Šiaulių apygardos teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Dovirma“ generalinio direktoriaus I. K. pareiškimą atsakovei UAB „Dovirma“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Dovirma“, tretieji asmenys UAB „Doka Lietuva”, UAB „Perdanga“, UAB „Ginestra“, UAB „Santechera“, UAB „Arisanda“, UAB „Telšių gelžbetonis“, UAB „Žemaitijos keliai“ ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Faktinės bylos aplinkybės ir šalių argumentai

Pareiškėjas UAB „Dovirma“ generalinis direktorius I. K. 2012-11-21 pateikė teismui pareiškimą, prašydamas iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Dovirma“, restruktūrizavimo administratoriumi paskirti UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, patvirtinti 5000 Lt restruktūrizavimo administratoriaus mėnesinį atlyginimą plano rengimo laikotarpiu, nustatyti įmonės atsiskaitomąją sąskaitą AB SEB bankas, sąsk. Nr. LT347044060000025482 ir atsiskaitomąją sąskaitą AB DnB bankas, sąsk. Nr. LT714010042800560891, iš kurių galės būti mokamos einamosios įmonės įmokos.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas

Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas atsisakyti kelti UAB „Dovirma“ restruktūrizavimo bylą.

Teismas kiekvienu konkrečiu atveju privalo patikrinti, ar konkreti įmonė, kuriai prašoma pradėti restruktūrizavimo procesą, atitinka įstatyme nustatytas sąlygas bei įvertinti, ar yra pagrindas bylą iškelti. Tačiau neturi apsiriboti vien formaliu patikrinimu, ar pateikti visi ĮRĮ 6 straipsnyje nurodyti dokumentai, ar tie dokumentai formaliai tenkina ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas, o privalo įsitikinti, ar pateikti dokumentai yra teisėti ir tinkami, priimti įvertinus pačios įmonės, jos kreditorių interesus ir kreditorių galimybes teikti nuolaidas skolininkui.

Sprendžiant dėl pareiškimo iškelti restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrįstumo, esminę reikšmę turi įmonės materialinės padėties, turto ir skolų santykio, struktūros nustatymas, taip pat pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų išsamus įvertinimas, siekiant atsakyti į esminį klausimą – ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, tai yra atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Restruktūrizavimo bylose svarbu nustatyti, kad ĮRĮ nustatytas reikalavimas įmonei vykdyti komercinę ūkinę veiklą reiškia siekį išsaugoti įmonę ne kaip formalų vienetą, o tokį, kuris realiai plėtoja ar gali plėtoti veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2009).

Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinta nemokumo sąvoka. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pradelstais įsipareigojimais pripažįstami tie įsipareigojimai, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas, šiuo atveju svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai iš tiesų yra pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario mėn. 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-554/2012).

Visų pirma, pažymėtina, kad teismas nesiremia atsakovės direktoriaus pateiktu raštu apie atsakovės 2012-12-31 ilgalaikio ir trumpalaikio turto balansines ir rinkos vertes bei raštu apie pradelstas bei nepradelstas įmonės skolas (4 t., 4, 5 b. l.), kadangi tai nelaikytina finansinės atskaitomybės dokumentu. Būtent įmonės balansas laikytinas finansinės atskaitomybės dokumentu, kuriame apibendrinti duomenys ir apie įmonės turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013). Remiantis į bylą pateiktais atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentais, UAB „Dovirma” turimo turto balansinė vertė 2012-09-30 sudarė 9143946,00 Lt, o įsipareigojimai kreditoriams – 9779099,00 Lt, ilgalaikis turtas sudarė 2892943 Lt, o trumpalaikis – 6251003 Lt (1 t., 32–33 b. l.). Remiantis 2012-12-31 bendrovės balansu, 2012-12-31 UAB „Dovirma“ turtas sudarė 5184941 Lt (ilgalaikis turtas – 4188167 Lt, trumpalaikis turtas – 996774 Lt). Iš teismui pateikto 2012-12-31 bendrovės balanso matyti, kad per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 9275387 Lt, o iš pateikto kreditorių sąrašo (restruktūrizavimo plano metmenys) matyti, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams yra 4733099,35 Lt (3 t., 187–190 b. l.), skola darbuotojams 146898,58 Lt (3 t., 190–192 b. l.). Teismui pateikti duomenys rodo, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, o tai reiškia, kad įmonė yra nemoki. Iš byloje esančios 2012-09-30 Pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad bendrovė 2011 metais turėjo 66440 Lt pelno, o iki 2012-09-30 – 1957133 Lt nuostolių (1 t., 34 b. l.). Pagal 2012-12-31 Pelno (nuostolių) ataskaitą, UAB „Dovirma“ 2012 metais patyrė 6231663 Lt nuostolių. Atsakovės sudarytos pelno (nuostolio) ataskaitos rodo, kad įmonė 2012 metais veikė labai nuostolingai, jos turtinė padėtis yra itin sunki. Pažymėtina, kad įrodymų apie tai, jog kreditoriai (išskyrus įkaito turėtoją AB SEB bankas) ar jų dalis sutinka atidėti skolų grąžinimo terminus, daryti nuolaidas atsakovei, kad atsakovė dalį įsiskolinimų padengė, vykdo veiklą iš kurios gaunamų pajamų užtenka atsiskaitymams su kreditoriais, teismui nepateikta. Priešingai, teisme savo poziciją pareiškę bendrovės kreditoriai, kurių bendra pradelstų reikalavimų suma sudaro 1206440,01 Lt prašė kelti įmonei ne restruktūrizavimo, bet bankroto bylą, kadangi atsakovė, kuri nors ir teigia apie gaunamas pajamas ir atsiskaitymą su kreditoriais, su minėtais kreditoriais neatsiskaitė net iš dalies. Atkreiptinas dėmesys, kad kreditorių pozicija restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje yra itin reikšminga, nes parodo galimas įmonės restruktūrizavimo perspektyvas. Šio proceso pradėjimas neturint didžiųjų bendrovės kreditorių paramos būtų iš esmės formalus ir nesėkmingas (ĮRĮ 28 str. 1 d. 1 p.). Nagrinėjamu atveju restruktūrizavimo bylos iškėlimui aiškiai ir nedviprasmiškai nepritaria vieni iš didžiausių įmonės kreditorių, kurių bendra pradelstų reikalavimų suma yra didesnė nei 1/4 dalis bendrovės pradelstų skolų, kitų kreditorių pozicija nežinoma, o restruktūrizavimo bylos iškėlimui pritaria tik įkaito turėtojas, kuriam įkeistas iš esmės visas bendrovės nekilnojamasis turtas. Įmonės kreditoriams nesutinkant su restruktūrizavimo bylos iškėlimu, darytina išvada, kad galimybė patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą yra itin maža (ĮRĮ 14 str. 3 d.). Pažymėtina, kad vien ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti kelti įmonei restruktūrizavimo bylą.

Vertinant ar yra teisinis pagrindas kelti įmonei restruktūrizavimo bylą, privalu įvertinti ir tai, kaip restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės atitinka ĮRĮ nustatytas bendrovės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis), įvertinti, ar numatomos restruktūrizavimo priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą, kartu sumažinti skolas, išsaugoti bendrovės konkurencingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2011).

Atsakovės metmenyse numatoma toliau plėtoti vykdomą veiklą, tačiau jau vien tai teismui kelia pagrįstų abejonių, kadangi dabartinė įmonės veikla yra itin nuostolinga. Metmenyse numatoma rekonstravus ir pelningai pardavus bendrovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. atsakovės dalį poilsio namų „Dalia“, poilsinę „Germantas“, esančius Palangoje, gautus pinigus panaudoti atsiskaitymams su kreditoriais. Tačiau taip pat nurodoma, kad minėtų pastatų rekonstrukcijai reikės papildomų lėšų, o planuojamų parduoti rekonstruotų patalpų kaina niekuo nepagrįsta, duomenų apie realiai egzistuojančius potencialius metmenyse nurodomo ir planuojamo parduoti turto pirkėjus, kurie turtą įsigytų už kainą leisiančią atsiskaityti su kreditoriais pirmosios instancijos teismui nepateikta (CPK 178 str.). Metmenyse nurodoma, kad galimas įkaito turėtojui AB SEB bankas įkeisto turto pardavimas, tačiau duomenų, kad įkaito turėtojas sutiktų su tokio turto pardavimu, į bylą taip pat nepateikta. Kiti restruktūrizavimo plano metmenyse nurodomi įmonės papildomų pajamų šaltiniai (nereikalingo turto realizavimas, pelnas iš atliktų darbų) yra taip pat deklaratyvaus pobūdžio ir niekuo nepagrįsti. Nors atsakovė nurodo savo galiojančias sutartis, pagal kurias vykdo darbus, pagal jas ateityje gautinus atsiskaitymus, tačiau nenurodoma, kiek lėšų pareikalaus šių sutarčių įvykdymas ir kaip ateityje gauti atsiskaitymai bus panaudoti tenkinant kreditorių reikalavimus, kada bus atsiskaitoma su jau esamais kreditoriais, kokios tolesnės įmonės veiklos perspektyvos, kai baigsis šiuo metu sudarytų sutarčių terminai. Restruktūrizavimo plano metmenyse planuojama pradėti vystyti naują ūkinę komercinę veiklą – ekokonteinerių gamybą, tačiau iš naujos veiklos pajamas planuojama pradėti gauti tik 2017 metais, o nuo 2015 metų naujos gamyklos statybos investicijoms reikalingų sumų, nors ir iš dalies dengiamų Europos Sąjungos paramos lėšomis, atsakovė dabartinėmis vykdomos veiklos sąlygomis negalėtų skirti, nes vien pelno (nuostolių) ataskaita parodo, kad UAB „Dovirma“ nuostoliai 2012-12-31 sudarė 6231663 Lt. Manytina, jog esant įstatyme nustatytai ne ilgesnei nei 4 metų restruktūrizavimo proceso trukmei, naujos ūkinės komercinės veiklos pradėjimas nuo 2017 metų niekaip neužtikrins atsakovės galimybių atsiskaityti su esamais kreditoriais, priešingai, naujai veiklai reikalaujant investicijų, atsiskaitymo su kreditoriais galimybės tik mažėtų. Teismo vertinimu, nors restruktūrizavimo plano metmenyse numatytos verslo plano priemonės yra tik preliminarios, tačiau jos turi parodyti, kad įgyvendinus jas, įmonė įveiks finansinius sunkumus. Tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad vien deklaratyvaus pobūdžio atsakovės siekiai pradėti naują veiklą ir nurodytos priemonės vykdomos veiklos plėtojimui yra nepakankamos įmonės turtinei padėčiai normalizuoti ir nepagrįstos įmonės restruktūrizavimo proceso tikslams pasiekti, kas iš esmės nagrinėjamu atveju lemia ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punkto taikymą.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 5 punktą, metmenyse turi būti nurodyta informacija apie bylas, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai. Kaip matyti iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų, atsakovei UAB „Dovirma“ 2013-01-04, t. y. iki patikslintų restruktūrizavimo plano metmenų pateikimo, buvo iškelta civilinė byla Nr. 2‑575‑357/2013, ieškovė UAB „Žemaitijos keliai“, tačiau šie duomenys 2013 metų restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodyti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nustačius ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 bei 3 punktų pagrindus, restruktūrizavimo byla UAB „Dovirma” negalima (ĮRĮ 4 str., 5 str. 1 d. 5, 7 p., 12 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir 3 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290– 292 straipsniais, teismas

nutaria:

Atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovei UAB „Dovirma“ (įmonės kodas 180355427, adresas – Kęstučio g. 11-4, Telšiai).

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012-11-22 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.