- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-21
- Bylos Nr.
- II-494-1049/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01835-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Advokatai
- Aušra Degulytė, Aušra Degu
- Kategorijos
dalyvaujant skundą, dėl Institucijos ne teismo tvarka priimto nutarimo pateikusiam asmeniui – K. A., jo įgaliotajai atstovei, advokato padėjėjai Aušrai Degulytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo K. A. įgaliotosios atstovės, advokato padėjėjos Aušros Degulytės skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2018 m. spalio 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20 ANR_N-22523-2018.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2018 m. rugpjūčio 13 d., K. A., gim. (duomenys neskelbtini) surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis, 2018 m. gegužės 28 d., 12.21 val., krašto kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kilometre, Vilniaus rajone, vairavo transporto priemonę „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios didžiausia leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t., ir esant leistinam greičiui 50 km/h, važiavo 86 km/h (± 3 km/h paklaida). Leistiną greitį viršijo 33 km/h, tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 4 dalyje.
Nusižengimas užfiksuotas stacionariu greičio matuokliu „MultaRadar S580“, 593-072/65007, 0654092.
2018 m. spalio 15 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimu Nr. 20-ANR_N-22523-2018, K. A. už nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskirta nuobauda – 120 eurų bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.
Šalies argumentai
Skundą padavęs asmuo – K. A. įgaliotoji atstovė, advokato padėjėja Aušra Degulytė prašo pakeisti Institucijos ne teismo tvarka priimtą nutarimą, K. A. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir neskirti specialiosios teisės atėmimo. Pareiškėja skunde nurodo, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresnioji specialistė A. K. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-22523-2018, kuriuo K. A. patraukė administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 4 dalį, kadangi K. A. vairuodamas transporto priemonę, kurios didžiausia leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t, ir esant leistinam greičiui 50 km/h, važiavo 86 km/h (3 km/h paklaida), leistiną greitį viršijo 33 km/h, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 127 punktą, dėl ko, nenustačius nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, paskirta 120 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti) 3 mėnesiams. Pareiškėja nurodo, jog K. A. manymu, jam paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta ir turės ypatingai daug neigiamų pasekmių, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pragyvenimo ir pajamų šaltinis yra darbas, susijęs su specialiąją teise vairuoti transporto priemones, todėl specialiosios teisės atėmimas 3 mėnesių laikotarpiui yra pernelyg griežtas. Pažeidimo padarymo metu K. A. dirbo vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)" (įmonė, teikianti transporto paslaugas ir užsiimanti krovinių pervežimu), o šiuo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vykdo individualią veiklą ir teikia pavėžėjimo paslaugas. Akivaizdu, kad K. A. vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbui ir pragyvenimui. Specialiosios teisės atėmimas trims mėnesiams K. A. reikš neproporcingai didelės nuobaudos skyrimą, kadangi ypatingai neigiamai paveiks administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens šeimą ir du mažamečius vaikus, kuriems jis teikia 500 eurų išlaikymą periodinėmis išmokomis. K. A. gyvena ir veda bendrą ūkį su gyvenimo drauge K. M., su kuria 2017 m. balandžio 23 d. susilaukė sūnaus, dėl ko K. M. šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, todėl būtent K. A. išlaiko šeimą, moka paskolą (287,31 eurų per mėnesį) už būstą bei automobilį (111,87 eurų per mėnesį). Skundu prašoma atsižvelgti ir į administracinio nusižengimo padarymo vietą. Kaip nurodyta nutarime, K. A. greitį viršijo kelyje (duomenys neskelbtini). Pažeidimas padarytas užmiesčio kelyje, kaip nurodyta svetainėje wikipedia.lt tai yra krašto kelias Nr. (duomenys neskelbtini), kuris tęsiasi nuo (duomenys neskelbtini), kelio ilgis - (duomenys neskelbtini) kilometro, kelyje juodųjų dėmių nėra, o pažeidimo vietoje kelias yra tiesus. Nurodo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo labai gailisi dėl padaryto nusižengimo, prašo pritaikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir netaikyti administracinio poveikio priemonės bei neatimti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, gali sumokėti didesnę baudą nei paskirtoji.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjos K. A. įgaliotosios atstovės, advokato padėjėjos Aušros Degulytės skundą, Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius prašo skundo netenkinti, palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2018 m. spalio 15 d. nutarimą administracinėje byloje. Atsiliepime nurodyta, kad 2018 m. spalio 15 d., Kauno apskr. VPK KPV pareigūnas priėmė nutarimą apelianto administracinio nusižengimo byloje, kuriuo skyrė jam piniginę 120 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, už nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 4 dalyje padarymą. Pažeidėjas pateikė skundą, kuriame teigia, kad jam turėtų būti neskiriama specialiosios teisės atėmimo nuobauda. Su apelianto skundo reikalavimais Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius nesutinka. Atsiliepime nurodyta, kad pareigūnas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Apelianto kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodyta administracinio nusižengimo protokole užfiksuota informacija. Kaip matyti, iš skundo argumentų asmuo sutinka su padarytu pažeidimu, tačiau jam svarbiausia, kad nuobauda būtų sušvelninta. Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Pažymima, kad apeliantas nusižengimą padarė vairuodamas sunkiasvorę transporto priemonę ir taip keldamas dar didesnį pavojų eismo saugumui, be to pažeidėjas yra ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn, kas rodo, kad jis ignoruoja galiojančius įstatymus. Tai, kad asmeniui kaip jis teigia skunde, teisė vairuoti reikalinga darbe ir kasdieniniame gyvenime, neeliminuoja jo atsakomybės už padarytą nusižengimą, kadangi, esant jo minimoms aplinkybėms, apeliantas turėtų būti itin atidus ir rūpestingas vairuotojas. Šis jo nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Apelianto byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima švelninti paskirtą nuobaudą, todėl vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles, Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius teismo prašo apelianto skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu K. A. savo įgaliotosios atstovės skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Parodė, kad padarytą pažeidimą pripažįsta, iš karto sumokėjo paskirtą 60 eurų baudą. Paaiškino, kad pateikė skundą, nes vairavimas yra jo pragyvenimo šaltinis, daug metų vairuoja, daugiau neturi iš ko pragyventi, dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, vežiojo gėles (duomenys neskelbtini), teigė, kad nėra padaręs jokių pažeidimų nei užsienyje, nei Lietuvoje. Nurodė, kad turi tris vaikus, du vaikai auga su žmona, ji gyvena (duomenys neskelbtini), teikia priteistą teismo išlaikymą, ir tik dirbdamas gali mokėti, nes tai yra jo vaikai. Paaiškino, kad nėra išskirtinių aplinkybių, dėl ko neturėtų būti taikytas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, tačiau jis nėra pastovus kelių eismo taisyklių pažeidėjas, daug metų vairuoja sunkias transporto priemones, kito pragyvenimo šaltinio neturi, todėl prašo teismo atsižvelgti, kad jo visas gyvenimas susijęs su vairavimu. Paaiškino, kad 2017 m. birželio 16 d., buvo baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimą, bet buvo praėję daugiau, nei metai, teigė, kad daugiau nusižengimų nėra, o baudas visada moka laiku. Po 2011 metų padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai yra smulkūs. Dėl padaryto nusižengimo K. A. gailisi.
Šalies argumentai
K. A. įgaliotoji atstovė, advokato padėjėja Aušra Degulytė teismo posėdžio metu parodė, kad skunde išdėstytomis aplinkybėmis remiantis prašo panaikinti nutarimą ir neskirti pareiškėjui specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo, prašė teismo vertinti tą aplinkybę, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo. Prašoma skirti nuobauda yra neproporcinga, nes yra atimama teisė vairuoti transporto priemonę žmogui, kuriam tai yra pragyvenimo šaltinis, vaikų išlaikymas, paskolų mokėjimas, kitų įsipareigojimų dengimas. Pažymėjo, kad tai, ar bus atimta teisė vairuoti ar ne, priklauso nuo padaromo pažeidimo, t. y. viršyto greičio, ką skyrė tik 3 km/h. Prašo atsižvelgti į bylos medžiagą, pateiktus duomenis bei įrodymus ir pritaikyti pareiškėjui 34 straipsnio 5 dalį nuostatas, neskirti specialiosios teisės atėmimo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukimo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Kauno apygardos teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-217-498/2016).
Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą, kas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto dvidešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų. Už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, motociklų vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinio nusižengimo protokolas K. A. surašytas dėl to, kad jis, 2018 m. gegužės 28 d., 12.21 val., krašto kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kilometre, Vilniaus rajone, vairavo transporto priemonę „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios didžiausia leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t., ir esant leistinam greičiui 50 km/h, važiavo 86 km/h (± 3 km/h paklaida). Leistiną greitį viršijo 33 km/h. Nusižengimas užfiksuotas stacionariu greičio matuokliu „MultaRadar S580“, 593-072/65007, 0654092.
K. A. teismo posėdžio metu nurodė pripažįstantis savo kaltę dėl padaryto nusižengimo, tačiau nesutinkantis su specialiosios teisės, teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.
K. A. kaltę dėl ANK 416 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto nusižengimo visiškai patvirtina rašytinė bylos medžiaga – 2018 m. birželio 26 d. Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolas Nr. 39-ANR_P-181688-2018, iš kurio matyti transporto priemonės nuotrauka įvykio vietoje, jos valstybinis numeris, pažeidimo vieta, laikas ir konkretūs stacionariu greičio matavimo prietaisu užfiksuoti duomenys apie transporto priemonės greitį, matavimo kryptis, duomenys apie transporto priemonės savininką (nusižengimo b. l. 9). Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.
K. A. įgaliotoji atstovė skundu prašo pritaikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, individualizuoti nuobaudą, įvertinti nusižengimo pavojingumą, ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2018 m. spalio 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20 ANR_N-22523-2018, pakeisti, neskiriant specialiosios teisės, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kadangi tokia priemonė yra per griežta ir turės ypatingai daug neigiamų pasekmių, nes K. A. pragyvenimo šaltinis yra darbas vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei individuali veikla vykdant pavėžėjimo paslaugas, kas yra susiję su specialiąja teise vairuoti transporto priemones. Tokia poveikio priemonė ypatingai neigiamai paveiks K. A. šeimą ir mažamečius vaikus, iš kurių dviems, gimusiems pirmoje santuokoje (gim. (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini)), K. A. teikia 500 eurų išlaikymą periodinėmis išmokomis, o dar vieno (gim. (duomenys neskelbtini)) susilaukė su dabartine drauge. K. A. gyvena būste, už kurį moka paskolą, išsimokėtinai pirkęs du automobilius. Nurodo, kad pritaikius administracinio poveikio priemonę specialiosios teisės atėmimą K. A. neteks pragyvenimo šaltinio ir negalės vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, pasirūpinti šeima ir vaikais. Prašo įvertinti, kad kelyje K. A. elgiasi atsakingai ir apdairiai, yra tvarkingas vairuotojas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, pažeidimą padarė užmiesčio kelyje, kurioje nėra juodųjų dėmių.
Tokie K. A. įgaliotosios atstovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalis). Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.
Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 5 dalis gali būti taikoma tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Taigi, šios nuostatos taikymas yra daugiau išmintis, o ne taisyklė. Tą ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškinęs, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ANK 22 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos paskirties tikslai.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmo, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės išeitų, kad nuobauda skirta, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus, kuriais jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausia reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-444-745/2008). Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-518/2010).
Pagal byloje nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad tyrimas dėl ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo buvo atliktas išsamiai ir objektyviai. Skundžiamas institucijos ne teismo tvarka priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje bei jo išvados yra objektyvios ir nešališkai pagrįstos tyrimo metu ištirtų duomenų kompleksine analize. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu buvo atsižvelgta į visas esmines duomenų, turinčių reikšmės nusižengimui tirti ir nagrinėti, rinkimo aplinkybes, išnaudotos visos įmanomos, taip pat tikslingos, adekvačios ir ekonomiškos procesinių veiksmų atlikimo galimybės, o institucijos pareigūnė išanalizavusi tyrimo metu surinktus duomenis, įvertinusi jų tarpusavio ryšį, t. y. atlikusi surinktų duomenų viseto įvertinimą, pagrįstai 2018 m. spalio 15 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-22523-2018, K. A., dėl nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 4 dalyje, paskyrė minimalią administracinę nuobaudą – 120,00 eurų dydžio baudą, bei pritaikė ANK 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos administracinio poveikio priemonės – asmeniui suteiktos specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, ir šio nutarimo naikinti ar keisti nėra jokio objektyvaus pagrindo.
Skundą pateikusi K. A. įgaliotoji atstovė iš esmės neginčija padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 4 dalyje, fakto, K. A. savo kaltę pilnai pripažino, dėl nusižengimo gailėjosi ir tai buvo įvertinta kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės dydžiai nustatyti minimalūs.
Nors ANK ir neišskiria šiurkščių pažeidimų, už kuriuos negali būti taikoma ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostata, nagrinėjamu atveju, tiek pažeidimo pobūdis, tiek ir nusižengimą padariusio K. A. asmeninių savybių vertinimas turi įtakos, sprendžiant, ar jo atžvilgiu pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, būtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos paskirties tikslai.
Būtina įvertinti tai, jog nustatytas leistinas greitis viršytas ženkliai, tai yra daugiau nei trisdešimt kilometrų per valandą, o pažeidėjas važiuodamas krašto keliu vairavo sunkiasvorę transporto priemonę, kurios didžiausia leistinoji masė didesnė nei 3,5 t., dėl ko sutinkamai su ANK 416 straipsnio 7 dalies nuostatomis, Institucijai, priimančiai nutarimą nepaliekama diskrecijos teisės dėl administracinio poveikio priemonės – asmeniui suteiktos specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo ir toks sunkiasvore transporto priemone padarytas nusižengimas yra pavojingas, kadangi potencialiai kelia realią grėsmę tiek jį padariusiam asmeniui, tiek ir aplinkiniams, į šią aplinkybę pagrįstai atkreipė dėmesį ir atsiliepimą pateikusi Institucija.
Be to, nors K. A. nurodė savo kaltę pripažįstantis, tačiau skundu visgi prašė išreikalauti stacionarios greičio matavimo priemonės „MultaRadar S580“, kurios gamyklinis numeris 593-072/65007, metrologinės patikros liudijimo numeris (duomenys neskelbtini), įrengtos kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kilometre, metrologinio patikrinimo duomenis, ką teismas ir padarė ir tai jau yra papildomų įrodymų tyrimo veiksmas. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautas raštas, kuriuo patvirtinama, kad stacionari greičio matavimo priemonė „MultaRadar S580“, kurios gamyklinis numeris 593-072/65007, metrologinės patikros liudijimo numeris (duomenys neskelbtini), įrengta kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kilometre, yra metrologiškai patikrinta, paskutinė metrologinė patikra atlikta 2018 m. vasario 15 d., 2018 m. gegužės 28 d. gedimų nustatyta nebuvo (skundo b. l. 53), taigi šiuo konkrečiu atveju išreiškė abejonę ir papildomų įrodymų tyrimo reikalavimą, ir tai buvo atlikta, kai tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo, visiškas asmens kaltės pripažinimas yra vienas iš esminių kriterijų.
Kita vertus, sprendžiant klausimą, ar bus pasiekti ANK 22 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos paskirties tikslai, jei ANK 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos administracinio poveikio priemonės – asmeniui suteiktos specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas nebūtų taikomas, labai svarbu įvertinti nusižengimą padariusio asmens charakterizuojančius duomenis.
Priešingai nei nurodoma K. A. įgaliotosios atstovės skunde, aptariamojo administracinio nusižengimo padarymo metu K. A. turėjo galiojančią administracinę nuobaudą dėl ANK 459 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusižengimo, kuris taip pat susijęs su transportu ir kelių ūkiu, kuomet 2017 m. birželio 16 d. K. A. vairavo transporto priemonę, kurios aukštis su kroviniu – 4,30 m., neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo (nusižengimo b. l. 15), be to, kaip matyti iš 2018 m. lapkričio 14 d. administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, nuo 2014 m. vasario 15 d. iki šiol K. A. administracine tvarka buvo baustas jau šešis kartus, iš kurių absoliučia dauguma atvejų už kelių eismo taisyklių pažeidimus (nusižengimo b. l. 14–19), o taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis K. A. teismų ir anksčiau baustas už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie susiję su nustatyto greičio viršijimu Vokietijoje (skundo b. l. 46–47), du kartus – automobilio vairavimu tam neturint teisės (skundo b. l. 48, 49), 2010 m. rugsėjo 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu teistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, dėl jo paties vardu išduoto netikro vairuotojo pažymėjimo pagaminimo ir laikymo bei panaudojimo (baudžiamoji byla Nr. 1-978-526/2010), praeityje teistas dar du kartus dėl tyčinių nusikaltimų padarymo, todėl akivaizdu, kad jokio realaus pagrindo neturi skunde nurodyti argumentai, dėl to, kad K. A. yra tvarkingas vairuotojas ir kelyje elgiasi atsakingai ir apdairiai, negana to, tai jį charakterizuoja neigiamai. Kaip jau minėta, Institucija, ne teismo tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, už padarytą nusižengimą K. A. paskyrė tiek minimalią baudą, tiek ir minimaliam laikotarpiui atėmė specialiąją teisę (teisę vairuoti), todėl teisinio pagrindo netaikyti šios administracinio poveikio priemonės, ar trumpinti jos terminą, nėra.
Pažymėtina ir tai, kad K. A. įgaliotosios atstovės skunde išdėstytos aplinkybės, susijusios su tam tikrų individualių aplinkybių vertinimų, tai, kad jo padarytas nusižengimas padarytas užmiesčio kelyje, kur nėra juodųjų dėmių, tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina ir neišvengiama darbo ir rūpinimosi šeimos nariais priemonė, kad turi finansinių įsipareigojimų, dėl specialiosios teisės atėmimo gali būti atleistas iš darbo, kadangi negalės atlikti pagrindinių savo funkcijų, negalės užsiimti individualia pavėžėjimo veikla, tokiu būdu nebepajėgtų materialai aprūpinti šeimos bei vykdyti prisiimtas pinigines prievoles, nelaikytinos išimtinėmis, ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę ir suponuojančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Tai, jog teisės vairuoti transporto priemones praradimas gali lemti darbo funkcijų galimybių sumažėjimą, apsunkinti materialinę padėtį, galimybę rūpintis artimaisiais ar kitais asmenimis, sukelti nepatogumus, pažeidėjas galėjo ir turėjo įvertinti, prieš darydamas administracinį nusižengimą, o kaip matyti iš aptartos K. A. nusižengimų charakteristikos, tokio pobūdžio elgesys yra linkęs kartotis. Atsižvelgdamas į galimas pasekmes, įstatymo leidėjas sankcijoje už šį tyčinį nusižengimą nustatydamas ne tik piniginę baudą, bet ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Teismo nuomone, prieš pažeisdamas Kelių eismo taisykles, teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pats pažeidėjas, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Laikytina, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats, todėl teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas netaikyti arba sutrumpinti ir taip už gana šiurkštų pažeidimą paskirtą minimalų specialiosios teisės atėmimo terminą.
Įvertinęs visas aplinkybes, kurios privalomos vertinti skiriant nuobaudą, teismas konstatuoja, jog dar labiau švelninti paskirtą nuobaudą nėra pagrindo. K. A. skirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32, 33, 34 straipsnių reikalavimų, įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Skundžiamas nutarimas paliekamas galioti, nes yra teisėtas ir pagrįstas, o K. A. įgaliotosios atstovės skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
K. A. įgaliotosios atstovės, advokato padėjėjos Aušros Degulytės skundą atmesti
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresniosios specialistės A. K. 2018 m. spalio 15 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-22523-2018, palikti galioti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.