- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- AN2-92-579/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01835-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Gražys
- Pažeidėjas
- K. A.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria atmestas K. A. atstovės advokato padėjėjos A. D. skundas ir paliktas galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios specialistės A. K. 2018 m. spalio 15 d. nutarimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. K. A. 2018 m. spalio 15 d. Institucijos nutarimu buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 4 dalyje, ir nubaustas 120 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams už tai, kad jis 2018 m. gegužės 28 d., 12.21 val., krašto kelyje V.-M.-N., 51,55 kilometre, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios didžiausia leidžiamoji masė yra didesnė nei 3,5 t, ir esant leistinam greičiui 50 km/h, važiavo 86 km/h (± 3 km/h paklaida) greičiu, leistiną greitį viršijo 33 km/h. Šiais savo veiksmais K. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdamas su Institucijos 2018 m. spalio 15 d. nutarimu paskirta nuobauda, K. A. minėtą nutarimą apskundė Kauno apylinkės teismui, prašydamas jį pakeisti – taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalį ir neskirti specialiosios teisės atėmimo, tačiau Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi skundą atmetė ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, kurias privaloma vertinti skiriant nuobaudą, konstatavo, jog K. A. skirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32, 33, 34 straipsnių reikalavimų.
Šalies argumentai
3. Skunde aukštesnės instancijos teismui K. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį ir priimti naują nutarimą – tenkinti jo skundą ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, neskirti specialiosios teisės atėmimo.
3.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino aplinkybes, kuriomis vadovaujantis galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskirtą nuobaudą sušvelninti. Teismas formaliai įvertino bylos medžiagą ir selektyviai vadovavosi administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepalankiomis aplinkybėmis ir įrodymais.
3.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog K. A. pragyvenimo šaltinis yra išskirtinai susijęs su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, kadangi jis teikia vežimo paslaugas (turi individualios veiklos pažymėjimą), 2019 m. sausio 4 d. tarp skundo autoriaus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta neterminuota darbo sutartis, kurios pagrindu apeliantas įsidarbino minėtoje įmonėje vairuotojo-mechaniko pareigose. Todėl apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė neteisingą išvadą, jog pažeidėjas, prašydamas sušvelninti nuobaudą ir neskirti specialiosios teisės atėmimo, nori asmeninį interesą iškelti aukščiau viešojo ir išvengti neigiamų pasekmių bei nepatogumų.
3.3. Skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad greičio ribojimo K. A. galėjo tiesiog nepastebėti dėl žmogiškojo faktoriaus, o tai, kad pažeidimo vietoje kelias yra tiesus ir nėra gyvenamųjų namų, sudaro galimybę pritaikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir sušvelninti paskirtą nuobaudą. Teismas, priimdamas sprendimą, turi atsižvelgti į tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui netekus teisės vairuoti trims mėnesiams neigiamas pasekmes patirs ir trys jo nepilnamečiai vaikai bei gyvenimo draugė. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme numatyta, kad ginti vaikų interesus yra kiekvienos valstybės ir visuomenės pareiga, todėl vaiko teisių gynimas yra viešas interesas. Netekus teisės vairuoti, jis neteks darbo, taip pat ir pajamų, o netekęs pajamų negalės teikti išlaikymo vaikams iš pirmosios santuokos ir patenkinti šeimos finansinių poreikių, įvykdyti prisiimtų finansinių įsipareigojimų. Paskyrus specialiosios teisės atėmimą trims mėnesiams ne tik administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo susidurs su eile problemų ir nepatogumų, bet padarinius pajus pažeidėjo šeima ir mažamečiai vaikai.
3.4. Skundo autoriaus teigimu, duomenų apie greičio matavimo prietaiso tinkamumą naudoti ir tikslumą gavimas negali būti neigiamai vertinamas, sprendžiant klausimą dėl nuobaudos sušvelninimo. Reikalavimai užtikrinti prietaisų tinkamumą yra numatyti Metrologijos įstatyme ir kituose teisės aktuose, todėl teisėtas prašymas, siekiant įsitikinti, kad visos institucijos tinkamai atliko savo pareigas, jokiu būdu negali būti vertinama kaip aplinkybė, sunkinanti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį, o toks teismo vertinimas yra asmens teisės ginti savo teises ir teisėtus interesus suvaržymas.
3.5. Skunde taip pat nesutinkama su apylinkės teismo vertinimu, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nėra tvarkingas vairuotojas. Jo turima galiojanti administracinė nuobauda yra paskirta už transporto priemonės vairavimą, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo. Transporto priemonės vairavimas šiuo atveju buvo susijęs su darbinių funkcijų atlikimu, o už reikiamų leidimų turėjimą yra atsakingas ir darbdavys. Vertinant kitas K. A. turimas, tačiau negaliojančias nuobaudas, reikia atsižvelgti į tai, kad nors apeliantas ir yra baustas, tačiau vidutiniškai tik vieną kartą per metus. Akivaizdu, kad nuolat vairuojant transporto priemones tiek asmeniniais tikslais, tiek darbo funkcijoms atlikti, pasitaiko žmogiškojo faktoriaus nulemtų klaidų, o vidutiniškai vieno pažeidimo per vienerių metų laikotarpį padarymas necharakterizuoja apelianto kaip piktybiško pažeidėjo, juo labiau, kad nuobaudos nėra galiojančios. Dėl padaryto nusižengimo K. A. labai gailisi ir prašo netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, esant poreikiui, sutinka sumokėti didesnę baudą, nei paskirtoji.
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo K. A. skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. K. A. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 4 dalyje. Apeliaciniame skunde keliamas K. A. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant pritaikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, tai yra, skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas nuobaudos individualizavimo aspektu.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims, siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
8. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
9. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonę skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.
Žemesnės instancijos teismas
10. ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą, kas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto dvidešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų. Už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, motociklų vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
11. Iš bylos duomenų matyti, jog Institucija, 2018 m. spalio 15 d. nutarimu pripažinusi K. A. padarius ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą, paskyrė jam minimalią administracinę nuobaudą – 120 Eur baudą, ir minimaliam laikotarpiui, t. y. 3 mėnesiams, atėmė specialiąją teisę vairuoti transporto priemones. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs K. A. įgaliotosios atstovės skundą, konstatavo, jog K. A. skirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32, 33, 34 straipsnių reikalavimų, įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę bei jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, todėl dar labiau švelninti jam paskirtą nuobaudą, nenustatė pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, Institucijos 2018 m. spalio 15 d. d. nutarimą bei pareiškėjo apeliacinį skundą, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad nagrinėjamu atveju jokių išskirtinių aplinkybių, sąlygojančių administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, netaikyti ar trumpinti jos terminą, nėra. Aukštesniojo teismo vertinimu, byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad minėtos administracinio poveikio priemonės, padedančios įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį, tikslai negali būti pasiekti jos neskyrus arba paskyrus dar trumpesnį, nei minimalų ANK 416 straipsnio 7 dalyje numatytą šios poveikio priemonės terminą.
12. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog K. A. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, kad padarytas nusižengimas padarytas užmiesčio kelyje, kuris yra tiesus ir šalia nėra gyvenamųjų namų, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina darbo ir rūpinimosi šeimos nariais priemonė, kad turi finansinių įsipareigojimų, dėl specialiosios teisės atėmimo gali būti atleistas iš darbo, kadangi negalės atlikti pagrindinių savo darbo funkcijų, negalės užsiimti individualia veikla, tokiu būdu nebepajėgs materialai aprūpinti šeimos bei vykdyti prisiimtas pinigines prievoles, yra reikšmingos individualizuojant asmeniui skiriamą nuobaudą, tačiau, apygardos teismo vertinimu (įvertinus visas bylos aplinkybes), nelaikytinos išimtinėmis, lemiančiomis ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymą. Teismų praktikoje pripažįstama, jog aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykimui į darbą ar darbo funkcijoms atlikti, kasdieniniame gyvenime rūpinantis savo artimaisiais, nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą. Asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų pažeidimų darymo, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
13. Pažymėtina, jog K. A. ir iki inkriminuoto nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, suprato, jog naudodamasis teise vairuoti pasirūpina tiek savimi, tiek savo šeima ir nepilnamečiais vaikais, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo padarymo. Apygardos teismo vertinimu, asmuo, puoselėdamas šeiminius ryšius, norėdamas išlaikyti pastovų darbą, tinkamai pasirūpinti savo vaikais bei kitais šeimos nariais, turi pats būti itin atidus bei rūpestingas, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes poveikio priemones, nei už analogiškus nusižengimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai, todėl šiuo atveju dėl administracinio nusižengimo padarymo patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina pažeidėjo tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams užtikrinti. Trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino paskyrimas ar iš viso šios poveikio priemonės neskyrimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, mažareikšmiškumo, nei kelių K. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ar kitų ypatingų, itin nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus.
14. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jokio realaus pagrindo K. A. vertinti, kaip tvarkingą ir atsakingą bei apdairų vairuotoją, nėra. Tai, kad K. A. yra linkęs nepaisyti teisės aktų reikalavimų, patvirtina analizuojamo administracinio nusižengimo padarymo metu pažeidėjo turima galiojanti administracinė nuobauda dėl ANK 459 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusižengimo padarymo, kuris taip pat susijęs su transportu ir kelių ūkiu. Be to, kaip matyti iš 2018 m. lapkričio 14 d. administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, nuo 2014 m. vasario 15 d. iki šiol K. A. administracine tvarka buvo baustas šešis kartus, iš kurių dauguma atvejų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (administracinio nusižengimo b. l. 14-19). Bylos duomenimis K. A. anksčiau buvo baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie susiję su nustatyto greičio viršijimu Vokietijoje (b. l. 46-47), du kartus buvo baustas dėl automobilio vairavimo neturint tam specialiosios teisės (b. l. 48, 49). Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis 2010 m. rugsėjo 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu K. A. buvo teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalį dėl jo paties vardu išduoto netikro vairuotojo pažymėjimo pagaminimo ir laikymo bei panaudojimo (baudžiamoji byla Nr. 1-978-526/2010), praeityje teistas dar du kartus dėl tyčinių nusikaltimų padarymo. Aukštesniojo teismo vertinimu, visa ši informacija neigiamai apibūdina K. A. asmenybę, rodo, jog asmuo pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesvarsto jam paskirtų nuobaudų paskirties ir tikslų, atitinkamų išvadų nedaro ir toliau nesilaiko teisės aktų reikalavimų bei visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių.
15. Pažymėtina, jog K. A. padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. K. A. leistiną greitį viršijo vairuodamas krovininę transporto priemonę, kas dar labiau sunkina jo padarytą nusižengimą, todėl vien tik simbolinės, atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino K. A. atstovės skundo ir Institucijos 2018 m. spalio 15 d. nutarimą paliko galioti kaip teisėtą ir pagrįstą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą ir K. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.