Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, be pastovios gyvenamosios vietos, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 245 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. T. buvo kaltinamas tuo, kad jis nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, o būtent: nuo 2008-03-05 iki 2012-12-12 nevykdė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-03-05 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr.2-480-452/2008, kuria jis, įsiteisėjus minėtai nutarčiai, įpareigotas sumokėti 5000 Lt avansinio mokėjimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2007-11-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 150 Lt žyminio mokesčio, 79,20 Lt išlaidų už skelbimus laikraščiuose, 3 Lt pašto išlaidų, 15 Lt atlyginimo už kuratoriaus darbą A. A. naudai, t.y. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 245 straipsnį.

Kaltinamasis K. T. paaiškino, kad su A. A. 2006 m. sudarė preliminarią namo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartį. Tada jie pasirašė tris skolos lapelius vienas buvo 20000 Lt, kitas 5000 Lt, o trečias apie 15000 Lt. A. A. prašė atidėti sutarties sudarymą iki 2007 m., nes, atseit reikia kažkokio teismo leidimo dėl vaikų, po to A. A. sakė, kad namo kaina yra per didelė, todėl jis nusprendė, kad A. A. jį nori apgauti ir pardavė minėtą namą kitiems asmenims. Tada A. A. jį padavė į teismą. 15000 Lt iš jo A. A. buvo priteista teismo įsakymu, už tai jis yra pilnai atsiskaitęs. 2007 m., pirmame teismo posėdyje jis dalyvavo ir žino, kad teismas 2007-09-14 sprendimu priteisė iš jo paties A. A. 25000 Lt ir palūkanas. Apie 2008-03-05 teismo sprendimą, kuriuo priteisti minimi 5000 Lt, jis nieko nežinojo, teismo šaukimų negavo, teisiamajame posėdyje nedalyvavo, sprendimo nuorašo negavo. Žino, kad byloje jo turtui – namo ir sklypo daliai buvo uždėtas areštas. Norėdamas parduoti namą, jis 2007-08-25 į teismo depozitinę sąskaitą ieškinio užtikrinimui įnešė 45000 Lt. 2008 m. balandžio mėn. jis kreipėsi į teismą su prašymu grąžinti po teismo sprendimo įvykdymo likusią pinigų sumą ir teismas 2008-04-28 nutartimi jam grąžino sumą, netgi didesnę, negu jis buvo paskaičiavęs. Todėl jis visą tą laiką, iki jį 2012-12-13 pasikvietė apklausai tyrėja manė, kad jis su A. A. yra visiškai atsiskaitęs, tą paaiškino tyrėjai L. ir antroje apklausoje 2013 m. kovo mėn. (1t., b.l. 40). Kai tyrėja 2013 m. rugpjūčio mėn. jam parodė 2008-03-05 sprendimą ir paaiškino, kad pagal jį yra skolingas, jis tik tada suvokė, kad yra likęs skoloje, todėl prisipažino kaltu, norėjo sudaryti taikos sutartį ir dalimis skolą sumokėti. 100 lt pervedė, tačiau tą patį mėnesį neteko darbo ir nebeturi galimybės atiduoti skolą, nes dirbti jo niekas nepriima, jokio turto neturi, pastovios gyvenamosios vietos taip pat, miega „ant suoliuko“. Supranta ir pripažįsta, kad yra teismo sprendimas grąžinti A. A. skolą ir supranta, kad tas teismo sprendimas turi būti įvykdytas ir nori atsiskaityti su A. A., tačiau tam neturi pakankamai pinigų, tačiau nepripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku, t.y. nuo 2008-03-05 iki 2012-12-12 tyčia nevykdė nurodyto sprendimo, nes tuo metu nieko apie sprendimą nežinojo. Iš antstolių jokių raginimų taip pat nėra gavęs, nors per tą laiką yra ir oficialiai dirbęs.

Nukentėjusysis A. A. parodė, kad 2006 m. K. T. įsipareigojo jam parduoti savo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Sandorio patvirtinimui 2006 m. lapkričio 7 d. buvo sudaryta preliminari sutartis. A. T. jis sumokėjo 20 000 Lt avansinį mokėjimą. Po to A. T. dar paprašė 5000 Lt avanso. K. T. įsipareigojo per 15 d. sutvarkyti dokumentus, reikalingus pirkimo- pardavimo sutarčiai sudaryti, bet to nepadarė. Buvo dar ir skola 15000 Lt, tačiau su ja viskas tvarkoj. Sutarties jie nepasirašė. Notaras įspėjo, kad K. T. yra vedęs, turi nepilnamečių vaikų ir pardavimo sutarčiai sudaryti bus reikalingas teismo leidimas. Pasakė K. T., kad reikia greitai kreiptis į teismą dėl leidimo. Po to pokalbio, K. T. pasiėmė dokumentus iš notaro, o jam pasakė, kad namo jam nebeparduos ir tą namą pardavė Ž. R.. Avanso K. T. negrąžino. Kreipėsi į teismą dėl to avanso išieškojimo, K. T. priklausančiam turtui (duomenys neskelbtini). namui buvo uždėtas areštas. K. T. į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo pinigus, tada areštas buvo nuimtas ir 20 000 Lt jam buvo išmokėta iš depozitinės sąskaitos. 5 000 Lt ir liko nesumokėti. 2008-03-05 jam teismas priteisė ir tuos likusius 5000 Lt avansinio mokėjimo, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2007-11-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Dar priteisė 150 Lt žyminio mokesčio, 79,20 Lt išlaidų už skelbimus laikraščiuose, 3 Lt pašto išlaidų ir 15 Lt atlyginimo už kuratoriaus darbą, nes jis nėjo į teismo posėdžius, taip pat priteisė 16,80 Lt išlaidų valstybei už procesinių dokumentų įteikimą. K. T. buvo siųsti dokumentai iš teismo. Nors K. T. ir nevaikščiojo į teismo posėdžius, bet jis žino, kad yra skolingas, tačiau skolos negrąžina, teismo sprendimo nevykdo. Sprendimas įsiteisėjo 2008-04-07, o tų metų balandžio 10 d. jam teismas išdavė vykdomąjį raštą. Jis tą raštą pateikė antstolei. Per tą laiką antstolė išieškojo tik 100 Lt, todėl po kurio laiko jis vykdomąjį raštą atsiėmė. Kodėl jis pats nepareikalavo tos skolos, kol dar K. T. pinigai buvo teismo depozitinėje sąskaitoje, paaiškinti negali.

Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-03-05 sprendimo matyti, kad civilinėje byloje Nr. 2-480-452/2008 ieškovo A. A. ieškinys buvo tenkintas ir priteista iš atsakovo K. T. 5000 Lt avansinio mokėjimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2007-11-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 150 Lt žyminio mokesčio, 79,20 Lt išlaidų už skelbimus laikraščiuose, 3 Lt pašto išlaidų, 15 Lt atlyginimo už kuratoriaus darbą A. A. naudai (b. l. 23, 58, 59).

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-04-28 nutartimi grąžinta K. T. iš Panevėžio miesto apylinkės teismo depozitinės sąskaitos 14323,63 Lt (keturiolika tūkstančių trys šimtai dvidešimt trys litai, 63 ct) (2 t., b.l. 16).

2013-10-29 prie bylos prijungtas 2013-10-28 mokėjimo nurodymas Nr. 307096, iš kurio matyti, kad K. T. pervedė į A. A. sąskaitą 100 litų (1 t., b. l. 53).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 245 straipsnį atsako tas, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Asmuo atsako pagal BK 245 straipsnį, jeigu jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-47/2009, 2K-584/2010).

Pagal teismų praktiką BK 245 straipsnyje įtvirtinta norma negali būti taikoma vien tik nustačius teismo sprendimo neįvykdymo faktą, nes teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinio ir administracinio proceso įstatymų uždavinys. Dėl to baudžiamoji atsakomybė už teismo sprendimo nevykdymą taikoma tik atsižvelgus į galimybes užtikrinti jo įvykdymą civilinio ir (ar) administracinio proceso priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-47/2009, 2K-584/2010, 2K-08/2012, 2K-219/2012). CPK 624 straipsnyje yra numatytos priverstinio vykdymo priemonės, kurios taikomos tais atvejais, kai asmuo teismo sprendimo neįvykdo geranoriškai. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“ (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011, 2K-36/2012).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad vienas iš esminių kriterijų, į kurį turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl K. T. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 245 straipsnį ar kitų teisinio poveikio priemonių taikymo, kai nevykdomas sprendimas civilinėje byloje, – tai, ar galima teismo sprendimą įvykdyti civilinio ir (ar) administracinio proceso priemonėmis, ar ne. Jeigu pripažįstama, kad tai neįmanoma padaryti naudojant šias priemones, tada turi būti nustatyta, ar būtent kaltininkas savo tyčine veika sudarė tokią teisinę situaciją.

Nagrinėjamoje byloje valstybinis kaltintojas K. T. kaltumą padarius BK 245 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą iš esmės grindė tik tuo, kad jis nevykdė teismo sprendimo, netgi neatskleisdamas būtinosios šio nusižengimo sudėties požymių - ar turėjo kaltinamasis objektyvią galimybę bent iš dalies sumokėti teismo sprendimu priteistas pinigines sumas ir, ar tyčia to nedarė. Iš bylos medžiagos matyti, kad K. T. tikrai nedalyvavo 2007-03-05 teismo posėdyje, jam šaukimai nebuvo įteikti, apie posėdį buvo skelbiama spaudoje, todėl įrodymų, kad jis tikrai žinojo apie minimą sprendimą nėra. Tačiau byloje yra duomenys, kad siekiant užtikrinti teismų sprendimų dėl žalos atlyginimo įvykdymą buvo taikomos CPK 624 straipsnyje numatytos priverstinio vykdymo priemonės, teismo nutartimis buvo areštuotas K. T. priklausantis automobilis, būtent šio ieškinio užtikrinimui (1t., b.l. 65). Be to, K. T. buvo įnešęs į teismo depozitinę sąskaitą netgi 45000 Lt, būtent ieškovo A. A. ieškinių užtikrinimui ir likusią sumą – gerokai didesnę nei priteista 2007-03-05 sprendimu, K. T. atsiėmė teismo leidimu, kas įrodo, jog jis tikrai galėjo manyti, jog nebeliko skolingas. Pagal minėtą CPK straipsnį, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Šiuo atveju reikia nustatyti, ar skolininkas tikrai savo tyčiniu elgesiu sukūrė tokią teisinę situaciją, kad teismo sprendimo įgyvendinimas iš esmės tapo neįmanomas (Nr. 2K–69/2014)

Iš bylos medžiagos matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-480-452/2008 iš K. T. priteista ieškovo prašoma suma. 2008 m. birželio 9 d. teismo antstoliui A. Balsevičiui A. A. pateikė vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo. Jau kitam antstoliui patikrinus skolininko turtinę padėtį, buvo siunčiami patvarkymai į skolininko darbovietę, į bankus dėl turto arešto. Vykdomasis raštas A. A. grąžintas 2011-06-27 jam pačiam prašant (t.1, b.l. 15). Minėti antstolių veiksmai išieškant iš K. T. A. A. naudai teismų sprendimais priteistą skolą CPK prasme laikytini priverstinio teismo sprendimo vykdymo veiksmais. Taigi nėra pagrindo teigti, kad šioje byloje galimybės užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą įprastomis civilinio proceso priemonėmis dėl tyčinių skolininko veiksmų buvo iš esmės paneigtos. Be to, A. A. taip ir negalėjo teismui paaiškinti, kodėl jis pats, įsiteisėjus teismo sprendimui per netrumpą laiką – beveik mėnesį, nesusigrąžino visų jam priteistų sumų iš depozitinės teismo sąskaitos.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad K. T. veikoje nėra visų būtinųjų BK 245 straipsnyje įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, todėl jis iš kaltinimo pagal BK 245 str. išteisintinas, nes neįrodyta, kad padaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, A. A. pareikšti ieškiniai dėl padarytos turtinės žalos ir neturtinės žalos (t.1, b. l. 32, 187-189) paliktini nenagrinėtais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305 straipsniais, 307 straipsnio 4 dalimi

nusprendžia:

K. T. iš kaltinimo pagal BK 245 straipsnį išteisinti, nes neįrodyta, kad padaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

K. T. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

A. A. pareikštus ieškinius dėl padarytos turtinės žalos ir neturtinės žalos palikti nenagrinėtais.

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima skųsti apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.