- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-09
- Bylos Nr.
- AS-123-143/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00369-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- S. M.
- Atsakovas
- Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. M. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų ir tarnybinio patikrinimo išvados dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja S. M. (toliau – pareiškėja) 2015 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi su skundu į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. 50-TE-482 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo S. M.“; 2) panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. 50-TE-484 „Dėl inspektorės S. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“; 3) grąžinti pareiškėją į ankstesnes Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėjos pareigas; 4) priteisti iš atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo nušalinimo nuo darbo dienos 2015 m. gegužės 5 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartimi skundas priimtas nagrinėti.
Pareiškėja 2015 m. gruodžio 18 d. Panevėžio apygardos administraciniam teismui padavė patikslintą skundą, kuriame, be 2015 m. rugsėjo 30 d. pateiktame skunde nurodytų reikalavimų, suformulavo naują reikalavimą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. lapkričio 13 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 50-IS-121 „Dėl buvusios Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato pareigūnės S. M. veiksmų“ 2 punkto panaikinimo.
Pareiškėja nurodė, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. lapkričio 13 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 50-IS-121 2 punkte konstatuota, jog ji, buvusi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėja, pažemino pareigūno vardą. Nesutikdama su tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuotomis aplinkybėmis dėl pareigūno vardo pažeminimo, pareiškėja prašė panaikinti šios išvados 2 punktą.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. lapkričio 13 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 50-IS-121 panaikinimo; nurodė, nutarčiai įsiteisėjus, patikslintą skundą ir jo priedus grąžinti pareiškėjai (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p., 149 str.).
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjos 2015 m. rugsėjo 30 d. pateiktame skunde suformuluoti reikalavimai nagrinėti teisme buvo priimti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartimi, dėl šių reikalavimų nepasisakė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad ABTĮ 5 straipsnis nustato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tai reiškia, kad teisė į teisminę gynybą nėra absoliuti, asmuo skundu į teismą kreipiasi, laikydamasis įstatymų nustatytos tvarkos. Teisminėje praktikoje yra suformuotas aiškinimas, jog viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne dėl visų jų gali būti paduoti skundai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų. Administraciniais aktais, dėl kurių galima paduoti skundą, laikomi visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, ir veiksmai (neveikimas), darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, t. y. sukeliantys tam tikras teisines pasekmes (2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009). Tuo atveju, kai skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010). Pagal suformuotą teisminę praktiką, aiškinant tarnybinius ginčus reguliuojančių teisės normų nuostatas, savarankišku administracinės bylos dalyku negali būti ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinio patikrinimo išvados. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad tarnybinio patikrinimo išvados surašymas laikytinas atliekamos tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros dalimi, o tarnybinio patikrinimo išvada nėra individualus teisės aktas, savaime sukuriantis pareiškėjui teises ir pareigas (2004 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-851/2004; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A18-1093/2007; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-100/2012; 2010 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-728/2010).
Teismas, remdamasis tuo, kas nurodyta, padarė išvadą, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. lapkričio 13 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 50-IS-121 pareiškėjai teisiškai reikšmingų pasekmių nesukuria, todėl nėra individualus teisės aktas, skundžiamas administraciniam teismui. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos 2015 m. gruodžio 18 d. patikslinto skundo reikalavimą dėl šios tarnybinio patikrinimo išvados panaikinimo teismas atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).
III.
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti nagrinėti patikslinto skundo reikalavimą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. lapkričio 13 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 50-IS-121 panaikinimo.
Pareiškėja nurodo, kad pateikė patikslintą skundą ir papildomai prašė teismo panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. lapkričio 13 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 50-IS-121 2 punktą, kuriame konstatuota, jog ji, buvusi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėja, pažemino pareigūno vardą. Skundžiama tarnybinio patikrinimo išvados dalis yra konkretus sprendimas, priimtas jos atžvilgiu, t. y. konstatuota, jog ji pažemino pareigūno vardą. Ši tarnybinio patikrinimo išvada tiesiogiai susijusi su tarnybiniu ginču, nagrinėjamu administraciniame teisme, dviem aspektais: pirma, tarnybinio patikrinimo išvadoje yra nagrinėjamos tos pačios arba panašios aplinkybės, kaip ir administracinėje byloje, antra, tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog ji pažemino pareigūno vardą, tai yra savarankiškas atleidimo iš tarnybos pagrindas. Kitaip tariant, net ir patenkinus skundą, grąžinus ją į tarnybą, likusi neapskųsta ir galiojanti tarnybinio patikrinimo išvados dalis, kurioje konstatuota, kad ji pažemino pareigūno vardą, sukeltų neigiamas pasekmes tiek tęsiant tarnybą (galimas atleidimas iš tarnybos), tiek siekiant karjeros tikslų. Taigi, pareiškėjos nuomone, skundžiamas tarnybinio patikrinimo išvados 2 punktas yra individualus teisės aktas, kuris jai sukelia neigiamas pasekmes, gali būti savarankišku atleidimo iš tarnybos pagrindu. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai nurodė, jog ginčijamas sprendimas nėra individualus teisės aktas, sukeliantis jai teisines pasekmes. Teismas turi priimti nagrinėti reikalavimą dėl tokio teisės akto, kuriame aiškiai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos bei šių pažeidimas. Nors tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra skiriamos tarnybinės nuobaudos, tačiau yra konstatuotas savarankiškas pagrindas tokiai nuobaudai skirti, be to, išvada yra perduota valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsakovas nurodo, kad visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi ir joje išdėstytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėja siekia apskųsti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. lapkričio 13 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 50-IS-121 „Dėl buvusios Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato pareigūnės S. M. veiksmų“ 2 punktą, kuriuo konstatuota, kad pareiškėja, buvusi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėja, pažemino pareigūno vardą. Inter alia šios tarnybinio patikrinimo išvados 3 punktu pasiūlyta pareiškėjai už Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų, 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimų, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 14.3, 14.4 punktų reikalavimų pažeidimą ir šio kodekso 3 punkte reglamentuotų principų nesilaikymą tarnybinės nuobaudos neskirti, nes pažeistas senaties terminas tarnybinei atsakomybei taikyti (b. l. 59–68).
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, konstatavo, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. lapkričio 13 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 50-IS-121 pareiškėjai teisiškai reikšmingų pasekmių nesukuria, todėl nėra individualus teisės aktas, skundžiamas administraciniam teismui, dėl to atsisakė priimti patikslinto skundo reikalavimą dėl šios tarnybinio patikrinimo išvados panaikinimo, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (2013 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. 1V-720 redakcija) (toliau –Tvarkos aprašas) 23 punktu, tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą (toliau – išvada), kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 8.1 punkte numatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei ją atlikusių pareigūnų veiksmai). Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis. Pagal Tvarkos aprašo 24 punktą, vadovas, turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą, arba kitas pareigūnas, pavedęs atlikti tarnybinį patikrinimą, gavęs tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jos gavimo turi ją įvertinti ir priimti vieną iš šių sprendimų: patvirtinti išvadą ir išspręsti klausimą dėl pareigūno patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn bei įgyvendinti kitas būtinas prevencines priemones. Jeigu išvadą tvirtinantis pareigūnas nėra įgaliotas skirti tarnybinę nuobaudą, išvada ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po išvados patvirtinimo turi būti išsiųsta pareigūnui, kuris turi tokią teisę, o patvirtinus išvadą dėl pareigūno, kuris, perkeltas į pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, padarė tarnybinį nusižengimą ir siūloma jam skirti tarnybinę nuobaudą, išvados kopija per 3 darbo dienas nuo šios išvados patvirtinimo perduodama valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas pareigūnas, vadovui, valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai ir perkeltam pareigūnui (24.1 p.); grąžinti tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą papildomam tarnybiniam patikrinimui, jeigu nepasibaigę Tvarkos aprašo 22 punkte nustatyti tarnybinio patikrinimo atlikimo terminai (24.2 p.). Iš šių nuostatų matyti, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kuri kartu su tarnybinio patikrinimo medžiaga teikiama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, arba kitam pareigūnui, pavedusiam atlikti tarnybinį patikrinimą, o pastarasis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jos gavimo turi ją įvertinti ir priimti vieną iš paminėtų sprendimų.
Iš skundžiamos tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad ji, konstatavus pareiškėjos padarytą tarnybinį nusižengimą ir suformulavus pasiūlymą neskirti tarnybinės nuobaudos, buvo pateikta ir patvirtinta Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko. Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2016 m. vasario 11 d. raštu Nr. 50-S-8879 ,,Dėl informacijos pateikimo administracinėje byloje Nr. AS-123-143/2016“ informavo Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas 2015 m. lapkričio 13 d. patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 50-IS-121, kurios 3 punkte nurodytas siūlymas neskirti tarnybinės nuobaudos, nes pažeistas senaties terminas tarnybinei atsakomybei taikyti. Todėl klausimas dėl pareiškėjos patraukimo tarnybinėn atsakomybėn nebuvo toliau spręstas, ir joks sprendimas šiuo klausimu nepriimtas. Išvados 2 punkte konstatuota, kad pareiškėja pažemino pareigūno vardą. Pareiškėja 2015 m. rugsėjo 1 d. atleista iš tarnybos, todėl sprendimas atleisti iš tarnybos jau atleistą pareigūną nepriimtas.
Kaip matyti, nagrinėjamu atveju pradėta procedūra dėl galimo pareiškėjos tarnybinio nusižengimo buvo užbaigta Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui patvirtinus tarnybinio patikrinimo išvadą (įrašas šiame dokumente). Nesant priimto jokio kito atskiro sprendimo, toks patvirtinimas kartu yra ir galutinis įstaigos vadovo sprendimas pareiškėjos tarnybinės atsakomybės klausimu, kuris, pareiškėjai nesutinkant su šiuo sprendimu, gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka ir nagrinėjamas administracinių teismų pagal ABTĮ įtvirtintas taisykles. Tarnybinio patikrinimo išvada yra sudėtinė įstaigos vadovo sprendimo dalis.
ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Atsižvelgiant į aptartus argumentus, pirmosios instancijos teismas turi nustatyti pareiškėjai terminą pateikti skundą, atitinkantį ABTĮ reikalavimus.
Esant tokioms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti priimti pareiškėjos skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.) negali būti laikoma pagrįsta, todėl naikintina, o skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d., 148 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos S. M. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.