Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs O. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-03-19 nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinių teisės pažeidimų protokolas O. J. surašytas už tai, kad jis, būdamas darbdaviu – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas(duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Alytuje) direktoriumi, (duomenys neskelbtini), Alytuje esančiose gamybinėse patalpose leido dirbti nelegalų pagalbinio darbininko darbą V. K. nuo 2014-07-01 iki 2014-09-19 ir būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) , Alytuje) direktoriumi, Alytuje bei Varėnoje leido dirbti pagalbinio darbininko darbą R. V. nuo 2014-06-26 iki 2014-07-20 nesudarius su jais rašytinių darbo sutarčių, nepranešus apie darbuotojų įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui. Tuo O. J. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau –DK) 93 straipsnį, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei 99 straipsnio 2, 3 ir 6 dalių reikalavimus, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK ) 41³ straipsnio 1 dalyje.

O. J. įsitikinimu, byloje liko nesurinkti visi įrodymai, t. y. neapklausti tiesiogiai teisme 3 liudytojai, surinkta ne visa rašytinė medžiaga, kas patvirtina, kad skundžiamas Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimas yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

O. J. apeliacinis skundas netenkintinas.

DK 98 straipsnyje nelegaliu darbu laikomas darbas, esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. DK 99 str. 3 d. suformuluota įsakmi taisyklė, nustatanti, kad darbdaviui yra draudžiama leisti dirbti darbuotojui, jei su juo darbo sutartis nėra sudaryta raštu arba darbo sutartis nėra pasirašyta darbdavio, arba jo įgalioto asmens, arba darbo sutartis nėra pasirašyta darbuotojo; darbo sutartis nėra registruota darbo sutarčių registravimo žurnale.

Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010-06-04 įsakymu Nr. V-243, 17 p. nurodyta, kad apie priimtą į darbą asmenį pranešimą VSDFV skyriui privaloma pateikti apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną. Pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį atsakomybė už nelegalų darbą numatyta darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai įdarbintą asmenį.

Iš bylos medžiagos matyti, kad darbo sutartis nei su V. K., nei su R. V. sudaryta nebuvo, pranešimas VSDFV Kauno skyriui apie jų įdarbinimą taip pat nebuvo nepateiktas. Institucijos, surašiusios administracinės teisės pažeidimo protokolą, atstovas paaiškino, kad 2014 m. rugsėjo mėnesį kreipėsi asmuo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, pranešdamas apie tai, kad jis įdarbintas pusei etato, bet dirbantis po 10-12 valandų per dieną ir tokių asmenų įmonėje yra daugiau. Dėl to buvo atliktas patikrinimas ir nustatyta, kad tuo pačiu adresu registruotos dvi įmonės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuvykus į gamybines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) Alytuje, rastas dirbantis V. K., kuris montavo duris. Darbininkas paaiškino, kad darbą susirado per darbo biržoje esančius skelbimus, dirba pagalbiniu darbininku. Šis asmuo nurodė, kad dėl darbo tarėsi su O. J., kuris jam žadėjo mokėti po 45 -50 Lt už darbo dieną. V. K. paaiškino, kad su juo darbo sutartis nesudaryta, o O. J. jam nuperka verslo liudijimą, nes taip sutaupo nemokėdamas mokesčių. V. K. nurodė, kad taip dirbantis nuo 2014 m. liepos mėnesio. Patikrinimo dienai – 2014-09-19 jis sudarytos darbo sutarties neturėjo. Darbo vietoje buvęs darbdavys O. J. paaiškino, jog V. K. dirba pagal verslo liudijimą įrankių galandytoju. Po to buvo susisiekta su anoniminę informaciją suteikusiu asmeniu, R. V., kuris nurodė, kad darbą susirado per pažįstamą A. K., kuris tuo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. R. V. paaiškino, jog dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2014-06-26, dėl darbo tarėsi su O. J.. R. V. nurodė, kad norėjo sudaryti darbo sutartį, bet O. J. liepė įsigyti verslo liudijimą. Kai su tuo nesutiko, nuo 2014-07-21 darbo santykiai buvo įforminti pasirašant darbo sutartį, tačiau tik pusei etato, nors dirbo per dieną po 10-12 valandų. Jam žadėjo mokėti 500 Lt darbo užmokestį. Taip pat nurodė, kad jam nesumokėjo net žadėto pusės minimalaus atlyginimo, nors dirbo viršvalandžius, todėl ir įformintus darbinius santykius nutraukė 2014-08-26. Patikrinimo metu tikrino R. V. informaciją apie jo dirbtus darbus Varėnoje pas klijentę N. M., kuri nurodė, kad pas ją langų roletus dėjo darbuotojai vardais Rimas ir Arūnas.

Tai, ką apie darbą pas O. J. V. K. ir R. V. papasakojo darbo inspekcijos atstovui patikrinimo metu, iš esmės analogiškas aplinkybes jie nurodė ir apklausti teisme liudytojais.

Apelianto skundo argumentas, kad V. K. aiškino visai kitas aplinkybes, tačiau jo paaiškinime melagingus duomenis įrašė Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius ir jam neskaitęs liepė pasirašyti, neatitinka faktinių aplinkybių ir laikytina kaip gynybinė versija. Liudytojas V. K. apklaustas teisme patvirtino tas pačias aplinkybes, kurias jo paaiškinime užrašė inspektorius, kad jis norėjo dirbti pagal darbo sutartį, nes kitaip neturės socialinių garantijų, tačiau O. J. nenorėjo įforminti darbo santykių ir todėl V. K. iš darbo išėjo. Nurodė, kad pagrindinė jo darbo funkcija buvo durų, langų gamyba, įrankių galandinimu jis niekada neužsiėmė ir tokio darbo jam neliepė dirbti. Taip pat teisme šis liudytojas nurodė ir tai, kad po darbo inspekcijos patikrinimo O. J. jam reiškė pretenzijas dėl duodamų parodymų. Liudytoju apklaustas R. V. taip pat patvirtino, kad V. K. įrankių negalando, jis surinkinėjo bei montavo duris, kad jam V. K. sakė, kad darbo sutartis su juo nesudaryta, jis dirba pagal verslo liudijimą, už kurį pinigus sumoka O. J.. Apeliantas nurodo jog teismas neišreikalavo iš Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų, kokiu būdu V. K. darė įmokas už perkamus verslo liudijimus, kas yra labai svarbus byloje įrodymas, tačiau V. K. neneigė, kad jis pats pirko verslo liudijimą, tik pinigus už jį jam atiduodavo O. J., todėl apeliaciniame skunde minimi rinktini duomenys jokių naujų svarbių aplinkybių nepaaiškintų.

Liudytoju apklaustas R. V. taip pat patvirtino paaiškinime nurodytas aplinkybes, kad įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino 2014 m. birželio mėnesį ir dirbo iki rugsėjo mėnesio, padirbęs dvi savaites prašė jį įdarbinti oficialiai, tačiau O. J. jam siūlė dirbti pagal verslo liudijimą, vėliau įdarbino 0,5 etato, nors dirbo visą darbo dieną. Jam nepatiko, kad dirbo daug, daugiau negu visą darbo dieną, o buvo įformintas tik pusei etato ir gavo pusė minimalaus užmokesčio, todėl darbo sutartį nutraukė. Apie padėtį bendrovėje informavo darbo inspekciją. Po darbo inspekcijos atlikto patikrinimo O. J. prašė duoti parodymus jo naudai, nurodė, ką turintis kalbėti.

Nors O. J. bando įtikinti, kad R. V. nurodo neteisingas aplinkybes, taip norėdamas kerštauti, tačiau teismui nebuvo jokio objektyvaus pagrindo netikėti šio liudytojų parodymų tikrumu, nes juos patvirtino V. K., darbo inspektoriaus parodymai, taip pat N. M. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad roletus jai dėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai A. ir R., jie roletus tvarkė per du kartus, nes iš pradžių kažkas netiko. Aukštesnysis teismas laiko, kad V. M. paaiškinime aplinkybės nurodytas aiškiai ir nedviprasmiškai, todėl teismui nebuvo pagrindo manyti, kad ji, praėjus tiek laiko po įvykio, galėtų dar tiksliau nurodyti visas aplinkybes. O. J. skunde išdėstyti samprotavimai, kad pradžioje roletus V. M. montavo ne R. V., ir jis pas ją važiavo jau po įdėjimo, tik pataisyti, o visos aplinkybės buvo ne taip suprastos, vertinti tik kaip siekis bet kokiomis priemonėmis įtikinti teismą savosios versijos teisingumu - kad R. V. jo bendrovėje dirbo tik nuo darbo sutarties su juo pasirašymo dienos, 2014-07-21, t.y. tik legaliai. Skunde apeliantas taip pat teigia, kad apylinkės teismas savaip interpretavo telefoninio pokalbio garso įrašą, nes jis nevertė R. V. meluoti, o prašė sakyti kaip iš tiesų buvo, tai jis apeliantą provokavo pokalbio metu melagystėms, nes pats pokalbio metu teigė, kad reikia truputį pameluoti. Aukštesnysis teismas, įvertinęs prie bylos esantį garso įrašą, konstatuoja, kad tokie O. J. skundo argumentai visiškai nepagrįsti, nes, priešingai, jis pats savaip interpretuoja įrašytą pokalbį. Iš R. V. ir O. J. pokalbio turinio akivaizdžiai matyti, kad pažeidėjas skambina R. V., klausia, ar šis žino, ko jis jam skambina, išaiškina ir tuomet pasako, kad pastarasis darbo inspekcijai sakytų, jog dirbo įmonėje tik pusę dienos, R. V. pasakius, kad taip negerai, gaunasi, kad reikės meluot, O. J. pasako, kad čia nieko tokio, galima ir pameluoti. Šis pokalbio garso įrašas neginčijamai patvirtina R. V. paaiškinime ir parodymuose teisme nurodytas aplinkybes dėl nelegalaus darbo O. J. bendrovėje.

Visi aptarti parodymai ir paaiškinimai, taip pat rašytinė bylos medžiaga neginčytinai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujamose direktoriaus O. J., nelegaliai dirbo V. K. ir R. V.. V. K. dirbo pagal patentą, tačiau darbo pobūdis – jog dirbo tai, kuo užsiima bendrovė bei tai, kad dirbo nuosekliai kiekvieną darbo dieną rodo, kad faktiniai darbo santykiai įstatymo nustatyta tvarka su šiuo asmeniui įforminti nebuvo. R. V. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-06-27, tačiau darbo sutartis su juo buvo sudaryta, ir tai, tik paties darbuotojo iniciatyva, tik 2014-07-21, taigi, iki šios dienos jis dirbo nelegaliai.

Taigi, O. J., būdamas bendrovių, kuriuose dirbo minėti asmenys, direktoriumi, nesiėmė jokių priemonių, kad darbo teisiniai santykiai būtų tinkamai įforminti, nors pagal galiojančius įstatymus tą privalėjo padaryti, todėl daroma išvada, kad pažeidėjas teisingai nubaustas už nelegalų darbą, t.y. pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį.

Nuobauda apeliantui paskirta teisingai ir pagrįstai. Skirdamas O. J. nuobaudą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į pažeidimo padarymo aplinkybes, kad tinkamai įdarbinti nebuvo du asmenys, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, ir, įvertinus šias aplinkybes visumoje, paskyrė jam tinkamai nuobaudą. Įvertinus visas nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, todėl jis paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

O. J. apeliacinio skundo netenkinti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-03-19 nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.