Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis profesinį išsilavinimą, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio nuostatomis, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. P. 2017-10-05 apie 13.59 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatų kompleksu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę - lengvąjį automobilį „SKODA YETI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau, negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. 1,68 promilės alkoholio, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

2018-01-03 Šiaulių apylinkės teisme Šiaulių rūmuose buvo gautas Ą. P. prašymas atleisti jo tėvą, kaltinamąjį J. P. nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu, pagal laidavimą ir perduoti kaltinamąjį J. P. jo atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato. Prašyme nurodoma, kad Ą. P. prižada daryti teigiamą ir taisomą poveikį savo tėvui J. P., kad jis daugiau nenusikalstų ir nedarytų naujų nusikaltimų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalis). Taigi, šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-132-699/2017).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Ą. P. yra tinkamas laiduotojas, charakterizuojamas teigiamai, neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Laiduotojas dirba „(duomenys neskelbtini)“ mechaniku. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje Ą. P. charakteristikoje yra nurodoma, kad darbe Ą. P. yra charakterizuojamas teigiamai kaip darbštus, kruopštus, atsakingas, imlus naujovėms ir pasiūlymams, gebantis dirbti komandoje. Jis yra supratingas kitų atžvilgiu darbuotojų ir vadovo atžvilgiu, nekonfliktiška asmenybė. Geba operatyviai priimti reikiamus sprendimus, susijusius su tiesioginiu savo darbu. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje, taip pat pripažintina, kad Ą. P. yra tinkamas laiduotojas ir vertas teismo pasitikėjimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 ir 3 dalis, todėl kaltinamasis J. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato vieneriems metams ir baudžiamoji byla jam nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalis).

2017-10-10 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje buvo gautas J. P. prašymas dėl asmeninių daiktų pasiėmimo iš automobilio. J. P. prašyme prašė jam leisti iš automobilio „SKODA YETI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), leisti jam pasiimti asmeninius daiktus ir įrankius (b. l. 33).

2017-10-17 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Budrio nutarimu paskirtas laikinas J. P. nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „SKODA YETI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 6 mėnesių laikotarpiui nuo 2017-10-17 iki 2018-04-17 (b. l. 42).

VšĮ „Emprekis“ Auto transporto kainos Lietuvoje įmonės pateiktame vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje išraše matyti, kad J. P. vairuoto automobilio „SKODA YETI“ vidutinė transporto priemonės vertė yra 16560 € (b. l. 53).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Be to, įstatyme nustatytas privalomasis turto konfiskavimo pobūdis. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Įstatyme kalbama ir apie kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančio turto konfiskavimą. Antai BK 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Pagal teismų praktiką, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, teismas įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, 2K-237/2011). Įstatyme nereikalaujama, kad nusikaltimo padarymo priemonė būtų tiesiogiai pritaikyta tokiai veikai daryti, sukonstruojant specialias saugyklas ar kitokias ertmes, pritaikytas turtui paslėpti ar gabenti. Svarbu, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, jog jos padarymas be jo panaudojimo būtų pasunkintas ar būtų neįmanomas. Šis kriterijus teismų praktikoje lemia transporto priemonės pripažinimą nusikaltimo padarymo priemone, jeigu nusikaltimo dalykas gabenamas ar aptinkamas transporto priemonėje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2008, 2K-463/2011, 2K-534/2011). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 17 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-223-696/2017).

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Nusikalstamos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko ar kitų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad iš nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-138/2014, 2K-497-511/2015, 2K-243-942/2016). Be to, jei turtą iš nusikalstamos veikos gavo keli bendrininkai, tačiau šio turto pas juos nerandama, ir nenustatyta kiekvienam iš bendrininkų atitekusi turto dalis, teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, tokio turto vertę atitinkančią pinigų sumą iš bendrininkų gali išieškoti lygiomis dalimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2014, 2K-527/2014, 2K-497-511/2015, 2K-13-693/2016). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269-648/2017).

Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Pagal teismų praktiką, išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 16 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018).

[...] BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmių skyrimą, o baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos laikantis BK IX skyriaus nuostatų. Baudžiamojo poveikio priemonės yra viena iš valstybės nustatytos reakcijos į padarytą nusikalstamą veiką formų. Ir bausmė, ir baudžiamojo poveikio priemonės yra teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės. Taigi baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas, teisėjų kolegijos nuomone, taip pat yra asmens už padarytą nusikalstamą veiką atitinkamas nubaudimas. Teisingumo principas laikomas vienu iš pagrindinių baudžiamosios teisės principų. Nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas neabejotinai yra susijęs su teisingumo principo įgyvendinimu. Teismo priimamas baigiamasis aktas (nuosprendis ar nutartis) turi būti teisėtas, pagrįstas ir teisingas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarime pažymėta, kad ,,konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-34-699/2018). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje kasacinio teismo nutartyje Nr. 2K-79-511/2018 yra išaiškinęs, kad [...] teismo buvo paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: maksimali, numatyta įstatymo, – 25 MGL dydžio (941,50 Eur) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sudaranti apie tris ketvirtadalius automobilio, kurį neblaivus vairavo V. R., vertės (be PVM – 1207 Eur), o teismui pritaikius baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės vairuoti transporto priemonę dvejiems metams, jis pakankamai ilgą laiką automobilio vairuoti negalės. Taigi V. R. patirs tiek turtinio pobūdžio poveikį, dydžiu iš esmės artimą automobilio konfiskavimui, tiek su specialiosios teisės naudojimu susijusį suvaržymą; nėra pagrindo pripažinti, kad, atleidžiant V. R. nuo atsakomybės, šios teismo parinktos jam baudžiamojo poveikio priemonės neatitiktų pusiausvyros tarp asmeninių kaltininko interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją.

Nagrinėjamoje byloje prokuroras byloje prašė „dėl turto konfiskavimo, vis dėl to yra tokia situacija, kad J. P. serga, šeimos nariai serga. Automobilis, kurį vairavo, dovanotas vaikų. Jis gan brangokas. Galimai būtų pernelyg griežta poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas“. Kaltinamasis J. P. teismo prašė „[...] nekonfiskuoti automobilio. Pažada, kad daugiau nebedarys nusikalstamų veikų. Jis nėra linkęs į nusikaltimus“.

Teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos aplinkybes, kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, kaltinamojo parodymus teisme, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę: J. P. yra neteistas (b. l. 58-59), baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l.60-61), nedirbantis (b. l. 62), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 63). Jis gyvena kartu su žmona. Turi pastovią gyvenamąją vietą. Turi suvirintojo specialybę, 42 metus darbo patirties. Jis yra motyvuotas dirbti. Darbą suvokia kaip privalumą. Pagrindinis pajamų šaltinis šiuo metu yra – pensija. Nurodo, kad turi nuolatines pajamas, kurių pakanka jo poreikiams patenkinti. Įsiskolinimų neturi, moka taupyti pinigus. Labai gerai sutaria su visais šeimos nariais. Turi du sūnus ir 4 anūkus. Nėra vartojęs narkotinių medžiagų. Geria retai ir saikingai Jis yra dėmesingas, atidus, remia visuomenines vertybes. Pagal teisės pažeidėjo įvertinimo metodiką „OASys 1“ J. P. yra priskiriamas žemai nusikalstamo elgesio rizikai (5 balai) (b. l. 127-130). 2018-01-03 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pažymoje apie asmeniui išmokėtas išmokas Nr. KA_PZ1-28 nurodoma, kad J. P. nuo 2012-01-01 iki 2017-12-31 yra mokama pastovi senatvės pensija – 1053,17 Lt (313,01 €). 2018-01-03 VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro medicinos dokumentų išraše nurodoma, kad nuo 2008-07-26 sunkiai svirduliavo, infarktas, gydėsi, atliktas šuntavimas, po to gydytas reabilitacijoje. 2008-12-10 Kauno onkologijos klinikose diagnozuotas (neįskaitoma), atlikta (neįskaitoma) terapija. Taip pat į tai, kad jis yra pensininkas, jo žmona ir jis sunkiai serga. Automobilis priklauso jam. Pagal kaltinamojo ir laidotojo parodymus automobilis kaltinamajam yra dovanotas jo sūnaus. Pagal VšĮ „Emprekis“ Auto transporto kainos Lietuvoje įmonės pateiktame vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje išraše matyti, kad J. P. vairuoto automobilio „SKODA YETI“ vidutinė transporto priemonės vertė yra 16560 €. Teismas įvertinęs visas aplinkybes, konstatuoja, kad baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas būtų per griežta poveikio priemonė, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį. Analogiškai, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto automobilio vertės konfiskavimą pagal vidutinę rinkos kainą, būtų per griežta, neproporcinga ir neteisinga. Automobilį vairuoja marti, ji kaltinamąjį ir jo žmoną vežioja į gydymo įstaigas ir apsipirkti. Automobilis yra būtinas jų poreikiams patenkinti. Todėl, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, nusprendžia baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo ir turto automobilio piniginės vertės konfiskavimo neskirti. Teismas konstatuoja, kad turi būti taikoma kita baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, paskiriant 20 MGL dydžio įmoką.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

J. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo ir perduoti jį sūnaus Ą. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, J. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, t. y. vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, – terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu J. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (753,20 €) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam skirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, panaikinti.

2017-10-17 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Budrio nutarimu paskirtą laikiną J. P. nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „SKODA YETI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 6 mėnesių laikotarpiui nuo 2017-10-17 iki 2018-04-17, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, panaikinti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Automobilis, automobilio užvedimo raktelis su pakabuku, transporto priemonės registracijos liudijimas grąžintus pagal 2017-10-18 nutarimą J. P. saugojimui (b. l. 50-51), palikti automobilio savininko neribotai nuosavybei;Vairuotojo pažymėjimas, išduotas J. P. vardu, 1 vnt., esantis baltame voke pridėtame prie baudžiamosios bylos, galinio bylos viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, siųsti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybai.

Išaiškinti J. P., kad jei laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jei padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, nuorašo gavimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.