- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-21
- Bylos Nr.
- TA-261-46-14
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06716-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Stasys Gagys (pran.)
- Pareiškėjas
- G. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. Ž. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 27 d. sprendimu pareiškėjo G. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) skundo, kuriuo jis prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 5 Lt turtinei ir 100 Lt neturtinei žalai atlyginti, netenkino.
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2014 m. balandžio 15 d. buvo gautas pareiškėjo apeliacinis skundas, kuriuo jis prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas apeliaciniame skunde suformulavo prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Nurodo, jog kadangi jis atlieka laisvės atėmimo bausmę ir skundžiamas sprendimas buvo paskelbtas jam nedalyvaujant, apeliacinio skundo pateikimo terminas turi būti pratęstas (atstatytas) tiek, kiek buvo pavėluota jį informuoti apie skųstiną sprendimą. Pažymi, kad sprendimas jam įteiktas paštu 2014 m. balandžio 4 d.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Prašymas netenkintinas. Apeliacinį skundą atsisakytina priimti.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012, 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.
Kaip minėta, administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojantis įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu. ABTĮ nėra įtvirtinta galimybė pradėti skaičiuoti apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią ne nuo nurodyto momento, todėl ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatytas keturiolikos dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar šalis dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012). Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad apeliacinio skundo padavimo teismui termino eiga negali būti skaičiuojama kitaip, nei nustatyta ABTĮ, net ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo judėjimo laisvė apribota (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-287/2012, 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012).
Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo paskelbtas 2014 m. kovo 27 d. (b. l. 65, 66-71), todėl terminas šiam sprendimui apskųsti baigėsi 2014 m. balandžio 10 d. Pareiškėjo apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas 2014 m. balandžio 15 d., t. y. praleidus įstatymo nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti.
Pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą motyvuodamas tuo, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, skundžiamas sprendimas buvo paskelbtas jam nedalyvaujant ir įteiktas paštu 2014 m. balandžio 4 d. Pareiškėjo teigimu, terminas apeliaciniam skundui paduoti turėtų būti pratęstas tiek, kiek buvo pavėluota informuoti jį apie priimtą sprendimą. Darytina išvada, jog, pareiškėjo manymu, terminas apeliaciniam skundui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo jam dienos.
Pagal bylos duomenis nustatyta, kad pareiškėjas dalyvavo 2014 m. kovo 13 d. teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama administracinė byla pagal jo skundą (b. l. 62), taigi žinojo, jog teismo sprendimas bus skelbiamas 2014 m. kovo 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo nuorašas pareiškėjui buvo išsiųstas 2014 m. kovo 28 d. (b. l. 72), t. y. nepraleidus trijų dienų termino (ABTĮ 93 str.). Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu pasirašytinai buvo supažindintas 2014 m. balandžio 2 d. (b. l. 76), o ne 2014 m. balandžio 4 d., kaip nurodo pats pareiškėjas. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendime buvo išaiškina jo apskundimo tvarka (sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą) (b. l. 66-71).
Taigi, kaip jau minėta, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimas pareiškėjui įteiktas 2014 m. balandžio 2 d., t. y. terminui pateikti apeliacinį skundą dar nepasibaigus. Pareiškėjas turėjo dar aštuonias dienas apeliaciniam skundui surašyti ir pateikti. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ši aplinkybė (kai pareiškėjas pirmosios instancijos teismo sprendimo nuorašą gauna ne jo priėmimo dieną, o praėjus kelioms dienoms), nors ir sutrumpino laiką apeliacinio skundo parengimui bei padavimui, vis dėlto pati savaime negali būti pagrindas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, nes net ir sutrumpėjus apeliacinio skundo padavimo termino laikui, kurį pareiškėjas galėjo išnaudoti apeliacinio skundo parengimui ir padavimui, pareiškėjui vis tiek dar buvo likę pakankamai laiko, kad būtų galima suspėti parengti ir paduoti apeliacinį skundą įstatymo nustatytu terminu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-41/2013). Kaip matyti iš teismui pateikto apeliacinio skundo turinio, apeliacinio skundo parengimas nebuvo sudėtingas, pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, jog nesutinka su teismo sprendimu ir prašo jo skundą tenkinti, trumpai išdėstė faktines bylos aplinkybes ir motyvus. Apeliacinio skundo, kuriame taip pat yra išreikštas ir prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, apimtis yra 1 puslapis. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, laiko tarpas nuo 2014 m. balandžio 2 d. iki 2014 m. balandžio 10 d. (t. y. paskutinės apeliacinio skundo pateikimo termino dienos) buvo pakankamas apeliacinio skundo parengimui ir išsiuntimui, net ir turint omenyje, kad pareiškėjo laisvė yra apribota ir jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Pastebėtina, jog jokių kitų aplinkybių ar įrodymų, kurie patvirtintų, jog apeliacinio skundo padavimo terminą pareiškėjas praleido dėl objektyvių priežasčių, ar kurie pateisintų delsimą kreiptis į teismą, jis nepateikė.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ABTĮ nustatytos tvarkos (apeliacinio skundo padavimo termino) nesilaikė, apeliacinį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui praleidęs įstatymo nustatytą tokio skundo padavimo terminą.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimo nuorašą pareiškėjas gavo likus pakankamai laiko iki nustatyto apeliacinio skundo padavimo teismui termino pabaigos, todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog termino eiga turėtų prasidėti sprendimo gavimo dieną, nelaikytina svarbia aplinkybe, pagrindžiančia termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo būtinybę. Pareiškėjo argumentas, kad jis yra laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje, ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatyto termino skaičiavimui neturi įtakos. Įstatymų nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo, o taip pat ir apeliacinio skundo padavimo teismui terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus, todėl pareiškėjas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus. Atitinkamai manytina, jog pareiškėjas galėjo suplanuoti savo veiklą ir parengti bei išsiųsti apeliacinį skundą nepraleisdamas termino. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodė jokių kitų objektyvių priežasčių, sukliudžiusių jam apeliacinį skundą pateikti iki 2014 m. balandžio 10 d.
Remiantis išdėstytais argumentais ir nustatytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas praleido ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, išimtinai nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis to paties straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas ir jo apeliacinį skundą atsisakytina priimti, jis grąžintinas pareiškėjui (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi ir 134 straipsniu 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo G. Ž. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimo paduoti netenkinti.
Atsisakyti priimti pareiškėjo G. Ž. apeliacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Nutartis neskundžiama.