- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-07
- Bylos Nr.
- 2A-789-653/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-13222-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Jelena Šiškina, Rūta Petkuvienė
- Atsakovas
- L. V.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- L. R. B.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Burdulienės, Rūtos Petkuvienės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. V. apeliacinį skundą dėl 2014-04-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei L. V. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, trečiasis asmuo L. R. B., ir atsakovės L. V. priešieškinį ieškovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl leidimo parengti projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, trečiasis asmuo L. R. B..
Aprašomoji dalis
nustatė
I. Ginčo esmė
ieškovas nustatė, kad atsakovė pašalino gyvenamojo namo sieną, skyrusią patalpą ir priestatą, pastogėje įrengė patalpą su langu, atitinkamai pakeisdama buvusią stogo konfigūraciją (buvęs taisyklingos formos šlaitinis stogas šiuo metu yra netaisyklingos formos), vietoje buvusių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų rąstų ir medinių su karkasu gyvenamojo namo ir priestato išorinių atitvarų įrengė vientisą plytų mūro fasadą, priestatas ir patalpa paaukštinti: 1989-02-06 kadastrinių matavimų bylos Nr. 5066 duomenimis, priestatas buvo 2 m aukščio, patalpa - 2,80 m aukščio, o šiuo metu priestato ir patalpos aukštis siekia apytikriai 4,97 m. Be to, atsakovė žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatė 1,86 m² ploto ir apie 2,20 aukščio medinių lentų lauko tualetą ir apie 10,64 m² ploto ir 2 m aukščio medinių lentų malkinę. Ieškovas prašo teismo įpareigoti atsakovę pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t.y. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti savavališkai perstatytą gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalį (patalpą, kurios pažymėjimas plane 1-1, ir priestatą, kurio pažymėjimas plane 4a1/2 (buvęs 4a1/m), nugriauti lauko tualetą ir malkinę, esančius žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)bei sutvarkyti statybvietę, atsakovei neįvykdžius 1 punkte nurodyto reikalavimo, suteikti teisę ieškovui atlikti 1 punkte nurodytus veiksmus atsakovės lėšomis. Teismas gali suteikti teisę savavališką statybą atlikusiam statytojui ją įteisinti tik tais atvejais, kai statytojas turi objektyvią galimybę gauti statybą leidžiančius dokumentus. Atsakovei siekiant gauti leidimą rekonstruoti gyvenamąjį namą bei įteisinti ūkio pastatų (lauko tualeto ir malkinės) statybą, yra būtina gauti bendrasavininkės rašytinį sutikimą. Trečiajam asmeniui atsisakant minėtą sutikimą duoti laikytina, jog priešieškinyje nurodytas prašymas teismui leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą (šešis mėnesius) parengti gyvenamojo namo dalies (kambario, namų valdos techninės apskaitos byloje, inv. Nr. 5066, pažymėtu skaičiais „1-1" (11,88 m²), priestato, pažymėto skaičiais „1-2" (10.94 m²), lauko tualeto bei malkinės, esančių (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą nepagrįstas, nes šiuo metu objektyvios galimybės gauti statybą leidžiantį dokumentą nėra. Ieškovas prašė teismo priešieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė teismui priešieškinį, kuriame nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1787-864/2012 pagal atsakovės ieškinį trečiajam asmeniui dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 0,0787 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo, bei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 163,06 kv. m pastato - gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos pakeitimo. Atsakovė pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas sprendimu patvirtins atsakovės prašomą naudojimosi gyvenamuoju namu bei žemės sklypu tvarką, ji rengs kambario, namų valdos techninės apskaitos byloje, inv. Nr. 5066, pažymėtu skaičiais „1-1" (11,88 m²) bei priestato, namų valdos techninės apskaitos byloje, inv. Nr. 5066, pažymėto skaičiais „1-2" (10,94 m²), rekonstrukcijos projektinę dokumentaciją ir kreipsis dėl statybą leidžiančio Atsakovės manymu, rekonstruojant priestatą ir patalpą buvo atlikti tik jų vidaus pertvarkymo darbai - vietoj rąstų ir medinių su karkasu gyvenamojo namo bei priestato išorinių aitvarų, įrengtas vientisas plytų mūro fasadas (faktiškai priestatas „apmūrytas" plytomis). Gi paties statinio (tiek priestato, tiek ir gyvenamojo namo dalies) išorės matmenys faktiškai nekito (kaip nurodyta ieškinyje, priestato ir patalpos aukštis padidėjo tik apytiksliai 17 centimetrų). Dėl šių priežasčių atsakovė įsitikinusi, kad jos atliki rekonstravimo darbai yra galimi ir negali prieštarauti imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Be to, atsakovės manymu, būtina įvertinti, kad trečiajam asmeniui buvo išduotas statybos leidimas statybos darbams, atliekamiems tame pačiame sklype ir tame pačiame name. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad statybą leidžiantis dokumentas atsakovės atliktiems namo dalies ir priestato rekonstrukcijos darbams galės būti išduotas. Atsakovės manymu, ieškovo reikalavimas per 6 mėnesius išardyti savavališkai perstatytą gyvenamojo namo dalį, nugriauti lauko tualetą ir malkinę, yra nelogiškas ir absoliučiai neproporcingas atsakovės padarytam teisės pažeidimui. Atsakovė priešieškiniu prašė teismo leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą (šešis mėnesius) parengti gyvenamojo namo dalies (kambario, namų valdos techninės apskaitos byloje, inv. Nr. 5066, pažymėtu skaičiais „1-1" (11,88 m²), priestato, namų valdos techninės apskaitos byloje, inv. Nr. 5066, pažymėtu skaičiais „1-2" (10,94 m²), lauko tualeto bei malkinės, esančių žemės sklype, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2014-04-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti: įpareigoti atsakovę L. V. savo lėšomis per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti savavališkai perstatytą gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalį (patalpą, kurios pažymėjimas plane 1-1, ir priestatą, kurio pažymėjimas plane 4a1/2 (buvęs 4a1/m), (pažymėjimai pagal 1989-02-06 kadastrinių matavimų bylą Nr. 5066), nugriauti lauko tualetą ir malkinę, esančius žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimo atsakovė neįvykdys, savavališkai pastatytas statinys ar savavališkai pastatyta jo dalis nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį ieškovo lėšomis, šias lėšas išieškant iš atsakovės. Priteisti iš atsakovės L. V. valstybės naudai 144,00 Lt žyminio mokesčio ir 34,80 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad atsakovė, neturėdama rekonstravimo projekto ir leidimo rekonstruoti statinį, pašalino gyvenamojo namo sieną, skyrusią patalpą ir priestatą, pastogėje įrengė patalpą su langu, atitinkamai pakeisdama buvusią stogo konfigūraciją (buvęs taisyklingos formos šlaitinis stogas šiuo metu yra netaisyklingos formos); vietoje buvusių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų rąstų ir medinių su karkasu gyvenamojo namo ir priestato išorinių atitvarų įrengė vientisą plytų mūro fasadą; priestatą ir patalpą paaukštino, t.y. : 1989-02-06 kadastrinių matavimų bylos Nr. 5066 duomenimis, priestatas buvo 2 m aukščio, patalpa - 2,80 m aukščio, o šiuo metu priestato ir patalpos aukštis siekia apytikriai 4,97 m. Be to, atsakovė, neturėdama rašytinio pritarimo supaprastintam statybos projektui, žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatė 1,86 m² ploto ir apie 2,20 m. aukščio medinių lentų lauko tualetą ir apie 10,64 m² ploto ir 2 m aukščio medinių lentų malkinę. Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistai, nustatę minėtas aplinkybes, 2011-06-08 surašė savavališkos statybos aktus Nr. SSA-100-110608-00013, Nr. SSA-100-110608-00014, Nr. SSA-100-110608-00015 ir 2011-07-01 reikalavimus pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-100-110701-00014, Nr. REI-100-110701-00015, Nr. REI-100-110701-00016, kuriais atsakovei buvo nustatytas terminas iki 2012-01-01 pašalinti savavališkos statybos padarinius. Atsakovės prašymu terminas savavališkos statybos padarinių pašalinimui buvo pratęstas iki 2012-04-01. Atsakovė neįvykdė reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Teismas konstatavo, kad atsakovė vietoj rąstų ir medinių su karkasu gyvenamojo namo ir priestato išorinių atitvarų įrengė vientisą plytų mūro fasadą, pakeitė buvusią gyvenamojo namo stogo konfigūraciją, paaukštino patalpą ir priestatą, kas vadovaujantis STR „Statinio statybos rūšys" įtvirtintais statinio rekonstravimo požymiais laikoma statinio rekonstravimu. Todėl vadovaujantis Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, atsakovės atliktiems statybos darbams yra privalomas rekonstravimo projektas ir leidimas rekonstruoti statinį. Kadangi atsakovės atliktiems statybos darbams statybą leidžiantis dokumentas nebuvo išduotas, teismas laikė, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalimi tai yra savavališka statyba (statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius).
Vadovaujantis šiuo metu galiojančios STR „Statybą leidžiantys dokumentai" redakcijos 6 priedo 3.1 punkto nuostatomis, malkinės ir lauko tualeto statybai nereikia rengti supaprastinto statybos projekto ir gauti jam rašytinių pritarimų. Tačiau remiantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu, STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai" 33.1 punktu, kaip statybą leidžiantis dokumentas lauko tualeto ir malkinės statybai privalomas žemės sklypo bendraturčio sutikimas, kurio atsakovė teismui nepateikė, todėl teismas laikė, kad minėtų nesudėtingų statinių statyba taip pat laikytina savavališka.
Dėl to teismas darė išvadą, kad ieškinyje pareikšti reikalavimai tenkintini.
Vadovaudamasis Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punktu, teismas turi teisę savo sprendimu leisti atsakovui teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją, gauti statybą leidžiantį dokumentais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi, tačiau tik tais atvejais, kai statytojas turi objektyvią galimybę gauti statybą leidžiančius dokumentus. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad žemės sklypas bei gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas atsakovės bei trečiojo asmens, todėl vadovaujantis Statybos įstatymo 23 str. 8 d. 5, 6 p., 23 str. 1 d. 5 p., STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai" 33.1 p. nuostatomis, atsakovei, siekiant gauti leidimą rekonstruoti gyvenamąjį namą bei įteisinti ūkio pastatų (lauko tualeto ir malkinės) statybą, yra būtina gauti bendrasavininkės, t.y. trečiojo asmens rašytinį sutikimą. Iš byloje pateikto trečiojo asmens atsiliepimo į atsakovės priešieškinį, trečiojo asmens ir atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad trečiasis asmuo atsakovei sutikimo nedavė, todėl teismas darė išvadą, kad atsakovė neturi objektyvios galimybės gauti statybą leidžiančių dokumentų savavališkos statybos įteisinimui, nes, kaip minėta, atsakovei siekiant gauti leidimą rekonstruoti gyvenamąjį namą bei įteisinti ūkio pastatų (lauko tualeto ir malkinės) statybą, yra būtina gauti bendrasavininkės, t.y. trečiojo asmens, rašytinį sutikimą. Dėl to atsakovės priešieškinys buvo atmestas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas (atsakovė) apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti pilnai. Taip pat prašė sustabdyti šią bylą iki įsiteisės 2013-01-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1478-864/2013.
Apeliantė nurodė, kad kitoje byloje nagrinėjamas ginčas dėl naudojimosi pastatu ir žemės sklypu tvarkos nustatymo. Apeliantė planuoja rengti jos naudojamo kambario bei priestato rekonstrukcijos projektinę dokumentaciją ir kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo, tame tarpe dėl bendraturčio sutikimo gavimo, bet tik po to, kad įsiteisės sprendimas minėtoje byloje. Apeliantės nuomone kitoje byloje bus nustatyti faktai, kurie turės įrodomąją reikšmę šioje byloje. Esant dabartiniam teismo sprendimui, apeliantė priversta pradėti rengti statybų projektinę dokumentaciją, kas pareikalautų papildomų išlaidų, ir kreiptis į trečiąjį asmenį dėl sutikimo gavimo, nors klausimas dėl priestato naudojimo dar nėra išspręstas. Jeigu trečiasis asmuo neduos sutikimo, atsakovė bus priversta kreiptis į teismą dėl teisės į statybą įgyvendinimo be trečiojo asmens sutikimo, tačiau, jei namo prašoma nustatyti naudojimosi tvarka nebus nustatyta, yra didelė tikimybė, kad teismas neapgins atsakovės teisės į statybą minėtoje namo dalyje, kadangi būtų siekiama rekonstruoti pritaikant mano vienos naudojimui priestatą, kuris būtų naudojamas abiejų bendraturčių bendrai. Dėl to išlaidos projektinės dokumentacijos rengimui ir bylinėjimosi išlaidos bus patirtos be pagrindo.
Apeliantės nuomone bendraturčio nesutikimas nėra objektyvi kliūtis, kuriai esant ji negali įgyvendinti statytojos teisės. Ši kliūtis gali būti pašalinta, atsakovei kreipiantis į teismą ir prašant leisti vykdyti statybos darbus be bendraturčio sutikimo. Toje byloje būtų nagrinėjamas klausimas ar atsisakymas yra pagrįstas. Šioje byloje tokie klausimai negalėjo būti nagrinėjami. Dėl to netinkamai taikė Statybos įstatymo normas.
Šalies argumentai
Apeliantė nurodė, kad jos atlikta statyba jokių neigiamų padarinių aplinkai ar visuomenės interesams nesukėlė. Trečiasis asmuo daugiau kaip 12 metų nereiškė jokių pretenzijų. Statybos padarinių pašalinimas sukels apeliantei neproporcingai sunkias pasekmes.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodė, kad kitos bylos baigtis neturės lemiamos įtakos šiai bylai, nes ginčo objektai vis tiek liktų valdomi bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl bus reikalingas bendraturtės sutikimas. Byloje dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nėra sprendžiamas klausimas dėl leidimo L. V. atlikti statybos darbus be bendraturtės sutikimo. Be to, apeliantė nepateikė įrodymų, kad trečiasis asmuo, pasibaigus kitai bylai, ketina duoti sutikimą savavališkos statybos įteisinimui. Tuo tarpu pagal STR 1.09.06:2010 39.1 p. statytojas kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento turi teisę per nustatytą reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą arba vykstant procesui dėl įpareigojimo vykdyti minėtą reikalavimą. 2011-07-01 reikalavimais pašalinti savavališkos statybos padarinius iš atsakovės pareikalauta iki 2012-01-01 išardyti savavališkai perstatytą gyvenamojo namo dalį, nugriauti lauko tualetą ir malkinę ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovei prašant šis terminas buvo pratęstas iki 2012-04-01. Iki teismo sprendimo priėmimo atsakovė neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų siekiama įteisinti statybas. Teismas atidėjo posėdžius, suteikiant atsakovei galimybę kreiptis dėl statybą leidžiančių dokumentų gavimo ginčo statiniams.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju rašytinis bendraturtės sutikimas yra vienas iš privalomų dokumentų, siekiant gauti leidimą rekonstruoti ginčo gyvenamąjį namą ir vienintelis statybą leidžiantis dokumentas ginčo ūkio pastatų statybai. Atsakovės elgesys vertintinas kaip pasyvus, kadangi ji nėra atlikusi nei projektavimo darbų, nei teismine tvarka ginčijusi bendrasavininkės atsisakymo duoti sutikimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje kilo ginčas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Dėl teismo nustatyto savavališkos statybos fakto ginčo nėra.
Apeliantės prašymas sustabdyti bylą atmestinas.
Bylos sustabdymas turi būti taikomas įvertinus bylos sustabdymo būtinumą pagal konkrečioje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, tačiau kartu nepažeidžiant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo (CPK 7 straipsnis), užtikrinant, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką.
Apeliantės nurodytoje kitoje byloje dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nėra pareikštas L. V. reikalavimas dėl leidimo įteisinti (atlikti) statybos darbus be bendraturtės sutikimo, todėl šios bylos išsprendimas neturi prejudicinės galios nagrinėjamai bylai. Be to, iš LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2014-03-31 nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas nagrinėjamoje byloje (2A-274-553/2014). Taigi, apeliantės prašymas yra nepagrįstas bei jo patenkinimas nepagrįstai užvilkintų šios bylos nagrinėjimą. Dėl šių motyvų atmestini ir apeliantės argumentai apie tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės pažeidimą, nesustabdžius bylos nagrinėjimo.
Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5 ir 6 punkto nuostatomis, statinio ir žemės sklypo bendraturčių sutikimas patenka į dokumentų, teiktinų norint gauti statybos leidimą rekonstruoti statinį, sąrašą. Vadinasi tokio sutikimo gavimas yra sudėtinė statybą leidžiančio dokumento dalis, todėl atmestinas apeliantės argumentas, jog bendraturčio nesutikimas nėra objektyvi kliūtis, kuriai esant ji negali įgyvendinti statytojos teisės. Taip pat iš sprendimo turinio matyti, kad šioje byloje nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl bendraturčių nesutikimo pagrįstumo.
CK 4.103 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas teisės aktų reikalavimus pažeidžiančios statybos padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta galimybė savavališkų statybos darbų padarinius likviduoti ne tik atkuriant iki statybos darbų atlikimo buvusią padėtį, bet ir įteisinant savavališką statybą.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, atlikti statybos darbai yra galimi.
Įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau negu yra būtina (Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai).
Iš apeliantės nurodytų aplinkybių, LITEKO duomenų matyti, kad ji kreipėsi į teismą dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, siekiant nustatyti faktus, reikšmingus jai ateityje ginčijant bendraturčių nesutikimą dėl statybos darbų. Teisėjų kolegija pripažįsta logiškais apeliantės argumentus, kad teismine tvarka nenustačius jos nurodytos naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos ir dėl to atsiradus pakankamai tikimybei, kad ieškovės teisės į statybą negalėtų nebūti apgintos teismine tvarka, jai ginčijant bendraturčių nesutikimą atlikti statybos darbus, kadangi statybos darbais buvo siekiama pritaikyti turtą tik apeliantės individualiam naudojimui, dėl ko būtų nepagrįstai patirtos nereikalingos išlaidos projektinės dokumentacijos rengimui ir bylinėjimosi išlaidos. Pažymėtina ir tai, kad L. V. ėmėsi aktyvių veiksmų, siekiant išspręsti savavališkos statybos šalinimo klausimą nedelsiant po 2011-06-08 savavališkos statybos akto gavimo, nes jau 2011-07-12 teisme buvo užvesta ieškovė inicijuota byla dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo. Tuo pagrindu L. V. prašė pratęsti jai terminą įvykdyti ieškovo reikalavimą (b.l. 38) ir toks prašymas buvo patenkintas (b.l. 39-40), tačiau iki naujai nustatyto termino šalių ginčas teismine tvarka dar nebuvo išspręstas ir nėra išspręstas iki šiol. Taigi, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl apeliantės valios pašalinti savavališkos statybos padarinius, konstatuojama, kad aukščiu minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad apeliantė buvo nepateisinamai pasyvi ir nesiėmė jokių veiksmų, siekiant įteisinti neteisėtos statybos padarinius bei ginčyti bendraturčių nesutikimą. Iš to seka, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantė neturi objektyvios galimybės gauti statybą leidžiančius dokumentus savavališkos statybos įteisinimui, o teismo pritaikytas savavališkos statybos šalinimo būdas, užkertant kelią ieškovei pasinaudoti įstatyme numatyta teise įteisinti statybą, įstatymo nustatyta tvarka gavus bendraturčių sutikimą, nėra proporcingas siekiamam tikslui.
Dėl minėtų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko padarė neteisingas išvadas dėl savavališkos statybos šalinimo būdo. Dėl to teismo sprendimas keičiamas įpareigojant atsakovę L. V. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2011-06-08 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavališkos statybos aktuose Nr.SSA-100-110608-00013, SSA-100-110608-00014, SSA-100-110608-00015 parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovę L. V. savo lėšomis per 1 (vieną) mėnesį pašalinti savavališkos statybos paradinius - išardyti savavališkai perstatytą gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalį (patalpą, kurios pažymėjimas plane 1-1, ir priestatą, kurio pažymėjimas plane 4a1/2 (buvęs 4a1/m), (pažymėjimai pagal 1989-02-06 kadastrinių matavimų bylą Nr. 5066), nugriauti lauko tualetą ir malkinę, esančius žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimo atsakovė neįvykdys, savavališkai pastatytas statinys ar savavališkai pastatyta jo dalis nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį ieškovo lėšomis, šias lėšas išieškant iš atsakovės.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.
Kadangi apeliantė neginčija statybos savavališkos statybos fakto, bet kelia klausimą tik dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo būdo taikymo, be to, atsižvelgus į tai, kad apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, todėl nėra pagrindo pakeisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme paskirstymo bei priteisti iš ieškovo apeliantės naudai jos patirtas apeliacinės instancijos teisme išlaidas (VPK 93 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
nutarė
2014-04-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:
įpareigoti atsakovę L. V. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2011-06-08 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavališkos statybos aktuose Nr.SSA-100-110608-00013, SSA-100-110608-00014, SSA-100-110608-00015 parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovę L. V. savo lėšomis per 1 (vieną) mėnesį pašalinti savavališkos statybos paradinius - išardyti savavališkai perstatytą gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalį (patalpą, kurios pažymėjimas plane 1-1, ir priestatą, kurio pažymėjimas plane 4a1/2 (buvęs 4a1/m), (pažymėjimai pagal 1989-02-06 kadastrinių matavimų bylą Nr. 5066), nugriauti lauko tualetą ir malkinę, esančius žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimo atsakovė neįvykdys, savavališkai pastatytas statinys ar savavališkai pastatyta jo dalis nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį ieškovo lėšomis, šias lėšas išieškant iš atsakovės.
Priteisti iš atsakovės L. V. valstybės naudai 144,00 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis Lt 00 ct) žyminio mokesčio ir 34,80 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.