Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas rašytinio pro­ceso tvarka išnagrinėjęs O. J. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nutarimo O. J. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-10-28 nutarimu O. J. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos admi­nis­tracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d., ir nubaustas 8000 Lt (aštuonių tūkstančių litų) bauda už tai, kad jis būdamas UAB „ (duomenys neskelbtini) “ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir darbdaviu, leido dirbti nelegalų darbą, o būtent leido dirbti pagalbiniais darbuotojais V. K. nuo 2014-07-01 iki 2014-09-19 ir R. V. nuo 2014-06-26 iki 2014-07-20, nesudaręs su jais rašytinės darbo sutarties, nepranešęs laiku apie jų įdarbinimą VSDFV Alytaus skyriui. Tokiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos DK 93 str. bei 98 str. nuostatas.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas O. J. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-10-28 nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti į apylinkės teismą. Skunde nurodė, jog V. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamose patalpose dirbo pagal verslo liudijimą. Šį verslo liudijimą jis buvo nusipirkęs pats ir savo naudai. R. V. taip pat niekada nedirbo nelegaliai ir niekada niekur nebuvo siųstas dirbti nelegalaus darbo. Tai gali patvirtinti tuo metu įmonės administratore dirbusi D. J.. Pareiškėjas skunde teigia, jog byla buvo išnagrinėta jam nieko nežinant ir jo neinformavus apie bylos pradėjimą teisme, todėl iš pareiškėjo buvo atimta teisė gintis. Teismas melagingai nurodė nutarime, kad pareiškėjas buvo informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką teisme. Kad prieš O. J. buvo pradėta teisme byla ir priimtas teismo jam nepalankus nutarimas, pirmą kartą sužinojo tik gavęs iš teismo nutarimą ir prie jo pridėtą ATP protokolą. Pareiškėjo teigimu, VDI Alytaus skyriaus vyr. darbo inspektorius A. B. protokolo nuorašo jam neįteikė ir net nesiūlė jį kada nors pasiimti, o iki gauto iš teismo protokolo nuorašo pareiškėjas nebuvo jo matęs ir su juo susipažinęs bei nežinojo kuo yra kaltinamas. Tokiu būdu pažeistas ATPK 257¹ str., 259 str. ir 272 str., dėl ko buvo atimta iš O. J. galimybė kaip nors gintis nuo neteisėtai prieš jį surašyto ATP protokolo.

Pareiškėjo manymu, nurodyti faktai akivaizdžiai suponuoja, jog skundžiamas Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimas yra nepagrįstas. Teismas nutarimą priėmė pasiremdamas formaliais darbo inspekcijos pareigūno pateiktais dokumentais, nesiaiškindamas jokių kitų aplinkybių ir neapklausęs tiesiogiai teisme pareiškėjo ir liudytojų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinis skyrius prašė, atmesti O. J. apeliacinį skundą ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-10-28 nutarimą.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog pirmos instancijos teismas, pripažindamas O. J. padarius ATPK 41³ str. 1 d. numatytą pažeidimą, tokio savo procesinio sprendimo nepagrindė visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, šis teismo nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl naikintinas, O. J. administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ATPK 302¹² str. 1 d. 4 p.).

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šioje byloje teismas paminėtų įstatymo nuostatų nesilaikė.

Byloje procesas pirmosios instancijos teisme vyko administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo O. J. nepasirašė, paaiškinimo nepateikė, iš darbo inspektoriaus A. B. įrašo šiame protokole matyti, kad O. J. protokolą pasirašyti atsisakė (b. l. 2). Skundžiamas nutarimas priimtas 2014-10-28, kuriame nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta bylos nagrinėjimo teisme data ir laikas ir kadangi iš darbo inspektoriaus A. B. įrašo šiame protokole matyti, kad O. J. protokolą pasirašyti atsisakė, tačiau vienas protokolo egzempliorius jam įteiktas, su protokolu jis supažindintas. Kadangi O. J. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai, jis neatvykimo priežasčių nepranešė, prašymų nepareiškė, teismas laikė, kad O. J. neatvyko į bylos nagrinėjimą be svarbių priežasčių, todėl bylą išnagrinėjo nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Byloje teismo posėdžio protokolo nėra.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2625/2011). Tokios pat praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartys bylose Nr. 2AT-6/2012, 2AT-21/2012). ATPK 284 str. nustato, kad organas (pareigūnas) (šiuo atveju – teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog teismas nubausdamas O. J. dėl pažeidimo numatyto ATPK 41³ str. 1 d. rėmėsi tik rašytiniais bylos duomenimis t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, nelegalaus darbo tyrimo aktu, liudytojų V. K., R. V. ir N. M. rašytiniais paaiškinimais ir kitais rašytiniais duomenimis. Tokiu būdu buvo nukrypta nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią turi būti betarpiškai apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypatingai tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškinimų nepateikė ir neigia savo kaltę (kaip matyti iš apeliacinio skundo O. J. kategoriškai neigia, jog R. V. ir V. K. dirbo nelegaliai). Apylinkės teisme nebuvo apklausti pažeidimą betarpiškai fiksavęs asmuo A. B. bei liudytojai V. K., R. V., N. M., kurie surašė paaiškinimus, nors remiantis teismų praktika vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Apylinkės teismas taip pat neapklausė ir pažeidimą padariusio asmens. Taigi, apylinkės teismas, neapklausęs teisme liudytojais tiesiogiai pažeidimo padarymą mačiusių ir jame dalyvavusių asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gau­na­ma skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duo­menų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Tik išnaudojus visas teisines priemones galima priimti spren­dimą dėl asmens kaltumo ar nekaltumo. Teismas paminėto principo nesilaikė.

Visa tai įvertinus, daroma išvada, kad aukščiau paminėtų administracinio proceso teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teisme ištaisyti negalima, todėl skundžiamas Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-10-28 nutarimas yra naikinamas, O. J. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

O. J. apeliacinį skundą tenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.