Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-1386/2014

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-12-29
Bylos Nr.: 2A-1386/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-58-3-00363-2013-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rasa Gudžiūnienė, Egidija Tamošiūnienė, Alvydas Poškus
Atsakovas: draudimo bendrovės „Baltikums AAS“
Ieškovas: Telšių rajono savivaldybės administracijos

Kategorijos

73.2.6.4.10pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1386/2014Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00363-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 73.2.6.4.10 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Egidijos Tamošiūnienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo draudimo bendrovės „Baltikums AAS“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-432-267/2014 pagal ieškovo Telšių rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui draudimo bendrovei „Baltikums AAS“, tretiesiems asmenims bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Dovirma“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Arisanda“ dėl įvykio pripažinimo draudiminiu ir draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas prašė pripažinti 2010 m. rugsėjo 27 d. rangos sutarties netinkamą vykdymą ir nevykdymą draudiminiu įvykiu ir priteisti jam iš atsakovo 418 761 Lt dydžio draudiminę išmoką. Nurodė, kad baigus vykdyti viešąjį pirkimą – atvirą konkursą „Telšių miesto centrinio stadiono rekonstravimas ir išplėtimas“, perkančioji organizacija (ieškovas) 2010 m. rugsėjo 27 d. sudarė su šioje byloje dalyvaujančiu trečiuoju asmeniu UAB „Dovirma“ statybos rangos sutartį (toliau-Rangos sutartis). Šia sutartimi rangovas UAB „Dovirma“ įsipareigojo atlikti Telšių miesto centrinio stadiono rekonstravimo ir išplėtimo darbus. Projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir Telšių rajono savivaldybės lėšų. Sutartimi ir 2012 m. gegužės 17 d. papildomu susitarimu rangovas įsipareigojo pirmojo etapo darbus atlikti per 26 mėnesius iki 2012 m. lapkričio 27 d., o antrojo – per 36 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo, t. y. iki 2013 m. rugsėjo 27 d. UAB „Dovirma“ rangos sutartimi įsipareigojo pateikti darbų atlikimo užtikrinimą ir pateikė draudimo bendrovės „Baltikums AAS“, Lietuvoje veikiančios per Lietuvos filialą, du statybos darbų draudimo polisus, t. y. 2010 m. spalio 14 d. polisą Nr. 071658 pirmajam darbų etapui (apdrausta rizika – įvykdymo garantija; draudimo suma – 899 264 Lt; draudimo laikotarpis nuo 2010 m. spalio 18 d. iki 2012 m. spalio 17 d.) ir 2011 m. gegužės 2 d. draudimo liudijimas (polisas) statybinei garantijai, serija JL18BR, Nr. 072060 (apdrausta rizika – darbų atlikimo garantija (laidavimas); draudimo suma – 418 761 Lt, draudimo liudijimo galiojimas nuo 2011 m. gegužės 2 d. iki 2013 m. rugsėjo 27 d.) (toliau- Draudimo sutartis). 2013 m. balandžio 26 d. ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad Rangos sutartis nėra vykdoma, darbus vėluojama atlikti, informavo rangovą, kad vienašališkai nutraukia šią sutartį. 2013 m. gegužės 14 d. rangovas informavo, kad neprieštarauja dėl Rangos sutarties nutraukimo, nes Šiaulių apygardos teisme jam keliama bankroto byla. 2013 m. birželio 7 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl 418 765 Lt draudimo išmokos, įvykus draudiminiam įvykiui. 2013 m. birželio 13 d. UAB „Dovirma“, o 2013 m. birželio 20 d. ir atsakovas informavo ieškovą, kad Draudimo sutartis nutraukta, todėl jis atsisakė mokėti draudimo išmoką. Pagal draudimo sutarties sąvoką draudikui pareiga mokėti draudimo išmoką atsiranda įvykus draudimo sutartyje nurodytam draudimo įvykiui (CK 6.987 str.). Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Draudimo sutartis buvo sudaryta ir skirta apsaugoti trečiojo asmens (ieškovo) teises įvykus draudiminiam įvykiui - UAB „Dovirma“ neatlikus darbų pagal Rangos sutartį. Tai reiškia, kad vienašališkai draudimo sutartis galėjo būti nutraukta tik gavus naudos gavėjo sutikimą. Ieškovas nurodė, kad dėl rangovo kaltės patyrė 1 097 218,85 Lt nuostolius dėl negrąžinto ir nepanaudoto avanso, t. y. 509 090,66 Lt iš pirmo etapo ir 588 128,19 iš antro etapo. Ieškinys grindžiamas CK 6.191, 6.217, 6.218, 6.219 ir 6.220 straipsnių, Draudimo įstatymo 81 straipsnio, 82 straipsnio 2 dalies, 133 straipsnio 2 dalies nuostatomis (1 t., 1–9 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2014 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai- pripažino darbų pagal Rangos sutartį neatlikimą draudiminiu įvykiu pagal 2011 m. gegužės 2 d. draudimo liudijimą statybinei garantijai, serija JL18BR Nr. 072060, ir priteisė ieškovui iš atsakovo 418 761 Lt draudimo išmoką, 17 624 Lt bylinėjimosi išlaidas, taip pat iš ieškovo priteisė 53 Lt pašto išlaidų valstybei.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 780 – 789 straipsnių bei 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo (toliau tekste – Reglamentas Nr. 44/2001 ir/arba Reglamentas „Briuselis I“) nuostatomis, sprendė, kad nagrinėjama byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams (Reglamento Nr. 44/2001 3 str., 5 str. 5 p., 9 str. 1 d., 2 d.). Pažymėjo, kad apdraustojo (Telšių rajono savivaldybės administracijos) pareikštas turtinis reikalavimas draudikui (DB „Baltikums AAS“) dėl draudimo išmokos priteisimo teismingumo nustatymo tikslu gali būti kvalifikuojamas reikalavimu, kylančiu iš bankroto santykių, nes trečiojo asmens BUAB „Dovirma“ bankroto byloje patvirtintas ieškovo 933 639,90 Lt kreditorinis reikalavimas, kylantis iš Rangos sutarties, kuri ir buvo Draudimo sutarties objektas. Todėl tokia byla galėtų patekti ir į 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 (dėl bankroto bylų) taikymo sritį. Pažymėjo, kad draudžiama rizika yra Lietuvos Respublikoje, nes statybos darbai buvo vykdomi Telšių mieste, dėl to, vadovaudamasis Draudimo įstatymo 133 straipsnio dalimi, teismas taikė Lietuvos civilinius įstatymus (CPK 1.11 str. 2 d., CPK 808 str.).

Teismas nustatė, kad draudėjo neatliktų darbų vertė antrajame statybos darbų etape – 588 128,18 Lt (1 504 500 – 916 371,82 = 588 128,18), nes ieškovas rangovui UAB „Dovirma“ antrajame darbų etape 2011 m. birželio 16 d. pagal Rangos sutartį išmokėjo 1 504 500 Lt avansą, o rangovo atliktų darbų antrajame sutarties etape vertė – 916 371,82 Lt. Pažymėjo, kad draudimo liudijime nurodyta, kad Draudimo sutartis galioja jeigu draudimo įmokos sumokamos laiku nurodytais dydžiais, taip pat nurodyta, kad Draudimo sutartis galioja su sąlyga, kad draudikas yra gavęs laidavimo sutartį Nr. 2011/108/2 (2011-05-02). Sutarties specialiose sąlygose numatyta ir draudėjo prievolė per 15 dienų grąžinti draudikui pastarojo išmokėtą sumą apdraustajam, įvykus draudiminiam įvykiui. Nustatė, kad draudėjas sumokėjo 83 750 Lt draudimo įmoką. Nurodė, kad teismui buvo pateikta 2011 m. gegužės 2 d. atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Arisanda“ sudaryta Laidavimo sutartis Nr. 2011/108/2, kuria laiduotojas UAB „Arisanda“ laidavo savo kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu draudikui atsakovui dėl draudėjo UAB „Dovirma“ 418 761 Lt skolos, kuri gali susidaryti dėl netinkamo Rangos sutarties sąlygų vykdymo ir, atitinkamai, draudimo išmokos atlyginimo.

Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovo naudai sudaryta Draudimo sutartis nuo 2013 m. balandžio 24 d. negalioja. Sprendė, kad Draudimo sutarties nutraukimas nesukelia teisinių pasekmių apdraustajam, kuris nebuvo informuotas apie jo naudai sudarytos sutarties nutraukimą, o draudiminis įvykis įvyko iki Draudimo sutarties nutraukimo. Todėl Draudimo sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas neturi jokios teisinės įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką. Pažymėjo, kad sudarant Draudimo sutartį antrajam darbų etapui buvo vertinama padidėjusi rizika. Antrajame statybos darbų etape Draudimo sutartis sudaryta tokiomis sąlygomis, kai ją sudariusiam ir net 83 750 Lt negrąžintiną draudimo įmoką gavusiam draudikui nėra jokios rizikos – draudėjas UAB „Dovirma“ įsipareigojo grąžinti draudikui visą apdraustajam išmokėtą sumą. Be to, laiduotojas UAB „Arisanda“ visu savo turtu laidavo draudikui dėl UAB „Dovirma“ 418 761 Lt skolos. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovo elgesys nutraukiant Draudimo sutartį po to, kai įsiteisėjo Šiaulių apygardos teismo nutartis, kuria atsisakyta iškelti UAB „Dovirma“ restruktūrizavimo bylą, neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Teismo vertinimu, atsakovas piktnaudžiavo teise siekdamas išvengti draudimo išmokos mokėjimo, todėl, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, teismas vadovavosi draudimo sandorio galiojimu ir CK 6.38 straipsnio nuostatomis įpareigojančiomis sutartines prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai pagal įstatymų ir sutarties nurodymus bei vadovaujantis protingumo kriterijais. Dėl to nuspręsta ieškinį dėl įvykio pripažinimo draudiminiu ir draudimo išmokos priteisimo tenkinti visiškai (CK 6.987 str., 6.1010 str. 2 d., 6.1014 str.).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Draudimo bendrovė „Baltikums AAS“ (toliau- apeliantas) prašo panaikinti Šiaulių apygardos tesimo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimą ir priimti naują- kuriuo ieškinį atmesti. Nurodo šiuos argumentu:

1. Teismas padarė klaidingą išvadą dėl draudiminio įvykio buvimo, nes Draudimo sutartyje buvo nurodyta apdraudžiama rizika statybos darbų atlikimo garantija. Tuo tarpu ieškovo argumentai, kad tai buvo avansinio mokėjimo garantija, remiantis Statybos garantijos draudimo taisyklių Nr. 27-2/11 (toliau- Taisyklės) 2.2.2 punktu, prieštarauja Draudimo sutarties nuostatoms, pasirašytoms trečiojo asmens su apeliantu.

2. Nesutiko su teismo pozicija, kad apeliantas neįrodė, jog ieškovui buvo žinomos Draudimo sutarties sąlygos ir Taisyklių nuostatos, todėl jos negali būti taikytinos jo atžvilgiu. Ieškovo šioje sutartyje negalima laikyti silpnesniąja šalimi ir jai privalomos visos Draudimo sutarties sąlygos kaip ir draudėjui ir draudikui, kadangi ieškovas yra ūkio subjektas, kuriam taikomi didesni atidumo bei rūpestingumo reikalavimai. Pagal Taisyklių 6.1.4 punktą, taip pat pagal įstatymo „Dėl draudimo sutarčių“ 17 straipsnio 2 punktą būtent draudėjas, t.y. trečiasis asmuo UAB „Dovirma“ privalėjo informuoti apdraustąjį apie sudarytą Draudimo sutartį ir jos sąlygas. Jei šios pareigos trečiasis asmuo neįvykdė, jis turi prisiimti visas pasekmes, t.y. atlyginti žalą (Draudimo įstatymo 99 str.).

3. Ieškovas neįvykdė įstatymo „Dėl draudimo sutarčių“ 21 punkte nustatytos pareigos, pranešti draudikui apie draudimo rizikos pasikeitimą nedelsiant ir atlikti visus protingus veiksmus nuostoliams sumažinti. UAB „Dovirma“ darbų nevykdymas nustatytas dar 2012 m. rugpjūčio mėnesį. Tuo tarpu ieškovas su raštu į trečiąjį asmenį kreipėsi tik 2013 m. kovo 29 d. raštu Nr. R7-762.

4. Neesant tinkamai paruoštų ir įformintų dokumentų, UAB „Dovirma“ buvo užkirstas kelias toliau vykdyti darbus. 2013 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 117 trečiasis asmuo kreipėsi į ieškovą nurodydamas, kad pradėjus vykdyti statybos darbus, paaiškėjo, jog Telšių miesto centrinio stadiono rekonstrukcijos techninis projektas su klaidomis ir neatitinka keliamų reikalavimų. Stadiono aikštės dydis neatitinka Lietuvos Futbolo Federacijos nustatytų dydžių, sportininkų nusirengimo ir poilsio patalpos neatitinka Statybos techninių reglamentų nustatytų reikalavimų, nenumatytas potribūninių patalpų gruntinio lygio pažeminimas. 2013 m. balandžio 17 d. raštu Nr. 123 pakartotinai buvo kreiptasi į ieškovą su paaiškinimu, kodėl nėra tęsiami darbai ir prašoma pateikti objekto patikslinimą ir patvirtintą techninį projektą.

5. Apeliantas neturi pareigos apdraustajam mokėti draudimo išmokos, nes Rangos sutartis su trečiuoju asmeniu buvo nutraukta nuo 2013 m. balandžio 25 d., o pretenziją ieškovas draudimo kompanijai pateikė tik 2013 m. birželio 7 d. Nutraukti Draudimo sutartį, esant padidėjusiai draudimo rizikai, apeliantui teisę suteikė Draudimo sutarties 4.8.4 punktas, Taisyklių, pasirašytų apelianto ir trečiojo asmens, 4.8, 4.10 punktai, Draudimo įstatymo 120 straipsnis.

6. Apeliantas neturėjo pareigos informuoti ieškovą apie Draudimo sutarties nutraukimą, todėl klausimas, kodėl apeliantas tiesiogiai neinformavo ieškovo apie Draudimo sutarties su trečiuoju asmeniu nutraukimą, šioje nagrinėjamoje byloje nėra esminis. Draudimo polise nebuvo numatyta sąlyga draudikui vienašališkai, neinformavus naudos gavėjo ir padidėjus draudiminio įvykio rizikai, nutraukti Draudimo sutartį.

7. Teismo išvada, kad draudiminis įvykis įvyko iki Draudimo sutarties nutraukimo, prieštarauja bylos duomenims. Iš ieškovo ir trečiojo asmens 2012 m. pabaigoje - 2013 m. pradžioje vykusio susirašinėjimo nėra pagrindo teigti, kad darbai nebus atnaujinti pasikeitus aplinkybėms. Ieškovas tik 2013 m. birželio 7 d., t.y. po Draudimo sutarties nutraukimo, kreipėsi į trečiąjį asmenį dėl Rangos sutarties vienašališko nutraukimo ir būtent šiuo raštu ieškovas konstatuoja, kad statybos darbai toliau nebus vykdomi ir nutraukiamas bendradarbiavimas, nors pagal draudimo statybinei garantijai liudijimą terminas buvo numatytas dar iki 2013 m. rugsėjo 27 d. Apelianto manymu, šis raštas laikytinas draudiminiu įvykį patvirtinančiu įrodymu.

Atsiliepimas

Ieškovas Telšių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:

1. Vienašalis Draudimo sutarties nutraukimas negali panaikinti jau atsiradusios draudiko prievolės naudos gavėjo atžvilgiu, kartu ir naudos gavėjo teisės reikalauti išmokėti draudimo išmoką. Draudikas elgėsi nesąžiningai, nes neinformavo ieškovo, kaip naudos gavėjo, apie tai, kad nuo 2013 m. balandžio 25 d. nutraukia Draudimo sutartį.

2. Iš paties apelianto raštų matyti, kad apeliantas suvokė, kad atsirado rizika, jog draudiminis įvykis įvyks, tačiau draudiminė rizika nepasikeitė. Draudiminės rizikos apimtis nepakito, draudiko atsakomybė taikoma to paties draudimo poliso ribose, draudžiama ta pati rizika, kuri ir nurodyta draudimo polise Nr. 072060.

3. Draudimo taisyklės ieškovui, kaip naudos gavėjui, negali būti taikomos, nes su šiomis taisyklėmis jis nebuvo supažindintas. Be to, draudimo taisyklės yra draudimo bendrovės parengtos standartinės sąlygos, prie kurių, sudarydamas draudimo sutartį, prisijungia draudikas. Tuo tarpu draudimo (liudijimo) polise įrašomos individualios draudimo sutarties sąlygos.

4. Ieškovui 2011 m. gegužės 2 d. buvo išduota statybinė garantija serija Nr. JL 18 BR, Nr. 072060, todėl apelianto argumentai dėl avansinio mokėjimo garantijos yra nepagrįsti. Apelianto pateiktų Draudimo taisyklių 8.2.3 punkte numatyta, kad „draudimo išmokos dydis priklausomai nuo draudimo garantijos rūšių rizikos nustatomas taip: „darbų vykdymo garantija - suma, kuri atitinka gauto mokėjimo ir atliktų darbų ir/ar įsigytų medžiagų vertės skirtumą, bet neviršijant draudimo sutartyje nurodytos draudimo sumos“.

5. Draudėjo pareigų nevykdymas draudikui yra draudėjo ir draudiko tarpusavio santykių klausimas, kuris nėra ir negali būti pagrindu atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, kai ieškovas, kaip naudos gavėjas, elgėsi sąžiningai ir tinkamai. Pagal savo esmę ir tikslą Draudimo sutartis buvo sudaryta ir skirta apsaugoti trečiojo asmens, t.y. ieškovo, teises, įvykus draudiminiam įvykiui. Naudos gavėjo sutikimas ar Draudimo sutartimi suteikiamų teisių atsisakymas nebuvo gautas, ieškovas pateiktą draudimo polisą buvo priėmęs, jo suteikiamų teisių nebuvo ir nėra atsisakęs (CK 6.191 str.).

6. 2013 m. balandžio 17 d. rašte rangovas nurodė, kad sutarties užbaigti negali, nes nepateiktas techninis projektas. Tuo tarpu aplinkybės, kad keliama bankroto byla net nebuvo nurodomos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nustatyta, kad ieškovas 2010 m. rugsėjo 27 d. sudarė Rangos sutartį su rangovu UAB „Dovirma“ (trečiuoju asmeniu). Pagal Rangos sutarties 4.2 punktą rangovas ieškovui pateikė su apeliantu sudarytą Draudimo sutartį (apdrausta rizika – darbų atlikimo garantija (laidavimas), draudimo suma – 418 761 Lt, draudimo liudijimo galiojimas nuo 2011 m. gegužės 2 d. iki 2013 m. rugsėjo 27 d., draudėjas sumokėjo 83 750 Lt draudimo įmoką) (t. 1, b.l. 38–41). 2013 m. balandžio 26 d. ieškovas pranešė rangovui, kad Rangos sutartis dėl esminių sutarties sąlygų pažeidimo po trisdešimties dienų bus laikoma nutraukta (t. 1, b. l. 50-51), šis su tuo sutiko dėl jam inicijuojamos bankroto bylos. 2013 m. birželio 7 d. raštu Nr. R7-1395 ieškovas kreipėsi į apeliantą dėl 418 761 Lt draudimo išmokos pagal Draudimo sutartį (t. 1, b. l. 53-54). 2013 m. birželio 17 d. raštu Nr. 1181 apeliantas informavo ieškovą, kad ieškovo naudai sudaryta Draudimo sutartis jau nuo 2013 m. balandžio 25 d. laikoma negaliojančia (t. 1, b.l. 58-59), mokėti draudimo išmoką atsisakė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu rangovo darbų pagal Rangos sutartį neatlikimą pripažino draudiminiu įvykiu pagal Draudimo sutartį ir priteisė ieškovui iš apelianto 418 761 Lt draudimo išmoką. Apeliantas ginčija savo prievolę mokėti draudimo išmoką teigdamas, jog jos neprivalo mokėti, nes Draudimo sutartis buvo nutraukta dar iki ieškovui nutraukiant Rangos sutartį.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Minėta, apeliantas pagal Draudimo sutartį statybinei garantijai įsipareigojo už gaunamą rangovo UAB „Dovirma“ draudimo įmoką išmokėti ieškovui draudimo išmoką, jeigu šis rangovas neįvykdys ar netinkamai įvykdys prievolę pagal Rangos sutartį ieškovui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praktikoje yra nurodęs, kad sprendžiant šalių ginčą, kilusį iš laidavimo draudimo civilinių teisinių santykių, taikoma draudimą reglamentuojančių teisės normų, galiojusių laidavimo draudimo sutarties sudarymo metu, visuma (CK 6.987–6.1018 str., Draudimo įstatymo normos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2011).

Nagrinėjamu atveju Draudimo sutartis sudaryta pagal apelianto 2011 m. kovo 7 d. parengtas Taisykles („Statybų laidavimo draudimo taisyklės“ Nr. 27-2/11) (t. 2, b. l. 107 -123). Ieškovas pagal Taisyklių 1.3 punktą yra apdraustasis asmuo. Draudimo rizika - draudimo sutartyje numatytas nuo apdraustojo (šiuo atveju – ieškovo) valios nepriklausantis įvykis, kurio atsiradimas galimas ateityje (Taisyklių 1.4 p.). Pagal Taisyklių 1.7 punktą draudiminis įvykis - su draudimo rizika priežastiniu ryšiu susijęs įvykis, kuriam atsiradus numatytas draudimo atlygio išmokėjimas. Pagal ginčo Draudimo sutartį draudimine rizika yra Rangos sutartyje prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas – Rangos sutartyje nustatytų darbų numatyta apimtimi ir terminais neįvykdymas (Taisyklių 2.2.3 p.).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad draudiminis įvykis įvyko iki Draudimo sutarties nutraukimo. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokia išvada.

Iš bylos duomenų galima spręsti, kad jau nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. pabaigos statybos objekte neatliekami jokie darbai. Ieškovas nurodė, o apeliantas neneigė, kad paskutiniai atliktų darbų aktai tiek už I etapą, tiek už II etapą pasirašyti dar 2012 m. rugpjūčio 31 d. (t. 1, b. l. 42). Ieškovas 2013 m. kovo mėn. 29 d. raštu pareiškė pretenzijas rangovui dėl neatliekamų darbų (t. 1, b.l. 42-44) ir tik tada, t.y. daugiau kaip pusės metų nuo paskutinių atliktų darbų, rangovas 2013 m. balandžio 8 d. ir 17 d. raštais ėmė darbų nevykdymą grįsti techninio projekto trūkumais (t. 1, b. l. 46-47, 49). Pastebėtina, kad darbų nevykdymo laikotarpis sutampa su restruktūrizavimo bylos rangovui iškėlimo klausimo nagrinėjimu teisme. Kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo, 2012 m. lapkričio 22 d. Šiaulių apygardos teisme buvo priimtas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o 2013 m. vasario 18 d. nutartimi teismas atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą, nutartis įsiteisėjo 2013 m. balandžio 11 d. (LITEKO duomenys, civilinė byla Nr. B2-520-267/2013). 2013 m. balandžio 26 d. Šiaulių apygardos teisme priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Dovirma“ iškėlimo, 2013 m. gegužės 21 d. bankroto byla iškelta, nutartis įsiteisėjo 2013 m. liepos 18 d. (LITEKO duomenys, civilinė byla Nr. B2-370-368/2014). Išdėstytos aplinkybės paneigia apelianto teiginius, kad rangos darbai neva negalėjo būti vykdomi būtent dėl paties ieškovo kaltės, t.y. nesant tinkamai paruoštų ir įformintų statybos dokumentų, Pastebėtina, kad ir apeliantui jau anksčiau, t.y. iki Draudimo sutarties nutraukimo taip pat buvo žinomas negebėjimas užtikrinti darbų vykdymą laiku statybų objektuose. Tai patvirtina 2013 m. balandžio 9 d. apelianto rašto UAB „Dovirma“ turinys - jame apeliantas nurodė turįs informacijos, kad rangovas nesugeba užtikrinti darbų vykdymo laiku, akcentavo Taisyklėse numatytą galimybę draudikui nutraukti draudimo sutartį, jeigu jos galiojimo metu padidėja rizika, jog įsigalios draudiminis įvykis (t. 1, b. l. 62). Taigi, statybos darbų nevykdymas jau nuo 2012 m. rugpjūčio pabaigos iki pat Rangos sutarties nutraukimo ieškovo iniciatyva 2013 m. balandžio 26 d. raštu rodo tęstinį sutarties vykdymo pažeidimą. Šiuo atveju vien ta aplinkybė, kad Rangos sutartimi sulygtų darbų užbaigimo terminas nebuvo pasibaigęs, teisėjų kolegijos nuomone, nesudaro pagrindo pritarti apelianto pozicijai, kad tikėjimasis, jog darbai vis dar galėtų būti atlikti dėl pakankamo laiko jiems užbaigti, eliminuoja draudiminio įvykio faktą, nes pats apeliantas yra nurodęs, kad darbų įvykdymo garantijos rizika suprantama kaip rizika, kai draudėjas tampa nepajėgus įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų (t. 1, b.l. 58-59), tuo tarpu tai nebūtinai turi paaiškėti tik pasibaigus galutiniams darbų atlikimo terminams. Akivaizdu, kad darbai jau buvo neatliekami ilgą laiką būtent dėl finansinių sunkumų, kuriuos rodo restruktūrizavimo bylos inicijavimo rangovui faktas. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad draudiminio įvykio kilimo faktas turėtų būti siejamas išimtinai tik su ieškovo 2013 m. balandžio 26 d. pranešimu rangovui dėl Rangos sutarties nutraukimo, ką teigia apeliantas apeliaciniame skunde, juo labiau, kad taip nėra apibrėžta ir Taisyklių nuostatose. Draudiminis įvykis nebūtinai turi būti staigus arba trumpalaikis atsitikimas, jis gali būti taip pat ir tęstinio pobūdžio, kuomet jo pradžia ir pabaiga laiko atžvilgiu yra gerokai nutolę vienas nuo kito. Draudėjas yra silpnesnioji sutarties šalis, tai seka iš draudimo sutarties prigimties, nes dauguma draudimo sutarčių sudaromos prisijungimo būdu pagal draudiko parengtas standartines sutarties sąlygas, kas leidžia draudikui įgyti tam tikrą pranašumą prieš draudėją. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sudarant sutartį prisijungimo būdu, taip pat ją aiškinant, būtina atsižvelgti ir į tai, kad standartines sutarties sąlygas parengusi šalis privalo ne tik tinkamai atskleisti šias sąlygas kitai sutarties šaliai, tačiau taip pat yra atsakinga už tai, kad jos parengtos standartinės sutarties sąlygos būtų aiškios ir nedviprasmiškos. Jeigu standartines sąlygas parengusi šalis to tinkamai nepadaro, kilus sutarties šalių ginčui, ši šalis negali remtis tokiomis standartinėmis sąlygomis, dėl kurių aiškumo ir atskleidimo kitai sutarties šaliai kyla abejonių. Pareiga įrodyti, kad standartinės sąlygos yra aiškios ir neturėjo būti klaidingai suprastos kitos sutarties šalies, taip pat kaip ir tai, kad jos kitai šaliai buvo tinkamai atskleistos, tenka standartines sąlygas parengusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80/2008). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju draudiminio įvykio kilimą sieti vien tik su Rangos sutarties nutraukimo momentu nėra pakankamo pagrindo.

Įstatymas ir konkrečios draudimo rūšies taisyklės nustato išimtis, kada draudėjo/naudos gavėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, taigi, joms esant draudikas turi teisę draudimo išmokos nemokėti. Pagal Taisyklių 3 skyrių draudikas neatlygina draudėjo sukeltų apdraustajam nuostolių šiame skyriuje numatytais atvejais. Apeliantas iš esmės nenurodo nė vieno iš Taisyklių šiame skyriuje nurodyto pagrindo, kuriuo remdamasis jis galėtų pagrįsti draudimo išmokos nemokėjimo teisėtumą (minėta, apelianto argumentas apie techninio projekto ydingumą, kaip ir sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra įrodytas). Taigi, šiuo aspektu nėra pagrindo pripažinti, kad apeliantui prievolė išmokėti draudimo išmoką nekyla. Todėl vien jau padarius išvadą, kad draudiminis įvykis kilo dar iki Draudimo sutarties nutraukimo, nebūtų pagrindo draudimo išmokos nemokėjimui.

Kita vertus, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apelianto argumentus dėl atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrįstumo remiantis Draudimo sutarties ankstesniu nei Rangos sutarties nutraukimu, pasisako ir dėl Draudimo sutarties nutraukimo vertinimo. Pastebėtina tai, kad apeliantas Draudimo sutartį nutraukė būtent tuo metu, kai darbai ilgą laiką nebebuvo vykdomi, pareiškimas teisme dėl rangovo restruktūrizavimo nebuvo tenkintas ir ieškovas jau sprendė apie Rangos sutarties nutraukimą, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, teikia prielaidas manymui, kad Draudimo sutartis ir buvo nutraukiama siekiant tokiu būdu išvengti draudimo išmokos mokėjimo.

Iš esmės apelianto atsisakymas mokėti draudiminę išmoką motyvuojamas tuo, kad Draudimo sutartis nuo 2013 m. balandžio 25 d. negalioja, nes jis ją nutraukė po to, kai UAB „Dovirma“ neįmokėjo apelianto prašytos draudimo išmokos dydžio sumos dėl, anot apelianto, padidėjusios draudiminės rizikos. Tačiau, visų pirma, teisėjų kolegijos vertinimu draudimo rizikos padidėjimas nėra besąlygiškas pagrindas nutraukti Draudimo sutartį. Taisyklių 4.10 punkte, reglamentuojančiame draudimo sutarties nutraukimo galimybę padidėjus draudimo rizikai, nustatyta, kad šalims nepavykus susitarti dėl draudimo sutarties sąlygų pakeitimo, draudimo sutartis nutraukiama Latvijos įstatymo „Apie draudimo sutartį“ nustatyta tvarka. Šio įstatymo 16 straipsnis leidžia dėl draudiminės rizikos padidėjimo nutraukti draudimo sutartį tik jei draudiminė rizika padidėjo šios sutarties galiojimo metu ir draudikas gali įrodyti, jog, žinodamas apie tokį padidėjimą, jis draudimo sutarties nebūtų sudaręs arba būtų sudaręs kitomis sąlygomis, kurias draudiko siūlymu pakeisti draudėjas nesutiko. Taigi, apeliantas Draudimo sutarties nutraukimo pagrįstumui patvirtinti turi įrodyti, kad jis, žinodamas apie draudiminės rizikos padidėjimą, Draudimo sutarties nebūtų sudaręs arba būtų sudaręs kitomis sąlygomis. Bylos duomenimis nustatyta, kad draudimo rizika, sudarant Draudimo sutartį, buvo įvertinta. Tai patvirtina tiek pirmosios instancijos teismo nurodomi liudytojo R. G. paaiškinimai dėl draudimo rizikos vertinimo II darbų atlikimo etapui, tiek pirmosios instancijos teismo aptartas žymus draudimo įmokos padidinimas lyginant su I statybos darbų etapui išduotu draudimo polisu, kai buvo apdrausti dvigubai didesnės vertės darbai. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, II statybos darbų etape Draudimo sutartis sudaryta tokiomis sąlygomis, kai ją sudariusiam ir net 83 750 Lt negrąžintiną draudimo įmoką gavusiam draudikui nėra jokios rizikos arba ji minimali – draudėjas UAB „Dovirma“ įsipareigojo grąžinti draudikui visą apdraustajam išmokėtą sumą, be to, dar ir laiduotojas UAB „Arisanda“ visu savo turtu laidavo draudikui dėl UAB „Dovirma“ 418 761 Lt skolos (t. 3, b. l. 34).

Antra, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog draudimo rizika iš tikrųjų buvo dėl kokių nors objektyvių priežasčių apskritai padidėjusi. Apeliantas iš esmės taip ir nenurodo, kokios ir dėl kokių priežasčių aplinkybės, anot jo, lėmusios draudžiamos rizikos padidėjimą, pasikeitė lyginant su buvusiąja Draudimo sutarties sudarymo metu ir kurias žinodamas jis sutarties nebūtų sudaręs arba sudaręs kitomis sąlygomis. Šiame kontekste atmestini apelianto argumentai, kad dėl draudėjo nemokumo būklės, kurią šis, anot apelianto, nuo jo nuslėpė, atsiradimo padidėjo draudimo rizika - teisėjų kolegijos vertinimu, tokios iš esmės nuo draudėjo valios (veiklos) priklausančios aplinkybės (nemokumo) atsiradimas faktiškai sąlygoja tik draudiminio įvykio kilimo patvirtinimą, bet ne draudimo rizikos apimties padidėjimą. Draudimo sutarties tikslas yra apsaugoti naudos gavėją nuo draudėjo (rangovo) netinkamo įsipareigojimų vykdymo inter alia ir draudėjo faktinio ar teisinio nemokumo atveju. Ir iš paties apelianto raštų rangovui galima spręsti, kad jis nurodė ne aplinkybes, didinančias Rangos sutarties vykdymo rizikos apimtį (laipsnį), o dėl rangovo neatliekamų darbų padidėjusį rizikos, jog įvyks draudiminis įvykis, laipsnį – minėtame 2013 m. balandžio 9 d. rašte Nr. 619 apeliantas nurodė, kad padidėjo rizika įsigalioti draudiminiam įvykiui ir prašė trečiojo asmens UAB „Dovirma“ įmokėti garantines lėšas, lygias draudimo polise nurodytai draudimo išmokai (418 761 Lt). Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepimo argumentais, kad draudimo rizikos padidėjimas ir padidėjusi draudiminio įvykio tikimybė nėra tapačios sąvokos, nes draudiminio įvykio grėsmės padidėjimas savaime nerodo draudiminės rizikos apimties pasikeitimo (padidėjimo). Kolegijos vertinimu, draudžiamos rizikos apimtis nagrinėjamu atveju liko tokia pat, kuri ir nurodyta Draudimo sutartyje - UAB „Dovirma“ įsipareigojimai atlikti darbus pagal Rangos sutartį, ir byloje nėra duomenų apie darbų apimties, jų vertės, pobūdžio ar kitų nepriklausančių nuo paties rangovo aplinkybių, keitusių Rangos sutarties tinkamo įvykdymo galimybės riziką.

Išdėstytos aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, visiškai pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadas, jog apelianto elgesys nutraukiant Draudimo sutartį, kai padidėjo ne draudimo rizika, o draudiminio įvykio atsiradimo rizika (jis faktiškai ir kilo) neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų ir rodo apelianto bandymą išvengti išmokėti draudimo išmoką. Priešinga išvada reikštų, kad draudikui būtų sudarytos galimybės, didėjant draudiminio įvykio, nuo kurio ir buvo draudžiamasi, grėsmei bei sutapatinant tai su draudimo rizikos didėjimu, nutraukti sutartis su draudėju ir taip išvengti draudimo išmokos mokėjimo naudos gavėjui, kas prieštarautų draudimo teisinių santykių tikslams ir draudiminę apsaugą darytų iš esmės beprasme.

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas netenkinamas, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Ieškovas pateikė teismui dokumentus pagrindžiančius patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme, kurios sudaro 4 235 Lt (t. 1, b. l. 105-106). Atmetus apeliacinį skundą, ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Tačiau CPK 98 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio už atsiliepimą į apeliacinį skundą nustatytas rekomendacinis dydis yra 1,5 MMA (8.11 p.). Šis dydis, nenustačius išimtinių aplinkybių, yra maksimalus, byla nėra didelės apimties, todėl ieškovo prašoma priteisti suma mažinama iki 1 500 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

nutarė:

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui Telšių rajono savivaldybės administracijai iš apelianto akcinės bendrovės „Baltikums“ 1 500 Lt už bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Rasa GudžiūnienėEgidija TamošiūnienėAlvydas Poškus