Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaidutė Stangvilienė, sekretoriaujant Loretai Janušauskienei, dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui Artūrui Bendaravičiui, išnagrinėjusi

O. J., a. k. (duomenys neskelbtini) UAB „O.“ ir UAB „O.“ direktoriaus, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. J., būdamas darbdaviu – UAB „O.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi (duomenys neskelbtini) esančiose gamybinėse patalpose leido dirbti nelegalų pagalbinio darbininko darbą V. K. nuo 2014-07-01 iki 2014-09-19 ir būdamas UAB „O.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, (duomenys neskelbtini) leido dirbti pagalbinio darbininko darbą R. V. nuo 2014-06-26 iki 2014-07-20 nesudarius su jais rašytinių darbo sutarčių, nepranešus apie darbuotojų įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui.

Tuo O. J. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str., 98 str. 1 d. 1 p. bei 99 str. 2 d., 3 d. ir 6 d. reikalavimus, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d.

Valstybinės darbo inspekcijos darbo inspektorius Artūras Bendaravičius paaiškino, kad į darbo inspekciją anoniminiu pranešimu 2014 m. rugsėjo mėnesį kreipėsi asmuo, dirbantis UAB „O.“, pranešdamas apie tai, kad jis įdarbintas pusei etato, bet dirbantis po 10-12 valandų per dieną. Tokių asmenų yra daugiau. To pasėkoje atliktas patikrinimas. Nustatyta, kad tuo pačiu adresu registruotos dvi įmonės – UAB „O.“ ir UAB „O.“. Nuvykus į gamybines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), rastas dirbantis V. K., kuris montavo duris. Darbininkas paaiškino, kad darbą susirado per darbo biržoje esančius skelbimus, dirba pagalbiniu darbininku. Šis asmuo nurodė, kad dėl darbo tarėsi su O. J., kuris jam žadėjo mokėti po 45 -50 Lt už darbo dieną. Už liepos mėnesį gavo 600 Lt, už rugpjūčio mėnesį gavo 500 Lt darbo užmokesčio. V. K. paaiškino, kad su juo darbo sutartis nesudaryta, o O. J. jam nuperka verslo liudijimą, nes taip sutaupo nemokėdamas mokesčių. V. K. nurodė, kad taip dirbantis nuo 2014 m. liepos mėnesio. Patikrinimo dienai – 2014-09-19 jis sudarytos darbo sutarties neturėjo. Darbo vietoje buvęs darbdavys O. J. paaiškino, jog V. K. dirba pagal verslo liudijimą įrankių galandytoju. Po to buvo susisiekta su anoniminę informaciją suteikusiu asmeniu, R. V., kuris nurodė, kad darbą susirado per pažįstamą A. K., kuris tuo metu dirbo UAB „O.“. R. V. paaiškino, jog dirbantis UAB „O.“ nuo 2014-06-26, dėl darbo tarėsi su O. J.. R. V. nurodė, kad norėjo sudaryti darbo sutartį, bet O. J. liepė įsigyti verslo liudijimą. Kai su tuo nesutiko, nuo 2014-07-21 darbo santykiai buvo įforminti pasirašant darbo sutartį, tačiau tik pusei etato, nors dirbo per dieną po 10-12 valandų. Jam žadėjo mokėti 500 Lt darbo užmokestį. Taip pat nurodė, kad jam nesumokėjo net žadėto pusės minimalaus atlyginimo, nors dirbo viršvalandžius, todėl ir įformintus darbinius santykius nutraukė 2014-08-26. Patikrinimo metu tikrino R. V. informaciją apie jo dirbtus darbus Varėnoje pas klientę N. M., kuri nurodė, kad pas ją langų roletus dėjo darbuotojai vardais Rimas ir Arūnas.

Trauktinas administracinėn atsakomybėn asmuo O. J. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis buvo UAB „O.“ ir UAB „O.“ vieninteliu akcininku ir abiejų bendrovių direktoriumi. UAB „O.“ užsiėmė gamyba, o UAB „O.“ – montavimo darbais. Šiose bendrovėse dirbo apie dešimt darbuotojų. V. K. pas jį kreipėsi per darbo biržą. Jis nurodė, kad gali užsiimti įrankių galandinimu. V. K. dirbo per savaitę 2-3 dienas, kai būdavo poreikis ką nors galąsti. UAB „O.“ jis teikė paslaugas pagal įsigytą verslo liudijimą, kurį pats įsigydavo. Atsiskaitydavo su juo už atliktą konkretų darbą, dėl išmokėtų pinigų buvo išrašomi kvitai. Dėl dienos darbo užmokesčio tikrai nesitarė. Darbo inspekcijos patikrinimo dieną V. K. atliko galandinimo darbus, tikrai nedirbo durų montavimo darbų. Visą laiką UAB „O.“ V. K. dirbo turėdamas verslo liudijimą, darbo santykiai su juo nebuvo įforminti. Jis bendrovėje dirbo iki darbo inspekcijos patikrinimo dienos. R. V. UAB „O.“ dirbo nuo 2014-07-21. Dėl įsidarbinimo pas jį kreipėsi tiesiogiai ir su juo buvo pasirašyta darbo sutartis. Laikotarpiu nuo 2014-06-26 iki 2014-07-20 jis įmonėje nedirbo. Nuo 2014-07-21 jis dirbo 0,5 etato pagalbiniu darbininku ir dirbo montavimo darbus, bet jam nepatiko dirbti 0,5 etato. Jam nesiūlęs pirkti verslo liudijimo. Varėnoje pas N. M. abu, R. V. ir A. K., dirbo ne birželio mėnesį, o vėliau, kai reikėjo ištaisyti broką.

Liudytojas R. V. paaiškino, kad įmonėje UAB „O.“ įsidarbino 2014 m. birželio mėnesį ir dirbo iki rugsėjo mėnesio. Jam šioje bendrovėje darbą pasiūlė A. K., nes reikėjo porininko. A. K. montavo langus ir duris. Pradžioje dėl darbo kalbėjosi su O. J. drauge V., po kelių dienų susitiko su O. J.. Dirbo visą darbo dieną nuo Joninių. Po dviejų savaičių prašė jį įdarbinti oficialiai. O. J. jam siūlė dirbti pagal verslo liudijimą. Kai nesutiko, jį įdarbino 0,5 etato, nors dirbo visą darbo dieną. Darbo pradžioje dirbo Varėnoje, kai darbo santykiai dar nebuvo įforminti. Dirbo kartu su A. K.. Darbo įrankius prižiūrėjo patys, V. K. jų įrankių netvarkė, jie buvo automobilyje, kuriuo naudojosi su A. K.. Dirbdamas susipažino su UAB „O.“ dirbančiu V. K., kuris surinkinėjo bei montavo duris. Jis papasakojo, jog su juo nesudaryta darbo sutartis, o turi pirkti verslo liudijimą, už kurį pinigus sumoka O. J.. Tokia padėtis jo (R. V.) netenkino, nes negavo viso atlyginimo, nors dirbo daugiau negu visą darbo dieną, todėl darbo sutartį nutraukė. Apie padėtį bendrovėje informavo darbo inspekciją. Darbo sutartis jam buvusi svarbi, nes tuo būtų užsitikrinęs darbo stažą, kitas socialines garantijas. Po darbo inspekcijos atlikto patikrinimo O. J. prašė duoti parodymus jo naudai, nurodė, ką turintis kalbėti.

Liudytojas V. K. paaiškino, kad darbo biržoje rado skelbimą, kad UAB „O.“ ieško langų, durų montuotojo. Pagal skelbime nurodytą numerį paskambino O. J. ir kalbėjosi dėl darbo. Po to susitiko. O. J. nurodė, kad mokės minimalų darbo užmokestį, už darbo dieną po 50-55 Lt, reikės dirbti visą darbo dieną nuo 8 val. iki 17 val. Darbo sutartis nebuvo pasirašyta. Po bandomojo laikotarpio O. J. liepė nusipirkti verslo liudijimą. Pas O. J. pradėjo dirbti nuo 2014 m. kovo mėnesio vidurio. Verslo liudijimams įsigyti pinigus duodavo O. J., apie 300 Lt. Buvo laikotarpių, kai verslo liudijimo neturėjo, bet dirbo. Atlyginimas nebuvo pastovus, mokėdavo už dieną. Darbo metu gamino duris. Gamybinėse patalpose buvo vienas. Kai reikėdavo kiloti duris, padėdavo kiti. R. V. ir A. K. dirbo montavimo darbus kitoje O. J. įmonėje. Darbą O. J. įmonėje nutraukė 2014 m. lapkričio mėnesį, nes O. J. nenorėjo įforminti darbo santykių, ko pasėkoje neturėjęs socialinių garantijų. Po darbo inspekcijos patikrinimo O. J. vis tiek su juo nesudarė darbo sutarties. Pagrindinė darbo funkcija buvo durų, langų gamyba, įrankių galandinimu niekada neužsiėmė. Galandimo įrankis darbo vietoje buvo, bet su juo pagalando nebent peilį maistui pietums susipjaustyti ar kokį varžtą. Po darbo inspekcijos patikrinimo O. J. jam reiškė pretenzijas dėl duodamų parodymų, nurodė, jog negerai kalbėjęs inspektoriui.

Byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:

Anoniminiu pranešimu (b. l. 3), 2014-08-29 gautu Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, asmuo informavo, kad UAB „O.“ pradėjęs dirbti nesudaręs darbo sutarties, tik kilus kivirčams buvo įformintas dirbti 0,5 etato, nors dirbo visą darbo dieną. Taip pat nurodė, kad yra dirbančių nelegaliai daugiau darbuotojų.

2014-06-13 Pirkimo-pardavimo sutartyje (b. l. 11) pirkėju nurodytas M. M., gyvenantis (duomenys neskelbtini), pardavėju – UAB „O.“.

Nelegalaus darbo tyrimo akte (b. l. 7) konstatuota, kad UAB „O.“ ir UAB „O.“, kurių direktorius O. J., nelegaliai dirbo V. K. ir R. V..

Verslo liudijime 2014 metams (b. l. 8), kuris išduotas V. K., veiklos rūšis nurodyta – įrankių galandimas, veiklos vykdymo laikotarpis – nuo liepos iki lapkričio mėnesio, išdavimo data – 2014-06-26.

Darbo sutartis (b. l. 9) patvirtina, kad nuo 2012-07-04 UAB „O.“ montuotoju dirbo A. K..

Darbo sutartis (b. l. 10) patvirtina, kad nuo 2014-07-21 UAB „O.“ pagalbiniu darbininku dirbo R. V.. Sutartį pasirašė direktorius O. J.. Nustatytas 20 valandų trukmės darbo laikas per savaitę. Darbo sutartis nutraukta 2014-08-26 darbuotojui prašant.

Fotonuotraukose (b. l. 12-17) pavaizduotos gamybinės patalpos, kuriose matosi vyksta durų gamyba.

Registrų centro pažymėjimai (b. l. 45-, 46-47) patvirtina, kad UAB „O.“ ir UAB „O.“ direktoriumi buvo O. J..

SODROS pažyma (b. l. 49) patvirtina, kad R. V. UAB „O.“ dirbo nuo 2014-07-21 iki 2014-08-26.

SODROS pažyma (b. l. 50) patvirtina, kad V. K. 2014-03-14 - 2014-04-16, 2014-05-02 - 2014-05-30, 2014-07-01 - 2014-11-10 dirbo įsigijęs verslo liudijimą.

Darbo biržoje esančioje informacijoje apie laisvas darbo vietas (b. l. 51, 52, 53) nurodoma, kad UAB „O.“ ir UAB „O.“ reikalingi apdailininkas, plastikinių langų montuotojas, kontaktiniu asmeniu nurodomas O. J..

Susirašinėjime elektroniniais laiškais (b. l. 54) R. V. darbo inspektoriui Artūrui Bendaravičiui rašė apie tai, kad jis UAB „O.“ dirbo nuo birželio 27 d. Pradžioje direktorius nenorėjo su juo sudaryti darbo sutarties, įkalbinėjo turėti kažkokią verslo pažymą. Vėliau sudarė darbo sutartį darbui 0,5 etato, nors realiai dirbo visą dieną, kartais iki vakaro. Nelegaliai dirbančių žmonių buvo daugiau.

Garso įraše (kompaktinėje plokštelėje) užfiksuotas R. V. ir O. J. pokalbis telefonu. Šio pokalbio metu O. J. prašo R. V. melagingai liudyti darbo inspekcijai apie savo ir V. K. darbinius santykius.

Aptarti įrodymai patvirtina, kad UAB „O.“ ir UAB „O.“ direktorius O. J. pažeidė įstatymų reikalavimus ir esant darbo sutarties požymiams leido nelegaliai dirbti R. V. ir V. K., nesudaręs su jais nurodytais kaltinime laikotarpiais rašytinių darbo sutarčių bei laiku nepranešęs apie darbuotojų įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. nurodyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties arba jeigu darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią.

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. 2 d. ir 3 d. darbo sutartis turi būti sudaryta raštu. Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. 6 d. nurodoma, kad darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad siekiant veiką kvalifikuoti pagal LR ATPK 41³ str., o darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2358/2009, N575-745/2012).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai patvirtina nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius. Kaltinime nurodytais laikotarpiais R. V. ir V. K. realiai dirbo sulygtą darbą, šis darbas buvo dirbamas esant abipusiam sutarimui su bendrovių direktoriumi O. J.. Darbuotojai pakluso darbdavio nustatytai darbo tvarkai, gavo darbui reikalingas priemones, o už atliktą darbą gavo atlyginimą. Tarpusavio santykiai turėjo pastovų ir ilgalaikį (V. K. atžvilgiu) pobūdį. Siekiant išvengti mokesčių mokėjimo į biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondą, darbiniai santykiai su V. K. buvo maskuojami po neva jo vykdoma individualia veikla, perkant verslo liudijimus, o patirtas išlaidas kompensuojant darbdaviui O. J.. Su R. V. darbiniai santykiai taip pat buvo beveik mėnesį laiko neįforminti, darbo sutartis sudaryta tik primygtinai to reikalaujant darbuotojui ir tik 0,5 etato, prieš tai siūlant savo darbinę veiklą maskuoti neva užsiimant individualia veikla.

Darbdavys O. J. kaltės dėl padaryto pažeidimo visiškai nepripažino, bet tai vertintina tik jo gynybine pozicija ir siekimu išvengti griežtos įstatymų numatytos atsakomybės. Šią aplinkybę akivaizdžiai patvirtino jo telefoninio pokalbio su R. V. garso įrašas, kurio neneigė O. J., ir jo metu R. V. buvo prašoma liudyti melagingai apie darbinius santykius. Nėra pagrindo netikėti liudytojų R. V. ir V. K. nuosekliais viso pažeidimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu parodymais, kuriuos patvirtino kitos nustatytos faktinės aplinkybės. Šie darbuotojai tvirtino, kad nuo pat darbinių santykių pradžios siekė jų įteisinimo įstatymų nustatyta tvarka ir nurodė to priežastį, nes tuo būtų užsitikrinę darbo stažą, socialines garantijas. Jokių išvadų dėl nustatytų pažeidimų O. J. nepadarė net ir po to, kai jo atžvilgiu buvo atliekamas patikrinimas ir surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas šioje byloje, su V. K. darbo sutartis nebuvo sudaryta, nors darbiniai santykiai tęsėsi. Darbo inspektoriaus paaiškinimas teisminio bylos nagrinėjimo metu, kad V. K. rastas dirbantis prie durų gamybos, tik patvirtino šio liudytojo nurodytas aplinkybes, kad jis dirbdamas UAB „O.“ gamino duris, bet niekuomet neužsiėmė įrankių galandimu, kaip tai nurodyta verslo liudijime. Tai, kad O. J. darbo biržos skelbimuose skelbėsi ieškantis darbuotojų langų, durų gamybai ir montavimui, ir pagal tokį skelbimą kreipėsi pas jį V. K., su kuriuo susitarė, rodo, jog O. J. siekė darbinių santykių, o ne tam tikrų paslaugų gavimo. Nors O. J. neigė darbinių santykių su R. V. buvimą nuo 2014-06-26 iki 2014-07-20, bet byloje esanti pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 11), pasirašyta su UAB „O.“, ir ją papildantis N. M. paaiškinimas (b. l. 6), kad pas juos dirbo darbuotojai vardais Artūras ir Rimas, atvykę du kartus, patvirtina V. K. parodymus, kad jis UAB „O.“ jau dirbo nuo 2014 m. birželio mėnesio.

Įvertinus nustatytas aplinkybes pripažintina, kad O. J. veikoje yra LR ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis ir jis turi būti traukiama administracinėn atsakomybėn.

Skiriant nuobaudą pažeidėjui O. J. atsižvelgtina į tai, kad jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltės nepripažino, nesigailėjo, padarė vieną iš grubiausių administracinių teisės pažeidimų, darbinių santykių maskavimas lėmė didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, su V. K. nelegalūs darbiniai santykiai truko pakankamai ilgą laiką, buvo neįforminti net ir po atlikto patikrinimo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pripažinti O. J. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d., ir nubausti:

-dėl R. V. nelegalaus darbo 900 Eur bauda;

-dėl V. K. nelegalaus darbo 1400 Eur bauda.

Nustatyti galutinę nuobaudą – 2300 Eur baudą.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.