Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjams I. Š., V. Š., J. Š. ir jo atstovui advokatui Michailui Sadovničiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. Š., V. Š. ir J. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – M. Š., L. T., Vilniaus miesto 25-ojo notarų biuro notarė Daiva Jakubauskaitė, valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotam asmeniui L. T. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka buvo įteikti pareiškimo kopijos ir pranešimai apie atsiliepimo pateikimo tvarką. Remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, procesinis dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną, tačiau suinteresuotas asmuo per nustatytą terminą atsiliepimą į pareiškimą nepateikė.

Apie teismo posėdį, vykusį 2019 m. rugsėjo 23 d. 13:30 val., šalys buvo informuotos tinkamai, CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

Suinteresuotas asmuo L. T. į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys teismui nežinomos. Nenustačius kliūčių bylos nagrinėjimui teismas nutarė nagrinėti civilinę bylą iš esmės.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas J. Š. pateiktą pareiškimą palaikė. Nurodė, kad yra mirusiojo K. Š. sūnus ir po jo mirties lygiomis dalimis su kitais pareiškėjais paveldėjo nekilnojamą turtą, o L. T. tenkančias nekilnojamojo turto dalis su kitais pareiškėjais pradėjo valdyti faktiškai – rūpinasi butu, moka mokesčius tiek už butą, tiek už žemės sklypus, tvarkomi dokumentai, susiję su žemės sklypais ir pan. Taip pat nurodė, kad L. T. yra K. Š. dukra iš pirmos santuokos, tačiau su ją jokių ryšių nepalaikė ir neteko jos matyti. Duomenų, kur galėtų gyventi L. T., negali pateikti, nes jų neturi.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. Š. nurodė, kad per pastaruosius du metus jie bandė surasti seserį L. T., tačiau nepavyko, ir iki šiol nežino, kur galimai ji gyvena. Taip pat nurodė, kad M. Š. yra jo brolis, su kuriuo bendrauja ir palaiko ryšius. Pagal jam žinomas aplinkybes, M. Š. atsisakė savo paveldimos dalies, tikėtina, motinos naudai.

Teismo posėdžio metu pareiškėja I. Š. nurodė, kad palaiko savo pareiškimą. Nurodė, kad L. T. niekada nematė, o sutuoktinis K. Š. su savo dukra nebendravo. Visą likusį turtą po sutuoktinio K. Š. mirties, kartu su savo sūnumis (pareiškėjais) pradėjo valdyti kaip nuosavą turtą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose, galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50 straipsnis, 5.60 straipsnis), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą. Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojantys įstatymai nustato specifinę įpėdinio teisių į palikimą įgyvendinimo tvarką. Palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas (CK 5.3 straipsnis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, patvirtinančiais jo sutikimą įgyti teises į palikimą (CK 5.50 straipsnis). Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis įpėdinio sandoris) (CK 1.63 straipsnio 3 dalis), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Pažymėtina, kad paveldėjimo teisė yra asmeninė. Įpėdinio teisės priimti palikimą turinys – jo valios išreiškimas – priimti palikimą ar jo atsisakyti. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, tai pradeda paveldimą turtą valdyti arba pareiškia apie palikimo priėmimą įstatyme nustatyta tvarka (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Jeigu įpėdinis atsisako nuo palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2007; 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė K. Š.. Dalį palikimo pagal įstatymą pareiškėjai priėmę pagal įstatymą, paduodami pareiškimą Vilniaus miesto 25-ojo notaro biuro notarei Daivai Jakubauskaitei. Tačiau į likusį paveldimą turtą notarė Daiva Jakubauskaitė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi neturėjo duomenų apie kitus įpėdinius M. Š. ir L. T., t. y. ar įpėdiniai nėra pradėję turto faktiškai valdyti, ar nėra padavę teismui prašymo atnaujinti terminą palikimui priimti, ar jie yra gyvi ir veiksni.

Taip pat nustatyta, kad 2019 m. gegužės 14 d. M. Š. pateikė notarei Daivai Jakubauskaitei pareiškimą, jog po tėvo K. Š. mirties palikimo nepriėmė, ir žino, kad nepriėmus palikimo, ta palikimo dalis, kuri priklausytų jam, atitenka kitiems palikimą priėmusiems įpėdiniams.

Pareiškėjai prašo nustatyti, kad po K. Š. mirties atsiradusį palikimą, t. y. 1/5 buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11197/131970 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 189/7885 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/10 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/10 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/5 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priėmė faktiškai, pradėdami atsiradusį palikimą valdyti nuo pat palikimo atsiradimo momento, t. y. toliau naudojosi nekilnojamu turtu, mokėjo visus privalomus mokesčius, ką patvirtina pareiškėjų pateikti mokėjimo nurodymai už komunalines paslaugas. Sutiktina su pareiškėjų atstovo advokato pozicija, kad L. T. nėra suinteresuota priimti palikimą po savo tėvo K. Š. mirties ir nėra pradėjusi turto faktiškai valdyti. Pareiškėjai įmanomais būdais siekė nustatyti L. T. gyvenamąją vietą, tačiau net iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ gyventojų registro pažymos matyti, kad registre duomenų apie deklaruotą L. T. gyvenamąją vietą ir Lietuvos Respublikos pilietybę nėra. Teismas pažymi, kad įstatymas (CPK ir CK) neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžia priimti palikimo už kitą. Be to, teismo posėdžio metu, buvo nustatyta, kad nei vienas iš pareiškėjų nematė L. T., o pats K. Š. nebendravo su ją. Teismas taip pat nenustatė, kad L. T. yra pradėjusi turtą faktiškai valdyti, kadangi visą nekilnojamąjį turtą po K. Š. mirties faktiškai valdo patys pareiškėjai. Pažymėtina, kad po K. Š. mirties praėjo daugiau nei pusantrų metų, tačiau L. T. ne tik praleido CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą, tačiau apskritai neatliko jokių veiksmų, susijusių su palikimo priėmimu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajonų rūmai 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartyje, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis (civilinė byla Nr. 2-1426-860/2018), nurodė, kad pareiškėjai I. Š., V. Š. ir J. Š. yra K. Š. teisių perėmėjai ir patvirtino, kad jiems tenka 57/171 dalis sklypo, t. y. visa galima sklypo dalis. Atsižvelgiant į tai, teigtina, jog pareiškėjai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą.

Remiantis nurodytu ir byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjai savo aktyviais veiksmais priėmė palikimą. Atsižvelgiant į tai, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog I. Š., V. Š. ir J. Š. priėmė palikimą po K. Š. mirties, faktiškai pradėję valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) po K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) faktiniais veiksmais priėmė visą jo palikimą, t. y. 1/5 buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11197/131970 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 189/7885 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/10 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/10 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/5 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėję valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas pareiškėjams I. Š., V. Š. ir J. Š. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.