Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-03-27 · Administracinė byla Nr. I-3870-171/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-03-27Regionų apygardos administracinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2014-05-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-03-27
Bylos Nr.
I-3870-171/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06716-2013-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
G. Ž.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3870-171/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06716-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, dalyvaujant pareiškėjui G. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas), 5 Lt turtinei ir 100 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodo, kad 2013-08-12 su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus PN direktorių dėl pietų metu pasverto maisto porcijoje trūkumo (trūko 75 gramų maisto, nes priklauso 220 gramų, o pasvertoje porcijoje buvo 145 gramai). Vilniaus PN administracija 2013-09-10 raštu Nr. 42-796(1) atsakė, kad negali tiksliai nustatyti, koks buvo išduotų makaronų su mėsa kiekis, nes neaišku, kada ir kaip buvo sverta, kas svėrė (maisto normos trūkumas nėra užfiksuotas). Šį šališką, formalų ir biurokratišką sprendimą 2013-09-13 apskundė Kalėjimų departamentui, kuris atsakė 2013-10-17 melagingu ir realių aplinkybių neatitinkančiu raštu Nr. 2S-4858. Nors Kalėjimų departamentas pripažino maisto trūkumo faktą, tačiau sumažino jį nuo 75 iki 45 gramų, stengdamasis sumenkinti ir užglaistyti maisto vagystę. Nurodytu raštu neatsakyta į jo skunde išdėstytus reikalavimus: nenurodyti susiję asmenys, atlikto tyrimo numeris, data, kada atliktas tyrimas. Atsakyme melagingai nurodoma, kad jis maisto porcijos nesvėrė.

Paaiškina, kad Vilniaus PN maistas valgykloje išduodamas prie bendro langelio iš bendrai sudėtų lėkščių (maisto porcijos būna paruoštos ir sudėtos į lėkštes). 2013-08-12 per pietus išduodant maistą 3 būrio nuteistiesiems (apie 30 asmenų), daliai nuteistųjų kilo pagrįstas įtarimas, kad akivaizdžiai trūksta maisto, todėl pareikalavo, kad porcija būtų pasverta. Atsitiktiniu būdu parinkus maisto porciją ir ją pasvėrus, joje trūko 75 gramų maisto, todėl pareikalavo pasverti kitą (joje taip pat trūko 75 gramų). Valgyklos darbuotojai patys pripažino, kad maisto porcijoje trūksta, o tuo metu dirbęs direktoriaus padėjėjas tai matė. Darbuotojai pasiūlė pridėti maisto į porciją, tačiau jis atsisakė.

Pažymi, kad maisto porcijoje trūksta nuolat, todėl jis patiria stresą ir išgyvena, nes reikia prašyti porcijas pasverti, o administracija reikalauja neeskaluoti šio fakto. Yra įsitikinęs, kad pasverta porcija kaip tik buvo skirta jam. Dėl maisto trūkumo jaučia silpnumą, o tai įtakoja jo sveikatos būklę. Negaudamas įstatymu nustatyto dydžio maisto porcijos yra priverstas nuolat prašyti pinigų iš savo artimųjų ir pažįstamų, kad galėtų nusipirkti maisto pataisos įstaigos parduotuvėje. Atsakovės atstovams neginčijant fakto, kad maisto porcijoje buvo mažiau, yra akivaizdūs neteisėti veiksmai, būtini konstatuojant viešosios civilinės atsakomybės sąlygą – žalą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad patiekalų svoris negali skirtis daugiau kaip 5 proc., tačiau iškvietus į valgyklą įstaigos direktoriaus budintį padėjėją ir valgyklos darbuotojams pasvėrus maisto porcijas, nustatyta, kad makaronų su mėsa trūkumai porcijose sudaro nuo 45 g. iki 75 g., t. y. 4–7 kartus viršija leistinas kiekio paklaidas. Įstaigos direktoriaus budinčiam padėjėjui žodžiu pripažinus pažeidimo faktą ir pažadėjus nuteistiesiems, kad maisto kiekis ateityje bus griežčiau kontroliuojamas, maisto svėrimo faktas ir nustatytas trūkumas į privalomą tokiais atvejais protokolą įrašytas nebuvo. Maisto trūkumas nėra atsitiktinis ar vienkartinis įvykis, o įkalinimo įstaigos administracija piktybiškai vengia pažeidimus pripažinti. Būtent dėl vengimo pripažinti akivaizdžius pažeidimus, 2013-08-12 ne mažiau kaip 17 nuteistųjų kreipėsi skundais į Vilniaus pataisos namų direktorių, o vėliau ir į Kalėjimų departamento direktorių. Visi nuteistieji gavo vienodus šabloninius atsakymus.

Akcentuoja, kad skundu nesiekia pasipelnyti, nes pareikštas reikalavimas atlyginti žalą yra simbolinis, o iš esmės siekia įrodyti ir oficialiu sprendimu užfiksuoti faktą, kurio atkakliai nenorėjo pripažinti savo tarnybine padėtimi piktnaudžiaujantys pareigūnai. Mano, kad pakankamu pagrindu konstatuoti neturtinės žalos padarymą yra tai, kad gindamas savo teises buvo priverstas kreiptis į teismą.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde ir paaiškinimuose išdėstytus argumentus.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, su pareiškėjo skundu nesutinka. Atsiliepime (b. l. 13–15) nurodo, kad nuteistieji maitinami pagal pataisos įstaigoje pavirtintą dienotvarkę. Valgiaraščius (taip pat ir valgiaraštį nedirbantiems vyrams) tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Valgiaraščiai sudaromi 31 dienai. Maistas virtuvėje gaminamas 3 kartus per parą pagal technologinių procesų bei maisto higienos normų reikalavimus ir valgiaraščius. Maisto produktai, dalyvaujant pataisos namų budinčiajam direktoriaus padėjėjui, sudedami į katilus pagal svorį. Maistas nuteistiesiems išduodamas tik po įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio maisto patikrinimo (ragavimo).

Pažymi, kad Vilniaus PN nuolat atliekama nuteistųjų gaminamo maisto kontrolė, pagaminus maistą kiekvienam maitinimui, kokybė įvertinama ir apie tai pažymima pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. Iš šio žurnalo duomenų matyti, kad produktai valgyklai išduodami vadovaujantis taisyklėmis ir valgiaraščiu pagal svorį gramais, gaminant maistą, laikomasi griežto gamybos technologinio proceso nuoseklumo, kontroliuojama, kad maisto produktų kiekiai atitiktų taisyklių reikalavimus, išduodant paruoštą maistą, vykdoma griežta kontrolė.

Paaiškina, kad pareiškėjas Vilniaus PN nedirba, taigi jo, kaip ir kitų nedirbančių nuteistųjų, maitinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose (toliau – Mitybos normos), teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 253 ir juo patvirtintas Skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose (toliau – teisingumo ministro įsakymas Nr. 253), Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. balandžio 29 d. įsakymas Nr. V-138, kuriuo patvirtintas valgiaraštis nedirbantiems vyrams (toliau – Valgiaraštis). Valgiaraštyje nustatyta, kad patiekalų svorių paklaidos galimos iki 5 proc. patiekalo svorio. Pareiškėjo įtarimai dėl sumažintos išduotos pietums maisto porcijos yra niekuo nepagrįsti, paremti tik jo subjektyvia nuomone, nors teikdamas skundą jis privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimus, ir tai patvirtinančius įrodymus.

Atkreipia dėmesį, kad pataisos įstaigoje esančios virtuvės darbą kontroliuoja virtuvės vedėja ir Ūkio skyriaus viršininkas. Dalinant suimtiesiems (nuteistiesiems) maistą dalyvauja įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas, prižiūrėtojų budinčiosios pamainos vyresnysis, prižiūrėtojas ir būrio viršininkas. Jeigu nuteistojo prašymu pasvėrus porciją fiksuojamas žymus išduotos porcijos dydžio neatitikimas, dalyvaujant išvardytiems pareigūnams, pažeidimas dėl netinkamos porcijos išdavimo fiksuojamas protokolu. Faktas, kad pasvėrus pareiškėjo pietų maisto normą buvo nustatytas pažeidimas, nėra užfiksuotas. Be to, išduodant maistą nė vienas nuteistasis jokių pastebėjimų ar nusiskundimų dėl maisto kiekio nepareiškė.

Pažymi, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkintas tik nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: Vilniaus PN neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų Vilniaus PN veiksmų ir žalos. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, buvo tęstinė. Šiuo atveju pareiškėjas dėl patirtų dvasinių kančių ir psichologinio diskomforto dėl maisto trūkumo į Vilniaus PN Psichologinės tarnybos specialistus nuo 2013-08-01 iki šiol nesikreipė, iš jo medicininių dokumentų matyti, kad nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio iki šiol į medikus dėl bendro organizmo nusilpimo ar silpnumo dėl maisto medžiagų trūkumo ar kitų negalavimų, nulemtų maisto trūkumo, nesikreipė, įrašų asmens sveikatos istorijoje dėl psichinės sveikatos sutrikimų, psichologinių problemų taip pat nėra. Taigi, Vilniaus PN administracija pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento, su pareiškėjo skundu taip pat nesutinka. Atsiliepime (b. l. 33–35) teigia, kad nagrinėdamas pareiškėjo skundą nustatė, jog 2013-08-12 Vilniaus PN nuteistiesiems išduodamas pietums skirtas maistas atitiko keliamus reikalavimus. Maistas pagal nustatytas normas buvo išduodamas per langelį kiekvienam nuteistajam asmeniškai. Išduodant maistą nei pareiškėjas, nei kiti nuteistieji jokių pastebėjimų ar nusiskundimų dėl maisto kiekio nepareiškė. Taip pat nustatyta, kad 2013-08-12 tik vienas asmuo (nuteistasis R. Š.), paėmęs sau priklausančią porciją ir nuėjęs į valgomąją salę, vėliau grįžo prie maisto išdavimo langelio ir pareiškė, kad jam buvo išduota per maža porcija. Nors pasvėrus porciją buvo nustatyta, kad trūksta 45 gr. maisto, tačiau užfiksuoti išduoto maisto trūkumo administracija neturėjo galimybės, nes asmuo nepareiškė noro pasitikrinti išduoto maisto kiekio maisto išdavimo metu, o kreipėsi su tokiu prašymu tik po kurio laiko. Daugiau nė vienas nuteistasis (taip pat ir pareiškėjas) 2013-08-12 į Vilniaus PN administraciją dėl galimai per mažos išduotos porcijos nesikreipė, todėl pareiškėjo teiginys, kad jam buvo išduota per maža maisto porcija, yra nepagrįstas, neįrodytas ir vertintinas kritiškai.

Mano, kad pareiškėjo keliamas ginčas yra mažareikšmis ir tik įrodo, kad jis skundu nesiekia apginti savo pažeistų teisių, o tik pasipelnyti iš valstybės. Šiuo metu Vilniaus PN direktoriaus pavedimu valgykloje atliekama sustiprinta maisto gaminimo ir jo išdavimo nuteistiesiems kontrolė. Kiekvieną dieną vykdomi kontroliniai išduodamo maisto kiekio patikrinimai ir kiekvienam nuteistajam yra sudaryta galimybė pasisverti gautą maistą.

Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir teigia, kad kiekvienu konkrečiu atveju prieš nustatydamas civilinę atsakomybę, teismas privalo ištirti, ar yra ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios sudėtingos ar sunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs ir yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo mastais. Šiuo atveju pareiškėjas skunde nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė.

Daro išvadą, kad pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikdamas patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodydamas, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų. Šiuo atveju pareiškėjo teismui pateiktas skundas visiškai abstraktus, neaiškus, jame jis nenurodo jokių aplinkybių, kuriomis galėtų grįsti savo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, todėl yra atmestinas.

Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN ir Kalėjimų departamento, atstovai nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 52, 53).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas 2013-08-12 su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus PN direktorių, nurodydamas, kad 2013-08-12 per pietus pasvėrus išduotą maisto porciją trūko 75 gramų maisto, todėl prašo išsiaiškinti priežastis ir raštu atsakyti (b. l. 16).

Vilniaus PN 2013-09-10 raštu Nr. 42-792(1) atsakė pareiškėjui, kad negali tiksliai nustatyti, koks buvo jam išduoto maisto kiekis, nes neaišku, kada, kaip ir kas maistą svėrė, maisto trūkumas nėra užfiksuotas. Paaiškinta, kad pastebėjus, jog maistas neatitinka valgiaraščio, turi tuoj pat kreiptis į įstaigos administraciją, kviesti budinį direktoriaus padėjėją, Sveikatos priežiūros tarnybos ir administracijos atstovą (b. l. 17).

Nesutikdamas su gautu atsakymu, pareiškėjas 2013-09-13 pateikė skundą Kalėjimų departamentui (b. l. 36), kurį išnagrinėjęs Kalėjimų departamentas 2013-10-17 sprendime Nr. 2S-4859 nurodė, kokie teisės aktai reglamentuoja nuteistųjų maitinimą, paaiškino, kad tirdami jo skundą nustatė, jog 2013-08-12 maistas buvo patikrintas jusliniu būdu, jis atitiko reikalavimus, todėl buvo išduodamas per langelį kiekvienam nuteistajam asmeniškai. Išduodant maistą prie langelio nė vienas iš nuteistųjų jokių pastebėjimų ar skundų dėl maisto kiekio nepareiškė. Tik vienas nuteistasis, atėjęs iš valgomojo salės, pareiškė, kad jo porcija per maža, todėl ji buvo pasverta ir nustatyta, kad trūksta 45 gramų maisto, tačiau maisto trūkumas nebuvo užfiksuotas, nes maistas pasvertas ne jį išduodant, o jau atnešus iš valgomojo (b. l. 48–49).

Pareiškėjas mano, kad Vilniaus PN ir Kalėjimų departamento sprendimai melagingi, neatitinka tikrovės ir teigia patyręs 5 Lt turtinės ir 100 Lt neturtinės žalos, kurią prašo priteisti iš Lietuvos valstybės.

CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 2 d.).

Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia, ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Nesant vieno iš jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė.

Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Iš Vilniaus PN pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas nedirba, taigi jo maitinimą (gautiną konkrečių maisto produktų, maisto medžiagų, mineralų ir pan. kiekį), reguliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintos Mitybos normos, teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 253, Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintas Valgiaraštis.

Iš Valgiaraščio matyti, kad mėnesio 12 dieną pietums, be kita ko, turi būti skiriama 220 gramų makaronų su mėsa (200 gramų makaronų ir 20 gramų mėsos) (b. l. 27). Valgiaraščio pastabose nurodoma, kad patiekalų svorių paklaidos galimos iki 5 procentų (b. l. 32).

Iš byloje esančio Vilniaus PN Ūkio skyriaus virėjos V. G. 2013-08-20 tarnybinio pranešimo Nr. 14-1385 nustatyta, kad 2013-08-12 valgyklos patalpose prie antro langelio priėjo nuteistasis R. Š. ir pareikalavo pasverti antrąjį patiekalą (pasvėrus trūko 45 gramų). Nuteistajam paaiškinta, kad patiekalų svoris tikrinamas gavus maistą ir neatsitraukus nuo langelio, o šiuo atveju buvo praėjęs tam tikras laiko tarpas, nuteistasis R. Š. buvo nuėjęs į salę, patvirtinti fakto, kad jam buvo įdėta 200 gramų patiekalo, ji negali. Kad išvengtų konflikto, pasiūlė naują patiekalo porciją, tačiau jis atsisakė. Daugiau nė vienas iš nuteistųjų patiekalų normų netikrino (b. l. 47).

Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budintysis padėjėjas 2013-10-03 tarnybiniame pranešime patvirtino, kad 2013-08-12 valgykloje nuteistasis R. Š., priėjės prie maisto išdavimo langelio, garsiai reiškė pretenzijas, kad jam mažai įdėta maisto. Pasvėrus atneštą porciją, trūko 45 gramų. Ūkio skyriaus virėja nuteistajam paaiškino, kad patiekalų svoris tikrinamas gavus maistą ir neatsitraukus nuo langelio. Kiti tuo metu valgę nuteistieji tikrinti maisto porcijų svorio neprašė (b. l. 46).

Analogiškas aplinkybes 2013-10-03 tarnybiniame pranešime patvirtino ir Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnysis prižiūrėtojas (b. l. 45).

Kaip matyti iš ištirtų įrodymų, faktas, kad 2013-08-12 per pietus būtent pareiškėjo maisto porcija neatitiko nustatyto kiekio, nėra užfiksuotas. Jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad būtent pareiškėjas G. Ž. 2013-08-12 išreiškė pretenzijas dėl jam per pietus išduotos maisto porcijos svorio, byloje nepateikta. Byloje esantys įrodymai liudija, kad maisto porcija buvo sverta tik nuteistojo R. Š. prašymu, o ne pareiškėjo.

Tai, kad pasvėrus kito nuteistojo maisto porciją, joje nustatytas maisto trūkumas, negali patvirtinti, kad visose porcijose (įskaitant ir pareiškėjo) maisto trūko. Be to, kaip matyti iš tarnybinių pranešimų, nuteistojo R. Š. porcija pasverta ne iš karto ją išdavus, o šiam nuteistajam grįžus iš valgomojo salės. Todėl, nesant kitų įrodymų (maisto trūkumo fakto užfiksavimo protokolo ar pan.), vienareikšmiai negali būti konstatuotas maisto trūkumo faktas.

Pažymėtina, kad įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims, inter alia, ir pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-02-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-465/2011).

Šiuo atveju atsakovės atstovo pateikti duomenys yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštarauja, tarnybiniuose pranešimuose apie 2013-08-12 incidentą dėl maisto kiekio išdėstytas aplinkybes Vilniaus PN darbuotojai patvirtino parašais. Tuo tarpu pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovės pateiktus duomenis, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad 2013-08-12 pareiškėjui G. Ž. per pietus buvo išduota mažesnė nei priklauso maisto porcija.

Šiuo atveju nenustačius vienos iš privalomų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo.

Pagal Civilinio kodekso CK 6.249 str. 1 d. žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.250 str. 1 d. neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Šiuo atveju pareiškėjas skunde nenurodo, kaip jis apskaičiavo patirtą turtinę žalą, nepateikia jokių objektyvių žalos dydį patvirtinančių įrodymų. CK 6.353 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas. Jis reiškia, kad žalą būtina tiksliai įvertinti, jog nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado. Kad šis principas nebūtų pažeistas, nukentėjusysis privalo tiksliai įrodyti jam padarytos žalos dydį. Šiuo atveju apskaičiuoti žalos dydį nėra galimybės, nes maisto trūkumas nebuvo užfiksuotas taip, kaip numato teisės aktai. Žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti pareiškėjas. Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė jam padarytos turtinės žalos.

Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų buvo tęstinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-02-20 nutartis A556-95/2009). Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs ir yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo mastais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Iš byloje esančių pareiškėjo medicininių dokumentų (b. l. 19–24) bei 2013-12-05 Vilniaus PN psichologinės tarnybos pažymos (b. l. 18) nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2013-08-12 nei į medikus, nei į psichologus dėl sveikatos būklės pablogėjimo būtent dėl netinkamų maitinimo sąlygų nesikreipė.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad net ir padarius prielaidą, jog 2013-08-12 pareiškėjui išduoto maisto kiekis neatitiko normos, jis neįrodė kitos privalomos civilinės atsakomybės sąlygos – žalos, t. y., kad dėl maisto trūkumo patyrė ilgalaikius išgyvenimus, tai sukėlė jam apčiuopiamų neigimų pasekmių ir pan.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo G. Ž. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Irena Paulauskienė