Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo K. B. skundą dėl sprendimo dalių panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas K. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2016 m. rugpjūčio 17 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas, R. S. sprendimo Nr. 40-S-55992U-1 dalį dėl tarnybinės uniformos grąžinimo ir įpareigoti Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą grąžinti pareiškėjui tarnybinę uniformą; panaikinti 2016 m. rugpjūčio 17 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas, R. S. sprendimo Nr. 40-S-55992U-1 dalį dėl vidaus tarnybos stažo perskaičiavimo ir įpareigoti Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą nustatyti pareiškėjo vidaus tarnybos stažą, įskaičiuojant buvusį laikino nušalinimo nuo užimamų pareigų laikotarpį nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2015 m. birželio 27 d., o taip pat stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti.

Pareiškėjas K. B. teismo posėdžių metu nurodė, jog palaiko skunde išdėstytus reikalavimus. Pažymėjo, kad per 22 tarnybos stažo metus niekada nebuvo baustas, policijos tarnybinė uniforma jam daug reiškia. Dėl stažo prašo užskaityti metus, nes buvo nepagrįstai nušalintas nuo pareigų. Prašo skundą tenkinti.

Pareiškėjo K. B. atstovas advokatas R. D. teismų posėdžių metu nurodė, kad palaiko skunde išdėstytus argumentus (b. l. 2–7) ir prašo teismo skundą tenkinti. Pateikė prašymą dėl teismo išlaidų. Pažymėjo, kad pareiškėjas teikė prašymą dėl uniformos grąžinimo po Lietuvos apeliacinio teismo nutarties įsiteisėjimo, atleidžiant pareiškėją iš tarnybos neteikė prašymo grąžinti tarnybinę uniformą. Tarnybinis patikrinimas buvo atnaujintas po to, kai pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl vidaus tarnybos stažo, taip pat pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti stažo perskaičiavimo bei tarnybinės uniformos grąžinimo, t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui laiko po Lietuvos apeliacinio teismo nutarties įsiteisėjimo. Tarnybinio patikrinimo išvados pareiškėjas neturėjo galimybės apskųsti, joje nenurodyta apskundimo tvarka. Šiuo metu pareiškėjas iš vidaus reikalų sistemos yra atleistas savo noru dėl išėjimo į pensiją. Tarnybinio patikrinimo išvadoje, kurioje nurodyta, jog K. B. pažemino pareigūno vardą (diskreditavo įstaigą), susidaro dvejopa situacija, nes atsakovo įsakymu pareiškėjas atleistas savo noru dėl išėjimo į pensiją, tačiau pagal tarnybinio patikrinimo išvadą, kuri nėra patvirtina jokiu įsakymu, nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjas pažemino pareigūno vardą. Atsakovui priėmus tarnybinio patikrinimo išvadą, galėjo būti inicijuotas įsakymo pakeitimas, kuriuo asmenį atleisti ne savo noru, o pažeminus pareigūno vardą, dėl to pareiškėjas nebebūtų galėjęs pretenduoti į socialines garantijas. Pareiškėjas teismo nuosprendžiu išteisintas reabilituojančiais pagrindais, nenustatant jokių nusikaltimo požymių. Prašo teismo skundą tenkinti.

Atsakovo atstovė teismo posėdžių metu nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Palaiko atsiliepime (b. l. 75–77) išdėstytą poziciją. Pažymėjo, jog pareiškėjas K. B. nušalintas nuo pareigų buvo ne darbdavio iniciatyva, todėl dėl stažo perskaičiavo jis turėtų kreiptis civilinio proceso tvarka. Išteisinamasis nuosprendis pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas 2015 m. gruodžio 9 d. ir nuo to laiko pareiškėjas dėl uniformos grąžinimo per protingą terminą nesikreipė. Policijos komisariate uniformos nėra saugomos ilgą laiką, jos yra po tam tikro laiko sunaikinamos, dalis yra grąžinamos į Policijos departamentą, naujos uniformos yra duodamos kitiems pareigūnams. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatavus, jog pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, tarnybinė uniforma pareigūnui nėra paliekama. Šiuo metu pareiškėjo uniforma nesaugoma. 2016 m. rugpjūčio 3 d. priimta tarnybinio patikrinimo išvada, o jos pagrindu nebuvo priimtas joks įsakymas ar sprendimas, nes K. B. jau buvo atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją. Jokios priemonės pareiškėjui negalėjo būti taikomos, nes pareiškėjas jau nebedirbo policijos komisariate.

Pareiškėjo K. B. skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl 2016 m. rugpjūčio 17 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių apskrities VPK) sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas prašo panaikinus Šiaulių apskrities VPK sprendimo dalis įpareigoti Šiaulių apskrities VPK nustatyti pareiškėjo vidaus tarnybos stažą, įskaičiuojant buvusį laikino nušalinimo nuo užimamų pareigų laikotarpį nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2015 m. birželio 27 d., o taip pat stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti bei grąžinti jo tarnybinę uniformą.

Nagrinėjamoje byloje susiklostė dvejopo pobūdžio teisiniai santykiai. Pirmieji, kilę iš statutinės valstybės institucijos pareigūno statuso, t. y. tarnybos stažo skaičiavimo, o antrieji – iš pensinio aprūpinimo srities, t. y. pareiškėjo teisės gauti valstybinę pensiją už atliktą tarnybą.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas prašymu kreipėsi į Šiaulių apskrities VPK prašydamas nustatyti naują jo vidaus tarnybos bei Lietuvos valstybei stažą, įskaičiavus buvusį laikino nušalinimo nuo užimamų pareigų laikotarpį, o taip pat stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti (Vidaus tarnybos statuto 36 straipsnio 7 punktas); grąžinti tarnybos metu jam išduotą kabinetinę ir lauko uniformas, kurių komplektacijos nurodytos komisijos surašytame 2014 m. birželio mėnesio poėmio protokole (Vidaus tarnybos statuto 36 straipsnio 5 punktas) (b. l. 116).

Byloje nustatyta, kad skundžiamo 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. 40-S-55992U-1 dalimi Šiaulių apskrities VPK netenkino pareiškėjo prašymo perskaičiuoti vidaus tarnybos bei Lietuvos valstybei stažo ir grąžinti tarnybinę uniformą.

Nustatyta, kad 2014 m. birželio 25 d. Šiaulių apskrities VPK Imuniteto skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 40-1-00161-14 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje, dėl pareigūno K. B. piktnaudžiavimo tarnyba. 2014 m. birželio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų iki 2014 m. rugsėjo 27 d., nušalinimas nuo užimamų pareigų buvo pratęstas nuo 2014 m. rusėjo 27 d. iki 2014 m. gruodžio 27 d., nuo 2014 m. gruodžio 28 d. iki 2015 m. kovo 27 d., nuo 2015 m. kovo 28 d. iki 2015 m. birželio 27 d. imtinai (b. l. 83–91). 2015 m. birželio 26 d. Šiaulių apygardos teismas panaikino nušalinimą nuo pareigų. Taigi, kaip matyti iš pateiktų faktinių duomenų ir administracinės bylos šalių paaiškinimų, į pareigūnų ir karių tarnybos laiką pensijai skirti ir vidaus tarnybos stažą konkrečiu atveju nebuvo įtrauktas pareiškėjo laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpis nuo 2014 m. birželio 17 d. iki 2015 m. birželio 26 d.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas panašias situacijas, yra išaiškinęs, jog Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnyje nurodytieji laikotarpiai, kurie įskaitomi į tarnybos laiką pensijai skirti, nesutampa su Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalyje nurodytais laikotarpiais, įskaitomais į vidaus tarnybos stažą. Vidaus tarnybos stažas nesietinas su tarnybos laiku pensijai gauti. Todėl jų dydžiai dėl skirtingo skaičiavimo gali skirtis (išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-984/2008). Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatų turinys, lingvistinis, sisteminis, loginis jų aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme numatytas pareigūnų ir karių tarnybos laikas pensijai skirti yra savarankiška teisinė kategorija, specialus teisinis institutas, turintis savarankišką paskirtį ir juridinę reikšmę. Kadangi pareigūnų ir karių tarnybos laikas valstybinei pensijai skirti yra reglamentuotas specialiame Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme, apskaičiuojant pareigūnų ir karių tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti, turi būti vadovaujamasi Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu bei jį (Įstatymą) detalizuojančiais poįstatyminiais teisės aktais (išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1477/2011).

Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laikotarpis, kurį valstybės tarnautojas buvo nušalintas nuo pareigų, į tarnybos stažą neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai pripažįstama, kad valstybės tarnautojas buvo nušalintas nepagrįstai, arba kai nepasitvirtina aplinkybės, lėmusios valstybės tarnautojo nušalinimą. Vertinant atsakovo 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. 40-S-55992U-1 dalies teisėtumą ir pagrįstumą yra svarbios ne tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo nuostatos dėl valstybės tarnautojo nušalinimo nuo pareigų laikotarpių pripažinimo, bet Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 punkto reguliavimas, aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinantis, kad Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, muitinės sistemų <...> pareigūnams ir kariams į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas nuteisto pareigūno ar kario bausmės atlikimo laikas, jeigu šis pareigūnas ar karys vėliau reabilituotas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1803-502/2015).

Bylos medžiaga patvirtina, jog Šiaulių apygardos teismas 2015 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-87-300/2015 nusprendė K. B. pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes neįrodyta jo kaltė; pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, K. B. išteisinti, nes nepadarytos šios nusikalstamos veikos. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. liepos 1 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-324-449/2016 Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmetė, t. y. paliko galioti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nuosprendį. Šią faktinę aplinkybę aiškindamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. lapkričio 10 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-444/2011 motyvų, kad teismas, konstatuodamas, jog byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių asmeniui pareikštų kaltinimų pagrįstumą, apgina nepagrįstai apkaltinto asmens garbę, orumą, sugrąžina jo gerą reputaciją, t. y. tokį asmenį reabilituoja, fone, teismas daro išvadą, kad nepagrįstai patraukto baudžiamojon atsakomybėn asmens išteisinimas reiškia ir jo teisių, apribotų baudžiamojo proceso tikslais, visišką atkūrimą.

Iš skundžiamo atsakovo sprendimo turinio matyti, jog atsakovas netenkino pareiškėjo K. B. prašymo perskaičiuoti vidaus tarnybos bei Lietuvos valstybei stažo bei grąžinti tarnybinę uniformą, tačiau visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo prašymo dalies, kuria buvo prašoma nustatyti bei įskaičiuoti stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsakovo 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. 40-S-55992U-1 dalis naikinama ir atsakovas įpareigojamas pareiškėjo prašymo skirti valstybinę pensiją pakartotinio nagrinėjimo metu atsižvelgti į visą pareiškėjo laikino nušalinimo nuo pareigų laiką 2014–2016 m. Pažymėtina, jog, be kita ko, šioje administracinėje byloje yra priimtas nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimas dėl pareiškėjo vidaus tarnybos stažo perskaičiavimo tiek, kiek juo nebuvo iš esmės išspręstas K. B. prašymas į vidaus tarnybos stažą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo prasme įskaityti laiką nuo 2014 m. birželio 17 d. iki 2015 m. birželio 26 d., todėl viešojo administravimo institucijai kyla pareiga tinkamai pabaigti ir pastarąją administracinę procedūrą.

Be to, byloje nustatyta, jog Šiaulių apskrities VPK priėmė 2016 m. rugpjūčio 3 d. išvadą Nr. 40-IS-48-(4.2), kurioje siūlė pripažinti, kad K. B. pažemino pareigūno vardą, nesant priimto jokio kito atskiro sprendimo (įsakymo), kuriame būtų konstatuota, jog K. B. atleidžiamas iš vidaus tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2016 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-123-143/2016, S. M. prieš Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą) pažymėjo, jog dėl tarnybinio patikrinimo išvados, kuria pripažįstama, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinė nuobauda neskiriama, galima kreiptis į administracinį teismą, t. y. toks administracinis aktas laikomas skundžiamu administraciniu aktu.

Dėl tarnybinės uniformos grąžinimo

Pareiškėjas K. B. 2015 m. birželio 26 d. buvo atleistas iš vidaus tarnybos paties prašymu dėl išėjimo į pensiją (Statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Pagal Statuto 28 straipsnį (ginčui aktuali redakcija iki 2016 m. liepos 1 d.), pareigūnas nuo pareigų nušalinamas Valstybės tarnybos įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 34¹ straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog sprendimą nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų priėmusio subjekto reikalavimu nušalintas valstybės tarnautojas grąžina valstybės tarnautojo pažymėjimą, visas jam patikėtas su jo pareigų vykdymu susijusias priemones ir jo žinioje esančius dokumentus. Šiaulių apskrities VPK viršininko 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 40-V-383 „Dėl daiktų perėmimo komisijos sudarymo“ patvirtinta daiktų perėmimo komisija perėmė iš laikinai nušalinto Šiaulių apskrities VPK Specialiųjų užduočių biuro viršininko pareigų K. B. daiktus (bylas, dokumentus), tarp jų ir 2014 m. liepos 7 d. daiktų (bylų, dokumentų) perėmimo aktu Nr. 40-IL-4157 buvo paimta jo pratybų (lauko) ir kasdieninė uniformos (b. l. 93).

2015 m. kovo 18 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-277 yra patvirtintos policijos pareigūnų (kursantų) aprūpinimo tarnybine uniforma finansinių normų nustatymo ir tarnybinės uniformos apskaitos, tarnybinės uniformos ir skiriamųjų ženklų dėvėjimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), šių Taisyklių 4.8. punkte nurodyta, kad tarnybinė uniforma – vienodos formos ir spalvos drabužiai su skiriamaisiais ženklais, dėvimi tarnyboje ir per šventes. Pagal paskirtį tarnybinė uniforma skirstoma į kasdieninę, specialiąją, išeiginę ir vakarinę. Uniformos ir jų priedų komplektavimas pagal policijos laipsnius ir pareigūnų tarnybos specifiką išdėstytas Lietuvos Respublikos policijos pareigūnų tarnybinės uniformos ir skiriamųjų ženklų aprašyme, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 748 „Dėl pareigūnų tarnybinių uniformų ir skiriamųjų ženklų pavyzdžių patvirtinimo“. Kasdieninė, išeiginė ir vakarinė uniformos yra asmeninio naudojimo, specialioji uniforma yra bendro naudojimo (išduodama grupei policijos pareigūnų laikinai dėvėti) ir asmeninio naudojimo. Taisyklių 72 punkte nurodyta, jog policijos pareigūnai, atleidžiami iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 11, 12, 13, 15, 16 ir 18 punktus, bendro naudojimo specialiąją uniformą ir pareigūno ženklą su numeriu privalo grąžinti policijos įstaigai ir turi pasirašyti specialiosios uniformos išdavimo ir pareigūnų ženklų su numeriu apskaitos žurnaluose, o tarnybinę uniformą grąžinti neprivalo, tačiau naują, nedėvėtą tarnybinę uniformą gali grąžinti į PD TU sandėlį. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas po atleidimo iš vidaus tarnybos (po 2015 m. birželio 26 d.) per protingą terminą neteikė prašymo, t. y. neišreiškė valios dėl tarnybinės uniformos grąžinimo. Atsižvelgiant į tai pareiškėjo reikalavimas, kuriuo prašo panaikinti 2016 m. rugpjūčio 17 d. Šiaulių apskrities VPK sprendimo dalį ir grąžinti tarnybinę uniformą, atmestinas kaip nepagrįstas.

Taip pat pareiškėjas teismo posėdžio metu prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, jog bylinėjimosi išlaidos sudaro atstovavimas teismo posėdyje (1 val.) ir dokumentų parengimas teismui (7 val.). Pateikė teismui 2017 m. sausio 10 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 5/2017 ir pinigų priėmimo kvitą, Serija LAT Nr. 866064.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. LR CPK 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų 2 punkte numatyta, jog nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, prašantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai (išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013, 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-707/2014).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.19 punkte numatyta, kad už vieną atstovavimo teisme valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 9 punktas numato, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.

Pastebėtina, jog Rekomendacijos pateikia maksimalius dydžius už konkrečias advokato (advokato padėjėjo) teikiamas teisines paslaugas, apskaičiuojamus taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Apskaičiuojant konkrečias sumas už teiktas teisines paslaugas, imamas užpraėjusį ketvirtį paskelbtas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, skaičiuojant nuo konkrečios teisinės paslaugos teikimo.

Byloje pateikta teisinių paslaugų sutartis Nr. 59/2014 patvirtina, jog pareiškėjui K. B. atstovavo advokatas R. D. (b. l. 106).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo atstovas advokatas R. D. atstovaudamas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 11 d. posėdyje (nuo 13 val. 32 min. iki 14 val. 24 min.) užtruko 52 min. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. posėdyje (nuo 13 val. 26 min. iki 13 val. 36 min) užtruko 10 min.

Už dalyvavimą 2017 m. sausio 11 d. teismo posėdyje vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktu galėtų būti priteistina iki 79,33 Eur (793,3 eurų Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2016 m. trečio ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,1 (koeficientas) x 1 (valandų skaičius).

Taip pat pareiškėjas nurodė, kad patyrė išlaidas sumokėdamas atstovui už dokumentų parengimą. Iš bylos medžiagos matyti, jog skundas teismui buvo įteiktas 2016 m. rugsėjo 19 d., t. y. trečias 2016 metų ketvirtis. Užpraėjęs ketvirtis yra 2016 m. pirmas ketvirtis. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, 2016 m. pirmo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 748,0 Eur.

Remiantis Rekomendacijų 8.2 punktu už skundo surašymą rekomenduojamas priteistinas maksimalus dydis yra 2,5. Maksimali priteistina suma už skundo parengimą galėtų būti iki 1870 Eur (koeficientas 2,5 padaugintas iš 748,0 Eur vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio, kuris galiojo 2016 m. pirmą ketvirtį).

Taigi, prašoma 400 Eur bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, todėl pareiškėjui galėtų būti priteista 400 Eur.

Iš esmės pareiškėjas teismui pateikė reikalavimus, t. y.: pirmuoju reikalavimu teismo prašo panaikinti sprendimo dalį dėl tarnybinės uniformos grąžinimo ir įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėjui tarnybinę uniformą; antruoju reikalavimu – panaikinti sprendimo dalį dėl vidaus tarnybos stažo perskaičiavimo ir įpareigoti atsakovą nustatyti pareiškėjo vidaus tarnybos stažą, įskaičiuojant buvusį laikino nušalinimo nuo užimamų pareigų laikotarpį; trečiuoju reikalavimu – panaikinti sprendimo dalį dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos stažo perskaičiavimo ir įpareigoti atsakovą nustatyti pareiškėjo pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti stažą, įskaičiuojant buvusį laikino nušalinimo nuo užimamų pareigų laikotarpį. Pažymėtina, kad atmestas kaip nepagrįstas tik vienas pareiškėjo reikalavimas, o kiti du reikalavimai patenkinti iš dalies (66,67/2=33,33%).

Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo tenkintų reikalavimų dalį, daro išvadą, jog pareiškėjui iš atsakovo Šiaulių apskrities VPK priteistina 33,33% prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų, t. y. 133,32 Eur (400x33,33%= 133,32 Eur).

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo K. B. skundą tenkinti iš dalies.

Pareiškėjo reikalavimą panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. 40-S-55992U-1 dalį dėl tarnybinės uniformos grąžinimo ir įpareigoti Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą grąžinti pareiškėjui tarnybinę uniformą atmesti kaip nepagrįstą.

Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. 40-S-55992U-1 dalį ir įpareigoti Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą iš naujo išnagrinėti 2016 m. liepos 26 d. gautą K. B. prašymą į pareigūnų ir karių tarnybos laiką pensijai skirti ir vidaus tarnybos stažą įskaityti laikotarpį nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2015 m. birželio 26 d.

Priteisti iš atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškėjui K. B. 133,32 Eur (vienas šimtas trisdešimt trys Eur 32 ct) teismo išlaidų.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.