- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- e2YT-6188-359/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00140-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Pareiškėjas
- A. V.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonės „Turto bankas“, valstybės įmonė Turto bankas
- Advokatai
- Audronė Žemeckė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. V. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. M. mirties atsiradusį palikimą priėmė V. M., pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Teismui pateiktame pareiškime, taip pat teismo posėdžio pareiškėjas A. V. ir jo atstovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo teta V. M. Po jos mirties pareiškėjas kreipėsi į Kauno miesto 3-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir priėmė V. M. palikimą. Pareiškėjui tapo žinoma, jog V. M. po savo sutuoktinio J. M., gimusio (duomenys neskelbtini) mirties, (duomenys neskelbtini), dėl palikimo priėmimo į notarų biurą per šešis mėnesius nesikreipė, paveldėjimo bylos neužvedė. J. M. palikimą sudarė tik kilnojamieji daiktai buvę jo gyvenamojoje vietoje, kuriuos perėmė ir kaip savo faktiškai naudojo sutuoktinė, pareiškėjo teta V. M.. Kitaip tariant, V. M. priėmė visą savo mirusio sutuoktinio palikimą ir pradėjo jį valdyti bei juo rūpintis kaip savo turtu. Be to, ji rūpinosi palikėju iki jo mirties, taip pat organizavo jo laidotuves, rūpinosi kapinių tvarkymu ir kitais su palikėjo mirtimi susijusiais reikalais.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog pareiškėjos prašymą dėl jos mirusios motinos palikimo priėmimo faktiniu valdymu, teismas nagrinėtų teisės aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. V. ir jo atstovė advokatė A. Žemeckė pareiškimą palaikė prašė jį tenkinti. Nurodė, jog po J. M. mirties, dabar mirusi V. M. priėmė savo sutuoktinio palikimą, pradėdama valdyti po jo mirties likusius daiktus.
Liudytojas O. O. teismo posėdžio metu nurodė, jog pažinojo V. M. ir J. M., pažįsta pareiškėjas ilgą laiką. J. M. ir V. M. gyveno (duomenys neskelbtini). Po J. M. mirties V. M. liko tame pačiame bute ir gyveno, mokėjo mokesčius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėjas A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra V. M., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) sūnėnas. V. M. buvo sudariusi santuoką su J. M., santuokoje vaikų nesusilaukė. Iš Kauno regioninio valstybės archyvo rašto dėl J. M. paveldėjimo bylos matyti, kad Kauno miesto 2-ojo, 3-ojo, 4-ojo, 6-ojo, 11-ojo notarų biurų 1993–1996 metų, Kauno miesto 8-ojo notaro biuro 1994-1995 metų, Kauno miesto 13-ojo notaro biuro 1993-1995 metų dokumentuose, žinių apie J. M. palikimo paveldėjimo bylos sudarymą nėra. Iš pateiktos Kauno miesto notarės Valdos Vainauskienės pažymos dėl informacijos pateikimo, V. M. palikimą pagal įstatymą priėmė jos sūnėnas A. V..
Iš pateiktos Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus pažymos dėl įmokėtų vienkartinių įmokų, matyti, kad J. M., (duomenys neskelbtini) sumokėjo 151 valstybės vienkartinėmis išmokomis už 0,06 ha sodo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš pateikto VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog laikotarpiu nuo (duomenys neskeltbini) V. M. priklausė butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. M. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jo sutuoktinė V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pradėdama faktiškai jį valdyti. Šis klausimas spręstinas pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – CK) normas, reglamentavusias paveldėjimo teisinius santykius.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį palikimas galėjo būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turėjo būti atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą 1964 m. CK 587 straipsnio prasme, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003; 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjo ir liudytojo paaiškinimai patvirtina, kad dabar mirusi V. M., iš karto po savo sutuoktinio J. M. mirties priėmė mirusiojo palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti, priėmė jo asmeninius daiktus, t. y. šeimos nuotraukas, knygas, įrankius, baldus ir kitus daiktus, buvusius tuometinėje jų gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – šešis mėnesius nuo palikėjo mirties ir V. M. elgėsi su J. M., priklausančiais daiktais kaip paveldimo turto savininkė. Mirusiojo J. M., gim. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. VĮ Turto bankas neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad V. M. po sutuoktinio J. M., mirties priėmė jo palikimą pradėjusi turtą faktiškai valdyti. Byloje nėra duomenų, kad po J. M., mirties palikimą priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuotas asmuo. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjo paaiškinimus, liudytojo paaiškinimus, suinteresuoto asmens procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad po J. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė V. M. per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio mirties, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą (1964 m. CK 587 straipsnio 1-3, 5 dalys). V. M. atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią priimti palikimą, atsiradusį po sutuoktinio mirties, pradėjusi turtą faktiškai valdyti. Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M. po sutuoktinio J. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti mirusiojo turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Ginčo dėl palikimo priėmimo fakto po J. M. mirties nėra.
Pareiškėjas kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjui, todėl pareiškėjo prašymas tenkintinas.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ (TAR, 2020-01-22, Nr. 2020-00970), nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5,00 Eur, o šioje byloje yra susidariusios 3,58 Eur dydžio išlaidos dėl procesinių dokumentų įteikimo, todėl jos iš pareiškėjo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444–448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjo A. V. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. M., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (mirusi (duomenys neskelbtini)), pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.