokumentais; 3) konsultavimasis; 4) pasiūlymų teikimas ir nagrinėjimas; 5) viešas svarstymas. Pagal TPĮ 37 straipsnio 1 dalį, pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo pabaigos, o viešo svarstymo metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę; apibendrinamąją medžiagą, visuomenės pasiūlymų kopijas kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą tikrinančiai institucijai. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje. Planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Planavimo organizatoriams atsakyme nurodoma, kad planavimo organizatorius pritaria visuomenės pasiūlymams arba atmeta pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą).

Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079, (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 10 d.) (toliau – ir Nuostatai), 6.4 papunktyje taip pat įtvirtinta pasiūlymų teikimo ir nagrinėjimo tvarka. Vadovaujantis 6.4.1 papunkčiu, pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu ir (ar) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laiką iki viešo svarstymo pabaigos, viešo svarstymo metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu. Remiantis 6.4.2 papunkčiu, visus gautus pasiūlymus planavimo organizatorius registruoja ir kartu su teritorijų planavimo dokumento rengėju išnagrinėja, apsvarsto, įvertina ir priima arba atmeta; sprendimus dėl pritarimo pasiūlymams ar jų atmetimo priima planavimo organizatorius; pasiūlymus teikusiems asmenims planavimo organizatorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pasiūlymo gavimo atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai teikti šioje sistemoje, nurodydamas, ar į pasiūlymus atsižvelgta ar neatsižvelgta, ir pateikdamas motyvus, kodėl neatsižvelgta.

Aiškindamas šių teisės normų turinį, LVAT ne kartą yra nurodęs, kad minėtose normose aptariami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, t. y. kad, gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau aptariamose teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju administraciniams teismams yra būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, vertinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikomi esminiais (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 6 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A502-169/2012; 2014 m. gruodžio 17 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A442-2031/2014; 2015 m. balandžio 1 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-711-525/2015; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016; 2017 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017; 2020 m. liepos 16 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-1007-822/2020; ir kt.).

LVAT yra akcentavęs ir tai, kad teismas, nagrinėdamas savivaldybės administracijos bei Inspekcijos atsakymų teisėtumą ir pagrįstumą, neturi teisės vertinti rengiamų pakeitimų sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016). Be to, pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikties teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje (žr., pvz., 2014 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013; 2017 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017). LVAT taip pat yra nurodęs, kad valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija, gavusi skundą dėl planavimo organizatoriaus atsakymo, privalo taip pat pateikti motyvuotą atsakymą, patikrinusi ir įvertinusi, ar planavimo organizatorius motyvuotu raštu atsakė pasiūlymus pateikusiam asmeniui (žr., pvz., 2012 m. vasario 6 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A502-169/2012).

Taigi teismas vadovausis LVAT praktika, aktualia nagrinėjamoje byloje, nes nenustatė priežasčių, kodėl teismas turėtų nukrypti nuo LVAT suformuluotų teisės aktų išaiškinimų. Pažymėtina, kad iki teismo sprendimo paskelbimo dienos naujausia LVAT praktika yra nuosekli ir vienareikšmė (LVAT 2020 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1790-602/2020 ir kt.), taip pat ir Vilniaus apygardos administracinio teismo (2021 m. sausio 27 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis administracinėje byloje eI3-689-1047/2021; 2020 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI3-4190-983/2020, kt.).

Nagrinėjamoje byloje teismas konstatuoja, kad pareiškėja yra suinteresuotas asmuo teritorijų planavimo procese dėl to, kad pagal 2010 m. sausio 25 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį nuomoja Žemės sklypą. Tarp šalių nėra ginčo, kad pareiškėja turi materialinį teisinį suinteresuotumą ir pagrįstai dalyvauja teritorijų planavimo procese viešinimo stadijoje.

Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjos skundo argumentus nagrinėjamoje byloje, daro išvadą, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su atsakymuose nurodomomis aplinkybėmis ir argumentais, dėl kurių nėra atsižvelgiama į pareiškėjos pasiūlymą.

Pirma, teismas įvertino Sprendimo Nr. 1, turinį, taip pat apimtį, kurie patvirtina atsakymo išsamumą. Pareiškėja pateikė pasiūlymus, į kuriuos gavo konkrečius ir aiškius atsakymus, atsisakymo atsižvelgti į pasiūlymą faktinius ir teisinius motyvus, aiškius sprendimus, į kuriuos pasiūlymus buvo atsižvelgta. Taip pat teismas įvertino ir skundžiamo Sprendimo Nr. 2 turinį, kuriuo iš esmės Inspekcija įvertino pareiškėjos skunde pateiktas faktines aplinkybes (Administracija atsakė į visus pareiškėjos teiktus pasiūlymus, nurodė pasiūlymų nepriimtinumą ir motyvus, kodėl į pasiūlymus neatsižvelgė) bei pateikė teisinius motyvus (TPĮ 37 straipsnio 2 dalis, Nuostatų 6.4.2 papunktis).

Konkrečiai nagrinėjamu atveju pareiškėja siūlė iš Detaliojo plano sprendinių keitimų šalinti visus pakeitimus, kurie nėra susiję su deklaruojamo viešojo intereso – dviračių takų įrengimu – įgyvendinimu. Administracijos Sprendimo Nr. 1 ketvirtame ir penktame puslapiuose nurodoma, kad į šį pareiškėjos pasiūlymą nebus atsižvelgta, paaiškinama, kad Detalusis planas parengtas pagal dabar galiojančius teisės aktus, Detaliojo plano keitimo atveju jo teritorija apima visą galiojančio Detaliojo plano teritoriją.

Pareiškėja siūlė Detaliojo plano sprendinių keitimus, prieš teikiant juos svartyti viešai, suderinti su Žemės sklypo naudotoju, suderinus – kartoti viešinimo procedūrą. Administracijos Sprendimo Nr. 1 pirmame ir antrame puslapiuose nurodoma, kad į šį pareiškėjos pasiūlymą nebus atsižvelgta, paaiškinama, kad Detalusis planas yra keičiamas vadovaujantis Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 314 punktu, nes planuojami keisti detaliojo plano sprendiniai susiję su visuomenės (viešuoju) interesu, todėl žemės sklypo naudotojo sutikimas ar suderinimas nėra būtinas.

Pareiškėja prašė paaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu yra keičiami galiojančiu Detaliuoju planu nustatyti Žemės sklypo naudojimo režimai ir rodikliai, siūlė Detaliojo plano sprendinių keitimus (sklypo Nr. 1) pakoreguoti ir suderinti su galiojančiais Detaliojo plano, patvirtinto 2009 m. spalio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1265, sprendiniais. Administracijos Sprendime Nr. 1 trečiame ir ketvirtame puslapiuose nurodoma, kad į šį pareiškėjos pasiūlymą nebus atsižvelgta, nurodoma, kad teritorijos reglamento nurodymą kaip privalomą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 297.2.5 papunktis. Žemės sklypas yra Vilniaus miesto centrinėje dalyje, kurioje teritorijų užstatymas ir viešos erdvės formuojamos pagal perimetriniam užstatymui būdingus principus, o laisvo planavimo užstatymo tipas palaipsniui eliminuojamas. Administracija paaiškino pareiškėjai, kad Žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančių statinių savininkas nėra įpareigotas atitraukti žemės sklype esančius pastatus, aukštesnius nei 8,5 m, nuo sklypo ribos po 0,5 m kiekvienam papildomam 1 m aukščio, jeigu su žemės sklype esančiais statiniais nėra atliekami jokie statybos ar rekonstrukcijos darbai, nurodė, kokie teisės aktai nustato reikalavimus naujų pastatų statybai ar rekonstrukcijai.

Pareiškėja siūlė Detaliojo plano sprendinių keitimus suderinti su Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos 2004 m. spalio 19 d. Privatizavimo sutartimi prisiimtais įsipareigojimais. Administracijos Sprendimo Nr. 1 antrame, trečiame ir septintame puslapiuose nurodoma, kad į šį pareiškėjos pasiūlymą nebus atsižvelgta, nurodoma, kad Vilniaus miesto savivaldybės 2004 m. spalio 19 d. sutartyje Nr. 12-10-359 nurodyti įsipareigojimai iš esmės buvo įgyvendinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009

m. spalio 21 d. sprendimu Nr. 1-1265 patvirtintu žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliuoju planu. Administracijos nuomone, Vilniaus miesto savivaldybė iš esmės įsipareigojo neprieštarauti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vystymui ir netgi jo padalinimui į keletą atskirų žemės sklypų, todėl Detaliojo plano keitimo sprendiniai neprieštarauja šiai sutarčiai. Administracija mano, kad 2004 m. spalio 19 d. sutartis Nr. 12-10-359 „Dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo“ ir jos sąlygos negali pakeisti imperatyvių teisės normų, susijusių su vykdomosios institucijos veiksmais, atliekant jai įstatymais priskirtas funkcijas.

Pareiškėja siūlė Detaliojo plano sprendinių keitimus suderinti su galiojančiais Vilniaus miesto bendrojo plano ir Specialiojo plano sprendiniais. Administracijos Sprendimo Nr. 1 antrame ir trečiame puslapiuose nurodoma, kad į šį pareiškėjos pasiūlymą nebus atsižvelgta, nurodoma, kad, Administracijos nuomone, Detaliojo plano keitimo sprendiniai atitinka Vilniaus miesto bendrojo plano ir Vilniaus miesto dviračių takų specialiojo plano sprendinius, juos sistemingai papildo.

Pareiškėja siūlė parengti ir pateikti visuomenei susipažinti su Žemės sklypo (jo dalies) paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimu, paremtu sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, parengus šiuos dokumentus, Detaliojo plano viešinimo procedūras kartoti iš naujo. Administracijos Sprendimo Nr. 1 penktame ir šeštame puslapiuose nurodoma, kad į šį pareiškėjos pasiūlymą bus atsižvelgta, žemės sklypo (jo dalies) paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas bus parengtas ir išsiųstas pareiškėjai susipažinti, pridėtas prie keičiamo Detaliojo plano dokumentų. Dėl prašymo viešinimo procedūras karoti Sprendimo Nr. 1 7 puslapyje nurodoma, kad į pasiūlymą neatsižvelgta, nes kartoti viešinimo procedūrų nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėja siūlė parengti ir pateikti susipažinti Žemės sklypo naudotojui Žemės sklypo dalių paėmimo visuomenės poreikiams kompensacijos apskaičiavimą ir pagrindimą. Administracijos Sprendimo Nr. 1 šeštame puslapyje nurodoma, kad į šį pareiškėjos pasiūlymą nebus atsižvelgta, nurodoma, kad Žemės įstatymo 46 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad visuomenės poreikiams planuojamos paimti žemės ir kito turto vertinimas atliekamas ir parengiama turto vertinimo ataskaita, tik po to, kai Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir šis sprendimas įsiteisėja (pasibaigia apskundimo terminas arba įsiteisėja atitinkamas teismo sprendimas). O pagal to paties straipsnio 2 dalies 2 punktą Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą gali būti priimamas tik po to, kai yra patvirtintas ir galioja specialiojo teritorijų planavimo dokumentas ar detalusis planas, kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikis ir pateiktas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas.

Pareiškėja siūlė pakeisti Detaliojo plano rodiklį priklausomųjų želdynų ir želdinių teritorijos dalį – nuo 15 % Žemės sklypo ploto iki 10 %, t. y. sumažinant 5 %. Administracijos Sprendimo Nr. 1 šeštame puslapyje nurodoma, kad į šį pareiškėjos pasiūlymą atsižvelgta, naujajame Detaliajame plane Žemės sklypui priklausomųjų želdynų ir želdinių teritorijos dalies rodiklis bus nustatytas 10 %.

Pareiškėja siūlė bendradarbiauti įrengiant dviračių tako trasą Žemės sklype, t. y. pareiškėjas siūlė finansuoti projektuojamos trasos, patenkančios į Žemės sklypą įrengimą bei sutinka nustatyti servitutą visuomenei prieiti ir naudotis projektuojamos trasos atkarpa, jei Vilniaus miesto savivaldybė įsipareigoja pakoreguoti Detalųjį planą (Žemės sklypui nustatyti 0 % priklausomų želdynų normą. . Administracijos Sprendimo Nr. 1 šeštame ir septintame puslapiuose nurodoma, kad į šį pareiškėjos pasiūlymą nebus atsižvelgta, nurodoma, kad Detaliojo plano keitimo sprendiniai Specialiajam planui neprieštarauja, o sistemingai papildo šio plano sprendinius. Administracija akcentuoja, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. 1-1265 patvirtintu žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliuoju planu žemės sklypui (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta 15 proc. priklausomųjų želdynų, kai Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo 5.1 punkto išimtis numato, kad senamiestyje ir didmiesčių pagrindinio centro zonoje želdynų norma neprivaloma, tačiau visais atvejai negali būti mažinamas esantis želdynų plotas, jeigu jis ne didesnis už želdynų normą. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo žemės sklypui (duomenys neskelbtini) taikyti 0 proc. priklausomųjų želdynų normą.

Antra, pareiškėjos skundo teismui turinys patvirtina, kad pareiškėja suprato pasiūlymo atmetimo motyvus ir nesutinka ne dėl jų nebuvimo, o dėl jų turinio.

Pareiškėja nurodo, kad Inspekcija nevertino to, kad planavimo organizatorius neįvykdė TPĮ 37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos motyvuotai atsakyti į pateiktus pasiūlymus, planavimo organizatoriaus atsakyme išdėstyti teiginiai yra klaidinantys ir neatitinkantys teisės aktų reikalavimų, Specialiojo plano ir jiems prieštaraujantys, padarytos išvados neteisėtos, nes Inspekcija skundžiamu Sprendimu visiškai nevertino Sprendimo Nr. 1 motyvacijos, pagrįstumo ir teisėtumo, todėl skundžiamas Sprendimas Nr. 2 neatitinka VAĮ reikalavimų.

Remdamasis teismų praktika, teismas sutinka, kad Inspekcija atmetimo motyvų turinio atitikties teisės aktų reikalavimams požiūriu šiame etape (baigiamojo etapo viešinimo stadijos metu) neturėjo pareigos vertinti, kadangi pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ir atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento derinimo ir tikrinimo stadijose (LVAT 2015 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-356-624/2015 ir kt.). Taigi Inspekcijos Sprendimas Nr. 2 atitinka VAĮ reikalavimus, yra pagrįstas ir motyvuotas.

Trečia, teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja kelia ne motyvų nebuvimo, o motyvų išsamumo ir pakankamumo klausimus. Nagrinėjamoje byloje teismas sprendžia, kad motyvų išsamumas (tiek pagal tekstinę apimti, tiek pagal turinį) skundžiamame Sprendime Nr. 1 buvo pakankamas. Pareiškėja ne nežinojo skundžiamo Sprendimo priėmimo motyvų, o norėjo juos dar patikslinti, detalizuoti, su jais nesutiko, tikisi kitokio sprendimo. Nesutikimo su motyvais argumentų teismas nagrinėjamoje byloje neanalizuoja, nes, kaip minėta, pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013 ir kt.).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Administracija įvertino pareiškėjos pasiūlymą, jį išanalizavo ir pateikė faktiškai ir teisiškai pakankamai motyvuotus paaiškinimus, kodėl pasiūlymai atmetami, o Inspekcija priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris negali būti panaikintas skunde išdėstytais ar kitais pagrindais, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Asta Adamonytė-ŠipkauskienėTomas BlinstrubisBeata Martišienė