- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-07
- Bylos Nr.
- eI3-4190-983/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02242-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė (pirm.), Tomas Blinstrubis, Blinstrubis Beata Martišienė
- Atsakovas
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Pareiškėjas
- UAB „Gudinas“
- Advokatai
- Evaldas Klimas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Blinstrubio Beatos Martišienės,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gudinas“ atstovui advokatui Evaldui Klimui,
atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Sigitai Narbutytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gudinas“ skundą atsakovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo - Vilniaus miesto savivaldybės administracija, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Uždaroji akcinė bendrovė „Gudinas“ (toliau – pareiškėja, UAB „Gudinas“) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2020 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. 2D-6782 (toliau - Sprendimas) ir įpareigoti Inspekciją pakartotinai apsvarstyti uždarosios akcinės bendrovės „Gudinas“ skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 19 d. atsakymo „Dėl pasiūlymų bendrojo plano keitimui“ Nr. A51-39831/20(2.15.1.1E-VMA) (toliau - Atsakymas) bei priteisti iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos uždarajai akcinei bendrovei „Gudinas“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė vertindama pateiktą konkretų pasiūlymą dėl naujojo Vilniaus miesto teritorijos bendrojo plano (toliau – Bendrasis planas) sprendinių, nemotyvavo savo Atsakymo, nesigilino į konkrečias aplinkybes, nevertino teikiamų pasiūlymų, jų argumentų, neatliko analizės ir nevertino, kokį poveikį siūlomi naujo Vilniaus miesto teritorijos bendrojo plano sprendiniai turės asmenų teisėms ir pareigoms. Pareiškėja taip pat nurodė, kad vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymo) 6 straipsnio 2 dalies 9 punktu, Inspekcija yra įpareigota vertinti, ar Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – Administracija), atsakydama į pareiškėjos pateiktus pasiūlymus, tai darė pagrįstai bei motyvuotai. Pareiškėja teigia, jog Inspekcija šią pareigą vykdė netinkamai, tai yra Administracijos atsakymus nepagrįstai pripažino motyvuotais. Taip buvo pažeistos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 37 straipsnio 2 dalies, Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio bei Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatos.
Pareiškėja teigia, jog Atsakyme remiamasi sena ir pareiškėjos pateiktais naujesniais tyrimais paneigta informacija. Inspekcija šios neatitikties objektyvioms faktinėms aplinkybėms Sprendime nenustatė ir pateiktame Sprendime nėra jokių požymių, kad šie pareiškėjos pateikti duomenys ir dokumentai buvo vertinami ar svarstomi priimant Sprendimą bei vertinant Atsakymo pagrįstumą. Tai yra akivaizdus VAĮ 8 straipsnio reikalavimo Sprendimą pagrįsti objektyviais faktiniais duomenimis pažeidimas, todėl Atsakymas ir Sprendimas, kuriuose nėra pateikti jokie argumentai ar atsisakymo motyvai, bei remiamasi Žemės sklypo teritorijai neaktualiais duomenimis, prieštarauja teisės aktų reikalavimams.
Pažymi, jog nors Atsakymu Administracija atsisako atsižvelgti į pareiškėjos pasiūlymus, motyvuojant žemės sklypo priklausomumu neva užterštai buvusio sąvartyno teritorijai, tačiau nenurodo dėl kažkokių priežasčių greta žemės sklypo esantiems sklypams jau taiko kitokius standartus. Konkrečiai, Bendruoju planu Administracija susiaurino sąvartynui priskirtą zoną ir greta žemės sklypo esantiems sklypams leido vystyti komercinės paskirties objektų statybą, kai tuo tarpu žemės sklypo teritorijai paliko taikytinus statybos apribojimus ir jos priskirtinumą miškų ir miškingų teritorijų zonai. Akivaizdu, kad tai tik patvirtina Administracijos teiginių nepagrįstumą ir neobjektyvumą. Apie šiuos neatitikimus Inspekcija buvo informuota iki Sprendimo priėmimo, tačiau apie juos Sprendime nieko nepasisakė. Taigi, iš šio Inspekcijos atsakymo akivaizdu, kad ji objektyviai pareiškėjos skundo nevertino, ir savo Sprendimo nepagrindė objektyviais duomenimis. Pareiškėjos manymu, tai yra akivaizdus VAĮ 8 straipsnio 1 dalies, kuriame yra nedviprasmiškai nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, pažeidimas, o Inspekcijos Sprendimu nebuvo pateiktas joks Atsakyme pateiktų faktinių aplinkybių vertinimas.
Pareiškėjos vertinimu, Sprendimu nevertintas faktas, kad Atsakymu yra ignoruojamas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo, kuris įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d, teisinis reguliavimas. Bendrajame plane yra nustatytas tekstinis apribojimas (16 reglamentas), kurio pagrindu yra draudžiama gyvenamųjų bei visuomeninių statinių statyba. Teigia, jog Bendruoju planu yra akivaizdžiai uždraudžiama didesnės apimties statinių statyba nei yra numatyta įstatyme. Be to, Bendruoju planu Fabijoniškių sąvartyno sanitarinė apsaugos zona yra nustatoma didesnėje teritorijoje nei, kad ta sanitarinė zona, kuri buvo nustatyta iki šiol, todėl įvertinus tai, kad Bendrasis planas nustato didesnius apribojimus Fabijoniškių sąvartyno sanitarinės apsaugos zonai nei šie yra įtvirtinti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, akivaizdu, jog Bendrasis planas jam prieštarauja. Akivaizdu, jog egzistuoja prieštaravimas tarp Bendrojo plano sprendinių ir Specialių žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatų, todėl negali būti pripažįstama, kad Bendrasis planas ir Sprendimas, kuriuo atsisakyta įpareigoti atsakovę šiuos trūkumus ištaisyti, atitinka teisės aktų reikalavimus.
Sprendimu nebuvo tinkamai įvertinta, kad Bendrojo plano viešinimo procedūros buvo atliktos netinkamai. Tai yra Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, kurioje numatyta, jog Inspekcija tikrina, ar susipažinimo su parengtu teritorijų planavimo dokumentu procedūros atliktos teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, pažeidimas. Pareiškėja, išanalizavusi TPDRIS sistemoje pateiktus Bendrojo plano duomenis nustatė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 5 d. iki 2020 m. kovo 6 d. visi Bendrojo plano sprendiniai nebuvo išviešinti. Aktualūs Bendrojo plano sprendiniai TPDRIS sistemoje buvo įkelti tik 2020 m. vasario 7 d. (7 versija), o ne 2020 m. vasario 4 d. (6 versija). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad yra pažeistas imperatyvus TPĮ 35 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimas suteikti vieno mėnesio terminą susipažinimui su Bendrojo plano sprendiniais. Šio pažeidimo aktualumas yra sustiprinamas dėl fakto, kad ir taip Bendrojo plano viešinimui buvo pasiriktas trumpiausias metų mėnesis – vasaris. Pareiškėjos teigimu, neatlikus Bendrojo plano viešinimo procedūrų TPĮ nustatyta tvarka atsakovė atliko imperatyvių TPĮ nuostatų pažeidimą, kuris taptų pagrindu pripažinti Bendrąjį planą neteisėtu, todėl tolimesnės Bendrojo plano teritorijų planavimo procedūros negali būti atliekamos, kol nebus ištaisytas Bendrojo plano viešinimo procedūros pažeidimas. Inspekcija šio TPĮ nuostatų pažeidimo savo Sprendimu nenustatė, bet nurodė, jog Administracija viešinimo procedūros metu tiesiog ištaisė techninę klaidą, dėl ko tai nėra laikytina pažeidimu. Su tokia pozicija pareiškėja nesutinka, nes, pirma, teises aktai nenumato galimybės taisyti ar koreguoti Bendrojo plano sprendinių jų viešinimo metu, antra, Sprendime pateiktas Administracijos paaiškinimas dėl Bendrojo plano sprendinių keitimo viešinimo procedūros metu, neatitinka Bendrajame plane nurodytų Bendrojo plano sprendinių kolizijos sprendimo taisyklių, trečia, Inspekcijos Sprendimu yra sukuriamas pavojingas precedentas, kuomet teritorijų planavimo organizatoriui ir/ar rengėjui yra suteikiama teisė keisti rengiamų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius prisidengiant techninės klaidos taisymu. Pareiškėjos manymu, Sprendimu yra įteisinamos galimybės keisti sprendinius prisidengiant netikslumų koregavimu. Tai neatitinka teisės aktų reikalavimų bei sukuria prielaidas vienašališkai keisti esminiu teritorijų planavimo dokumentų sprendinius jų tinkamai nepaviešinus. Pareiškėja pažymi, kad TPĮ 35 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra nustatyti minimalūs reikalavimai viešinimo procedūrų terminams, t. y. įstatymų leidėjas šiuos terminus nustatė tikėdamasis, kad per šį laikotarpį visuomenė bus tinkamai supažindinama su rengiamo teritorijų planavimo sprendiniais. Trumpesnis supažindinimo laikotarpis yra įstatyminiu lygmeniu pripažįstamas nepakankamu. Šių terminų Administracija nesilaikė, o Inspekcija priimdama Sprendimą šio pažeidimo tinkamai neidentifikavo, dėl ko yra atliktas Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 2 dalies pažeidimas.
Šalies argumentai
Pareiškėja papildomai nurodė, kad 2019-04-12 Administracija pritarė naujo daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini) patenkančio į Fabijoniškių sąvartyno sanitarinę zoną projektiniams pasiūlymams, o tai reiškia, kad Administracija skirtingų subjektų atžvilgiu selektyviai taiko Fabijoniškių sąvartyno tariamai keliamo pavojaus argumentus, kadangi pareiškėjai uždraudė vykdyti net ir negyvenamosios paskirties pastatų statybą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gudinas“ atstovas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovė Inspekcija atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė teigia, jog skunde dėstomos faktinės aplinkybės ir argumentai įrodo, kad pareiškėjai yra žinomi planavimo organizatoriaus Atsakymo į pareiškėjos pasiūlymus motyvai, tačiau ji nesutinka su Atsakymo turiniu, motyvų pakankamumu. Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo Inspekcijos Sprendimo, be to, pareiškėjos argumentas, kad Inspekcija turėjo vertinti planavimo organizatoriaus atsakyme nurodytų motyvų pagrįstumą nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą Inspekcijos sprendimą kaip neatitinkantį teisės aktų reikalavimų, nemotyvuotą ar nepagrįstą.
Atsakovė pažymi, kad Sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus – jame nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis sprendimo priėmimo pagrindas, kuris yra aiškus ir motyvuotas - t. y. jame aiškiai nurodyta, kad „įvertinus atsakymą, nustatyta, kad planavimo organizatorius priimdamas sprendimą pareiškėjos pasiūlymus atmesti, išsamiai atsakė į visus pareiškėjos teiktus pasiūlymus, nurodė pasiūlymų nepriimtinumą ir motyvus kodėl į pasiūlymus neatsižvelgė, atsakymą pagrindė teisės aktų nuostatomis ir objektyviais duomenimis. Įvertinus pirmiau išdėstytą, pripažintina, kad atsakymas atitinka Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies, Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-09-18 nutarimu Nr. 1079 (toliau – Nuostatai) 6.4.2 papunkčio ir VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, Inspekcija neturėjo pagrindo įpareigoti planavimo organizatorių panaikinti ar pakeisti atsakymą ir pakartotinai išnagrinėti pasiūlymą“.
Atsiliepimas
Atsakovė pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra nurodęs, kad atsakymą apskundus valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai, pastaroji privalo taip pat pateikti motyvuotą atsakymą, patikrinusi ir įvertinusi, ar planavimo organizatorius motyvuotai raštu atsakė pasiūlymus pateikusiam asmeniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-169/2012). Atkreipia dėmesį, jog Inspekcija laikėsi Teritorijų planavimo įstatyme įtvirtintos tvarkos ir įvertino, ar planavimo organizatorius motyvuotai atsakė pareiškėjui – tai nustačiusi, Inspekcija skundžiamu Sprendimu motyvuotai atsakė pareiškėjui, kad planavimo organizatoriaus atsakymas atitinka Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies, Nuostatų 6.4.2 papunkčio ir VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl nėra pagrindo įpareigoti planavimo organizatorių panaikinti ar pakeisti atsakymą ir pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos pasiūlymus.
Todėl įvertinusi planavimo organizatoriaus pateiktą atsakymą pareiškėjai, Inspekcija padarė išvadą, kad šią pareigą Administracija įvykdė iš esmės nepažeisdama teisės aktų reikalavimų ir motyvavo savo nesutikimą su pateiktais pareiškėjos pasiūlymais. Aplinkybė, kad pareiškėja nesutinka su Atsakyme nurodomomis aplinkybėmis ir argumentais, dėl kurių nėra atsižvelgiama į pareiškėjos pasiūlymus, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo Inspekcijos Sprendimo, kuriuo konstatuota, kad planavimo organizatoriaus atsakymas atitiko teisės aktų reikalavimus.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad Inspekcija šioje stadijoje neturi pareigos tikrinti planavimo organizatoriaus atsisakymo atitikimo teisės aktų reikalavimams, o tik patikrina, ar atsisakymas buvo pakankamai motyvuotas (LVAT 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-169/2012). Nagrinėjamu atveju Inspekcija būtent ir laikėsi šios pareigos – patikrino, ar planavimo organizatorius pakankamai motyvavo savo atsakymą. Akivaizdu, kad Inspekcija tinkamai vykdė savo funkcijas, įvertinusi pareiškėjos 2020 m. kovo 31 d. skunde nurodytas aplinkybes ir pateiktus dokumentus, Inspekcija skundžiamu Sprendimu pagrįstai nustatė, kad planavimo organizatorius atsakyme išsamiai motyvavo pareiškėjos pasiūlymų atmetimą, todėl darytina išvada, kad pareiškėjos skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Taigi, atsižvelgus į nurodytas faktines aplinkybes ir teisinę reglamentaciją bei teismų praktiką, Inspekcija daro išvadą, kad skundžiamas Inspekcijos Sprendimas yra priimtas laikantis nustatytos procedūros, nustatyta tvarka ir terminais bei atitinka individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus, kadangi pagal teritorijų planavimo procedūras galutinis sprendimas, kuriuo konstatuojama, ar planavimo organizatorius pagrįstai atmetė pareiškėjos pasiūlymus, šioje stadijoje nėra ir neturėjo būti priimtas, Inspekcija privalėjo tik tinkamai įvykdyti įstatymo leidėjo jai suteiktą pareigą, t. y. pagal kompetenciją patikrinti ir pripažinti, ar planavimo organizatorius jam įstatymo leidėjo suteiktą pareigą – pasiūlymus pateikusiems asmenims motyvuotai atsakyti raštu.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su pareiškėjos argumentais, jog Sprendimas priimtas pažeidus Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, nes nebuvo tinkamai įvertinta, kad Bendrojo plano viešinimo procedūros buvo atliktos netinkamai, be to, nevertintas faktas, kad planavimo organizatoriaus atsakymu ignoruojamas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo, kuris įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d., teisinis reguliavimas. Nurodo kad Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 6 straipsnio nuostatomis, skundžiamu Sprendimu neturėjo teisinio pagrindo vertinti Bendrojo plano sprendinių atitikimo pareiškėjos nurodyto Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimams, todėl ir šioje dalyje pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Atsakovė taip pat nesutinka su pareiškėjos teigimu, kad buvo pažeistas imperatyvus TPĮ 35 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimas suteikti vieno mėnesio terminą susipažinimui su Bendrojo plano sprendiniais, kadangi aktualūs Bendrojo plano sprendiniai TPDRIS sistemoje buvo įkelti tik 2020 m. vasario 7 d. (7 versija), o ne 2020 m. vasario 4 d. (6 versija). Inspekcija pažymi, kad vienoje iš Bendrojo plano sprendinius iliustruojančių schemų „09. schema“ – „Didžiausio galimo vieno mažmeninės prekybos objekto bendrojo ploto (m2) schema. Mastelis 1:50000“ padarytas pakeitimas (teritorijoje Drujos g. 1 numatant 50 tūkst. kv. m didžiausio galimo vieno mažmeninės prekybos objekto bendrąjį plotą, kaip ir numatyta BP sprendinių reglamentų lentelėje), gali būti vertinamas kaip techninės klaidos ištaisymas, kuris privalomajam 1 mėnesio viešinimo laikotarpiui įtakos neturi, nes Bendrojo plano sprendiniai (aiškinamasis raštas ir brėžiniai, reglamentų lentelėse nurodyti reglamentai) nepakito ir visa apimtimi atitinka 2020 m. vasario 4 d. paskelbtą versiją Nr. 6 (versijos tipas - „pataisymas pagal institucijų pastabas“). Be to, pati pareiškėja skunde teismui nurodo, kad Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų 2014 m. sausio 2 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-8, 122 punkte reglamentuota, kad Bendrojo plano sprendiniai gali būti tikslinami įvertinus viešo svarstymo metu ir iki viešo svarstymo gautus motyvuotus pasiūlymus, kurie neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, visuomenės viešajam interesui ir koncepcijai. Taigi, mano, kad Inspekcija tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos 2020 m. kovo 31 d. skundą, įvertinusi planavimo organizatoriaus Atsakymą, 2020 m. gegužės 19 d. raštu Nr. A51-66659/20(2.15.1.1E-VMA) pateiktą informaciją dėl pareiškėjos skunde nurodytų Bendrojo plano sprendinių keitimo viešinimo procedūros, priėmė pagrįstą ir motyvuotą skundžiamą Sprendimą, kuriuo pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos 2020 m. kovo 31 d. skundą, todėl nėra pagrindo jo naikinti.
Teismo posėdyje atsakovės Inspekcijos atstovė prašė skundą atmesti, remdamasi atsakovės atsiliepime išdėstytais argumentais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepimą grindė iš esmės tais pačiais argumentais kaip atsakovė.
Pažymėjo, kad LVAT ne kartą savo praktikoje yra nurodęs, kad pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui (LVAT 2017 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017 ir kt.). Pareiškėja skunde iš esmės patvirtina, kad jai yra žinomi Administracijos atsisakymo tenkinti 2020 m. vasario 14 d. UAB „Gudinas“ pasiūlymą motyvai, tačiau nesutinka su jų turiniu, pakankamumu. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo teismas vertinti neturi teisės (LVAT 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016), tačiau pareiškėja pateiktame skunde teismui iš esmės kvestionuoja rengiamo bendrojo plano sprendinių teisėtumą.
Nurodė, kad 2017–2019 m. tyrimai vykdomi vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės aplinkos monitoringo 2017–2022 m. programa, patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. 1-1075, vadinasi tyrimai, atliekami vykdant Fabijoniškių sąvartyno monitoringą yra patys naujausi ir aktualiausi sprendžiant dėl pasiūlymų Bendrojo plano sprendinių keitimui. Be to, tyrimų duomenys atnaujinami kasmet, o naujesnė informacija apie Fabijoniškių sąvartyno taršą bus pateikta tik 2020 metų bėgyje. Vadovaujantis Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, buvęs Fabijoniškių sąvartynas yra priskirtas potencialiems taršos židiniams, kurio bendras pavojingumas yra vertinamas kaip didelis. Nagrinėjamu atveju rengiamu Bendruoju planu yra numatyta Fabijoniškių sąvartyno teritorija ir jo sanitarinės apsaugos zona (toliau –SAZ) 50 metrų, todėl tenkinti pareiškėjos prašymą sumažinti Fabijoniškių sąvartyno SAZ nėra jokio pagrindo. Todėl Administracijos 2020 m. kovo 19 d. Atsakymas „Dėl pasiūlymų bendrojo plano keitimui“ Nr. A51-39831/20(2.15.1.1E-VMA) yra motyvuotas, pagrįstas teisiniais argumentais ir objektyviais duomenimis, Atsakymo motyvai pareiškėjai aiškūs ir suprantami, o Inspekcija pagrįstai 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 2D-6782 netenkino pareiškėjos skundo dėl Administracijos 2020 m. kovo 19 d. Atsakymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 2D-6782 „Dėl 2020-03-31 skundo nagrinėjimo“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 19 d. atsakymo „Dėl pasiūlymų bendrojo plano keitimui“ Nr. A51-39831/20(2.15.1.1E-VMA) teisėtumo ir pagrįstumo.
Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą su pateiktais dokumentais ir planavimo organizatoriaus pateiktą informaciją, pareiškėjai ir planavimo organizatoriui atsakė 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 2D-6782 „Dėl 2020-03-31 skundo nagrinėjimo“, kuriuo nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, priimdama sprendimą pareiškėjos pasiūlymus atmesti, išsamiai atsakė į visus pareiškėjos teiktus pasiūlymus, nurodė pasiūlymų nepriimtinumą bei motyvus, kodėl į pasiūlymus neatsižvelgė, atsakymą pagrindė teisės aktų nuostatomis ir objektyviais duomenimis. Be to, planavimo organizatorius 2020 m. gegužės 19 d. raštu Nr. A51-66659/20(2.15.1.1E-VMA) „Dėl informacijos pateikimo ir skundo nagrinėjimo pratęsimo“, įvykdė Inspekcijos privalomąjį nurodymą ir pateikė informaciją apie rengiamo Bendrojo plano sprendinių viešinimo procedūras ir ištaisytą techninę klaidą. Taigi, Inspekcija nusprendė, jog planavimo organizatorius nepažeidė TPĮ 37 straipsnio 2 dalies, Nuostatų 6.4.2 papunkčio ir VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
Pagal TPĮ 37 straipsnio 2 dalį (čia ir toliau vadovaujamasi teisės akto redakcija, galiojusia nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d.) planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę; apibendrinamąją medžiagą, visuomenės pasiūlymų kopijas kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą tikrinančiai institucijai. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje. Planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Planavimo organizatoriams atsakyme nurodoma, kad planavimo organizatorius pritaria visuomenės pasiūlymams arba atmeta pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą). Analogiškas nuostatas įtvirtina Nuostatų (čia ir toliau vadovaujamasi teisės akto redakcija, galiojusia nuo 2016 m. lapkričio 9 d. iki 2018 m. spalio 31 d.) 6.4.2 papunktis.
Aiškindamas šių teisės normų turinį, LVAT ne kartą yra nurodęs, kad minėtose normose aptariami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau aptariamose teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju administraciniams teismams yra būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, vertinti juos pagal ABTĮ 91 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. išsiaiškinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikomi esminiais šio įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme (LVAT 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-169/2012; 2014 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2031/2014; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-711-525/2015; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016; 2017 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017 ir kt.).
Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad teismas, nagrinėdamas Administracijos bei Inspekcijos atsakymų teisėtumą ir pagrįstumą neturi teisės vertinti rengiamų Bendrojo plano pakeitimų sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016). Pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013).
Taigi teismas vadovausis LVAT praktika, aktualia nagrinėjamoje byloje, nes nenustatė, o pareiškėja neįrodė priežasčių, kodėl teismas turėtų nukrypti nuo LVAT suformuluotų teisės aktų išaiškinimų.
Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjos skundo argumentus nagrinėjamoje byloje, daro išvadą, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su atsakymuose nurodomomis aplinkybėmis ir argumentais, dėl kurių nėra atsižvelgiama į pareiškėjos pasiūlymą.
Pirma, teismas įvertino 2020 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. A51-39831/20(2.15.1.1E-VMA) „Dėl pasiūlymų bendrojo plano keitimui“, turinį, taip pat apimtį, kurie patvirtina atsakymo išsamumą. Pareiškėja pateikė pasiūlymą (patikslinti Bendrojo plano sprendinius numatant, kad Žemės sklypo teritorijai (funkcinei zonai) būtų taikomi analogiški rodikliai funkcinės zonos BAJ-15-4 rodikliams, išskyrus galimybę vystyti gyvenamąją bei viešųjų paslaugų teikimo statinių statybą; Žemės sklypo teritorijos vystymas yra leidžiamas tik tose dalyse, kuriose, pagal atliktus tyrimus yra nustatoma, jog Fabijoniškių sąvartyno tarša neviršija teisės aktuose įtvirtintų ribinių rodiklių) į kurį gavo atsakymą (pasiūlymai atmesti kaip nepagrįsti), atsisakymo atsižvelgti į pasiūlymą faktinius motyvus (žemės sklypas patenka į miškų ir miškingų teritorijų funkcinę zoną; į uždaryto Fabijoniškių sąvartyno teritoriją ir jo sanitarinės apsaugos zoną, Fabijoniškių sąvartynas yra priskirtas potencialiems taršos židiniams, kurio bendras pavojingumas yra vertinamas kaip didelis) ir teisinius motyvus (Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2000 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. 444, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (2019 m. birželio 6 d. Nr. XIII-2166); Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenys). Taip pat teismas įvertino ir skundžiamo 2020 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 2D-6782 „Dėl 2020-03-31 skundo nagrinėjimo“ turinį, kuriuo iš esmės atsakovė Inspekcija įvertino pareiškėjos skunde pateiktas faktines aplinkybes (Administracija atsakė į visus pareiškėjos teiktus pasiūlymus, nurodė pasiūlymų nepriimtinumą ir motyvus, kodėl į pasiūlymus neatsižvelgė) bei pateikė teisinius motyvus (TPĮ 8 straipsnis, Priežiūros įstatymo 37 straipsnio 2 dalis, Nuostatų 6.4.2 papunktis).
Antra, pareiškėjos skundo teismui turinys patvirtina, kad pareiškėja suprato pasiūlymo atmetimo motyvus ir nesutinka ne dėl jų nebuvimo, o dėl jų turinio. Pareiškėja nurodo, kad Administracija nevertino to, kad planavimo organizatorius neįvykdė TPĮ 37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos motyvuotai atsakyti į pateiktus pasiūlymus, planavimo organizatoriaus atsakyme išdėstyti teiginiai yra klaidinantys ir netikslūs, o jų pagrindu padarytos išvados neteisėtos, nes Atsakyme remtasi sena informacija, ir Inspekcija skundžiamu Sprendimu visiškai nevertino Atsakymo motyvacijos, pagrįstumo ir teisėtumo, todėl skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.
Teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus, kadangi 2020 m. kovo 19 d. Sprendime pasiūlymui dėl Bendrojo plano skirta ketvirta pastraipa, kurioje nurodomi teisės aktai, kuriais vadovaujamasi, identifikuojama, kad ginčo teritorija patenka į miškų ir miškingų teritorijų funkcinę zoną bei į Fabijoniškių sąvartyno teritoriją ir jo sanitarinės apsaugos zoną (SAZ), be to, dešimtoje pastraipoje paaiškinama, kad buvęs Fabijoniškių sąvartynas yra priskirtas potencialiems taršos židiniams, vienuoliktoje pastraipoje informuojama apie sąvartyno taršos poveikį sklypo ir gretimų teritorijų ekologinę būklę. Atsakovė skundžiamo 2020 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 2D-6782 „Dėl 2020-03-31 skundo nagrinėjimo“ septintoje pastraipoje nurodė teisinius Atsakymo vertinimo motyvus (TPĮ 37 straipsnio 2 dalis, Nuostatos 6.4.2, VAĮ 8 straipsnio 1 dalis) bei vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 6 straipsnio nuostatomis, kurios reglamentuoja teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo valstybinę priežiūrą, informavo pareiškėją, kad Bendrojo plano sprendinių atitiktį įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams pagal kompetenciją Inspekcija tikrina derinimo bei tikrinimo stadijos metu, todėl nagrinėjamu atveju Bendrojo plano sprendinių teisėtumą vertins planavimo organizatoriui Bendrąjį planą pateikus tikrinti. Taigi, Inspekcija skundžiamu Sprendimu neturėjo teisinio pagrindo vertinti Bendrojo plano sprendinių atitikimo pareiškėjos nurodyto Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimams, todėl teismas nesutinka su pareiškėjos teigimu, jog skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Teismas pažymi, jog LVAT yra konstatavęs, kad pastarosios VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756 450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556 15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).
Remdamasis teismų praktika, teismas sutinka, kad Inspekcija atmetimo motyvų turinio atitikties teisės aktų reikalavimams požiūriu šiame etape (baigiamojo etapo viešinimo stadijos metu) neturėjo pareigos vertinti, kadangi pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ir atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento derinimo ir tikrinimo stadijose (LVAT 2015-03-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-356-624/2015).
Trečia, teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja kelia ne motyvų nebuvimo, o motyvų išsamumo ir pakankamumo klausimus. Teismas sutinka, kad atsiliepime atsakovė dar labiau detalizavo savo motyvus ir motyvavo detaliau, tačiau nagrinėjamoje byloje teismas sprendžia, kad motyvų išsamumas skundžiamame 2020 m. gegužės 28 d. sprendime Nr. 2D-6782 „Dėl 2020-03-31 skundo nagrinėjimo“ buvo pakankamas. Pareiškėja ne nežinojo skundžiamo Sprendimo priėmimo motyvų, o norėjo juos dar patikslinti, detalizuoti. Tai buvo padaryta atsiliepime, o nesutikimo su motyvais argumentų teismas nagrinėjamoje byloje neanalizuoja, nes, kaip minėta, pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013).
Pareiškėja teigia, kad atsakovė pažeidė Priežiūros įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir tinkamai neįvertino, kad Bendrojo plano viešinimo procedūros buvo atliktos netinkamai. Pareiškėja tvirtina, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (toliau – TPDRIS) laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 5 d. iki 2020 m. kovo 6 d. visi Bendrojo plano sprendiniai nebuvo laiku išviešinti, t. y. aktualūs Bendrojo plano sprendiniai TPDRIS įkelti tik 2020 m. vasario 7 d. (7 versija). Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog Inspekcija, įvertinus planavimo organizatoriaus pateiktą informaciją kokios techninės klaidos buvo ištaisytos Bendrojo plano sprendinių (aiškinamasis raštas ir brėžiniai) versijoje Nr. 7 (versijos tipas techninė klaida) TPDRIS pateiktoje 2020 m. vasario 7 d., padarė išvadą, kad vienoje iš Bendrojo plano sprendinius iliustruojančių schemų „09. schema“ - „Didžiausio galimo vieno mažmeninės prekybos objekto bendrojo ploto (m2) schema. Mastelis 1:50000“ padarytas pakeitimas (teritorijoje Drujos g. 1 numatant 50 tūkst. kv. m didžiausio galimo vieno mažmeninės prekybos objekto bendrąjį plotą, kaip ir numatyta BP sprendinių reglamentų lentelėje), gali būti vertinamas kaip techninės klaidos ištaisymas, kuris privalomajam vieno mėnesio viešinimo laikotarpiui įtakos neturi, nes Bendrojo plano sprendiniai (aiškinamasis raštas ir brėžiniai, reglamentų lentelėse nurodyti reglamentai) nepakito ir visa apimtimi atitinka 2020 m. vasario 4 d. paskelbtą versiją Nr. 6 (versijos tipas - „pataisymas pagal institucijų pastabas“). Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų 2014 m. sausio 2 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-8, 122 punkte reglamentuota, kad Bendrojo plano sprendiniai gali būti tikslinami įvertinus viešo svarstymo metu ir iki viešo svarstymo gautus motyvuotus pasiūlymus, kurie neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, visuomenės viešajam interesui ir koncepcijai. Kitaip sakant, Bendrojo plano klaida, kuri vertinama kaip plano tikslinimas, buvo ištaisyta po 3 darbo dienų, todėl tai, teismo manymu, tai nėra esminis procedūrinis vieno mėnesio termino pažeidimas, dėl kurio turėtų būti konstatuota, jog Bendrojo plano viešinimo procedūros buvo atliktos netinkamai. Taip pat teismas atsižvelgia ir į faktinę aplinkybę, kad 2020 m. vasario 14 d. Administracijoje buvo gautas pareiškėjos pasiūlymas dėl Bendrojo plano keitimo, kuriuo pareiškėja prašė patikslinti Bendrojo plano sprendinius. Akivaizdu, jog pareiškėjai užteko laiko (pasiūlymų teikimo terminas iki 2020 m. kovo 6 d.) pateikti pasiūlymus jau po savaitės nepaisant to, jog planavimo organizatorius buvo atlikęs aukščiau minėtą patikslinimą Bendrajame plane. Teismas, atsižvelgdamas į Bendrojo plano operatyvų patikslinimą bei į tai, jog pareiškėja turėjo galimybę bei laiko visapusiškai išanalizuoti Bendrąjį planą, vertina, kad minėtas patikslinimas neturėjo esminės įtakos Bendrąjį planą pripažinti neteisėtu, todėl pareiškėjos teiginiai, susiję su Bendrojo plano viešinimo procedūrų pažeidimu, laikytini nepagrįsti.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Administracija įvertino pareiškėjos pasiūlymą, jį išanalizavo ir pateikė faktiškai ir teisiškai pakankamai motyvuotus paaiškinimus, kodėl pasiūlymai atmetami, o Inspekcija priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris negali būti panaikintas skunde išdėstytais ar kitais pagrindais, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėja prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos skundo reikalavimai atmestini, todėl prašymas priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gudinas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.