- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-27
- Bylos Nr.
- eI3-689-1047/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02171-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Beata Martišienė (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Tomas Blinstrubis
- Pareiškėjas
- Vilniaus miesto Daugiabučio, Vilniaus miesto Daugiabučio gyvenamojo namo Antakalnio g. 134 savininkų bendrija „Antakalnio šeima“
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, I. M., M. M.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Lina Grebliauskaitė, Vidas Rudokas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Tomo Blinstrubio ir Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjos Vilniaus miesto Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos „Antakalnio šeima“ atstovams advokatui Vidui Rudokui, advokato padėjėjai Linai Grebliauskaitei,
trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Justinai Dirmantaitei,
viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos „Antakalnio šeima“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos, I. M., M. M., dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Vilniaus miesto Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija „Antakalnio šeima“ (toliau – ir Bendrija) su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 9 d. sprendimą „Dėl pasiūlymų Bendrojo plano pakeitimui“ Nr. A51-48936/20(2.15.1.1E-VMA) (toliau – ir 2020 m. balandžio 9 d. sprendimas) ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. gegužės 20 d. sprendimą „Dėl planavimo organizatoriaus atsakymo į pasiūlymus“ Nr. 2D-6231 (toliau – ir 2020 m. gegužės 20 d. sprendimas) bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. vasario 24 d. pasiūlymus „Dėl viešinamo parengto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje“ (toliau – ir Pasiūlymai). Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė 2020 m. vasario 4 d. paskelbė apie parengto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano viešinimą. Bendrijai susipažinus su rengiamo bendrojo plano sprendiniais, tapo žinoma, kad rengiamu bendruoju planu yra numatoma keisti su Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrasavininkams nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu besiribojančio žemės sklypo (toliau – ir Ginčo žemės sklypas) funkcinę zoną iš intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinės zonos į vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamąją zoną, tokiu būdu želdynų (žaliųjų zonų mažinimo) sąskaita plečiant naujai užstatomas teritorijas istoriškai susiformavusiame Vilniaus miesto gyvenamajame rajone Antakalnyje. Pareiškėja planavimo organizatoriui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė motyvuotus Pasiūlymus, kuriuos atsakovė 2020 m. balandžio 9 d. sprendimu atmetė. Pareiškėjos skundo netenkino ir Inspekcija 2020 m. gegužės 20 d. sprendimu.
Pareiškėja nesutinka su 2020 m. gegužės 20 d. sprendimu, nes jis nemotyvuotas ir nepagrįstas, nėra aišku kokiu pagrindu Inspekcija atmetė pareiškėjos skundą. Pareiškėja mano, kad Inspekcija privalėjo pareiškėjos skundą išnagrinėti visa apimtimi, nepagrįstai neatliko pateikto skundo motyvų ir teisinių argumentų vertinimo. Viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo, 2020 m. gegužės 20 d. sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 11 dalies ir 8 straipsnio 1 bei 2 dalių reikalavimų. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas nurodo, kad planavimo organizatoriaus atsisakymai atsižvelgti į pasiūlymus, pirmiausia turi būti skundžiami Inspekcijai, kas reiškia, kad Inspekcija, kaip teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija ir kaip pirminė, skundo nagrinėjimo ne teismine tvarka institucija, privalėjo skundą išnagrinėti visapusiškai, o ne tik atlikti formalų planavimo organizatoriaus sprendimo vertinimą.
Pareiškėja nesutinka su 2020 m. balandžio 9 d. sprendimu, nes jis yra nemotyvuotas, nepagrįstas jokiais teisiniais argumentais, todėl naikintinas. Pareiškėjai taip ir nėra aišku, kokiu pagrindu Vilniaus miesto savivaldybė mažina želdynų plotus Antakalnio seniūnijoje, t. y. remiantis kokiomis konkrečiomis nuostatomis ar paskaičiavimais Ginčo žemės sklypo esama želdynų funkcinė zona yra keičiama į urbanizuojamą teritoriją, kurioje galima net ir prekybos, paslaugų ir kitų administracinių objektų statyba, kai pagal galiojančio bendrojo plano sprendinius, Ginčo žemės sklypas yra skirtas rekreaciniams (parkams, skverams, aikštėms, žaliosioms jungtims, aktyviai rekreacijai) moksliniams ir kultūriniams bei memorialiniams želdynams. Pareiškėjai mano, kad skundžiamas 2020 m. balandžio 9 d. sprendimas prieštarauja galiojančio bendrojo plano sprendiniams, rengiamo bendrojo plano Aiškinamojo rašto bei Sprendinių paaiškinamosios medžiagos dėl intensyviai ir ekstensyviai naudojamų želdynų bei miškų ir miškingų teritorijų funkcinių zonų teritorijų išaiškinimams, Gamtinio karkaso nuostatams, viešajam interesui.
Pabrėžia, kad savivaldybės teisės, įgyvendinant teritorijų planavimo funkciją, nėra absoliučios, teritorijų planavimas turi būti vykdomas ir teritorijų planavimo dokumentai rengiami ir įgyvendinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Pažymi, kad ginčo žemės sklypui nėra parengto detalaus plano, o sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, detalieji planai galioja būtent tų žemės sklypų, kuriems yra parengti, atžvilgiu, todėl atsakovės teiginiai, jog minėti detalieji planai yra galiojantys Rengiamu bendruoju planu suplanuotos, Vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamosios zonos Nr. ANT-5-9 teritorijos atžvilgiu, yra teisiškai nepagrįsti. Pareiškėja nesutinka, kad Ginčo žemės sklype galima nustatyti užstatymo reglamentus vadovaujantis kitų žemės sklypų detaliaisiais planais. Ginčo žemės sklypas nėra užstatytas, jis ribojasi tiek su Intensyviai naudojamų želdynų zona ANT-5-1 tiek ir su Intensyviai naudojamų želdynų zona SAU-1-1. Nesutinka su atsakovės logika, kad tai, kad želdynas yra greta urbanizuotos (užstatytos) teritorijos, savaime sudaro pagrindą mažinti greta esančias želdynų teritorijas, leidžiant jas užstatyti statiniais. Pagal galiojančio bendrojo plano sprendinius, Ginčo žemės sklypas yra ne tik priskirtas neurbanizuojamų teritorijų intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinei zonai bet ir patenka į Gamtinio karkaso – Nacionalinės svarbos Neries migracinio koridoriaus teritoriją, kuriai yra keliami ypatingi teisės aktų nuostatose įtvirtinti priežiūros ir išsaugojimo reikalavimai. Gamtinio karkaso nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-96, nustato, kad turi būti išsaugomi esami pavieniai medžiai ir (ar) jų grupės, želdiniai, kiti natūralūs paviršiai (8 punktas).
Pareiškėjos nuomone, atsakovė nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kokiu pagrindu gretimo sklypo detaliuoju planu nustatytas didžiausias leistinas užstatymo intensyvumas yra taikomas ir Ginčo žemės sklypui, kai iš rengiamo bendrojo plano aiškinamojo rašto aiškiai matyti, kad gyvenamųjų pastatų statyba intensyviai ar ekstensyviai naudojamų želdynų funkcinėje zonoje apskritai nėra galima.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, kad atsakovė nepagrįstai neaptaria Ginčo žemės sklypo aukštingumo. Kaimyniniuose sklypuose numatytas aukštingumas yra 2–3 aukštai, t. y. 6–9 metrai, o Ginčo žemės sklypui rengiamas bendrasis planas nustato 16 metrų arba 5 aukštų aukštingumą, t. y. rengiamame bendrajame plane yra numatytas beveik 70 % aukštingumas lyginant su kitų aplinkinių žemės sklypų aukštingumu.
Nepagrįstais laiko teiginius, kad Ginčo žemės sklypui esant 0,074 ha ploto, jam gali būti netaikomi rengiamo bendrojo plano sprendiniai. Rengiamame bendrajame plane nėra jokių tokį aiškinimą pagrindžiančių nuostatų. Galiojančiame bendrajame plane numatyta nuostata, kad mažesnės nei 1 ha teritorijos neakcentuojamos, į rengiamą bendrąjį planą nebuvo perkelta.
Nurodo, kad Ginčo žemės sklypas atriboja daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuo šalia esančios Antakalnio g., sulaikydamas taršą ir triukšmą. Aplinkinė teritorija jau yra suformuota ir jokia nauja plėtra aplinkinėje teritorijoje nėra tikslinga, juo labiau želdynų teritorijų mažinimo sąskaita, ką patvirtina ir galiojantis bendrasis planas. Pabrėžia, kad Ginčo žemės sklypo funkcinės zonos keitimas prieštarauja ir rengiamo bendrojo plano nuostatoms (rengiamo bendrojo plano aiškinamojo rašto 23 punktui, rengiamo bendrojo plano Sprendinių paaiškinamosios medžiagos 3.3. daliai), tikslams (užtikrinti darnią gamtinių ir technogeninių elementų Vilniuje sąveiką, formuojant, išsaugant ir tinkamai naudojant gamtinio karkaso teritorijas bei gerinti gyvenamosios aplinkos kokybę, plėtojant hierarchinę želdynų sistemą).
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė pareiškėjos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą savo praktikoje yra nurodęs, kad pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui (LVAT 2017 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017 ir kt.). Atsakovė atsakė pareiškėjai 2020 m. balandžio 9 d. sprendimu, kad atsisako atsižvelgti į pasiūlymus, pakankamai išsamiai ir motyvuotai nurodė pareiškėjos pasiūlymų atmetimo motyvus, kuriuos pagrindė tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais. Nurodė, jog bendrojo plano suplanuotoje Vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamojoje zonoje Nr. ANT-5-9 reglamentai yra nustatyti atsižvelgiant į nagrinėjamos teritorijos esamą būklę bei vertinant teritorijos atžvilgiu galiojančius teritorijų planavimo dokumentus – Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą iki 2015 m., patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų ir jo sprendinių tvirtinimo“, sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, detalųjį planą, patvirtintą 2002 m. vasario 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 488 ir sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, detalųjį planą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 1-459. Rengiamo bendrojo plano sprendiniuose želdynų zonos yra sumažintos dėl to, kad kaimyniniai sklypai yra užstatyti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėja nenurodė argumentų, kuris pagrįstų skundžiamo atsakymo neatitikimą teisės aktų reikalavimams, nemotyvuotumą ar nepagrįstumą – skunde teismui dėstomi argumentai, kuriais pareiškėja iš esmės nesutinka su planavimo organizatoriaus 2020 m. balandžio 9 d. sprendimo turiniu, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo sprendimo. Inspekcija laikėsi Teritorijų planavimo įstatyme įtvirtintos tvarkos ir įvertino, ar planavimo organizatorius motyvuotai atsakė pareiškėjai – nustačiusi, kad planavimo organizatorius pakankamai išsamiai nurodė atmetimo motyvus ir paaiškino jų nepriimtinumą, Inspekcija savo 2020 m. gegužės 20 d. sprendimą pagrindė tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais. Pažymi, kad pasiūlymų atmetimo motyvų atitikties teisės aktų reikalavimams vertinimas baigiamojo etapo viešinimo stadijoje neatliekamas. Teismų praktikoje išaiškinta ir tai, kad teismas, nagrinėdamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bei Inspekcijos atsakymų teisėtumą ir pagrįstumą neturi teisės vertinti rengiamų bendrojo plano pakeitimų sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016). Pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017). Ginčo atveju galutinis sprendimas, ar planavimo organizatorius pagrįstai atmetė pareiškėjos rašytinius pasiūlymus dar nėra priimtas, nes teritorijų planavimo dokumentas nėra teisės aktų nustatyta tvarka pateiktas Inspekcijai tikrinti. Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą planavimo organizatorius neturėjo pareigos priimti pasiūlymų dėl rengiamo bendrojo plano sprendinių, bet turėjo pareigą motyvuotai atsakyti pareiškėjai. Planavimo organizatoriaus 2020 m. balandžio 9 d. atsakymo pagrįstumas, ir taikytini teisės aktai bus vertinami kitoje stadijoje, t. y. tada, kai teritorijų planavimo dokumentas bus pateiktas tikrinti Inspekcijai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo M. M. prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad ginčo žemės sklypas jam ir I. M. priklauso nuosavybės teise, o pareiškėja siekia neleisti sąžiningiems teisėtiems jo savininkams įgyvendinti savo nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą. Ginčo žemės sklypas įsiterpęs tarp Antakalnio gatvės važiuojamųjų dalių ir pareiškėjos sklypo, jis nesiriboja su miškais ar intensyviais želdynais. Šiuo metu pareiškėja naudoja jį savo neteisėtiems interesams. Sklypas patenka į urbanizuotą ir urbanizuojamą gamtinio karkaso dalį.
Trečiasis suinteresuotas asmuo I. M. atsiliepimo byloje teisės aktų nustatytais terminais nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai prašė skundą tenkinti, remdamiesi patikslintame skunde išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad savivaldybė neatsakė, nemotyvavo, analizavo kaimyninius, o ne Ginčo žemės sklypą. Ginčo žemės sklypui detalusis planas neparengtas. Į aukštingumo argumentus nebuvo atsakyta visiškai. Inspekcija turi analizuoti dabar, o ne formaliai vertinti.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė skundą atmesti, remdamasi atsakovės atsiliepime išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad atmetimo motyvai yra: įvertinta visa teritorija, faktas, kad kaimyniniai sklypai užstatyti po galiojančio bendrojo plano patvirtinimo, esamas kaimyninių sklypų užstatymas. Motyvai dėl aukštingumo nesusiję su pasiūlymu.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuotojo asmens Inspekcijos atstovė prašė skundą atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad vadovaujasi naujausia LVAT praktika Nr. eA-3526-624/2020.
Trečiasis suinteresuotas asmuo M. M. prašė skundą atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad pareiškėja iškraipo faktus, nori jo sąskaita turėti pievą, o ne statinius.
Trečiasis suinteresuotas asmuo I. M. prašė skundą atmesti, palaikė trečiojo suinteresuoto asmens M. M. poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. gegužės 20 d. sprendimo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 9 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2020 m. vasario 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui pateikė pasiūlymus „Dėl viešinamo parengto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje“, kuriuose prašė pakeisti viešinamo rengiamo bendrojo plano sprendinius Ginčo žemės sklype, kuriais nustatyta vidutinio užstatymo intensyvumo funkcinė zona, paliekant Ginčo žemės sklypui esamą galiojančiame bendrajame plane nustatytą intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinę zoną.
2020 m. balandžio 9 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracija raštu Nr. A51-48936/20(2.15.1.1E-VMA) „Dėl pasiūlymų bendrojo plano keitimui“ pranešė, kad į pareiškėjos pasiūlymus neatsižvelgta.
Pareiškėja 2020 m. balandžio 24 d. atsakovės 2020 m. balandžio 9 d. sprendimą apskundė Inspekcijai.
TPĮ (čia ir toliau vadovaujamasi teisės akto redakcija, galiojusia nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) nustato, kad valstybės ir (ar) savivaldybių institucijų sprendimai dėl savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų, planavimo darbų programa ir informacija apie numatomą SPAV rengimą skelbiama šių institucijų interneto svetainėse ir seniūnijų skelbimo lentose, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (TPĮ 34 straipsnio 2 dalis); fiziniai ir juridiniai asmenys ar jų padaliniai ar kitos organizacijos ar jų padaliniai turi teisę susipažinti su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teritorijų planavimą organizavusioje institucijoje, gauti teritorijų planavimo dokumentų ar jų dalių, brėžinių kopijas už Vyriausybės nustatyto dydžio atlyginimą, kuris nustatomas apskaičiavus išlaidas, susijusias su šių dokumentų parengimu (kopijavimu, leidyba ir kita) (TPĮ 35 straipsnio 1 dalis)
Pagal TPĮ 37 straipsnio 2 dalį planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę; apibendrinamąją medžiagą, visuomenės pasiūlymų kopijas kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą tikrinančiai institucijai. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje. Planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Planavimo organizatoriams atsakyme nurodoma, kad planavimo organizatorius pritaria visuomenės pasiūlymams arba atmeta pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą). Analogiškas nuostatas įtvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų (čia ir toliau vadovaujamasi teisės akto redakcija, galiojančia nuo 2018 m. lapkričio 10 d.) 6.4.2 papunktis.
Aiškindamas šių teisės normų turinį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad minėtose normose aptariami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau aptariamose teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju administraciniams teismams yra būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, vertinti juos pagal ABTĮ 89 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. išsiaiškinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikomi esminiais šio įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-169/2012; 2014 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2031/2014; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-711-525/2015; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016; 2017 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017; 2020 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1007-822/2020; 2020 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1790-602/2020; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2058-602/2020; 2021 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3526-624/2020 ir kt.).
Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad teismas, nagrinėdamas planavimo organizatoriaus bei Inspekcijos atsakymų teisėtumą ir pagrįstumą neturi teisės vertinti rengiamų bendrojo plano pakeitimų sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016). Pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013; 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2058-602/2020).
Teismas išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjos skundo argumentus nagrinėjamoje byloje, daro išvadą, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su atsakymuose nurodomomis aplinkybėmis ir argumentais, dėl kurių nėra atsižvelgiama į pareiškėjos pasiūlymus. Pirma, teismas įvertino skundžiamo 2020 m. balandžio 9 d. sprendimo turinį, taip pat apimtį, kurie patvirtina, kad pareiškėjai atsakyta ir nurodyti motyvai. Pareiškėja pateikė vieną pasiūlymą (nekeisti galiojančio bendrojo plano sprendinių) į kurį gavo atsakymą (į pasiūlymą neatsižvelgiama), atsisakymo atsižvelgti į pasiūlymą faktinius motyvus (teritorija rengiamame bendrajame plane suplanuota atsižvelgiant į nagrinėjamos teritorijos esamą būklę (kaimyniniai sklypai užstatyti) bei vertinant teritorijos atžvilgiu galiojančius teritorijų planavimo dokumentus (galiojantį bendrąjį planą ir kaimyninių sklypų detaliuosius planus), Ginčo žemės sklypo dydį ir bendrojo plano nuostatas) ir teisinius motyvus (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos 6 straipsnio 19 punktas ir 10² straipsnis, TPĮ nuostatos, galiojantis bendrasis planas). Antra, pareiškėjos skundo teismui turinys patvirtina, kad pareiškėja suprato pasiūlymo atmetimo motyvus ir nesutinka ne dėl jų nebuvimo, o dėl jų turinio (pateikia argumentus dėl Ginčo žemės sklypo aukštingumo, želdynų išsaugojimo, gamtinio karkaso teritorijoms taikytinų taisyklių ir t. t.). Trečia, teismas pabrėžia, kad pareiškėja kelia ne motyvų nebuvimo, o motyvų išsamumo, pakankamumo klausimus. Teismas nagrinėjamoje byloje sprendžia, kad motyvų išsamumas skundžiamame 2020 m. balandžio 9 d. sprendime buvo pakankamas. Ginčas kilo ne dėl to, kad pareiškėja nežinojo skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų, o dėl to, kad su jais nesutiko. Nesutikimo su motyvais argumentų teismas nagrinėjamoje byloje neanalizuoja, nes, kaip minėta, pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovė įvertino pareiškėjos pasiūlymą, jį išanalizavo ir pateikė faktiškai ir teisiškai pakankamai motyvuotus paaiškinimus, kodėl pasiūlymai atmetami, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris negali būti panaikintas skunde išdėstytais ar kitais pagrindais. Pareiškėjos skundą išnagrinėjusi Inspekcija taip pat pagrįstai nusprendė, jog atsakovė išnagrinėjusi pareiškėjos pasiūlymus pateikė pagrįstą ir motyvuotą atsakymą.
Pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. vasario 24 d. pasiūlymus „Dėl viešinamo parengto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje“ laikytinas išvestiniu reikalavimu iš reikalavimų panaikinti atsakovės ir Inspekcijos sprendimus. Teismui konstatavus atsakovės ir Inspekcijos sprendimų teisėtumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos pasiūlymus.
Atmetus pareiškėjos skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos „Antakalnio šeima“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.