- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-12
- Bylos Nr.
- 2A-793-254/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Dalė Burdulienė (pran.), Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- S. G.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei Mašinų gamyklai, „Astra“
- Kategorijos
- 11.9.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Dalės Burdulienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3628-90/2012 pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Mašinų gamyklai „Astra“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 63-67) ir prašė pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu, panaikinti atsakovės 2012-07-31 direktoriaus įsakymą Nr. 14; pripažinti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos DK 297 straipsnio 4 dalies pagrindu; negrąžinti į darbą, tačiau priteisti 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo, taip pat 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Patikslintame ieškinyje nurodė, kad AB Mašinų gamykloje „Astra“ sąžiningai ir pareigingai dirbo nuo 1974-09-06, t. y. 38 metus. 2001-03-15 ir 2003-01-08 ieškovei buvo pareikšti papeikimai, tačiau drausminės nuobaudos jau nebegalioja. Nurodė, kad 2012-05-28 eidama namo bandė išsinešti nerūdijančio plieno plokštelę, kurios dydis 15 cm x 10 cm x 5 mm, tačiau apsaugos darbuotojams atlikus jos daiktų patikrinimą, plokštelė buvo rasta. Apsaugos vadovams pareikalavus, parašė pasiaiškinimą, o 2012-07-31 direktoriaus įsakymu buvo atleista iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Ieškinyje nurodė, kad plokštelę paėmė iš gamybinių atliekų dėžės su tikslu pritaikyti ją namų ūkyje (karštam puodui pastatyti). Po šio įvykio savaitę dar dirbo, nors jai buvo siūloma išeiti iš darbo savo noru. Dėl tokio spaudimo ir streso dėl savo poelgio, susirgo, nedarbingumo laikotarpis truko nuo 2012-06-04 iki 2012-07-30. Grįžusi po nedarbingumo buvo atleista iš darbo 2012-07-31 įsakymu už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Nurodė, kad iš darbo buvo atleista neteisėtai ir nepagrįstai, nes jos vienkartinis poelgis, neturint kitų galiojančių drausminių nuobaudų, negali būti laikomas šiukščiu darbo drausmės pažeidimu. Atkreipė dėmesį, kad bandytos išsinešti plokštelės vertė tėra 8-10 Lt, todėl pritaikyta griežčiausia nuobauda neatitinka padaryto pažeidimo sunkumo. Be to, darbdavys pažeidė DK 240 straipsnio 1 dalį, kadangi raštu nepareikalavo pasiaiškinimo dėl padaryto pažeidimo, nenustatė termino tokiam pasiaiškinimui pateikti. Ieškovė nurodė, kad būti grąžinta į darbą nenori, kadangi mano, jog jai nebūtų sudarytos palankios sąlygos darbui. Taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į jos amžių, kuomet iki išėjimo į pensiją tėra likę 3 metai 8 mėnesiai, dėl atleidimo už vagystę jai itin apsunkintos galimybės susirasti kitą darbą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimu (b. l. 89-91) ieškinį atmetė; priteisė atsakovei 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas. Teismas konstatavo, kad nors 2001-03-15 ir 2003-01-08 įsakymais už šiurkščius darbo tvarkos pažeidimus (darbe pasirodžius neblaiviai) ieškovei pareikšti papeikimai yra negaliojantys, jie ieškovę charakterizuoja neigiamai. Pažymėjo, kad ieškovė paskatinimų neturėjo. Teismas ieškovės nurodytą aplinkybę, jog metalo plokštelė buvo paimta iš atliekų konteinerio, laikė jos gynybine pozicija, kuomet metalo atliekas išsinešti iš atsakovės teritorijos taip pat draudžiama. Svarbia aplinkybe teismas laikė apsaugos vadovo K. G. parodymus apie tai, kad tikrinant ieškovės rankinę, plokštelę pastaroji bandė nuslėpti, dėl ko padarė išvadą, jog ieškovė suprato daranti nusižengimą. Teismas konstatavo, kad atsakovei nereikėjo reikalauti paaiškinimo raštu, kadangi ieškovė jį parašė iš karto, radus plokštelę. Kadangi šis nusižengimas turi vagystės požymių, teismas konstatavo, kad griežčiausia drausminė nuobauda atitinka nusižengimo sunkumą, todėl buvo pritaikyta teisingai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu (b. l. 97-101) prašo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos bylose dėl darbo sutarties nutraukimo DK 136 straipsnio 3 dalies pagrindu. Teismas nenustatė ir nevertino aplinkybių, ar padarytas darbo drausmės pažeidimas yra šiukštus, ar drausminė nuobauda pasirinkta atsižvelgiant į DK 238 straipsnio nuostatas, ar nėra pagrindo panaikinti drausminę nuobaudą, atsižvelgiant į padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumą, aplinkybes, kuriomis jis buvo padarytas, darbuotojo ankstesnį elgesį, ir į tai, ar drausminė nuobauda atitinka padaryto nusižengimo sunkumą;
2. Teismas taip pat nevertino ir nepatikrino aplinkybių, reikšmingų paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumui ir pagrįstumui, net ir nustatęs, kad drausminė nuobauda paskirta raštu iš apeliantės nepareikalavus pateikti pasiaiškinimo, t. y. pažeidžiant DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kuomet kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad nustatęs tokias aplinkybes, teismas turi patikrinti ir įvertinti ir kitas aplinkybes, reikšmingas paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumui ir pagrįstumui. Teisiškai nepagrįstu laikytinas teismo argumentas, kad skirdamas ir pasirinkdamas drausminę nuobaudą, darbdavys galėjo nesilaikyti drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos ir pažeisti DK 240 straipsnio nuostatas;
3. Teismas netyrė, ar atsakovė pateikė ieškovei įrodymų apie tai, kad ji padarė šiukštų darbo drausmės pažeidimą, taip pat netyrė pažeidimo pobūdžio, nenustatinėjo pasekmių, darbuotojo kaltės laipsnio ir kitų ginčui reikšmingų aplinkybių, kad pažeidimą galėtų kvalifikuoti kaip šiurkštų. Teismas taip pat netyrė nuobaudos tikslingumo ir jos įtakos darbo drausmės užtikrinimui;
4. Teismas neužtikrino pagrindinio įrodymo – metalo plokštelės – į bylą pateikimo. Atsakovė ieškovės bandytos išsinešti plokštelės nenufotografavo ir kitaip neaprašė, todėl pateikus plokštelę bylos nagrinėjimo metu, ieškovė galėjo tik daryti prielaidą, kad tai ta pati plokštelė. Be to, atsakovė šią plokštelę po apžiūros teismo posėdyje išsinešė, o ieškovės atstovei pakartotinai paprašius ją vėl pateikti į bylą – pateikė kitą, žymiai didesnės vertės plokštelę. Sprendime dėl ieškovės teiginių, kad į bylą pateikta ne ta plokštelė, nėra pasisakyta, jie, neįvertinti su kitais įrodymais;
5. Teismas rėmėsi tik ieškovei nepalankiomis aplinkybėmis, tačiau nenurodė ir neįvertino jai palankių. Teismas nenurodė, kad už gerą ir sąžiningą kasdienį darbą ieškovė kas mėnesį buvo skatinama papildomomis išmokomis prie darbo užmokesčio, atsakovės įvardintomis kaip premijos, priedai. Dėl to nepagrįsta teismo išvada, kad ji paskatinimų neturėjo. Byloje taip pat pateikta įrašų apie gerą ieškovės įvertinimą. Nurodo, kad šie įrašai padaryti tik senosios santvarkos laikotarpiu, nes po nepriklausomybės atgavimo atsakovė už gerą darbą skatindavo premijomis ir priedais. Teismas taip pat nebuvo objektyvus, vertindamas atsakovės į paskutinį teismo posėdį pateiktus suklastotus įrodymus – detalę ir jos brėžinį, nekritiškai įvertino neišsamius atsakovės darbuotojo K. G. parodymus. Pažymėjo, kad šis liudytojas neįvardino tikslios vietos, iš kurios plokštelė buvo paimta, tuo akivaizdžiai išvengdamas melagingų parodymų davimo. Nurodo, kad ieškovės bandytos išnešti metalo plokštelės vertė įtakoja ieškovės padarytos darbo drausmės pažeidimo vertinimą, tačiau teismas to nenustatinėjo;
6. Nurodydamas, kad teisę spręsti, kokią nuobaudą už padarytą nusižengimą skirti nusižengusiam darbuotojui, turi darbdavys, teismas nesprendė ir nevertino, ar drausminė nuobauda parinkta atsižvelgiant į DK 238 straipsnio nuostatas. Paskirtos teismo nuobaudos adekvatumą teismas turėjo įvertinti pagal subjektyvius ir objektyvius duomenis, tačiau teismas atsisakė tenkinti ieškovės prašymą dėl įrodymų iš atsakovės išreikalavimo apie vagysčių ar bandymų pavogti atsakovės turtą per paskutiniuosius metus skaičių ir už tai taikytų drausminių nuobaudų rūšis, motyvuodamas, kad tai nėra susiję su byla ir užvilkins bylos nagrinėjimą. Nurodė, kad teismas tokiais veiksmais ieškovei, kaip silpnesniajai šio ginčo šaliai, nepadėjo išreikalauti visų su ginču susijusių duomenų, tuo pačiu – neatskleidė bylos esmės. Liudytojai (atsakovės darbuotojai) K. G. tokių duomenų negalėjo pateikti, o O. T. – pateikti atsisakė. Nurodo, kad būtent šie įrodymai būtų objektyvūs ieškovės padaryto nusižengimo vertinimo kriterijai. Neišreikalavęs šių duomenų, teismas negalėjo objektyviai įvertinti darbdavio reakcijos adekvatumo ieškovės padarytam darbo drausmės pažeidimui. Nurodė atsakovę laikantis tvarkos, kuomet pavogti įmonės turtą bandęs asmuo yra atleidžiamas iš darbo jam pačiam prašant, tačiau netrukus šis asmuo vėl priimamas į darbą terminuota darbo sutartimi, todėl pabrėžė, kad atsakovė realios žalos nepatyrė, o jos nurodoma žala – pasitikėjimo darbuotoju praradimas, tėra fiktyvi;
7. Teismas visiškai nevertino fakto, kad ieškovė pas atsakovę dirbo 38 metus. Per visą šį laiką nebuvo bausta nei administracine, nei baudžiamąja tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 104-107) prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad byloje vienareikšmiškai nustatyta, jog ieškovė plokštelę kėsinosi pavogti. Kasacinio teismo senato nutarime yra aiškiai nurodyta, kad DK 295 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytų veikų kvalifikavimui šiukščiu darbo drausmės pažeidimu neturi reikšmės jų dalyku esančio turto ar turtinės naudos reikšmė, t. y. užtenka įrodyti, kad buvo padaryta veika, atitinkanti vagystės požymius. Ieškovė pasiaiškinime ir bylos nagrinėjimo metu neginčijo, kad siekė pasisavinti atsakovei priklausantį daiktą. Skiriant drausminę nuobaudą, esminis reikalavimas yra darbuotojo pasiaiškinimas. Ieškovė pasiaiškinimą, adresuotą generaliniam direktoriui, buvo surašiusi, jame nurodė visas aplinkybes ir pripažino savo kaltę, todėl laikytinas atitinkančiu visus reikalavimus. DK 235 straipsnyje nurodyti veiksmai, kurie laikomi šiurkščiais darbo drausmės pažeidimais ir leidžia darbdaviui taikyti griežčiausią drausminę nuobaudą – darbo sutarties nutraukimą. Įstatymo leidėjas leidžia pačiam darbdaviui nuspręsti, ar esant šiukščiam darbo drausmės pažeidimui, taikyti griežčiausią drausminę nuobaudą, ar ne. Paaiškino, kad ieškovei nuobauda skirta atsižvelgiant į tai, kad ji nesigaili dėl padarytos veikos ir netgi mėgina įrodyti, jog yra nekalta. Nurodė, kad ieškovė premijų negaudavo, o papildomos lėšos buvo mokamos už jos papildomais atliktus darbus, kuriuos ji pati fiksavo ir atlikusi pasirašydavo. Apsaugos vadovas ne kartą buvo gavęs informaciją apie tai, kad ieškovė retkarčiais iš dėžių imdavo metalo gabalus, ko pasėkoje ieškovė buvo sulaikyta vagianti metalą. Ieškovė mėgino pavogti ne neapdirbtą metalo lakšto gabalą (plokštę), tačiau 176,56 Lt vertės paruoštą gaminį. Pažymėjo, kad įmonėje yra nustatyta tvarka, kokiomis sąlygomis atsakovė savo darbuotojams teikia paslaugas ar parduoda gaminius. Teigia šią tvarką ieškovei žinojus ir ja naudojusis. Nurodo, kad atsakovė visiškai pasitiki savo darbuotojais, kurie darbui reikalingas medžiagas ir įrankius naudoja bendrai, todėl kėsindamasi pavogti įmonės turtą – prarado pasitikėjimą. Tačiau vien dėl jos keisti darbo organizavimo sistemą ar pastoviai ją stebėti – įmonei ekonomiškai nenaudinga. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė apie ne jos bandytos išsinešti, tačiau kitos (vertingesnės) plokštelės į bylą pateikimą, tik įrodo, kad ieškovė buvo atleista pagrįstai parinkus atleidimo pagrindą, nes pasiaiškinime nurodė, jog rankinėje turėjo nerūdijančio plieno plokštelę, apklausos metu patvirtino, kad tai ta pati plokštelė, tačiau apeliaciniame skunde nurodė, kad tai kita plokštelė. Visos šios aplinkybės įrodo, kad atsakovė parinko teisingą ir adekvačią pažeidimui bei darbuotojos elgesiui drausminę nuobaudą, o teismas išsamiai ir objektyviai įvertino visas faktines aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantės darbo sutartis 2012-07-31 nutraukta pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, kai ji vieną kartą šiurkščiai pažeidė darbo pareigas (DK 235 straipsnis). Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas – tai darbo pareigų pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ir nustatytai darbo tvarkai (DK 235 straipsnio 1 dalis). Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštaus, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-532/2005; 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. A. v. UAB „Barker textiles“, bylos Nr. 3K-3-424/2011; kt.). Apeliantė neneigia, kad 2012-05-28 išeidama iš darbo bandė išnešti nerūdijančio plieno plokštę ir šios veikos, turinčios vagystės požymių, nebaigė tik todėl, kad buvo sulaikyta apsaugos darbuotojų. Ieškovė neįrodė ir byloje nenustatyta, kad apeliantė turėjo teisėtą pagrindą šį turtą užvaldyti, t.y. gavo kompetentingo asmens sutikimą ar buvo kitokių pagrindų manyti, kad toks jos elgesys bus pateisinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB ,,Baltijos parkai“, bylos Nr. 3K-3-351/2006). Kolegija sprendžia, kad apeliantė, kaip ir kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo turėjo suvokti, kad toks jos elgesys neleistinas, todėl jos valia užvaldyti turtą buvo susiformavusi, o tikslas – asmeninėms reikmėms ar pasipelnymo tikslais, jau neturi reikšmės kvalifikuojant darbo drausmės pažeidimą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad apeliantei buvo žinoma kokia tvarka įmonės darbuotojams teikiamos paslaugos ir ja ji naudojosi. Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodė, kad yra įdiegusi LEAN darbo organizavimo sistemą, kuomet visiems darbuotojams yra prieinamos materialinės vertybės ir apskaita vedama tik įmonės mastu, o jų apsauga užtikrinama organizuojant apsaugos postą, darbuotojams išeinant iš teritorijos. Kaip pagrįstai nurodė apeliantė apeliaciniame skunde, DK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti darbo teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo reikalavimai yra taikomi abiems darbo sutarties šalims, todėl jos padaryta veika pagrįstai darbdavio buvo pripažinta netoleruotina. Dėl padarytos veikos, turinčios vagystės požymių, tarp šalių susiformavo itin didelis nepasitikėjimas. Kolegija sprendžia, kad apeliantės padarytos veikos priskyrimui prie šiurkštaus darbo tvarkos pažeidimo neturi reikšmės ketinto užvaldyti turto vertė – ar jos savikaina būtų 176,56 Lt pagal atsakovės parengtą kalkuliaciją ir liudytojo V. L. parodymus (b.l. 26, 84), ar 8-10 Lt pagal apeliantę, nors ši pagrįsta tik pačios paaiškinimu. Veika šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretūs darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingi padariniai, priežastinis darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalingų padarinių ryšys, darbuotojo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. G. v. UAB ,,S. K. S.“, bylos Nr. 3K-3-568/2008). Nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos sąlygos, pripažinti apeliantės veiką šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, nors tiesioginės žalos atsakovė nepatyrė tik per savo darbuotojų apdairumą, kuomet užvaldytas daiktas buvo surastas ir iš apeliantės paimtas.
DK 136 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal šio straipsnio 3 dalį, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių (Kodekso XVI skyrius). DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatyta darbdavio pareiga prieš skiriant drausminę nuobaudą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė nepareikalavo raštu, kad apeliantė paaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Tačiau po sulaikymo ji buvo nuvesta pas generalinį direktorių, kuris žodžiu paprašė parašyti pasiaiškinimą ir apeliantė jį parašė (b.l. 81). Pasiaiškinimo institutu ne tik garantuojama darbuotojo teisė pasiaiškinti, bet ir siekiama maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. v. UAB „Žvėryno klinika“, bylos Nr. 3K-3-153/2009). Pasiaiškinime apeliantė nurodė visas aplinkybes, reikšmingas veiką kvalifikuoti šiukščiu darbo pareigų pažeidimu - nurodė vietą ir laiką, kuomet buvo sulaikyta apsaugos darbuotojų. Taip pat pripažino faktą, kad jos rankinėje buvo rasta nerūdijančio plieno plokštelė bei nurodė, kad ją išsinešti nebuvo gavusi nei meistro, nei cecho vadovo leidimo. Šiuo aspektu yra reikšminga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartyje, priimtoje šioje civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009, suformuota praktika, kad tuo atveju, kai darbo drausmės pažeidimas buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą, tai vien formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, nes priešingu atveju teisė gintų nesąžiningą asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2008, 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2008 ir kt).
Sprendžiant ar paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą, kasacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad, net ir pripažinus darbo drausmės pažeidimą šiurkščiu, tai nereiškia, kad darbuotojui vien dėl to taikoma griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Esant šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui darbdavys gali taikyti ir lengvesnes drausmines nuobaudas: pastabą ar papeikimą. Parinkdamas drausminės nuobaudos rūšį pagal DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus (darbo drausmės pažeidimo sunkumą, padarinius, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, atsižvelgiant į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau) darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. UAB „Lifosa“, bylos Nr. 3K-3-257; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje E. L. L. v. UAB „Klaipėdos kartonas“, bylos Nr. 3K-3-563/2010). Vertinant ar apeliantei paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą yra reikšmina aplinkybė, susijusi su jau pirmiau paminėta atsakovės darbo organizavimo formos, pagrįsta pasitikėjimu darbuotojais. Liudytojas K. G. parodė (b.l. 83), jog jau iki pažeidimo padarymo apeliantės elgesys kėlė nepasitikėjimo, todėl apsaugos darbuotojai ją stebėjo darbo vietoje. Apeliantė prašo šio asmens parodymus vertinti kritiškai, kuomet laiko jį priklausomą nuo darbdavio. Tačiau šis asmuo yra apsaugos vadovas ir liudijo apie jam žinomas aplinkybes, apie kurias įvykio dieną taip pat nurodė raštu pranešime darbdaviui (b.l. 160). Jo parodymus laikyti nepatikimais, kai jie yra nuoseklūs, nėra pagrindo. Apeliantės veiką mažareikšme negalima laikyti, kuomet dėl užvaldyto daikto vertės, kurio tik savikaina yra 176,56 Lt., ji turi vagystės požymių. Apeliantė teismo posėdžio metu nurodė, kad iš jos buvo paimta paprasto metalo plokštelė, tačiau tokie jos parodymai neatitinka nei jos pačios paaiškinime darbdaviui, nei ieškinyje nurodyto objekto apibūdinimo, kuomet abiejuose dokumentuose ji nurodė, kad rankinėje buvo rasta nerūdijančio plieno plokštelė. Atsakovė jau atsiliepime į ieškinį nurodė šio daikto savikainą (b.l. 23), vėliau pateikė ją patvirtinančią kalkuliaciją (b.l. 26), kurią paaiškino liudytojas V. L., todėl apeliantės argumentai, kad po 2012-11-16 teismo posėdžio atsakovė pakeitė daiktinį įrodymą į didesnės vertės, pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo pripažinti gynybine pozicija. Atsakovė tokius nenuoseklius apeliantės paaiškinimus atsiliepime į apeliacinį skundą vertina kaip patvirtinimą to, kad darbdavys prarado pasitikėjimą darbuotoja.
Apeliantė pati nurodė, kad dirbdama pas atsakovę du kartus padarė šiurkščius darbo drausmės pažeidimus - darbo metu buvo pastebėta neblaivi, už kuriuos buvo skirti papeikimai (b.l. 11, 12). Nors pagal DK 243 straipsnį, jei per vienerius metus nuo tos dienos, kai buvo skirta drausminė nuobauda, darbuotojui nebuvo skiriama nauja nuobauda, laikoma, kad jis nėra turėjęs nuobaudų, tačiau esant tokiems faktams konstatuoti, kad apeliantė visą laiką pas atsakovę dirbo sąžiningai ir pareigingai, kaip nurodė ieškinyje, negalima. Darbdavys taip pat nėra skyręs apeliantei paskatinimų padėkos, apdovanojimo, premijos ar kita forma skatinęs darbuotoją, t.t. ir už ilgametį ir nepriekaištingą darbą (DK 233 str.). 2011-09-29 įsakyme Nr. 313 dėl apeliantės perkėlimo į kitą darbą (b.l. 10), nurodytos darbo užmokesčio sudedamosios dalys, todėl apmokėjimas už atliktą darbą šiame įsakyme nustatyta tvarka nėra darbuotojo skatinimas. Darbo užmokestis galėjo kisti ir kito priklausomai nuo pamainos užduočių įvykdymo, jai patikėtų įrenginių priežiūros (b.l. 42-52). Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad darbdavys prarado pasitikėjimą darbuotoja, todėl jo pasirinkimas nutraukti darbo santykius pripažintinas proporcinga priemone ginant savo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje N. B. v. UAB „Puntukas“, bylos Nr. 3K-3-117/2012). Kolegija nesutinka su apeliante, kad šioje byloje turėjo būti nagrinėjamos aplinkybės dėl kitiems darbuotojams taikytos drausminės atsakomybės už analogiškus pažeidimus, kuomet skiriant drausminę nuobaudą turi būti vertinamos su konkrečiu darbo drausmės pažeidimu susijusios aplinkybės ir darbuotoją apibūdinantys faktai. Apeliantė nurodė, kad atsakovė atleidusi darbuotojus dėl veikos, turinčios vagystės požymių, vėl juos priima į darbą terminuotai darbo sutarčiai, tačiau net ir pasitvirtinus tokioms aplinkybėms pripažintina, kad darbdavys netoleruoja šiukščių darbo drausmės pažeidimų, o tokios drausminės nuobaudos yra tikslingos, nes neabejotinai įtakoja darbo drausmės įmonei užtikrinimą, todėl darbdavys skirdamas nuobaudą atsižvelgė į visus DK 238 straipsnyje nurodytus kriterijus.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
V. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurios priteistinos iš apeliantės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės S. G. atsakovei akcinei bendrovei Mašinų gamyklai „Astra“ (įmonės kodas 149679465, a.s. LT91 7044 0600 0191 9351, AB AEB bankas, kodas 70440) 400 (keturis šimtus) litų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.