Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. M. prašymą suinteresuotiems asmenims V. B., L. U., „Swedbank“ AB (buvęs Danske Bank A/S Lietuvos filialas), Nordea Bank AB Lietuvos skyriui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-29554-859/2015,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prašymas netenkinamas.

Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai teismų turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje SovtransavtoHolding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (bylos Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (bylos Nr. 8564/02); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007).

Teismas spręsdamas dėl proceso atnaujinimo byloje patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas įstatyme nustatytu terminu, ar jame nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią turi būti atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, atitinkamoje situacijoje veikdamas kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, siekiantis ginti savo pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos nutartis 2009 m. kovo 16 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).

Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas dėl to, kad, nagrinėjant bylą, buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis proceso teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Kasacinio teismo išaiškinta, kad procesui šiuo pagrindu atnaujinti būtina nustatyti ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB „Swedbank“ prašymą atnaujinti procesą, bylos Nr. 3K-3-42/2010; kt.). Vertinant proceso atnaujinimo galimybę nurodytu pagrindu, pirmiausia pažymėtina tai, kad pareiškėjai neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, t. y. naudotis instancine teismų sistema, kad proceso atnaujinimas yra vienintelė tokia galimybė. Tačiau svarbi ir ta aplinkybė, kad neįtraukti į bylą asmenys negali piktnaudžiauti šiuo institutu, jų veiksmai turi atitikti civiliniame procese įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatos koreliuoja su bendraisiais proceso atnaujinimo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje principais, kad aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teismų sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus ir kad proceso šalis neturėtų teisės siekti proceso atnaujinimo tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo (pavyzdžiui, R. v. Russia, no. 52854/99, 51-52,ECHR 2003-IX). Prašyme atnaujinti procesą nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiąja teisės norma pagrįstą teisę ar įstatymo saugomą interesą, kurie pažeisti, jo neįtraukus į procesą, taip pat pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Galiausiai, procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai.

Nustatyta, kad 2015-07-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje pagal V. B. ir L. B. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nuspręsta santuoką tarp V. B. ir L. B., įregistruotą 2006 m. birželio 23 d. Vilniaus m. Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1511, nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti pareiškėjų 2015 m. liepos 16 d. patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjų nurodytomis sąlygomis, tarp kurių: santuokos metu V. B. vardu įgytos vardinės UAB „VEKTRENA" akcijos (100 vnt., vienos akcijos nominali vertė 100 Lt/ 28,96 Eur), kartu su šių akcijų suteikiamomis turtinėmis bei neturtinėmis teisėmis - po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise lieka V. B.; visus sutartinius įsipareigojimus (kredito grąžinimas, palūkanų mokėjimas ir kt.) pagal 2007 m. sausio mėn. 24 d. kredito sutartį Nr. BP1038070013 tarp L. B., V. B. ir Danske Bank A/S (buvęs AB Sampo bankas) - po santuokos nutraukimo solidariai prisiima vykdyti L. B. ir V. B.; visus sutartinius įsipareigojimus (kredito grąžinimas, palūkanų mokėjimas ir kt.) pagal 2008 m. balandžio mėn. 24 d. kredito sutartį Nr. BK 08/04/101D sudarytą tarp V. B. ir L. B. bei Nordea Bank Finland Plc - po santuokos nutraukimo solidariai prisiima vykdyti V. B. ir L. B.; santuokos metu V. B. ir L. B. vardu įgytas nekilnojamasis turtas - butas, unikalus Nr. 4400-0368-7229:5000, esantis Konstitucijos pr. 15-2, Vilniaus m., Vilniaus m., sav. - po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka V. B.; pareiškėjai susitaria, kad iki š.m. rugpjūčio mėn. l d. dienos V. B. dėl jam atitenkančios didesnės turto dalies išmokės L. B. 2000 Eur piniginę kompensaciją; pareiškėjai patvirtina, kad visi turtinio pobūdžio klausimai ir finansiniai įsipareigojimai yra išspręsti šia bei 2015 m. balandžio mėn. 14 d. Vedybų sutartimis, tuo pagrindu šalys pretenzijų viena kitai neturi ir ateityje neketina reikšti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepažeidžia jokių asmenų, įskaitant kreditorių, teisių ir teisėtų interesų, sutarties nuostatomis išsaugotas santuokoje įgyto turto ir prisiimtų skolinių įsipareigojimų proporcingumo, lygiateisiškumo ir adekvatumo principai, nes solidarūs šalių skoliniai įsipareigojimai kreditoriams Danske Bank A/S (buvęs AB Sampo bankas) ir Nordea Bank Finland Plc ir po santuokos nutraukimo liko solidariais, santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas (butas) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atiteko V. B., lygiai taip pat, kaip ir santuokos metu vardu įgytos vardinės UAB „VEKTRENA" akcijos, o už V. B. atitenkančią didesnę turto dalį jis įsipareigojo išmokėti L. B. tik 2000 Eur piniginę kompensaciją. Ta aplinkybė, kad santuokos nutraukimo byla buvo išnagrinėta nepranešus V. B. kreditoriui V. M. ir jam nesudarius galimybės pareikšti prieštaravimų dėl sutuoktinių turto padalijimo sąlygų, įstoti į bylą su savarankiškais reikalavimais, nereiškia, kad kreditoriaus V. M. interesai buvo pažeisti, nes 2017-07-14 Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, nusprendė priteisti ieškovo V. M. naudai iš atsakovo V. B. 50 000 EUR skolos, 9 835,62 EUR palūkanų už naudojimąsi paskolos suma, 9 828,77 EUR palūkanų už laiku negrąžintą paskolos sumą, penkių procentų metines palūkanas už priteistą 69 664,39 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017-03-17 iki sprendimo visiško įvykdymo, 1 262,02 EUR žyminio mokesčio ir 544,50 EUR atstovavimo išlaidoms atlyginti. Sprendime konstatuota, kad ieškovas reikalavimą priteisti 50 000 EUR skolos grindžia 213-03-21 tarp V. M. ir V. B. pasirašytu Skolos rašteliu, kurio turinys patvirtina, kad V. M. paskolino V. B. 50 000 EUR, o pastarasis įsipareigojo skolą grąžinti iki 2013-04-02 bei mokėti 4 proc. mėnesinių palūkanų. Šalys raštu patvirtino paskolos sumos perdavimo-priėmimo faktą. Nei dėl paskolos suteikimo, nei dėl aplinkybių, kad paskola suėjus jos grąžinimo terminui nebuvo grąžinta, tarp šalių ginčo nėra. Sprendimas įsiteisėjęs ir yra vykdytinas. Be to, 2017-10-09 Vilniaus apygardos teismo nutartimi atmestas atsakovo V. B. prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, nes atsakovas neįrodė egzistuojant išimtinai sudėtingai jo turtinei padėčiai, kuri leistų nukrypti nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aukščiau išdėstytas faktines aplinkybėms bei atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, pareiškėjo nurodyti argumentai, siekiant atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-29554-859/2015, nedaro įtakos pareiškėjo V. M., kaip asmeninio V. B. kreditoriaus teisėms ir įstatymo saugomiems jo interesams, nes klausimas dėl skolos iš V. B. kreditoriaus V. M. naudai priteisimo ir skolos pobūdžio yra išspręstas įsiteisėjusiu 2017-07-14 Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3746-553/2017. Be to, 2015-07-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-29554-859/2015 tiesiogiai nepasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą kreditoriaus V. M. teisių ar jo pareigų, galiausiai, šis sprendimas nesukuria V. M. jokių teisių ar pareigų.

Esant aukščiau išdėstytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, pareiškėjo V. M. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-29554-859/2015 pagal pareiškėjų V. B. ir L. B. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 368-370, 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo V. M. prašymo dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-29554-859/2015 netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.